Civilinė byla Nr. e2A-44-460/2026

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17444-2024-8

                         Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 150-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (apeliantė) ir atsakovo J. S. (apeliantas) apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 150-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui J. S. dėl palūkanų, skolos išieškojimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys G. S., J. S.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 4,16 Eur palūkanų, 145,20 Eur ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 893,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ieškovės sumokėtas 22 Eur žyminis mokestis ir 871,20 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (2025 m. vasario 5 d. Nr. DOK-4568). Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2024 m. gruodžio 11 d., tenkinant ieškovės reikalavimus dėl 190 Eur skolos, 4,16 Eur palūkanų, 145,20 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 11 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 156,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko, priimtas teismo įsakymas. Atsakovas, gavęs teismo įsakymą, pagrindinę skolos dalį (190 Eur) sumokėjo, bylinėjimosi išlaidų, palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų nesumokėjo ir pateikė teismui prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, kuriuos teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi priėmė ir nustatė terminą ieškiniui pateikti. Ieškovė nurodė, jog atsakovas 2022 m. gegužės 25 d. prikimo-pardavimo sutartimis Nr. 1619 ir Nr. 1621 įsigijo 2 negyvenamasis patalpas - garažus (boksus), esančius (duomenys neskelbtini), Kaunas, vienos patalpos nuosavybė atsakovui priklauso 100 procentų, kitos patalpos 9/10, t. y. 90 procentų (bendrasavininkiai – suinteresuoti asmenys byloje). Atsakovas, įgijęs nuosavybės teisę į garažus, tapo šių garažų bloko bendrasavininku. Ieškovės / bendrijos pirmininkas iš senųjų garažų savininkų gavo atsakovo kontaktinį telefono numerį, nes naujieji savininkai patys nesusisiekė su garažų bendrijoje įsteigtos bendrijos primininku. Ieškovės prašymu, atsakovas, nurodė ieškovei kontaktinį atsakovo adresą, t. y., (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Pirmasis pranešimas dėl 2023 m. tikslinių įmokų sumokėjimo ir siųstas nurodytuoju adresu, mokestį (70 Eur) sumokėjo trečiasis asmuo byloje ir bendrasavininkis G. S., mokėjimo paskirtyje nurodydamas „nario mok“, tačiau už antrąjį garažą tikslinės įmokos nustatytu metu padengtos nebuvo. Po pokalbių G. S. sumokėjęs ir antrajam garažui tenkančią mokesčio dalį (70 Eur), pavedimo paskirtyje nurodydamas „kad galėtum pasipinigauti“. Taigi, pirmasis pranešimas dėl tikslinių įmokų sumokėjimo adresatą pasiekė. Nors pavėluotai, tačiau įmokos buvo sumokėtos. 2024 m. balandžio 11 d. įvyko įgaliotinių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtintas tikslinės įmokos 2024 metams - kiekvieno garažo įmoka yra po 100 Eur (40 Eur lėšos skirtos žemės formavimui aplink bendriją bei 60 Eur išorės sienos renovacijos darbams), atsakovo mokėtina suma sudarė 190 Eur (100 + 90). Įmokos turėjo būti sumokėtos iki 2024 m. liepos 1 d. 2024 m. balandžio 17 d. atsakovui nurodytuoju kontaktiniu adresu išsiųstas laiškas su informacija apie įgaliotinių susirinkime patvirtintas 2024 m. tikslines įmokas ir terminą per kurį įmokos turi būti sumokėtos (pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau įmokos iki nurodytojo termino nebuvo sumokėtos. Ieškovė per atstovą su pretenzija kreipėsi į atsakovą, tačiau ir tuomet įmokos nesumokėtos, todėl ieškovė, sudariusi atstovavimo sutartį su advokatu, kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Po teismo išduoto įsakymo atsakovas pagrindinę skolą sumokėjo, tačiau po ieškinio pateikimo teismui liko skolingas ieškovei palūkanas už pavėluotą sumokėjimą (4,16 Eur), ikiteisminio išieškojimo išlaidas už pretenzijos parengimą (145,20 Eur) ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškinio parengimu ir atstovavimu teismo posėdyje (871,20 Eur) bei 22 Eur žyminį mokestį. Ieškovės paaiškinimu, atsakovas vengė bendrauti su ieškove, su ieškove bendravęs G. S. (trečiasis asmuo byloje), kuris pagrindinę skolą, kaip ir ankstesnes įmokas, sumokėjo bei telefonu bendravo su ieškove. Ieškovės vertinimu, nors pagrindinė skola sumokėta, tačiau tai padaryta pavėluotai, todėl nuo 2024 m. liepos 2 d. (pirma diena po termino pabaigos) iki 2024 m. gruodžio 9 d. (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo diena) susidariusios 4,16 Eur palūkanos, ieškovės nuostoliai patirti išskirtinai dėl atsakovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo, pagrįsti teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl atsakovo turi būti atlyginti ieškovei kartu su teisme patirtomis bylinėjimosi išlaidomis (išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu teisme), kurios pagrįstos, realiai patirtos ir ženkliai mažesnės už teisingumo ministro įsakymu nustatytus advokato ar advokato padėjėjo teikiamos teisinės pagalbos rekomendacinius dydžius.

2.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2025 m. vasario 24 d. gautas (dokumento registracijos Nr. DOK-6725) atsakovo atsiliepimas, kuriuo atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 11 d. teismo įsakymu priteistą pagrindinę skolą (190 Eur) sumokėjo 2025 m. sausio 8 d., o 2025 m. sausio 21 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl likusios dalies kreditorės (ieškovės) pareikštų reikalavimų. Atsakovas atsiliepimu patvirtino aplinkybę, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartis yra garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, o kito garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas nuo 2022 m. birželio mėn. 6 d. Šie garažai yra vienas šalia kito, tarp jų nėra pertvaros, todėl naudojami kaip dvigubas garažas. Atsakovas nurodė, kad niekada nėra matęs ieškovės atstovo ar kito įgalioto asmens, su juo nėra nei karto bendravęs net telekomunikacinėmis priemonėmis ir su ieškove nėra sudaręs nei rašytinės, nei žodinės sutarties. Dėl atsakovui priklausančių garažų su ieškove bendravęs trečiasis asmuo G. S., jie susitarę, kad G. S. rūpinsis garažais ir bus atsakingas už mokėjimus abiejų garažų išlaikymui. Ieškovės komunikacija su G. S. reguliariai vykusi nuo 2022 metų. Atsakovas tvirtino, kad nei jam, nei bendrasavininkams G. S. ir J. S. nebuvo žinoma apie prašomą įmoką ir terminus jai sumokėti. 2024 m. balandžio 11 d. įvykusiame įgaliotinių susirinkime nedalyvavo nei atsakovas, nei tretieji asmenys, sprendimas dėl įmokų priimtas ne visuotiniame bendrijos narių susirinkime, o įgaliotinių susirinkime. Atsakovo vertinimu, ieškovė turėtų dėti protingas ir sąžiningas pastangas, kad suinteresuoti asmenys būtų tinkamai informuoti apie bendrijos priimtus sprendimus ir įmokas, kaip numatyta 150-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatuose (bendrijos įstatų 75.2 punkto nuostatos, kad pranešimai išsiunčiami registruotu paštu). Atsakovas neigė aplinkybę, kad ieškovės prašymu atsakovas nurodė ieškovei kontaktinį adresą, t. y. (duomenys neskelbtini). Nepagrįstas faktas, kad atsakovas nereaguoja į skambučius, tokiai aplinkybei įrodyti ieškovė galėtų pateikti telefoninių pokalbių išklotinę, kurioje matytųsi atsakovo ar bendrasavininko G. S. telefono numeriai, ieškovė nepateikė įrodymų ir dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo, tai tiesiog simbolių seka, pagal kurią neįmanoma gauti jokios informacijos. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės teiginiu, kad nebuvo mokama už garažams teikiamą elektros energiją, priešingai nei teigia ieškovė, G. S. atlikdavo reguliarius mokėjimus už elektros energiją net ir po tikslinės įmokos mokėjimo termino pabaigos (po 2024 liepos mėn. 1 d.). Tarp ieškovės ir G. S. susiklosčiusi praktika, kai ieškovė trumposiomis žinutėmis informuodavo G. S. dėl mokėtinų sumų. Teigė, kad ieškovė nepaaiškino, kodėl tęsė komunikaciją dėl komunalinių mokėjimų (elektros energijos) su G. S. net ir po tikslinės įmokos mokėjimo termino pabaigos, bet dėl tikslinės įmokos nusprendė informuoti atsakovą laišku su informacija. Atsakovo paaiškinimu, ieškovė išsiuntusi laišką adresu, kuriuo atsakovas jau daugiau nei metus laiko ten negyveno, jam nėra žinoma, kas 2024 metais gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės 2024 m. rugsėjo 23 d. pranešime dėl kreipimosi į teismą taip pat nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) atsakovo nuomone, yra prieštaringas ir skirtas imituoti bandymą informuoti atsakovą, o ne iš tiesų priminti apie mokėjimą, kai yra kitos galimybės tai padaryti. Ieškovė sąmoningai didino nuostolius, neinformavo G. S. jokiomis priemonėmis, taip pat ir komunikacinėmis priemonėmis, kuriomis vyko nuolatinis bendravimas apie praleistą mokėjimo terminą. Atsakovas, nesutikdamas su palūkanomis už mokėjimo termino praleidimą, nurodė, kad įmoka nesumokėta laiku išimtinai dėl netinkamo ieškovės elgesio. Dėl nesutikimo su ikiteisminio išieškojimo išlaidomis atsakovas paaiškino, kad nėra sutarties tarp ieškovės ir skolininko, kad ieškovė pasitelks trečiuosius asmenis ikiteisminiam skolos išieškojimui, šiuo atveju advokatų profesinę bendriją Global Legal Advisors ir taip padidins skolos išieškojimo kaštus. Atsakovei suprantama, kad kitos įmonės pasitelkimas susijęs su papildomais kaštais, nes, kitai įmonei vykdant įsipareigojimus, reikia papildomų resursų. Šiuo atveju ieškovės vadovas yra bendrijos atstovas, turintis ilgametę darbo patirtį, ne kartą dalyvavęs teisminiuose procesuose, turėjęs visas galimybes savo kaštais vykdyti tiek ikiteisminį išieškojimą, tiek ir įsakymo rengimą. Ieškovė, pateikusi ieškinį, neatsižvelgė į galimybę išspręsti ginčą sąžiningai ir teisingai. Ieškovei tiesiog būtų užtekę paprasčiausio skambučio ar SMS žinutės G. S., kokia ir buvo susiformavusi tvarka. Akivaizdu, kad ieškovės elgesys nebuvo tinkamas, nes ieškovė kreipėsi į teismą prieš tai atsakovui ar G. S. tinkamai pranešant apie nustatytą įmoką, ieškovės veiksmai, kurie galėjo būti išspręsti neteismine tvarka, lėmė, kad nepagrįstai atsirado ikiteisminio išieškojimo išlaidos, bylinėjimosi išlaidos ir susidarė palūkanos, su kurių atlyginimu atsakovas nesutinka. Ieškovė, bendrija, nėra pelno siekianti organizacija, todėl, veikdama tiek bendrijos, tiek jos narių interesais, turėjo siekti ekonomiškiausio būdo komunikuoti su atsakovu. Atsakovas, nesutikdamas su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, teigė, kad pagal pateiktas sąskaitas iš advokatų profesinės bendrijos Global Legal Advisors ir jose nurodytą laiko skaičiavimą minėta advokatų profesinė bendrija suteikė tokias paslaugas: pretenzijos rengimas ir siuntimas (1 val.) bei pareiškimo rengimas ir siuntimas teismui (1 val.). Atsakovo nuomone, reikalaujamos sumos yra neproporcingai didelės atsižvelgiant į nesudėtingą skolos situaciją ir faktą, kad pretenziją bei pareiškimą rengė profesinė advokatų bendrija, o ieškovę atstovauja advokatė, todėl manė, kad ji turi pasirengusi panašaus turinio pretenzijos šablonų, todėl nereikėjo sugaišti daug laiko rengiant pretenziją bei pareiškimą, remiantis tomis pat aplinkybėmis ir papildomai neanalizuojant situacijos.

3.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2025 m. gegužės 21 d. gautas (dokumento registracijos Nr. DOK-17649) trečiojo asmens G. S. atsiliepimas į ieškovės ieškinį, kuriuo trečiasis asmuo palaikė atsakovo atsiliepimą, nesutiko su ieškovės ieškiniu ir prašė jį atmesti. Trečiasis asmuo patvirtino, kad pagal pirkimo- pardavimo sutartį yra garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas nuo 2022 m. birželio mėn. 6 d., garažai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sujungti, visų bendrasavininkų žodiniu sutarimu nuspręsta, kad šiais garažais naudosis jis, taip pat bus atsakingas už komunikacija su garažų pirmininku bei už įmokas, susijusias su garažo valdymu. Su ieškovu telefoniniais skambučiais ir žinutėmis reguliariai bendravo nuo 2022 metų, kai įsigijęs minėtą garažą. Teigia, jog buvo mokami mokesčiai už elektrą ir nario mokestis, kai tik sužinodavo apie poreikį jį sumokėti. Patvirtino, kad nei jam, nei kitiems bendrasavininkams nebuvo žinoma apie prašomą įmoką ir terminus įmokai sumokėti, įmokos dydis nustatytas 2024 m. balandžio 11 d. įvykusiame įgaliotinių susirinkime, kuriame nei jis, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo J. S. nedalyvavo. Jo vertinimu, sprendimas priimtas ne visuotiniame bendrijos narių susirinkime, o įgaliotinių susirinkime, ieškovė turėtų dėti protingas ir sąžiningas pastangas, kad suinteresuoti asmenys būtų tinkamai informuoti apie bendrijos priimtus sprendimus ir įmokas, kaip numatyta bendrijos įstatuose, ieškovė nesilaikiusi bendrijos įstatų 75.2 punkto nuostatų, kad pranešimai išsiunčiami registruotu paštu. Iki 2024 metų pabaigos jis nuolat gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., tačiau niekada nėra gavęs laiškų iš ieškovės. Atsakovui gavus teismo įsakymą, jis skolą nedelsdamas sumokėjo, tačiau nesumokėjo skolos išieškojimo kaštų, nes jos, jo nuomone, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Bendrijos nariai ir įgalioti asmenys yra teikiantys informaciją organai (bendrijos pirmininkas), turi tarpusavyje bendradarbiauti, padėti vienas kitam įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas, tačiau bendrijos pirmininkas piktnaudžiavo savo teisėmis, nes kreipėsi į brangiai apmokamą advokatę, kad padarytų atsakovui kuo didesnį finansinį nuostolį. Akivaizdu, kad ieškovė nesistengė minimaliomis pastangomis gauti įmoką, o sąmoningai dėjo nepalyginamai didesnes pastangas, kreipdamasis į advokatę. Bendrijos pirmininkas atstovauja bendrijos ir patalpų savininkų interesus. Atsakovo interesas prisidėti prie patalpų išlaikymo, gauti savalaikę informaciją apie bendrijos renkamas lėšas, įstatuose įtvirtintos patalpų savininko pareigos patalpų savininkui nuolat klausti bendrijos pirmininko, ar nereikia mokėti kokių įmokų, nėra. Priešingai, bendrijos pirmininkas pagal įstatų 75 straipsnio 2 punktą apie įmokas turi pareigą pranešti registruotu paštu, bet būtų užtekę informuoti telefoniniu skambučiu, SMS žinute ar elektroniniu paštu. Jo teigimu, bendrijos primininkas nėra prašęs jo patikslinti bendrijos narių ir jų atstovų sąrašo kontaktinių duomenų. Tik visuotiniame bendrijos narių susirinkime gali būti priimtas sprendimas dėl įsiskolinimo skaičiuoti delspinigius arba perduoti skolų išieškojimo tarnyboms, tačiau 2024 metais nebuvo rengiamas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, sprendimai priimti neviešame įgaliotinių susirinkime, kuris neturėjo įgaliojimų priimti sprendimo kreiptis į skolų išieškojimo įmonę dėl skolininkų. Kadangi nei visuotinis narių susirinkimas, nei įgaliotinių susirinkimas nepriėmė sprendimo skaičiuoti delspinigių, tad ieškinio reikalavimas dėl palūkanų turi būti atmestas kaip visiškai nepagrįstas. Trečiojo asmens tvirtinimu, bendrijos pirmininkas, nesilaikydamas įstatų dėl atsakovo nesumokėtos įmokos, kreipėsi į advokatę, nors neturėjo tokių įgaliojimų, nei visuotinis bendrijos narių susirinkimas nei įgaliotinių susirinkimas, nesuteikė teisės pirmininkui kreiptis į advokatę dėl ikiteisminio ir teisminio skolos išieškojimo, tokie pirmininko veiksmai laikytini kaip piktnaudžiavimas einamomis pareigomis, nes skolų išieškojimo įmonės pirmiausiai minimaliomis pastangomis inicijuoja skolos padengimą, o šiuo atveju advokatė už standartinės formos pretenziją dėl ikiteisminio skolos išieškojimą pateikė 145,20 Eur sąskaitą. Ieškovė nepateikė nei vieno argumento, kodėl taip skubiai reikėjo kreiptis į advokatą ir didinti išlaidas skolos išieškojimui bei kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Nebuvo jokio reikalo inicijuoti teisminio proceso, nes buvo galima išspręsti minimaliomis sąnaudomis.

4.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2025 m. gegužės 21 d. gautas (dokumento registracijos Nr. DOK-17647) trečiojo asmens J. S. atsiliepimas į ieškovės ieškinį, kuriuo trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės ieškiniu. Patvirtino aplinkybes, jog yra garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė nuo 2022 m. birželio mėn. 6 d., tačiau su ieškove dėl garažo administravimo klausimų nuo garažo įsigijimo nebendravo. Pagal bendrasavininkių susitarimą tai darė G. S.. Jos vertinimu, ieškovės pateikta pretenzija yra įprastas informacinis pranešimas apie praleistą mokėjimą, jam parengti teisinio išsilavinimo nereikia – tai galėjo padaryti pats bendrijos pirmininkas, o ne pasitelkti advokatą. Reikalavimo parengimo mokestis neproporcingas pačiai reikalavimo sumai. Bendrijos pirmininkas turėtų atsakingai naudoti bendrijos lėšas įprastiniams skolos išieškojimo veiksmams atlikti bei tinkamai informuoti bendrijos narius apie bendrijos priimtus sprendimus ir įmokas. 2023 m. tikslinė įmoka buvo sumokėta bendrasavininkio G. S., ieškovė dėl tokios mokėjimo tvarkos priekaištų neturėjo, skolos už konkrečiam garažui priklausančią dalį neišskyrė, su atsakovu papildomai susisiekti nebandė. Nuo 2022 m., kai atsakovas įgijo garažą, ieškovė nesiėmė pastangų susisiekti su atsakovu, bet visais aktualiais klausimais komunikavusi išimtinai tik su G. S.. Ieškovei tokia susiklosčiusi praktika, jog visas išlaidas susijusias su garažais sumokantis G. S. buvo priimtina, tačiau ieškovė jos nesilaikė, 2024 m. tikslinės įmokos mokėjimo terminas buvo praleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo J. S. 4,16 Eur (keturių eurų ir 16 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. vasario 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 522 Eur (penkių šimtų dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei 150-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai; kitos ieškinio dalies netenkino. Pagrindiniai teismo argumentai: 

5.1.       Teismo vertinimu, tiek atsakovui, tiek ir tretiesiems asmenims, įsigijusiems nuosavybę (šiuo atveju nekilnojamąjį turtą - garažus (boksus)), nuo įsigijimo momento atsiranda aktyvios pareigos rūpintis tuo turtu, jį prižiūrėti, atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

5.2.       Bylos duomenimis, bendrijos egzistavimas atsakovui ir tretiesiems asmenims žinomas nuo garažų įsigijimo, kaip ir žinoma pareiga kiekvienais metais mokėti tikslines įmokas, reikalingas jų tinkamam eksploatavimui ir priežiūrai, pareiga tikslinti informaciją apie savo kaip turto savininkų kontaktus.

5.3.       Teismas dėl ikiteisminės pretenzijos parengimo išlaidų atkreipė dėmesį, jog sumokėta už trijų pretenzijų parengimą, tačiau galimai būtų užtekę ir vienos, individualioje pretenzijoje pakeičiant tik skolininko rekvizitus ir skolos sumą, todėl šių išlaidų (145,20 Eur ikiteisminių išieškojimo išlaidų) kaip nebūtinų ir neprotingo dydžio iš atsakovo ieškovei nepriteisė.

5.4.       Teismas, įvertinęs ieškovės elgesį ikiteisminio skolos išieškojimo metu (parengė pretenziją ir neįsitikino, kad atsakovas ją gavo, kreipėsi į teismą, inicijuodama teisminį procesą, kuris yra brangus), nors turėjo galimybę apie neapmokėtą skolą papildomai informuoti atsakovą telefoniniu skambučiu, ar sms žinute trečiąjį asmenį, kuriam tokiu būdu pranešdavo apie mokėtinas sumas už elektros energiją.

5.5.       Teismas sutiko, jog advokatų kontoros parengta ikiteisminė pretenzija standartinė nereikalauja jokių sudėtingų teisinių problemų sprendinių paieškos, atsakovas ne vienintelis skolininkas, todėl bendrijos vadovas, protingai naudodamas bendrijos lėšas, turėtų turėti pasirengtą vieną standartinę pretenziją, kurią įrašęs konkrečiam skolininkui priklausančius duomenis (asmens duomenys, skolos dydis), naudotų visais skolos išieškojimo atvejais. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pagrindinę skolos sumą sumokėjo vos tik gavęs teismo įsakymą, specialiųjų žinių būtinumo nebuvimą pagal bylos teisinių santykių pobūdį, priteisė iš atsakovo ieškovei 500 Eur dydžio išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas bei 22 Eur ieškovės sumokėtą žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

6.       Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atlyginimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 145,20 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi (893,20 Eur); ieškovei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1.       Ieškovei dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atlyginimo akivaizdu, jog vienas asmuo objektyviai neturi galimybės individualiai rengti, siųsti ir administruoti visų pretenzijų ar pranešimų apie įsiskolinimus.

6.2.       Atsakovui pretenzija buvo išsiųsta jo bendrijai pateiktu adresu. Informacijos apie kontaktinių duomenų pasikeitimą atsakovas bendrijai nebuvo pateikęs.

6.3.       Pažymi, kad atsakovas padengė gryną skolą, nepadengdamas nei palūkanų, nei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pareiškimo dėl teismo įsakymo rengimu, nei išlaidų už teisines paslaugas, siekiant skolą atgauti ikiteismine tvarka.

6.4.       Atsakovas ne tik nevykdė pareigos mokėti tikslines įmokas, bet ir piktybiškai vengė bendradarbiauti: nepateikė aktualaus gyvenamosios vietos adreso, ignoravo jam siųstą pretenziją, taip pat demonstravo negeranorišką požiūrį į bendrijos atstovą.

6.5.       Atsakovas sąmoningai vengė bendradarbiauti, elgėsi nesąžiningai ir nedėjo jokių pastangų taikiam ginčo sprendimui.

7.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1.       Ieškovė neteisingai interpretuoja teisių ir pareigų santykį dėl atsakovo, kaip patalpų savininko pareigos informuoti ieškovę apie jo asmeninius duomenis.

7.2.       Atsakovas taip pat absoliučiai nesutinka su ieškovės argumentais dėl ieškovės atstovo darbo krūvio ir būtinybės pasitelkti teisinę pagalbą.

7.3.       Atsakovas absoliučiai nesutinka su ieškovės teiginiu dėl bendrijos praktikos. Atsakovo nuomone, tokie veiksmai negali būti laikomi sąžiningais, nes ieškovė nepaaiškino, kodėl apie tokią tvarką neinformavo anksčiau ir kodėl 2023 metais, jo paties teigimu esant analogiškai situacijai, skambino trečiajam asmeniui ir taip išsprendė situaciją, nors toks veiksmas turėtų būti laikomas pačios ieškovės nurodytos tvarkos pažeidimu.

7.4.       Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl tinkamo atsakovo informavimo apie pradelstą 2024 m. tikslinės įmokos mokėjimą.

7.5.       Atsakovas absoliučiai nesutinka su ieškovės teiginiu, neva jos veiksmai ikiteisminio proceso metu buvo pagrįsti, būtini ir proporcingi.

7.6.       Atsakovo nuomone, yra svarbu pastebėti, kad po 2023 metų įmokos ieškovė papildomų veiksmų nesiėmė, nepasitikrino trečiojo asmens adreso, nesikreipė dėl atsakovo kontaktinės informacijos.

7.7.       Atsakovas taip pat nesutinka ir su ieškovės teiginiu, neva ji bandė sumažinti su ginčo sprendimu susijusias išlaidas.

8.       Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai ieškovės tenkintų reikalavimų daliai; atsakovui priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1.       Nepaisant to, kad ieškinys buvo tenkintas tik itin nedidelėje dalyje, teismas nepasisakė, kodėl šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė proporcingai tenkintai ieškinio daliai.

8.2.       Būtent ieškovė yra visa apimtimi atsakinga už skolos išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą – atsakovas nevengė savo prievolių vykdymo, tačiau nebuvo apie tai tinkamai informuotas, ką pagrindžia, kad gavus teismo įsakymą, trečiasis asmuo nedelsiant apmokėjo 190 Eur įsiskolinimą už atsakovą.

8.3.       Atsakovo nuomone, teismas neįvertino ieškovės procesinio elgesio, jos prieštaringų pareiškimų dėl komunikacijos su atsakovu ar trečiuoju asmeniu. Teismas neįvertino fakto, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu nusprendė nesilaikyti susiformavusio santykio dėl mokėjimų, kurie vyko nuo 2022 metų ir neinformuoti trečiojo asmens G. S. dėl neapmokėtos tikslinės įmokos.

9.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1.       Ieškovės patirtų išlaidų sumažinimas prieštarautų CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam bendram principui „pralaimėjęs moka“, užtikrinančiam šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.2.       Atsakovas elgėsi nesąžiningai ir aplaidžiai – vengė vykdyti savo piniginę prievolę, sąmoningai vilkino atsiskaitymą, nepateikė savo pasikeitusių kontaktinių duomenų, taip apsunkindamas bendrijos galimybes tinkamai administruoti prievolės vykdymą.

9.3.       Atsakovo teiginiai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti laikomi pagrįstais ar teisėtais.

10.       Atsiliepime į ieškovės ir į atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo G. S. su ieškovės skundu nesutinka, prašo jo netenkinti; su atsakovo skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1.       Ieškovės teiginiai, neva ilgus metus bendrijos pirmininko pareigas einantis R. A. negali parengti 3 pretenzijų ir privalo pasitelkti advokatų profesinę bendriją jas parengti, yra nepagrįsti ir neatitinka CK 6.249 straipsnio reikalavimų.

10.2.       Akivaizdu, kad protingas ir efektyvus bendravimas vyksta telekomunikacinėmis priemonėmis, nėra jokių logiškų paaiškinimų, kodėl ieškovės atstovas sąmoningai nepranešė apie tikslinę 2024 metų įmoką, nors tą jau padarė 2023 metais.

10.3.       Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuotai nenurodė, kodėl tos išlaidos buvo privalomos, būtinos ir protingos. Susiformavusi teisminė praktika nurodo, kad neatitikus šių kriterijų, ikiteisminio išieškojimo išlaidos yra nepriteistinos.

10.4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė aibę pažeidimų, kuriuos atliko ieškovės atstovas, kas turėjo tiesioginę įtaką ginčui kilti. Vienareikšmiškai dėl atsiradusių teisminių išlaidų kaltas yra ieškovės atstovas, nes turėjo visas galimybes išvengti teisminio proceso pasinaudodamas jam turimomis komunikacijos priemonėmis ir informuoti apie mokėjimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

13.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14.       Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė ieškovės ir atsakovo J. S. inicijuotą sms susirašinėjimą (ekranvaizdes), prašo minėtus duomenis priimti. Atsakovas su šiuo prašymu nesutinka.

14.1.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14.2.       Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

14.3.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujų įrodymų turinį, sprendžia, kad šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, jie susiję su nagrinėjama byla, jų būtinybė iškilo vėliau, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą ir vertinami kartu su kitais įrodymais.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

1.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta:

1.1.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2024 m. gruodžio 11 d. civilinėje byloje Nr. eL2-12760-802/2024 priimtas teismo įsakymas dėl 190 Eur skolos, 4,16 Eur palūkanų, 145,20 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 11 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 156,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei (kreditorei) iš atsakovo. Teismui 2025 m. sausio 22 d. nutartimi priėmus skolininko (atsakovo) prieštaravimus, teismo įsakymas panaikintas, o ieškovei pasiūlyta pateikti teismui ieškinį, kuris nustatytu terminu buvo pateiktas teismui (2025 m. vasario 5 d. Nr. DOK-4568).

1.2.       Pagal 2022 m. gegužės 25 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 1619 ir Nr. 1621 atsakovas nuo 2022 m. birželio 7 d. yra garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise savininkas ir garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas (jam asmenine nuosavybe priklausančios 9/10 dalys šio garažo, 1/10 dalis priklausanti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe J. S. ir G. S.). Garažai yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir (duomenys neskelbtini), Kaunas.

1.3.       Juridinių asmenų registre 2013 m. spalio 23 d. įregistruotas ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis privatusis juridinis asmuo - 150-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau – ir Bendrija), juridinio asmens kodas 135356587, kurios tikslai yra įgyvendinti pastatų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Aukščiausias bendrijos organas yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas, bendrijos valdymo – organas – bendrijos pirmininkas, kuris atstovauja bendrijai, veikia bendrijos vardu ir jos vardu sudaro sandorius, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruoti bendrijos įstatai (2025 m. vasario 5 d. Nr. DOK-4568 11 priedas).

1.4.       2024 m. balandžio 11 d. įvyko bendrijos įgaliotinių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtintas tikslinės įmokos 2024 metams, kiekvieno garažo įmoka - 100 Eur, kurią sudaro 40 Eur lėšos, skirtos žemės formavimui aplink bendriją bei 60 Eur išorės sienos renovacijos darbams, įmokos turėjo būti sumokėtos iki 2024 m. liepos 1 d. (2025 m. vasario 5 d. Nr. DOK-4568 10 priedas, 2025 m. vasario 24 d. Nr. DOK-6725 2 priedas).

1.5.       2024 m. gruodžio 11 d. civilinėje byloje Nr. eL2-12760-802/2024 priimtu teismo įsakymu priteistą 190 Eur skolą (tikslinę įmoką už 2024 m.) už atsakovą 2025 m. sausio 8 d. Citadele banko mokėjimo nurodymu Nr. 737 sumokėjo trečiasis asmuo G. S. (2025 m. vasario 24 d. Nr. DOK-6725 7 priedas).

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (jo dalies) teisėtumo

2.       Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad yra pagrindas ieškovei priteisti 522 Eur bylinėjimosi išlaidų, 4,16 Eur palūkanų bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nors ieškovės faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 893,20 Eur, tačiau teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo elgesį, šias išlaidas sumažino 41,55 procentais. Be to, nebuvo priteistos ir ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidos, sudarančios 145,20 Eur. 

3.       Apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės atstovas R. A. yra garažų savininkų bendrijos pirmininkas, kuris atstovauja daugiau nei 120 narių. Atsižvelgiant į šį faktą bei pareigų apimtį, akivaizdu, jog vienas asmuo objektyviai neturi galimybės individualiai rengti, siųsti ir administruoti visų pretenzijų, ar pranešimų apie įsiskolinimus. Toks darbo krūvis, esant didelei narių apimčiai, reikalauja administracinių priemonių, įskaitant ir teisinę pagalbą, siekiant efektyvaus skolos išieškojimo proceso užtikrinimo. Apeliantės nuomone, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo ieškovės teisę į patirtų ikiteisminio išieškojimo išlaidų atlyginimą. Be to, ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma – 871,20 Eur – akivaizdžiai neviršija rekomenduotinų maksimalių dydžių, todėl nėra pagrindo laikyti ją neprotinga ar pertekline. Pažymi, kad ieškovė visus reikiamus įrodymus (sutartį, sąskaitą, paslaugų specifikaciją, pavedimą) teismui pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

4.       Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas tenkino ieškinio dalį dėl 4,16 Eur palūkanų priteisimo, tai sudaro 2,78 procentų viso reikalavimo. Jo nuomone, vadovaujantis bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, ieškovei turėjo būti priteista 2,78 procentų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylinėjantis ginčo tvarka pirmosios instancijos teisme. Teigia, jog šioje byloje ieškovė patyrė 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio, tai sudaro 748 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis bendrąja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, ieškovei turėjo būti priteista 20,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas mano, kad teismas, skirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalį, tai sudaro pagrindą šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti. 

5.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CK 4.76 straipsnis reglamentuoja bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Bendrijų įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas (Bendrijų įstatymo 1 straipsnis).

6.       Bylos šalių teisiniams santykiams reguliuoti taikomos ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų (toliau – DGNSBĮ) normos. DGNSBĮ 1 straipsnyje įtvirtinta, kad: šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas (1 dalis); šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką (2 dalis); šis įstatymas taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai (3 dalis).

7.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog DGNSBĮ 21 straipsnyje, be kitko, yra nurodytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne) privalo: 1) teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus (DGNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas); 2) vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (DGNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

8.       Kitas aspektas tas, jog vadovaujantis DGNSBĮ 7 straipsnio 1 dalimi, bendrijos įstatai (toliau ir Įstatai) yra dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje. Įstatų (e. b., t. 1, b. l. 86-96) 18.2 punkte nurodytos patalpų savininkų pareigos. Nustatyta, jog be kitų pareigų, patalpų savininkas privalo vykdyti bendrijos organų, patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (18.2.1 punktas), laikytis kitų DGNSBĮ įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pavyzdžiui – nurodyti bendrijos pirmininkui savo arba savo įgalioto asmens kontaktinius duomenis (Įstatų 15, 18.2.4 punktai). Taigi, DGNSBĮ ir Įstatų teisės normos imperatyviai nustato pastato savininkui, šiuo atveju garažų (boksų) savininkui – atsakovui – pareigą vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus bei apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Tai reiškia, kad atsakovo, bendraturčio, pareiga išlaikyti bendrąjį turtą bei sumokėti tikslines įmokas kyla iš įstatymų. Dėl to atsakovui, įsigijus garažus, kilo pareiga domėtis ne tik savo teisėmis (nuosavybės teisė, nuomos teisė), tačiau ir iš nuosavybės teisės kilusiomis pareigomis, susijusiomis ir su (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimais.

9.       Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškove, kad atsakovas, tinkamai atlikdamas pareigą vykdyti (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus, turėjo galimybę su sprendimu susipažinti skelbimų lentoje (Įstatų 74.1 punktas), kuri yra garažų masyve, tačiau atsakovas bylos duomenimis savo pareigą visiškai ignoravo. Be to, atsakovas ilgą laiką vengė pateikti savo faktinės gyvenamosios vietos adresą, nors tai yra esminė sąlyga sklandžiam bendravimui su bendrijos valdymo organais. Tik parengiamojo posėdžio metu, teisėjai išaiškinus galimas teisines pasekmes, atsakovas pateikė paaiškinimą, jog visus kontaktus su bendrija jo vardu vykdė jo tėvas – šioje byloje veikiantis kaip trečiasis asmuo. Paaiškėjo, kad iki tol atsakovas buvo nurodęs savo tėvo (trečiojo asmens) gyvenamosios vietos adresą.

10.       Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas teismui pateikė 2022 m. balandžio 21 d. vykusio bendrijos susirinkimo protokolo kopiją (2025 m. vasario 24 d. Nr. DOK-6725 2 priedas, e. b., t. 1, b. l. 124-128), iš kurio turinio akivaizdus ir analogiškas tikslinės įmokos sumokėjimo terminas – einamųjų metų liepos mėn. 1 d. (e. b., t. 1, b. l. 127). Pateiktas įrodymas patvirtina aplinkybę, kad atsakovui buvo žinomas faktas apie kasmet renkamas tikslines įmokas ir jų sumokėjimo įprastinius terminus.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nagrinėjamos bylos teisinį santykį dėl garažo savininko tikslinės įmokos sumokėjimo, konstatuoja, kad atsakovas ne tik nevykdė iš įstatymų jam kylančios pareigos (ne iš pirmininko atskiro nurodymo) mokėti tikslines įmokas, bet ir piktybiškai vengė bendradarbiauti: nepateikė aktualaus gyvenamosios vietos adreso, ignoravo jam siųstą pretenziją, taip pat demonstravo negeranorišką požiūrį į bendrijos atstovą. Spręstina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovo netinkamo pareigos vykdymo.

Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų/ieškovės nuostolių

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad už ikiteisminės pretenzijos parengimą bei išsiuntimą atsakovui sumokėjo Global Legal Advisors advokatų profesinei bendrijai 145,20 Eur pagal 2024 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą GLA Nr. 210 AB „Swedbank“ 2024 m. liepos 1 d. – 2024 m. rugsėjo 24 d. sąskaitos išrašą.

13.       Pirmosios instancijos teismas sutiko, jog advokatų kontoros parengta ikiteisminė pretenzija standartinė, nereikalaujanti jokių sudėtingų teisinių problemų sprendinių paieškos, pretenzijai parengti teisinio išsilavinimo nereikėjo – tai galėjo padaryti pats bendrijos pirmininkas.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės pirmininkas, atsakovui geranoriškai nevykdant pareigos sumokėti tikslinės įmokos, pats paštu atsakovui siuntė paprastus pranešimus apie mokėtinas įmokas. Tik atsakovui nevykdant jam įstatymų nustatytos pareigos – tikslinės įmokos nesumokant ilgą laiką, nežinant atsakovo pozicijos dėl įmokos nesumokėjimo, ieškovės pirmininkas pasitelkė teisinę pagalbą, to daryti jam Įstatai nedraudžia (Įstatų 56.2, 56.4 punktai). 

15.       Taigi, ieškovė (jos pirmininkas) į atsakovą kreipėsi dar ikiteisminėje stadijoje su advokatės parengta pretenzija (e. b., t. 1, b. l. 6), ja atsakovo buvo prašoma vykdyti savo pareigą – sumokėti tikslines įmokas. Svarbu tai, kad iš pretenzijos turinio matyti, kad pretenzija parengta vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, pretenzijoje nurodytos tikslinės įmokos nesumokėjimo teisinės pasekmės, t. y. pretenzijoje nurodytos ne tik faktinės aplinkybės apie atsakovui tenkančią pareigą, bet ir nurodytas teisinis pagrindas ir teisinės pasekmės.

16.       CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos atitinka protingumo kriterijų, nes ieškovė nuostolių atlyginimo pirmiausia siekė be kreipimosi į teismą, pateikdama atsakovui motyvuotą pretenziją. Teisininko pasitelkimas neatima iš juridinio asmens teisės kreiptis teisinės pagalbos į advokatą kvalifikuotai spręsti situaciją ir naudojantis jo paslaugomis bandyti atlikti nuostolių išieškojimą ne teismo tvarka. Pažymėtina, jog ieškovės atstovas R. A. yra garažų savininkų bendrijos pirmininkas, kuris atstovauja daugiau nei 120 narių. Kaip minėta, iš pradžių pats pirmininkas siuntė atsakovui pretenziją. Atsižvelgiant į šį faktą bei pareigų apimtį, pritartina ieškovei, jog esant didelei narių apimčiai, būtinos administracinės priemonės, įskaitant ir teisinę pagalbą, siekiant efektyvaus skolos išieškojimo proceso užtikrinimo. Jeigu atsakovas būtų sumokėjęs geruoju, ieškovei nebūtų reikėję Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų naudai ir interesais kreiptis su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo ir būtų išvengta teisminių išlaidų. Ieškovės pretenzija buvo skirta tam, kad sureguliuoti situaciją geruoju ir išvengti kreipimosi į teismą. Negalima nepaminėti ir to, jog kaip teisingai nurodo ieškovė, atsakovui dokumentų įteikti nepavyko nei jo paties nurodytu kontaktiniu adresu (kuris kaip tapo žinoma priklauso atsakovo tėvui trečiajam asmeniui, šiuo adresu siunčiant dokumentus nepavyki įteikti net du kartus), vėliau buvo siunčiami dokumentai atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau ir šių siuntų atsakovui įteikti nepavyko net teismui. Atsakovui įteikti dokumentus pavyko tik tada, kai pirmosios instancijos teismas pasitikrino duomenis apie atsakovo darbovietę ir procesinius dokumentus įteikė darbovietės administracijai, kuri informavo atsakovą apie pateiktus procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad Sodra duomenys apie trečiuosius asmenis (ne klientus) nėra teikiami net advokatams, todėl ieškovei tokių duomenų gauti nėra galimybės, maža to, ieškovei nėra teikiami ir VĮ Registrų centro duomenys apie bendrasavininkų deklaruotas gyvenamąsias vietas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas.

17.       Kita aspektas tas, jog išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, turi atitikti jų priverstinumo, būtinumo ir protingumo reikalavimus. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas nenustato apribojimo, kad neišieškomos protingos išlaidos, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka advokato pagalbai apmokėti. Šių išlaidų atlyginimas (priteisimas) taip pat nėra siejamas su privalomos ikiteisminės ginčų dėl nuostolių atlyginimo tvarkos buvimu. Aplinkybė, kad jokie teisės aktai nenustato privalomos ikiteisminės ginčų dėl nuostolių atlyginimo tvarkos, leidžia daryti išvadą, kad CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu gali būti taikomas ir su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka susijusioms išlaidoms, jeigu jos yra protingos ir jos gali būti priteisiamos. 

18.       Sprendžiant dėl ikiteisminių išlaidų dydžio, vertinant pagal analogiją Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio kriterijus (toliau ir Rekomendacijos), vien už vieną teisinių konsultacijų valandą leistina maksimali suma galėjo sudaryti 233,77 Eur (paslauga apmokėta 2025 m. rugsėjo 10 d.), o už pretenzijos parengimą pagal Rekomendacijų 8.16. punktą (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai) – 935,08 Eur. Akivaizdu, kad už situacijos analizę ir pretenzijos parengimą suma, kurios galima būtų reikalauti iš atsakovo, būtų galėjusi būti didesnė nei 145,20 Eur. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo prašoma priteisti išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, dydis yra daugiau negu 6 kartus mažesnis nei pagal Rekomendacijas pagrįstai galima reikalauti.

19.       Taigi, ieškovės turėtos išlaidos yra susijusios su ieškovės pažeistos teisės gynimu ne teismine tvarka ir atitinka kriterijus šias išlaidas pripažinti protingomis išlaidomis, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaidų dydžio, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir įrodytas todėl tenkintinas.

Dėl teisminio nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

20.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (atskaičius ikiteisminio išieškojimo išlaidas) bendra suma sudarė 893,20 Eur, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 522 Eur sumą.

21.       Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė patyrė 748 Eur bylinėjimosi išlaidų (skundo 8 punktas), tačiau sąskaitos faktūros bei mokėjimo pavedimai (e. b., t. 1, b. l. 3, 9, 10, 37, 43, 44, 69, 70, 75, 97, 99, 103; t. 2. 14, 15) patvirtina, kad ieškovės nurodomos patirtos 893,20 Eur išlaidos (e. b., t. 2, b. l. 16) yra įrodytos mokėjimo dokumentais / pavedimais (CPK 12, 178 straipsniai).

22.       CPK 93 straipsnio 1 dalies normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021, 17 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktai; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

23.       Šioje byloje ieškovės atstovė – advokatė – pirmosios instancijos teisme suteikė šias teisines paslaugas: parengė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (pagal Rekomendacijas maksimalus užmokestis sudaro 584,42 Eur); ieškinį po teismo įsakymo panaikinimo (pagal Rekomendacijas maksimalus užmokestis sudaro 5844,25 Eur); atstovavo viename 2025 m. gegužės 6 d. parengiamajame posėdyje.

24.       Pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje patyrė ne tik tiesioginių piniginių išlaidų, susijusių su teisine pagalba, dokumentų rengimu bei atstovavimu teisme, bet ir reikšmingų laiko sąnaudų, kurių būtų buvę galima išvengti, jei atsakovas būtų sąžiningai vykdęs savo pareigas kaip bendrasavininkas. Kaip konstatuota anksčiau, atsakovas ne tik nevykdė pareigos mokėti tikslines įmokas, bet ir piktybiškai vengė bendradarbiauti: nepateikė aktualaus gyvenamosios vietos adreso, ignoravo jam siųstą pretenziją, taip pat demonstravo negeranorišką požiūrį į bendrijos atstovą. Kaip teisingai pastebi ieškovė, pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad asmeniškai nesiėmė jokių veiksmų susisiekti su bendrijos pirmininku, ar spręsti susidariusios situacijos – viską, kaip teigta, esą darė trečiasis asmuo. Taigi atsakovas nedėjo jokių pastangų taikiam ginčo sprendimui. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad ieškovės pirmininkas, žinodamas, kad visas prievoles už atsakovą vykdo trečiasis asmuo (rašytinio susitarimo byloje nėra), neatleidžia atsakovo nuo įstatymais ir teisės aktais jam nustatytos pareigos domėtis įmokomis ir jas laiku sumokėti. Atsakovui taip pat tenka pareiga nurodyti tikslų kontaktinį adresą pašto siuntoms pasiekti (Įstatų 15, 18.2.4 punktai.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti laimėjusios šalies teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat atsižvelgęs į taisyklės „pralaimėjęs moka“ esmę, įvertinęs ieškovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą pagal Rekomendacijoje nustatytus dydžius, ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis, šalių argumentus, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos bei vadovaudamasis prieš tai paminėtais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visa apimtimi netenkino ieškovės prašymo dėl 893,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

26.       Atsižvelgiant į tai, ši skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina.

27.       Atitinkamai, dėl keistinos skundžiamo sprendimo dalies dėl ikiteisminių išlaidų bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (ieškovei priteistinos kitos – didesnės sumos) atsakovo apeliacinio skundas dėl bylinėjimosi išlaidų proporcijų pakeitimo laikytinas nepagrįstu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

28.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

29.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teisinių santykių kvalifikavimą, palūkanų priteisimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ikiteisminių nuostolių priteisimą, susidariusių bylinėjimosi išlaidų priežastį bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl ieškovei nepagrįstai nebuvo priteistos ikiteisminės išieškojimo išlaidos, nepagrįstai sumažinta patirta bylinėjimosi / teisinės pagalbos išlaidų suma. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti apeliantės apeliacinį skundą, atmesti apelianto skundą, atitinkamai pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl ikiteisminių išlaidų ir jas ieškovei priteisti; atitinkamai pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ieškovės prašomas 893,20 Eur bylinėjimosi išlaidas jai iš atsakovo priteisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

31.       Apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

32.       Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 23 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 1 016,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą (580,80 Eur) ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (435,60 Eur).

33.       Vadovaujantis Rekomendacijoje nustatytais už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamais priteistinais maksimaliais užmokesčio dydžiais, apeliacinio skundo parengimo suma sudarytų 5 844,25 Eur, atsiliepimo į apeliacinį skundą suma sudarytų 3 039,01 Eur.

34.       Atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, į tai, kad ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos patirtos realiai, jos buvo būtinos, yra pagrįstos, atitinka Teisingumo ministro įsakymu numatytus rekomendacinius dydžius, į tai, kad pirmosios instancijos sprendimas keistinas, ieškovės patirtos išlaidos priteistinos visa apimtimi.

35.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės skundas tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 039,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (23 + 1 016,40 = 1 039,40 Eur).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

priimti ieškovės 150-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos su apeliaciniu skundu pateiktą ieškovės ir atsakovo J. S. sms susirašinėjimą (ekranvaizdes).

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimą ir jį išdėstyti nauja redakcija taip:

„ieškovės 150-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį tenkinti: 

priteisti ieškovei 150-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, juridinio asmens kodas 135356587, iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 145,20 Eur ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų, 4,16 Eur palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (149,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 893,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovei 150-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, juridinio asmens kodas 135356587, iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 039,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja                                                     Aušra Maškevičienė