Civilinė byla Nr. 2-1131-323/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.11.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,

sekretoriaujant Violetai Žalienei,

dalyvaujant ieškovės I. S. atstovui advokatui L. Š.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Ž. K.,

        žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl 2023-05-17 rašto Nr. (duomenys neskelbtini)  panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalauja panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atmestas ieškovės skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto panaikinimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini)  ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atmestas ieškovės skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto panaikinimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau - Skyrius) gavo 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nurodyta atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)  (toliau - Žemės sklypasl), kurį nenumatoma naudoti pastatų, (duomenys neskelbtini)  eksploatacijai. Ieškovė, nesutikdama su 2023 m. gegužės 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu reikalavimu, pateikė 2023 m. birželio 5 d. skundą Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau -NŽT), kuriuo prašė panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini)  ir įpareigoti už tai atsakingus asmenis pradėti tinkamai įgyvendinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3D-462 „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotųjų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) nuostatas, susijusias su Žemės sklypui ir jame esančių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn. NŽT pateikė 2023 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad Pareiškėjos skundas dėl Skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Pareiškėja iš Skyriaus gavo 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nurodyta atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas2), kurį nenumatoma naudoti pastatų, (duomenys neskelbtini)  eksploatacijai. Pareiškėja, nesutikdama su Skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu reikalavimu, pateikė 2023 m. birželio 5 d. skundą NŽT, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini)  ir įpareigoti už tai atsakingus asmenis pradėti tinkamai įgyvendinti Aprašo nuostatas, susijusias su Žemės sklypu2 ir jame esančių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn. NŽT pateikė 2023 m. rugsėjo 14 d., raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad Pareiškėjos skundas dėl Skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštuose reikalavimas atlaisvinti Žemės sklypąl ir Žemės sklypą2 buvo grindžiamas tuo, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusios ir išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro; abu žemės sklypai, kurie buvo išnuomoti ieškovei pagal nuomos sutartį, nenumatomi naudoti jame esančių statinių eksploatacijai, todėl turi būti taikoma nuomos sutarčių 13 punkte įtvirtinta nuostata, kad pasibaigus nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančioje naudoti būklėje. NŽT Rašte 1 ir NŽT Rašte2 sprendimai atmesti ieškovės skundus grindžiant tuo, kad žemės sklypuose be valstybinės žemės patikėtinio (nuomotojo) sutikimo pastatyti statiniai - Poilsio namelis1, Poilsio namelis2, Poilsio namelis3, Poilsio namelis4, Poilsio namelis5 - nėra laikytini teisėtai pastatytais statiniais, todėl Aprašo nuostatos nėra taikomos. Skyriaus reikalavimai atlaisvinti Žemės sklypąl ir Žemės sklypą2, t. y. nugriauti juose esančius statinius yra nepagrįsti, o NŽT daro nepagrįstą išvadą, kad Žemės sklypel ir Žemės sklype2 esantys ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendrasavininkiais priklausantys Poilsio namelisl, Poilsio namelis2, Poilsio namelis3, Poilsio namelis4, Poilsio namelis5 yra neteisėtai pastatyti statiniai. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matosi, kad visi ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendrasavininkiais priklausantys statiniai buvo pastatyti valstybinėje žemėje dar 1965 m., t. y. beveik prieš 40 metų iki 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo. Šių nuomos sutarčių sudarymo metu statiniai jau buvo žemės sklypuose, o nuomos sutartys ir buvo sudarytos būtent šių statinių eksploatavimui. NŽT raštuose nurodyta, kad statiniai (Poilsio namelisl, Poilsio namelis2, Poilsio namelis3, Poilsio namelis4, Poilsio namelis5) nėra laikytini teisėtai pastatytais statiniais. NŽT tokią išvadą grindžia teisės normomis, reglamentuojančiomis naujų statinių statybą ar rekonstrukciją, ir siekia įrodyti, kad Poilsio nameliai yra naujai pastatyti statiniai ar buvo neteisėtai atlikta senų statinių rekonstrukcija. Tačiau žemės sklypuose jokia naujų statinių ar esamų statinių rekonstrukcija nebuvo atliekama. 2014 -2015 metais buvo atlikti tik statinių kapitalinio remonto darbai. Šių statinių statybos darbų teisėtumą jau yra tyrusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri 2015 m. birželio 19 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) jokių pažeidimų, susijusių su statinių remonto darbais, nenustatė. Išvadoje buvo nurodyta, kad atlikti statybos darbai laikytini kapitalinio remonto darbais, todėl statinių sutvarkymo darbai negali būti laikomi nauja statyba , o taip nėra pagrindo teigti, kad buvo vykdoma šių statinių rekonstrukcija.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį. Nurodė, kad 2004-09-16 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 1), ieškovei terminuotai, iki 2017-09-16, buvo išnuomota 0,0966 ha dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1). Taip pat, 2004-09-16 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 2), ieškovei taipogi terminuotai, iki 2016-09-16, buvo išnuomota 0,0279 ha dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2). Minėtų sutarčių 13 punkte buvo nurodyta, kad pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininko lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančioje naudoti būklėje, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Atkreipia teismo dėmesį, kad Sutartis Nr. 1 seniai yra pasibaigusi ir 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 13VĮ-308-(14.13.2.) pagrindu 2015-08-05 išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Sutartis Nr. 2 taip pat yra seniai pasibaigusi bei 2018-05-10 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 13VĮ-362-(14.13.2.) pagrindu 2018-05-22 išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 (toliau – Sprendimas), kurioje ieškovas buvo suinteresuotu asmeniu, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimą „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, motyvuojant tuo, kad jis neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Sprendime buvo konstatuota, kad žemės sklypai (tarp kurių yra ir Žemės sklypas), kurių detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino Neringos savivaldybės taryba, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko rekreacinei zonai. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistai 2013-02-28 atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje (surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatė, jog Žemės sklype Nr. 1 ir Žemės sklype Nr. 2 nebuvo nei vieno pastato (pastatai sugriuvę arba nugriauti), tačiau ieškovė, 2014-05-07, kartu su kitais buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijoje esančių poilsio namelių savininkais rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) užsakė atlikti poilsio namelių kapitalinio remonto darbus. Iš to seka, kad 2014 - 2015 metais vykdyti poilsio namelių kapitalinio remonto darbai buvo atlikti neteisėtai, nes poilsio (rekreacinės) paskirties statinių remonto darbai buvo vykdomi miško paskirties žemėje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2004-09-16 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 1), sudaryta tarp ieškovės ir valstybės, ieškovei terminuotai, iki 2017-09-16, buvo išnuomota 0,0966 ha dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1). 2004-09-16 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 2), sudaryta tarp ieškovės ir valstybės, ieškovei terminuotai, iki 2016-09-16, buvo išnuomota 0,0279 ha dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2). Žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirtys – kitos paskirties žemė. Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinis pobūdis esamų pastatų eksploatacijai (Sutarčių 3 punktai). Išnuomojami žemės sklypai yra pajūrio juostoje ir įpareigojama vadovautis, be kita ko, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais (8 punktas). Pagal Sutarčių 13 punktą, pasibaigus žemės nuomos terminams žemė sutvarkoma nuomininko lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančioje naudoti būklėje, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Iš 2013 m. vasario 28 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad buvo atlikta planinė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu konstatuota, kad žemės sklype nebestovi nei vienas pastatas, pastatai yra sugriuvę arba nugriauti.

Iš 2013 m. vasario 28 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad buvo atlikta planinė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu konstatuota, kad žemės sklype nebestovi nei vienas pastatas, pastatai yra sugriuvę arba nugriauti.

Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo ieškovę atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, kurių nenumatoma naudoti, pastatų, (duomenys neskelbtini) eksploatacijai.

Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo ieškovę atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurių nenumatoma naudoti pastatų, (duomenys neskelbtini) (toliau - Poilsio namelis5) eksploatacijai.

Ieškovė, nesutikdama su 2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)  ir raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais reikalavimais, pateikė 2023 m. birželio 5 d. skundus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) direktoriui, kuriais prašė panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. raštus ir įpareigoti už tai atsakingus asmenis pradėti tinkamai įgyvendinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3D-462 „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę 2 paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nuostatas, susijusias su Žemės sklypu ir jame esančių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn.

NŽT pateikė 2023 m. rugsėjo 14 d., raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad ieškovės skundai dėl Skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini)  ir rašto Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti ir negali būti tenkinami.

Pažymėtina, kad Specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jame esančių miškų teisinį statusą reguliuoja įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai: 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas.

Nagrinėjamu atveju Sutartyse nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamų žemės sklypų paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis atitiko tuos, kurie buvo nustatyti šių Sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos Detaliojo plano sprendiniais. Tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009, Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo panaikintas kaip prieštaraujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, inter alia, jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi pripažino pirmiau nurodytą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Taigi, panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos Detalųjį planą, pasikeitė nuomotos valstybinės žemės naudojimo paskirtis pagal bendrąjį (generalinį) planą (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą), nustatyta miškų ūkio pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai. Šio straipsnio 14 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

Sutartyse išvardytų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios ginčo teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, taip pat visuotinai žinomas faktas – ypatingas Kuršių nerijos nacionalinio parko statusas bei konkrečių parko teritorijų paskirtis – įpareigojo atsakovę, veikiančią valstybės vardu, tiek ieškovę, siekiančią naudotis šioje teritorijoje esančia žeme, susipažinti su nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir jų laikytis tiek sudarant sutartis dėl šios teritorijos naudojimo, tiek jas vykdant.

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog nors Sutartyse nustatyta ginčo žemės sklypų pagrindinė tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė, tačiau ginčo žemės sklypai nuo 2010 m. kovo 26 d., galėjo būti naudojami tik miško ūkiui. Ieškovė 2014 m. atliko ginčo žemės sklypuose esančių Poilsio namelio1,  Poilsio namelio2, Poilsio namelio3, Poilsio namelio4, Poilsio namelio5, pastatytų iki 2010 m. kovo 26 d., kapitalinį remontą. Pažymėtina, kad 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros aktai neginčijamai patvirtina, jog Poilsio nameliai 2013 m. vasario 28 d. buvo nugriauti arba nugriuvę. Nuo 2010 m. kovo 26 d. galiojusios teisės normos įpareigojo nugriauti ginčo sklypuose bet kokius esančius pastatus be kita ko draudė naujų pastatų statybą. Akivaizdu, jog esant tiek įpareigojimui nugriauti statinius, tiek ir draudimui užsiimti naujų statinių statyba ginčo žemės sklypuose, jokio pobūdžio Poilsio namelių remonto darbai negalėjo būti atliekami. Šiuo atveju atsakovė pagrįstai atsisako išpirkti valstybės nuosavybėn ieškovės suremontuotus Poilsio namelius, kadangi tokie statiniai po 2010 m. kovo 26 d. faktiškai neegzistavo.

Įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylos, teismas negali sutikti su ieškove, jog atsakovė nepagrįstai atsisako spręsti klausimą dėl Poilsio namelių išpirkimo valstybės nuosavybėn. Todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėja                                                 Genovaitė Vaizgėlienė