Civilinė byla Nr. 3K-3-361/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
34.6; 75.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus
Baranausko, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos
pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. M. ir M. M. kasacinį
skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovės N. M. ieškinį atsakovams A. M. ir
M. M., tretieji asmenys Viktorija P. P.,
A. P., Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarė J. D., Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl paveldėjimo teisės
liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir buto pripažinimo asmeniniu turtu bei
atsakovų A. M. ir M. M. priešieškinį
ieškovei N. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės
nuosavybės.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš paveldėjimo
teisinių santykių dėl turto, kuris iki
vieno iš sutuoktinių mirties buvo bendroji jungtinė nuosavybė.
Ieškovė nurodė, kad 2001 m. lapkričio 30 d.
susituokė su M. M.. Gyvenant santuokoje, 2002 m. lapkričio
4 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi už 87 500 Lt bendrojon jungtinėn
sutuoktinių nuosavybėn buvo įsigytas 85 procentų baigtumo gyvenamasis pastatas
(kotedžas) su žemės sklypu. Ieškovės teigimu, šis turtas turi būti pripažintas
jos asmenine nuosavybe, nes buvo įgytas už asmenines lėšas (CK 3.89 straipsnio
1 dalies 7 punktas). Šiam turtui įsigyti buvo panaudotos tokios lėšos: 95 000 Lt pasiskolinti iš trečiųjų asmenų pagal 2002 m. spalio 30
d. paskolos sutartį (paskolos ėmimui M. M. pritarė ir
išdavė ieškovei įgaliojimą atlikti visus su tuo susijusius veiksmus), 35 000 Lt gauti pardavus ieškovei iki santuokos
priklausiusį sodo žemės sklypą su nameliu, 30 000 Lt
gauti dovanų iš ieškovės tėvo, o įrengimo darbams užbaigti panaudoti 46 000 Lt, gauti pardavus ieškovei priklausiusį butą.
Ieškovės teigimu, į šį turtą ji investavo 206 000 Lt
asmeninių lėšų, o santuokinių lėšų buvo panaudota tik 15 000 Lt.
M. M. 2006 m. liepos 20 d. žuvo ir ieškovė liko gyventi
su jų mažamečiu sūnumi D. M. (gim. 1999 balandžio 10 d.).
Atsiradus palikimui (gyvenamoji patalpa (kotedžas) ir 0,0483 ha ploto žemės
sklypas) ieškovės mirusio vyro vaikai iš pirmos santuokos atsakovai A. M. ir M. M. pareikalavo į jų tėvui
priklausančią turto dalį paveldėjimo teisės liudijimo. Notarė 2007 m. sausio 18
d. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, pagal kurį mirusiojo M. M. vaikai atsakovai įgijo nuosavybės teisę į po 1/8 dalį
pirmiau nurodyto turto kiekvienas.
Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti jos
asmenine nuosavybe gyvenamąją patalpą (kotedžą), žemės sklypą bei pripažinti
negaliojančiu 2007 m. sausio 18 d. notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsakovai A. M. ir
M. M. su ieškiniu nesutiko. Jie nurodė, kad ginčo turtas
buvo įgytas ieškovės ir jų tėvo M. M. bendrojon jungtinėn
sutuoktinių nuosavybėn, todėl, atsakovams, kaip pirmos eilės įpėdiniams, buvo
pagrįstai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovai pateikė priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios
dalinės nuosavybės. Jie nurodė, kad atsiradus palikimui ginčo turtas tapo
bendrąja daline jų ir ieškovės nuosavybe, t. y. 5/8 turto dalys priklauso
ieškovei, o po 1/8 dalį – mirusiojo vaikams: atsakovams ir D.
M.. Tačiau atsakovų, kaip bendraturčių, teisės buvo nuolat pažeidinėjamos,
jie negali naudotis turtu, todėl priešieškiniu prašė atidalyti jų dalį iš
bendrosios dalinės nuosavybės. Šalys sutinka, kad turto padalyti natūra be
neproporcingos žalos jo paskirčiai negalima, todėl atsakovai, nurodydami, jog
ginčo turto vidutinė vertė yra 1 278 000 Lt,
prašė priteisti jiems iš ieškovės kompensaciją po 159 750 Lt kiekvienam, t.y. po 1/8 dalį nuo turto vertės
(CK 4.80 straipsnis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
sprendimų esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 7 d.
sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino 7/8 dalis gyvenamosios
patalpos ir 7/8 dalis žemės sklypo asmenine ieškovės N. M. nuosavybe,
o kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas iš dalies patenkino priešieškinį, t. y.
atidalijo atsakovams A. M. ir M. M. priklausančią
po 1/8 dalį ginčo turto iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisė iš
ieškovės po 52 625 Lt
kompensacijos už šią dalį kiekvienam atsakovui, o kitą priešieškinio dalį
atmetė. Teismas sprendė, kad ginčo turtas buvo ieškovės ir M.
M. bendroji jungtinė nuosavybė, todėl, mirus M. M.,
atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai, t.y. pusė sutuoktinių turto atiteko
ieškovei, o kita dalis paveldima įpėdinių pagal įstatymą ir ieškovei iš viso priklauso
5/8, o jos nepilnamečiam vaikui D. M. ir atsakovams – po
1/8 dalį turto (CK 5.11 straipsnis). Teismas vadovavosi ginčo turto verte, t.y.
865 000 Lt. Šios sumos 1/8 dalis yra 108
125 Lt, todėl atsakovams priklausytų
po 108 125 Lt kiekvienam. Teismas taip pat
sprendė, kad ieškovė už ginčo turtą yra sumokėjusi 65 000 Lt asmeninių lėšų (30 000 Lt buvo gavusi iš savo tėvo, 35 000 Lt gavo pardavusi žemės sklypą su pastatais), be
to, ginčo buto remonto metu pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį
butą už 46 000 Lt. Dėl to
teismas atsakovams priteistiną sumą mažino 111 000 Lt, nurodydamas, jog tai yra
asmeninės ieškovės lėšos ir kiti įpėdiniai negali paveldėti šios sumos dalies. Taip
pat teismas nurodė, jog ieškovė nereiškia reikalavimo dėl nepilnamečio D. M. turto dalies, todėl nustatė, kad, atsakovams už turtą
priteisus kompensaciją, ieškovei lieka 7/8 dalys, o D. M. –
1/8 dalis ginčo turto. Teismas priteisė atsakovui A. M. iš
ieškovės 652,83 Lt žyminio
mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų bei 866,67 Lt
išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovų
apeliacinius skundus, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d.
sprendimą paliko nepakeistą atmesdama abu skundus. Teismas atmetė atsakovų
apeliacinį skundą dėl teismo sprendimu priteistos kompensacijos dydžio. Skunde buvo
teigiama, kad ieškovei iki turto atidalijimo priklausė turto už 540 625 Lt, daug daugiau nei teismo nurodyta įdėtoji jos
asmeninių pinigų dalis. Atsakovų nuomone, ginčo turto vertė yra 865 000 Lt, todėl jiems priklausė kompensacija po 1/8 dalį šio turto vertės - kiekvienam po
108 125 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad
paveldimas nekilnojamasis turtas buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių
nuosavybe ir jo dalys atitinkamai paskirstytos pagal jungtinės nuosavybės
paveldėjimą reglamentuojančias taisykles (CK 5.11, 5.13 straipsniai). Nagrinėjamu
atveju atsakovai neginčijo teismo išvados, jog ieškovė įnešė į turto sukūrimą
asmenines lėšas. Taigi įsigyjant nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine nuosavybe
buvo naudojamos ir ieškovės asmeninės lėšos. Teisėjų kolegijos nuomone, kadangi
ieškovės įdėtos asmeninio turto dalies neįmanoma atidalyti iš bendrosios
sutuoktinių nuosavybės natūra, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir
teisėtai sprendė, kad atsakovams priteistina kompensacija turi būti mažinama
ieškovės asmeninių lėšų dalimi, taip atskiriant ir ieškovei pripažįstant jos
asmeninę nuosavybės teisę į įneštus pinigus.
Teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais atsakovų
teiginius dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šiuos teiginius
atsakovai grindė tuo, kad ieškinys buvo visiškai atmestas, o priešieškinis
patenkintas iš dalies, todėl ir bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos
proporcingai. Teisėjų kolegija nurodė, kad (kaip matyti iš bylos medžiagos)
teismas mažino atsakovams iš ieškovės priteistiną kompensaciją ieškovės įneštų
pinigų dalimi, taigi iš esmės šią turto dalį pripažino ieškovės asmenine
nuosavybe. Ši nuosavybė, minėta, turi būti grąžinta jai kaip asmeninis turtas,
esantis bendrąja jungtine nuosavybe. Taigi ieškinys buvo iš dalies patenkintas,
todėl nėra pagrindo pripažinti, jog teismas, paskirstydamas bylinėjimosi
išlaidas, pažeidė tai reguliuojančias įstatymo nuostatas (CPK 93 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį
skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d.
nutartį, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimo dalį
dėl kompensacijos priteisimo pakeisti: kiekvienam iš atsakovų kompensacijos
sumą padidinti iki 94 250 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai,
neatsižvelgdamas į šiai bylai taikytinas materialiosios teisės normas,
reglamentuojančias bendrąją nuosavybę, apskaičiavo atsakovams išmokėtiną
kompensaciją. Teismas kompensaciją apskaičiavo tokiu būdu – esant nustatytai
865 000 Lt ginčo turto vertei, kiekvienam iš atsakovų tenkanti nuosavybės
teisės 1/8 dalis pinigine išraiška –
108 125 Lt. Tokiu atveju bendra kompensacijos suma yra 216 250 Lt. Bendrai
atsakovams išmokėtinos 216 250 Lt kompensacijos sumą pirmosios instancijos
teismas nepagrįstai mažino 111 000 Lt ir nustatė, kad atsakovams priklauso 105
250 Lt (216 250 Lt – 111 000 Lt = 105 250 Lt) kompensacija, atskirai kiekvienam
iš atsakovų – po 52 625 Lt (105 250 / 2 = 52 625 Lt). Į padidėjusią turto vertę
teisę įgijo ir palikėjas, kaip ieškovės sutuoktinis (CK 4.87 straipsnis).
Remiantis CK 5.1 straipsnio 1, 2 dalimis pagal atsakovams išduotus ir
galiojančius paveldėjimo teisės liudijimus, jiems priklauso po 1/8 dalį turto.
Šį turtą atsakovai paveldėjo iš savo tėvo, taigi, atsakovams perėjo visos M. M. teisės, įskaitant ir teisę į padidintą ginčo turto
dalį. Taigi, nors į ieškovės lėšas, investuotas į ginčo nekilnojamąjį turtą,
būtina atsižvelgti, tačiau, remiantis prieš tai nurodytu teisiniu
reglamentavimu, šių lėšų suma turi būti atimama iš bendros nekilnojamojo turto
vertės, ir tik tada turi būti skaičiuojama bendraturčiams priklausančių
nuosavybės teisės dalių vertė. Taigi, net ir sutikus su pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismo motyvu, jog ieškovė įrodė asmeninių 111 000 Lt
investavimą į ginčo turtą, atsakovams tenkanti nuosavybės teisės dalies
piniginė išraiška bei kompensacija už jiems tenkančią turto dalį turi būti
skaičiuojama šia tvarka. Iš bendros ginčo turto kainos – 865 000 Lt – atimama
ieškovės investuota į šį turtą suma, kaip jos lėšos, nesančios paveldėjimo
objektu – 111 000 Lt. Nuo likusios ginčo
turto vertės – 754 000 Lt, skaičiuotina atsakovams priklausančios nuosavybės
teisės dalies vertė (kartu ir kompensacijos dydis), kuri šiuo atveju būtų po 94
250 Lt (754 000 Lt x 1/8 = 94 250 Lt), t. y. bendraturčiui savo lėšomis
pagerinus bendrąją nuosavybę, kompensacija atidalijamiems bendraturčiams
skaičiuotina nuo daikto vertės ir pagerinimų vertės skirtumo.
2. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime
nurodė, kad, ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi
išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK
93 straipsnio 2 dalis), todėl iš ieškovės atsakovui A. M. priteistina
652,83 Lt žyminio mokesčio ir bylos vedimo išlaidų bei 866,67 Lt išlaidų
advokato pagalbai apmokėti. Nors Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad
ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, iš sprendimo motyvuojamosios
bei rezoliucinės dalių matyti, kad ieškinys buvo visiškai atmestas, o
priešieškinis patenkintas iš dalies. Taigi abu ieškovės reikalavimai atmesti,
todėl teismo išvada dėl ieškinio ir priešieškinio patenkinimo iš dalies ir jos
pagrindu atliktas apskaičiavimas yra netinkami.
Ieškovės atsiliepimas į kasacinį skundą nepriimtas
kaip neatitinkantis CPK 351 straipsnio 1
dalies reikalavimų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas,
neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus
(nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka
fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį
pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai
nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti
teisės klausimai. Šioje byloje kasacinis
teismas pasisako dėl teisės normų, taikytinų nukrypstant nuo sutuoktinių turto
lygių dalių principo dalijant sutuoktinių turtą, taikymo
ir aiškinimo.
Dėl ginčo
santykių kvalifikavimo ir bylos nagrinėjimo dalyko
Šioje byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš
paveldėjimo teisinių santykių dėl turto, kuris iki vieno iš sutuoktinių mirties buvo bendroji
jungtinė nuosavybė. Mirus vienam iš sutuoktinių, bendrosios jungtinės
nuosavybės teisė pasibaigė (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam
priklausančios turto dalies, anksčiau buvusios bendrąja jungtine nuosavybe,
atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Mirus fiziniam asmeniui ir
susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t.y.
paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės
teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja
jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam
sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji
vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai.
Dėl mirusiajam mirties dieną priklausančio turto, paveldėto daugiau kaip vieno asmens,
priėmus palikimą tarp įpėdinių susiklosto bendrosios dalinės nuosavybės
daiktiniai teisiniai santykiai (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 5.68 straipsnis). Jeigu
mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą
sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine
nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus
normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą.
Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra palikimo
dydis (mirusiajam sutuoktiniui mirties metu tenkanti nuosavybės dalis) ir
pergyvenusiai sutuoktinei tenkanti dalis asmeninės nuosavybės teise po bendrosios
jungtinės nuosavybės pasibaigimo.
Dėl
sutuoktinių dalių bendrosios jungtinės
nuosavybės teisėje nustatymo ir
dėl kompensavimo sutuoktiniui už panaudotas asmenines lėšas turtui įgyti bendrosios
jungtinės nuosavybės teise
Sutuoktinių bendrosios
jungtinės nuosavybės klausimus reglamentuoja CK trečiosios
knygos VIII skyriaus normos. CK 3.117
straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio
straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių
principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje
nustatyta, kad teismas nukrypti nuo lygių dalių principo gali inter alia tada, kai egzistuoja svarbios
aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą
nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo laikomas nevienodas asmenų
indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą ar kūrimą. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, įvertinus vienos iš
šalių didesnę dalį prisidedant prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo,
teismams atsiranda pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių
principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje
byloje V. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-345/2003; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio
20 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. J.
V., bylos Nr. 3K-3-220/2007). Pasisakydamas
dėl kompensavimo sutuoktiniui už panaudotas asmenines lėšas turtui įgyti
bendrosios jungtinės nuosavybės teise,
kasacinis teismas vadovaujasi nuostata, kad tokiais atvejais taikomas ne kompensavimo
sutuoktiniui, panaudojusiam savo asmenines lėšas turtui įgyti, mechanizmas, bet
CK 3.123 straipsnio nuostatos - pirmiau nurodytą aplinkybę vertinant kaip
pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. nutartis
civilinėje byloje V. Z. v. D. Z., bylos Nr. 3K-3-463/2007). Lėšų kompensavimo principas reikalautų, kad būtų
kompensuojama tiek lėšų, kiek jų panaudota kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę.
Tuo tarpu sprendžiant dėl panaudotų sutuoktinio asmeninių lėšų kompensavimo
padalijant bendrąją jungtinę nuosavybę gali būti svarbūs tokie kriterijai:
investicijos būtinumas, jos panaudojimo racionalumas, kito sutuoktinio valia
dėl mokamų lėšų, investicijos pobūdis (investicija į daugiau ar mažiau
vertingą, likvidų ar nelikvidų turtą), investicijos naudą (ar ji trumpalaikė ar
ilgalaikė), lėšų panaudojimo pobūdis (ar ji naudota nuosavybės įsigijimui, ar
pagerinimui) ir pan. Nuo to priklauso, ar asmeninių lėšų panaudojimas buvo
sėkmingas, ar sukūrė vertingą, o gal mažiau vertingą turtą. Lėšų panaudojimo
rizika tokiu atveju turi tekti abiems bendrasavininkiams. Teismų pasirinktu
būdu, kai asmeninių lėšų kompensavimas vykdomas tik iš vieno sutuoktinio turto
dalies, nepagrįstai uždėta našta kompensuoti visas ieškovės išlaidas tik iš
atsakovų turto dalies, nepaisant to, kad jos buvo skirtos viso turto vertei
didinti. Teisinga būtų panaudotas lėšas įvertinti ir išskaidyti visiems turto
savininkams proporcingai jų turimai turto daliai. Nuo viso turto vertės ir nuo
sutuoktiniui tenkančios dalies, esančios bendrąja jungtine nuosavybe, o ne tik
nuo investuotų asmeninių lėšų dydžio, turi priklausyti kompensacijos dydis už
asmenines lėšas, kurios panaudotos bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. CK 3.123
straipsnio nuostatos taikymas yra pagrindas nurodytą aplinkybę vertinant nukrypti
nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir taip sutuoktiniui teisingai ir
adekvačiai jo įnašui kompensuoti panaudotas bendrajai jungtinei nuosavybei lėšas.
Nagrinėjamoje byloje nurodyta teisės normos
netaikyta, o nuo pirmiau nurodytos teismų praktikos buvo aiškiai nukrypta.
Teismai spręsdami palikimo dydžio klausimus nustatė, kad ginčo turtas buvo
ieškovės ir M. M. bendroji jungtinė nuosavybė, ir vadovavosi
sutuoktinių lygių dalių principu. Teismas netaikė CK 3.123 straipsnio nuostatos
dėl galimybės nukrypti nuo lygių dalių principo, o sutuoktiniui, panaudojusiam
savo asmenines lėšas bendram turtui įgyti, kompensavo visas bendram turtui
įgyti panaudotas lėšas, nes jas visa apimtimi išskaičiavo iš kompensacijos.
Byloje įrodyta, kad ieškovė panaudojo 111 000 Lt asmeninių lėšų ir teismai atsakovams
priteistinas sumas sumažino šia suma, nurodydamas, jog tai yra asmeninės
ieškovės lėšos ir kiti įpėdiniai jos negali paveldėti.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad
nustatę tokias faktines aplinkybes bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė
materialiosios teisės normą ir suformuotą teismų praktiką. Teismai pasirinko
netinkamą paveldimo turto nustatymo mechanizmą, nes, užuot įvertinę ieškovės
asmeninius piniginius įnašus kaip didesnį indėlį į bendrąją jungtinę nuosavybę,
ir tuo pagrindu nukrypę nuo lygių sutuoktinių dalių, esančių bendrąja
nuosavybe, nustatė lygias dalis, bet priteisdami kompensaciją į bendrąją
jungtinę nuosavybę įskaitė visą ieškovės panaudotą asmeninį piniginį indėlį.
Tokiu atveju visos ieškovės investuotos turto įgijimui ar pagerinimui
sunaudotos lėšos buvo jai kompensuotos, neatsižvelgiant į tai, kad jų dalimi
buvo sukurta ir ieškovei tenkanti asmeninės nuosavybės teise bendrosios jungtinės
nuosavybės dalis.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatydami palikimo apimtį, netaikė
CK 3.123 straipsnio 1 dalies, todėl pasirinko netinkamą būdą, kuris privalomas
pagal įstatymą ir susiklosčiusią jo taikymo praktiką, be to, net ir
pasirinktuoju būdu turto dalis apskaičiavo netinkamai. Tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo
nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pakartotinai apeliacine tvarka. Galutinis
sprendimas dėl bylos esmės kasacijoje negali būti priimtas, nes būtina
nustatyti konkrečias paveldimo turto dalis, nukrypstant nuo sutuoktinių lygių
dalių principo. Tai susiję su fakto klausimų analize, kuri pagal įstatymą
nepriklauso kasacinio teismo kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos
teismas netinkamai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Jo teigimu, iš sprendimo motyvuojamosios
bei rezoliucinės dalių matyti, kad ieškinys buvo visiškai atmestas, o
priešieškinis patenkintas iš dalies, todėl teismo išvada dėl bylinėjimosi
išlaidų priteisimo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK
93 straipsnio 2 dalis) neteisinga. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasacinio
skundo argumentu. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti jos asmenine
nuosavybe gyvenamąją patalpą (kotedžą), žemės sklypą bei pripažinti
negaliojančiu 2007 m. sausio 18 d. notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Pirmosios instancijos teismas dalį jos reikalavimų patenkino, nes 7/8 dalis
gyvenamosios patalpos ir 7/8 dalis žemės sklypo pripažino asmenine ieškovės N. M., nuosavybe. Taigi negalima teigti, kad ieškovės
reikalavimai buvo visiškai atmesti. Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo
teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Bylą nagrinėdamas iš naujo apeliacinės instancijos
teismas privalo atsižvelgti į šioje kasacinėje nutartyje išdėstytus išaiškinimus
(CPK 362 straipsnio 2 dalis) ir įvertinęs faktines aplinkybes bei byloje
taikytiną teisę priimti teisingą sprendimą dėl ginčo esmės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
362 straipsniu,
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir bylą
perduoti nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Egidijus
Baranauskas
|
|
|
Algis Norkūnas
|
|
|
Antanas Simniškis
|