Civilinė byla Nr. e2A-34-1097/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00175-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.9; 2.6.8.10

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Milsta“ dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo bei įpareigojimo perduoti su statybos rangos darbų atlikimu susijusią dokumentaciją.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (toliau – ir ieškovė, užsakovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Milsta“ (toliau – ir atsakovė, rangovė) dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo bei įpareigojimo perduoti su statybos rangos darbų atlikimu susijusią dokumentaciją, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės 18 577,04 Eur skolą ir 427,60 Eur įstatymines palūkanas, apskaičiuotas už pradelstą sumokėti skolą nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. vasario 20 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos); 2) priteisti iš atsakovės 44 387,08 Eur sutartines netesybas (baudą); 3) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminius dokumentus, kurių tikslus sąrašas pateikiamas ieškinio priede Nr. 34, o atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius teismo nustatyto įpareigojimo ar įvykdžius jį tik iš dalies, skirti atsakovei 300 Eur baudą, mokėtiną ieškovei už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo kalendorinę dieną.

2.       Ieškovė nurodė, kad, įgyvendindama projektą „Moksleivių poilsio stovyklos „Pasaka“ infrastruktūros atnaujinimas“, siekdama įsigyti neypatingų statinių, esančių Klaipėdos r., Kukuliškių k., Vydūno g. 2, paprastojo ir kapitalinio remonto darbus, 2021 m. balandžio 8 d. paskelbė apie atviro konkurso būdu vykdomą pirkimą. Pirkimą laimėjo atsakovė, su kuria ieškovė 2021 m. rugpjūčio 25 d. pasirašė statybos

3.       Ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai vykdė sutartį, nuolat ir sistemingai ją pažeidinėjo, vėlavo tinkamai ir kokybiškai atlikti darbus nustatytais terminais. Sutarties galiojimo metu rangovė darbų priėmimo–pardavimo aktais užfiksavo darbų už 1 879 707,92 Eur, tačiau faktiškai rangovės tinkamai atliktų darbų vertė yra mažesnė, dalis darbų ura su trūkumais, o dalies aktuose nurodytų darbų kiekiai neatitinka faktinės situacijos objekte. Rangovė, pasinaudodama užsakovės specialių žinių trūkumų statybos darbų srityje, sąmoningai teikė atliktų darbų aktus, kuriuose apskaičiuota atliktų darbų vertė buvo didesnė nei reali faktinė rangovės atliktų darbų vertė. Ši aplinkybė ieškovei tapo žinoma tik atliktus atsakovės atliktų darbų patikrinimą ir objekte panaudotų medžiagų inventorizaciją. Ieškovė nurodė, kad rangovės neatliktų darbų vertė yra 443 870,75 Eur, t. y. penktadalis visos sutarties vertės (2 323 578,67 Eur), į minėtą sumą neįskaičiuojant rangovės netinkamai ir nekokybiškai atliktų darbų trūkumų pašalinimui atlikti reikalingos sumos. 2023 m. rugsėjo 15 d. ieškovė (užsakovė) pateikė atsakovei (rangovei) pranešimą, informuodama, kad vienašališkai nutraukia sutartį nuo 2023 m. spalio 6 d. dėl rangovės kaltės. 2023 m. spalio 11 d. objekte įvyko užsakovės ir rangovės atstovų bei statybos techninės priežiūros vadovo susitikimas. Rangovė užsakovės pateikto susitikimo protokolo nepasirašė, susitikime duotų pažadų dėl statybos darbų defektų pašalinimo bei tinkamai parengtos statybinės dokumentacijos perdavimo užsakovei taip ir neįvykdė. 2023 m. lapkričio 14 d. užsakovė priėmė sprendimą dėl UAB „Milsta“ įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

4.       Ieškovė nurodė, kad 2023 m. gruodžio 13 d. pateikė atsakovei pretenziją ir pranešimą dėl netesybų, skolos ir palūkanų apmokėjimo bei priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriais įskaitė savo turima? galiojanti? ir vykdytina? priešpriešinį vienarūšį reikalavimą atsakovei (įskaitydama savo turimą reikalavimą atsakovei dėl 112 562,46 Eur delspinigių, skolos ir palūkanų į atsakovės turima? reikalavimą ieškovei dėl 93 985,42 Eur mokėjimo). Atlikus įskaitymą, atsakovė liko skolinga ieškovei 44 387,08 Eur baudos pagal sutarties 12.4.2 papunktį ir 18 577,04 Eur pagal sąskaitas už sunaudotą elektros energiją ir vandenį, iš viso 62 964,12 Eur. Ieškovė pareikalavo šią skolą sumokėti, tačiau atsakovė šio reikalavimo neįvykdė. Dėl šios sumos priteisimo iš atsakovės ieškovė padavė nagrinėjamą ieškinį.

5.       Grįsdama ieškinio reikalavimą dėl 44 387,08 Eur netesybų (baudos) priteisimo, ieškovė nurodė, kad atsakovei sutartyje nustatytu terminu neatlikus visų statybos darbų ir jų neperdavus užsakovei sutarties 8.1 papunktyje nustatyta tvarka, be to, kitus darbus atlikus su trūkumais ir ženkliai vėluojant, ieškovė sutartyje nustatytais terminais iš esmės negavo tokio darbų rezultato, kokio tikėjosi ir koks buvo būtinas užsakovei siekiant naudoti objektą savo veiklai vykdyti. Dėl to ieškovė pagal sutarties 12.3 papunkčio nuostatas vienašališkai nutraukė sutartį, o atsakovei kilo prievolė sumokėti ieškovei sutartines netesybas, nustatytas sutarties 12.4.2 papunktyje, t. y. sumokėti 10 proc. sutarties nutraukimo dieną neatliktos darbų dalies vertės baudą (44 387,08 Eur).

6.       Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė iki ieškinio padavimo dienos nėra pateikusi visos su statybos rangos darbų atlikimu objekte susijusius statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminės dokumentacijos, numatytos sutarties 34 priede. Dėl trūkstamos dokumentacijos nepateikimo ieškovė negali įgyvendinti ir užtikrinti jai, kaip statytojai ir objekto valdytojai, teisės aktais keliamų reikalavimų, susijusių su statinio statyba ir eksploatacija. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė įpareigoti atsakovę pateikti prašomus dokumentus, o jų nepateikus – skirti atsakovei baudą.

7.       Atsakovė UAB „Milsta“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę sutarties pažeidinėjimu, nes sutarties vykdymo terminai buvo nuolat pratęsiami dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, poreikis atlikti papildomus darbus iškilo dėl pačios ieškovės kaltės. Atsakovė užbaigė beveik visus objekto pastatus ir jiems buvo išduotos statybos užbaigimo deklaracijos, jų 100 proc. baigtumas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre, o ieškovė jau 2023 m. vasarą naudojo objektą vaikų stovyklavimui, t. y. pagal paskirtį. Atsakovė neužbaigė tik baseino pastato, nes šio objekto projektinėje dokumentacijoje yra suprojektuoti tokie sprendiniai, kurie prieštarauja teisės aktams ir jų negalima įgyvendinti. Atsakovė apie šiuos neatitikimus informavo ieškovę ir pateikė pranešimą, kuriuo nurodė, kad ieškovei (užsakovei) per 14 dienų terminą nepašalinus nurodytų sutarties vykdymo trūkumų, sutartis atsakovės (rangovės) iniciatyva bus nutraukta nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. Ieškovė šias aplinkybes ignoravo, pakoreguotų projektinių sprendinių nepateikė, o reikalavo atlikti darbus, kurių sprendiniai draudžiami pagal normatyvinius reikalavimus. Ieškovei per atsakovės nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų (nepateikus pataisytų projekto sprendinių), sutartis pasibaigė 2023 m. rugsėjo 15 d. (buvo nutraukta atsakovės iniciatyva dėl ieškovės kaltės). Ieškovė jau pasibaigus sutarčiai pateikė savo pranešimą apie sutarties nutraukimą, tačiau ieškovė negalėjo nutraukti sutarties, kuri jau pasibaigusi. Dėl to ieškovė neturi pagrindo reikalauti priteisti baudą iš atsakovės. Atsakovė taip pat nurodė, kad sutarties vykdymui buvo pasamdžiusi subrangovų, apie kuriuos ieškovei buvo žinoma. Kadangi ieškovė iki šiol yra neatsiskaičiusi su atsakove pagal sutartį, atsakovė negali atsiskaityti su objekte dirbusiais subrangovais, o pastarieji turi ieškovės prašomą išreikalauti informaciją ir atsisako ją perduoti atsakovei iki pilno atsiskaitymo su jais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrai iš atsakovės UAB ,,Milsta“ 18 577,04 Eur skolą, 427,76 Eur palūkanas, 12,5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigojo atsakovę UAB ,,Milsta“ ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrai šiuos ieškinio priede Nr. 34 nurodytus dokumentus: 1) UAB ,,Milsta“ atsakingo asmens pasirašytus civilinės atsakomybės draudimo sutartį (polisą) Nr. 727992707 už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą; 2) UAB ,,Milsta“ atsakingo asmens pasirašytus civilinės atsakomybės draudimo sutartį (polisą) už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą; 3) UAB ,,Milsta“ atsakingo asmens pasirašytus civilinės atsakomybės draudimo sutartį (polisą) Nr. 820589009 už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą; 4) UAB ,,Milsta“ atsakingo asmens pasirašytus civilinės atsakomybės draudimo sutartį (polisą) Nr. 853325902 už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą; 5) UAB ,,Milsta“ atsakingo asmens pasirašytus civilinės atsakomybės draudimo sutartį (polisą) už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą; 6) atstovų ir subrangovų duomenis; 7) pagrindinių statybos dalyvių kvalifikacijos atestatus. Taip pat teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 428 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovavimu. Kitą ieškinio dalį atmetė.  

9.       Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. šalys pasirašė statybos rangos sutartį Nr. A9-610, sutarties 3.4 papunktyje nustatydamos, jog darbų pagal sutartį atlikimo terminas yra 235 dienos. 2021 m. lapkričio 4 d., atsižvelgus į tai, kad pastato ,,Baseinas“ stogo atidengimo darbų metu aptiktos apdegusios stogo laikančiosios konstrukcijos, buvo reikalingos papildomos projektavimo paslaugos, be kurių nebuvo įmanoma vykdyti sutarties, buvo pateiktas papildomas techninis projektas apdegusių stogo konstrukcijų keitimui ir stogo konstrukcijų keitimui, atsižvelgus į laikančių sienų sustiprinimo brėžinius, supuvusių pertvarų, naujų karkasų įrengimo brėžinius, šalys sudarė papildomą susitarimą prie sutarties, kuriuo patvirtino, jog darbų vykdymas pagal sutartį buvo sustabdytas nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d., o nuo 2021 m. lapkričio 3 d., kai buvo parengtas patikslintas techninis projektas, darbų vykdymas laikomas atnaujintu. 2021 m. lapkričio 5 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie sutarties, kuriuo susitarė dėl papildomų darbų, susijusių su 2021 m. rugsėjo 23 d. esamos situacijos defektiniame akte Nr. 1 užfiksuotais stogo konstrukcijų trūkumais, kainos. Susitarime pažymėta, kad dėl nuo rangovės nepriklausančių aplinkybių, atsirado papildomi darbai, paskaičiuoti pagal Lokalinę sąmatą Nr. 10-291 (viso su PVM 4 323,15 Eur). 2022 m. birželio 27 d. šalys sudarė susitarimą dėl sutarties pratęsimo, kuriuo dėl nepalankių gamtinių sąlygų buvusių žiemos metu iki 2022 m. liepos 27 d. buvo pratęstas sutarties 3.4 papunktyje numatytas galutinis darbų atlikimo terminas. 2022 m. liepos 28 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie sutarties, kuriuo galutinį darbų atlikimo terminą pratęsė iki 2022 m. rugsėjo 15 d., o objektų ,,Gegutė“ ir ,,Baseinas“ darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. lapkričio 30 d. 

10.       Teismas nustatė, kad sutarties vykdymo metu užsakovė pateikė rangovei raštus „Dėl statybos rangos sutarties vykdymo“, t. y.: 1) 2022 m. vasario 3 d. pranešimą Nr. R6-40; 2) 2022 m. kovo 14 d. pranešimą Nr. R6-94; 3) 2022 m. kovo 26 d. pranešimą Nr. R6-194; 4) 2022 m. rugsėjo 19 d. pranešimą Nr. R6-356; 5) 2022 m. lapkričio 30 d. pranešimą Nr. R6-461; 6) 2022 m. gruodžio 13 d. pranešimą Nr. R6-481; 7) 2023 m. sausio 20 d. pranešimą Nr. R6-32; šiais raštais buvo reikalaujama tinkamai ir laiku vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, laikytis darbų vykdymo grafiko, darbus vykdyti kokybiškai ir laikantis sutartyje nustatytų reikalavimų, atitinkamai informuojant rangovę apie galimas tokių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes.

11.       Ieškovė 2022 m. spalio 10 d. raštu Nr. R6-381 informavo atsakovę, jog rangos darbai nevyksta visuose statybos objektuose, neužsakomos medžiagos, gaminiai bei įranga, todėl susitarimas dėl statybos darbų sustabdymo užsakovei nuostolingas; taip pat užsakovė informavo, kad atsisako papildomų darbų pagal 2022 m. liepos 28 d. pasirašytą papildomą susitarimą, ir nurodė rangovei atnaujinti visus darbus pagal sutartį ir esamą techninį projektą; užsakovei nusprendus atsisakyti papildomų darbų, nebereikia rengti techninio darbo projekto ir nebelieka pagrindo sutarties stabdymui, todėl nuo 2022 m. spalio 11 d. pradėti skaičiuoti 0,02 proc. sutarties kainos delspinigiai per dieną; taip pat nurodyta, kad darbai turi būti atlikti iki 2022 m. gruodžio 31 d. 2022 m. lapkričio 15 d. šalys sudarė susitarimą prie sutarties, kurio padidino sutarties 3.3 papunktyje nurodytą pradinę sutarties vertę.

12.       Atsakovė 2023 m. sausio 31 d. raštu Nr. 230131/2ap nurodė, kad neturi informacijos, kada bus atlikti pastato ,,Gegutė“ stogo remonto darbai, todėl teikė pakoreguotą veiklų sąrašą. 2023 m. liepos 31 d. atsakovė raštu Nr. 230731/ap1 kreipėsi į ieškovę, prašydama nedelsiant įvertinti pateiktus duomenis ir priimti sprendimus, reikalingus sklandžiam pastato ,,Baseinas“ vidaus darbų užbaigimui. 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu Nr. 230831/ap1 atsakovė informavo ieškovę, kad dėl ieškovės pareigų nevykdymo rangovė jau ilgą laiką neturi galimybių tęsti darbų; pažymėjo, jog užsakovė iškėlė klausimą dėl per didelio baseino gylio, o rangovė dėl per mažos baseino įrangos patalpos, dėl to nuspręsta kreiptis į projektuotoją; teigė, kad 2023 m. vasario 9 d. rangovė užsakovei pateikė papildomų darbų (baseino dugno pakėlimo) sąmatą, tačiau iki šiol sprendimas nepriimtas, dėl darbų vengiama susitarti; taip pat rangovė perspėjo dėl techninio darbo projekto trūkumų, tačiau jie neištaisyti; pranešime atsakovė nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, jog rangovė neturi teisės vykdyti darbų pagal techninio darbo projektą, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, nustatė užsakovei 14 d. terminą pašalinti trūkumus, arba sutartis nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. bus nutraukta.

13.       Teismas nustatė, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. objekto statinio statybos techninės priežiūros vadovas S. L., užsakovės atstovai, t. y. pastatų aptarnavimo skyriaus vedėjas F. L. bei direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai R. Š., surašė objekte nustatytų defektų aktą Nr. 1 (toliau – ir Defektų aktas Nr. 1), kuriame užfiksuoti rangovės netinkamai atlikti bei sutartimi įsipareigoti, tačiau neatlikti darbai. 2023 m. rugsėjo 5 d. rangovė pateikė užsakovei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 17 ir pakvietė užsakovę jį pasirašyti. 2023 m. rugsėjo 11 d. užsakovė el. laišku informavo rangovę, kad ji objekte statybos darbų 2023 m. liepos–rugpjūčio mėn. nevykdė, atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 17 nurodyti darbai yra atlikti su trūkumais, dalis jų nėra atlikta, todėl už šį laikotarpį užsakovė atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 17 nepasirašys ir darbų nepriims.

14.       Užsakovė 2023 m. rugsėjo 15 d., atsižvelgdama ir įvertinusi Defektų akte Nr. 1 nurodytas aplinkybes dėl rangovės netinkamai atliktų bei neatliktų darbų, taip pat įvertinusi rangovės pradelstą sutarties įvykdymo terminą (2022 m. lapkričio 30 d.) bei faktą, jog 2023 m. rugpjūčio 31 d. rangovės pateiktas raštas dėl sutarties nutraukimo iš rangovės pusės nebeleidžia užsakovei pagrįstai tikėtis, kad rangovė ketintų vykdyti ir (ar) vykdytų sutartį ir joje numatytus darbus ateityje, pateikė rangovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad vienašališkai nutraukia sutartį nuo 2023 m. spalio 6 d. dėl rangovės kaltės, rangovei neatlikus darbų pagal sutartį, darbus, kuriuos atliko, atlikus su defektais ir ženkliai vėluojant, užsakovei sutartyje nustatytais terminais iš esmės negavus tokio darbų rezultato, kokio tikėjosi ir koks buvo būtinas užsakovei siekiant naudoti objektą savo veiklai vykdyti.

15.       Teismas nustatė, kad rangovė el. laišku pateikė užsakovei 2023 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. 230919/ap4 „Dėl darbų perdavimo“, kuriuo pagal CK 6.691 straipsnį prašė užsakovę bendradarbiauti, pasirašyti atliktų darbų aktus, perimti visą statybinę dokumentaciją, bei paskirti įgaliotus asmenis įrangos naudojimo apmokymams ir informuoti apie tai rangovę; atsakovė taip pat prašė užsakovę sudaryti sąlygas dalyvaujant visiems statybos dalyviams apžiūrėti rangovės atliktus darbus objekte; rangovė pateikė užsakovei 2023 m. rugsėjo 5 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 17 bei jo lydimuosius dokumentus. 2023 m. spalio 3 d. užsakovė pateikė rangovei atsakymą Nr. R6-25 „Dėl darbų perdavimo“, kuriuo atsisakė priimti rangovės nekokybiškai ir netinkamai atliktus darbus (detalizuotus Defektų akte Nr. 1) ir rangovės iš viso neatliktus darbus, kuriuos rangovė savo rašte nurodė kaip tinkamai atliktus ir pageidaujamus perduoti užsakovei kartu su atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 17. 2023 m. spalio 11 d. objekte įvyko užsakovės ir rangovės atstovų bei statybos techninės priežiūros vadovo susitikimas, kurio metu buvo vertinami ir apžiūrimi Defektų akte Nr. 1 nurodyti rangovės atliktų darbų trūkumai, tariamasi dėl tokių darbų trūkumų pašalinimo tvarkos ir terminų, atliekamas statybinės dokumentacijos patikrinimas, atliekamas pastato ,,Baseinas“ (ne)atliktų darbų vertinimas, bei kitų Defektų akte Nr. 1 nurodytų statybos darbų, neaiškių rangovei, trūkumų apžiūra vietoje; susitikimo rezultatai ir priimti sprendimai buvo užfiksuoti užsakovės parengtame 2023 m. spalio 11 d. susitikimo protokole Nr. 23.10-1. 2023 m. spalio 27 d. rangovė pateikė užsakovei reikalavimą Nr. 231028-01 „Dėl UAB „Milsta“ turto grąžinimo“, kuriuo pareikalavo užsakovę įleisti rangovės darbuotojus į objektą ,,Baseinas“ ir sudaryti sąlygas rangovės atstovams pasiimti iš statybvietės rangovei priklausantį turtą.

16.       2023 m. spalio 31 d. užsakovė pateikė rangovei atsakymą, be kita ko, nurodydama, kad rangovės dėstomi teiginiai dėl kliūčių patekti į statybvietę ir atsiimti rangovei priklausantį turtą neatitinka realybės, o rangovė neįvykdė (nepradėjo vykdyti) nė vieno 2023 m. spalio 11 d. įvykusiame šalių susitikime pasiekto susitarimo. Užsakovė 2023 m. lapkričio 10 d. pateikė rangovei pretenziją Nr. R6-63 „Dėl Rangovo UAB „Milsta“ nepašalintų defektų“, kuria informavo rangovę, jog rangovei per šalių suderintą terminą nepašalinus darbų trūkumų, užsakovė rangovės netinkamai, nekokybiškai atliktų ir ketinamų perduoti darbų iš rangovės nepriims. 2023 m. lapkričio 10 d. rangovė pateikė užsakovei atsakymą Nr. 2311-1 nurodydama, kad darbai, kuriuos Defektų aktu 2.1 užsakovė aiškina kaip netinkamai atliktus, yra priimti abiejų šalių pasirašytais atliktų darbų aktais, užsakovės pateiktame Defektų akte Nr. 2.2 yra užfiksuoti neatlikti darbai, kurie nėra defektai; rangovė nutraukė sutartį dėl netinkamo užsakovės pareigų vykdymo, todėl nutraukus rangos sutartį, neatlikti darbai nėra defektai; pažymėta, kad rangovė defektų šalinti nevengia, tačiau jų pašalinimo grafiką suderinimui pateiks po kartu su subrangovais įvykdytos defektų apžiūros. 2023 m. lapkričio 14 d. užsakovė priėmė sprendimą dėl UAB „Milsta“ įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą. 2023 m. gruodžio 1 d. užsakovė pateikė rangovei atsakymą Nr. R6-107, kuriame išdėstė poziciją dėl 2023 m. lapkričio 10 d. rangovės rašte dėstomų teiginių ir rangovės prašymų nepagrįstumo. 2023 m. gruodžio 13 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją ir pranešimą dėl netesybų, skolos ir palūkanų apmokėjimo bei priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriais įskaitė savo turima? galiojanti? ir vykdytina? priešpriešinį vienarūšį reikalavimą atsakovei i? rangovės turima? galiojanti? ir vykdytina? reikalavimą ieškovei ir nurodė, kad likusi atsakovės skola ieškovei yra 62 964,12 Eur: 44 387,08 Eur bauda pagal sutarties 12.4.2 punktą ir 18 577,04 Eur skola pagal sąskaitas už sunaudotą elektros energiją ir vandenį. Taip pat ieškovė pareikalavo pateikti prašomus dokumentus.

17.       Teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 18 577,04 Eur skolos priteisimo iš atsakovės. Nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių ir jas patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, jog ieškovė nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. iš tiekėjų gavo sąskaitas už objekte sunaudotą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo paslaugas, šaltą vandenį su nuotekų tvarkymu, ir už šias paslaugas ieškovė su tiekėjais visiškai atsiskaičiusi. Pagal sutarties 5.9 papunkčio nuostatas atsakovė įsipareigojo ieškovei apmokėti už atsakovės darbų vykdymo metu sunaudotą vandenį bei elektros energiją rinkos kainomis, kurias ieškovė moka energetinių išteklių tiekimo įmonėms. Dėl to ieškovė atsakovei pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras bendrai už 25 627,75 Eur, o, ieškovei įskaičius tarpusavio priešpriešinius reikalavimus, likusi prašoma priteisti suma pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras yra 18 577,04 Eur. Taip pat teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 427,76 Eur palūkanų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą už pradelstas apmokėti PVM sąskaitas faktūras už laikotarpius nuo prievolės atsiskaityti pagal atitinkamą sąskaitą pabaigos dienos iki pretenzijos ir pranešimo dėl įskaitymo pateikimo atsakovei dienos (2023 m. gruodžio 13 d.). Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 12,50 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

18.       Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 44 387,08 Eur netesybas (baudą). Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad yra kilęs šalių ginčas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, sutartyje numatytų darbų atlikimo apimties, terminų, kokybės, kt., tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės šalių kilusiam ginčui dėl netesybų (baudos) priteisimo pagal sutarties 12.4.2 papunktį šiuo nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Sutarties 12.3 papunktyje nustatyta, kad užsakovė privalo bet kuriuo šiame punkte išvardintu atveju arba aplinkybėms, prieš 21 dieną apie tai pranešusi rangovei, nutraukti sutartį ir pašalinti rangovę iš statybvietės dėl išvardintų esminių sutarties pažeidimų, tarp jų ir jei rangovė nepradeda laiku vykdyti darbų, kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį arba nevykdo darbų pagal veiklų sąraše nurodytą grafiką ir tampa aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma (sutarties 12.3.3 papunktis). Sutarties 12.4 papunktyje numatyta, kad nutraukus sutartį pagal 12.3 papunktį, užsakovė turi nustatyti likusias rangovei mokėtinas sumas už tinkamai atliktus, bet neapmokėtus darbus; tačiau užsakovė rangovės sąskaita gali padengti bet kuriuos nuostolius ir papildomas išlaidas, susijusias su defektų ištaisymu, kitas užsakovės išlaidas, atsiradusias dėl šios sutarties, ar baudą, prilygstančią 10 proc. nutraukimo dieną neatliktos darbų dalies vertei; jei pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, bauda įskaitoma į nuostolius; užsakovė, padariusi tokius atskaitymus, visą likusią rangovei mokėtiną sumą privalo išmokėti rangovei (12.4.2 papunktis). Sutartis atsakovės atžvilgiu buvo nutraukta remiantis sutarties 12.3.3 papunkčiu, ieškovė netesybas prašo priteisti sutarties 12.4.2 papunkčio pagrindu, kuriame nurodyta, kad užsakovė turi tik galimybę įskaityti baudą iš rangovei likusios mokėti už darbus kainos. Dėl to, teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti bauda gali būti padengiama iš likusios mokėti rangovei sumos. Šiuo atveju ieškovė nėra padengusi baudos iš atsakovei nustatytos (paskaičiuotos) mokėtinos sumos, t. y. kaip numatyta sutarties 12.4.2 papunktyje, ir tokiu būdu laikytina, kad baudos dydis yra netinkamai apskaičiuotas atsižvelgiant į neatliktų darbų vertę, dėl ko nėra pagrindo laikyti ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo pagrįstu.

19.       Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminius dokumentus teismas konstatavo, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog prievolė atsakovei pateikti su statybos darbų atlikimu susijusius dokumentus yra įtvirtinta tiek teisės aktuose (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 18 straipsnio 7 dalies 6 punktas; Statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ redakcijos, galiojusios nuo 2023 m. gegužės 1 d., 93 punkte), tiek tokia prievolė numatyta ir sutarties 5.14, 5.19, 6.5, 8.1, 8.5, 11.1 papunkčiuose. Teismas nurodė, kad nors neperduodama tam tikrų dokumentų atsakovė pažeidžia sutarties nuostatas dėl statybos dokumentacijos perdavimo, tačiau atsakovei objektyviai neturint reikalaujamų dokumentų, nėra pagrindo tenkinti šią ieškinio dalį: LVN (lauko vandentiekio ir nuotekų) dalies geodezinių nuotraukų atsakovė neturi, nes jų neperdavė IĮ ,,Selsa“; daiktų ir įrangos perdavimo priėmimo ir instruktavimo dokumentai (šilumos siurblių instruktavimo (apmokymo) aktas, GAS sistemų valdymo instrukcijos, GAS sistemų valdymo apmokymų aktas, procesų valdymo ir automatizacijos sistemų apmokymo aktas), geriamojo vandens tyrimų protokolai yra neperduoti faktiškai įrengimo darbus atlikusios įmonės IĮ ,,Selsa“; taip pat UAB ,,Synergo“ dėl neatsikaitymo už atliktus darbus objekte neperdavė elektros darbų pažymų, bandymo protokolų, techninės dokumentacijos ir kt. (el. montavimo darbų baigimo pažyma, priešgaisrinių sistemų išbandymo aktas, izoliacijos varžos išbandymų protokolai, pereinamų taškų varžos išbandymo protokolas, įžeminimo kontūro varžos išbandymo protokolas, elektrotechninės įrangos techninė dokumentacija ir sertifikatai); atsakovė neturi ir atliekų susidarymo apskaitos dokumentų, nes, atsakovės teigimu, šie dokumentai buvo teikiami kartu su statybos užbaigimo dokumentais, už ką atsakovė nebuvo atsakinga; statybos darbų žurnalai (visų pastatų), priedai prie statybos žurnalų (eksploatacinių savybių deklaracijos ir kt.), atsakovės teigimu, yra objekte ir šiais dokumentais nedisponuoja; išpildomoji dokumentacija (buitinio vandentiekio, buitinių nuotekų, šildymo sistemų, vėdinimo sistemų, elektros ir silpnų srovių išpildomoji dokumentacija), inžinerinių sistemų išbandymų dokumentai, aktai ir protokolai (priešgaisrinių sistemų išbandymo aktas, hidraulinių bandymų aktai, nuotekų šalinimo sistemos bandymo aktas, šildymo sistemos šiluminio bandymo aktas, šiluminių trasų vamzdynų praplovimo aktas, vėdinimo sistemų ir įrengimų aerodinaminių bandymų ataskaita, vidaus vandentiekio praplovimo darbų aktas), įrangos naudojimo ir priežiūros instrukcijos, panaudotų įrenginių pasai ir techniniai aprašymai, atsakovės teigimu, yra pas trečiuosius asmenis, kurie neperdavė jų dėl neatsiskaitymo už darbus. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju atsakovei neperduodant ginčo dokumentacijos ieškovei yra pagrindas konstatuoti pažeidimus pagal minėtas sutarties ir teisės aktų nuostatas, tačiau atsakovei neturint šių statybos dokumentų nėra ir pagrindo tenkinti šią ieškinio dalį.

20.       Teismas nurodė, kad ieškovės atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš atsakovės nebuvo gauti objekto raktai, dėl to ieškovė pakeitė dalį spynų, tačiau, teismo vertinimu, nepateikus duomenų apie konkrečius neperduotus raktus (neindividualizuojant statinių, konkrečių durų), nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalį dėl įpareigojimo perduoti raktus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė perdavė atsakovei šiuos reikalaujamus dokumentus – Projektinę dokumentaciją (Techninio darbo projekto popierinis variantas su žymomis ,,Taip pastatyta“, elektroninė laikmena su visų pastatų projektine dokumentacija – originalai nebuvo perduoti), todėl ir ši ieškinio dalis nėra tenkinama.

21.       Iš dalies atmesdamas ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei kai kuriuos statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminius dokumentus, nurodytus ieškinio priede Nr. 34, teismas argumentavo, kad atsakovė nevykdė objekte darbų laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d., todėl negali būti iš atsakovės reikalaujama pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento už nurodytą laikotarpį. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo pateikti rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumentą ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, nurodydamas, kad tarp šalių nėra išspręstas kilęs ginčas dėl objekte atliktų darbų apimties (kokybės), todėl toks dokumentas negali būti išduotas iš atsakovės pusės.

22.       Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 300 Eur baudos už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo kalendorinę dieną skyrimo atsakovei už neperduotą dokumentaciją, nurodydamas, kad nėra pateikta duomenų, kad atsakovė geranoriškai ir teismo nustatytu terminu nepateiks ieškovei teismo sprendime nurodytos dokumentacijos.

23.       Teismas konstatavo, kad ieškinio turtinių reikalavimų dalis tenkinama 30 proc., neturtinių reikalavimų tenkinama nežymi dalis. Teismas nurodė, kad ieškovės pagrįsta patirta bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba, suma laikytina 11 000 Eur. Atsižvelgdamas į parengtus procesinius dokumentus ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 3 300 Eur išlaidas už atstovavimą; taip pat iš ieškovės atsakovei – 3 100 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikęs įskaitymą, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 200 Eur atstovavimo ir 428 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24.       Apeliaciniu skundu ieškovė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (toliau – ir apeliantė) prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo patenkinti ieškinio reikalavimai, panaikinti ir ieškinį patenkinti visa apimtimi, t. y. priteisti iš atsakovės 44 387,08 Eur netesybas (baudą), įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei visus statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminius dokumentus, kurių sąrašas pateikiamas ieškinio priede Nr. 34; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas, todėl nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 44 387,08 Eur netesybas (baudą) pagal sutarties 12.4.2 papunktį. Baudos sumokėjimo būdas (baudą atsakovei sumokant užsakovei atlikus įskaitymą ar pagal užsakovės pareikalavimą) negali pakeisti ir nekeičia sutarties 12.4.2 papunktyje įtvirtintų nuostatų esmės, t. y. fakto, kad rangovė (atsakovė), iš esmės pažeidusi sutartį ir sutarčiai esant dėl to nutrauktai, privalo sumokėti ieškovei iš anksto sutartą 10 proc. dydžio sutarties nutraukimo dieną rangovės neatliktos darbų dalies vertės baudą. Užsakovė tinkamai ir laiku vykdydama savo sutartimi prisiimtas mokėjimo prievoles ir laiku bei tinkamai atsiskaičiusi su rangove už pastarosios atliktus darbus dėl to neturi nukentėti prarasdama galimybę pareikalauti iš rangovės baudos už rangovės padarytą esminį sutarties pažeidimą ir vienašalį sutarties nutraukimą dėl rangovės kaltės.

24.2.                      Teismas nevertino sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo fakto ir padarė neteisingą bei neteisėtą išvadą, kad sutarties nutraukimo iš užsakovės pusės aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant baudos, numatytos sutarties 12.4.2 papunktyje, ieškovės naudai priteisimo klausimą. Sutartis ieškovės vienašališkai buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, rangovei vėluojant atlikti ir sutartyje nustatytu terminu neatlikus visų sutartyje numatytų darbų, dalį darbų atlikus netinkamai ir nekokybiškai. Atsakovė neginčijo ieškovės atlikto vienašalio sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės fakto. Sutartį ieškovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė dėl atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo. Teismo nurodyti atsakovės paaiškinimai dėl tariamo negalėjimo vykdyti darbus pagal sutartį dėl tariamų pastato ,,Baseinas“ projektinės dokumentacijos trūkumų nesudaro pagrindo spręsti dėl baudos atsakovės atžvilgiu netaikymo, nes byloje pateiktas UAB „EiCoSolution“ vertinimo aktas patvirtina, jog rangovė darbų sutarties nutraukimo dieną nebuvo atlikusi visuose objekto pastatuose, dalis darbų buvo su esminiais ir net tyčia paslėptais trūkumais (žr. pvz., vertinimo akto lapą Nr. 88, kuriame konstatuota, jog objekte rangovo įrengtų pakabinamų lubų perimetrinis karkasas priklijuotas lipnia juosta), o tokių darbų defektų pašalinimo skaičiuojamoji kaina sudaro daugiau nei 100 000 Eur.

24.3.                      Ieškovė pagrindė ir įrodė, kad rangovės (atsakovės) neatliktų darbų vertė sutarties nutraukimo dieną buvo 443 870,75 Eur. Dėl to ieškovės pateiktas 44 387,08 Eur baudos, sudarančios 10 proc. rangovės neatliktų darbų vertės, apskaičiavimas yra teisingas ir pagrįstas.

24.4.                      Teismas nepagrįstai atmetė dalį reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminius dokumentus, kurių tikslus sąrašas pateikiamas ieškinio priede Nr. 34. Atsakovės prievolės perduoti ieškovei statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminius dokumentus nevykdymas negali būti pateisinamas tuo, kad dokumentais disponuoja atsakovės subrangovai. Pagal sutarties 5.22 papunktį atsakovė galėjo naudotis subrangovų paslaugomis tik suderinusi tai su ieškove, tačiau nei teikiant pasiūlymą viešajame pirkime, nei vėliau tai nebuvo padaryta. Be to, atsižvelgiant į sutarties uždarumo principą, ieškovė nėra atsakinga už atsakovės, kaip generalinės rangovės, prievolių vykdymą atsakovės subrangovams, ir todėl atsakovės prievolių neįvykdymo pasekmės negali būti perkeliamos jai.

24.5.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog perdavė atsakovei objekto projektinę dokumentaciją (techninį darbo projektą elektroninėje laikmenoje), todėl nepagrįstai atmetė reikalavimą įpareigoti atsakovę pateikti techninio darbo projekto popierinį variantą su žymomis „Taip pastatyta“.

24.6.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad negali būti reikalaujama iš atsakovės pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d., nes šiuo laikotarpiu atsakovė objekte nevykdė statybos darbų. Sutarties 7.1 papunktyje nustatyta, kad sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą) rangovė privalo pateikti užsakovei ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo; jei rangovė per šį laikotarpį sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad rangovė atsisakė sudaryti sutartį; jei darbų atlikimo terminas yra pratęsiamas arba darbai yra sustabdomi, arba rangovė vėluoja užbaigti darbus, atitinkamai turi būti pratęstas ir sutarties įvykdymo užtikrinimas.

24.7.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad neišsprendus ginčo dėl objekte atliktų darbų apimties (kokybės) ieškovės reikalavimas dėl rangovės garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumento ir jo apmokėjimą patvirtinančio dokumento negali būti tenkinamas. Sutarties 8.1 papunktyje nustatyta, kad rangovė kartu su atliktų statybos darbų perdavimo užsakovei aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą sutartį. Pareigą pateikti šį dokumentą nustato ir Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis. Iki užsakovei vienašališkai nutraukiant sutartį šalys pasirašė 16 atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų (ieškinio priedas Nr. 33). Garantinio laikotarpio užtikrinimo dokumentas išduodamas tų darbų, kurie buvo atlikti ir perduoti, atžvilgiu. Nei sutartis, nei įstatymas nenustato jokių išlygų ir teisių rangovei (atsakovei), neatlikusiai visų sutartyje numatytų darbų, neteikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo dokumento rangovės atliktų darbų apimtimi.

24.8.                      Teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovę perduoti raktus. Ieškovės pozicija buvo nuosekli ir aiški, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu dar patikslinta, prašant įpareigoti atsakovę perduoti visus atsakovės objekte sumontuotų durų (turinčių spynas) raktus, pažymint, jog konkrečios durys, jų skaičius, specifikacijos ir kiti duomenys yra nurodyti pirkimo dokumentuose, techninėje specifikacijoje, techniniame darbo projekte.

24.9.                      Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai sumažino ieškovei atlygintinas bylinėjimosi išlaidas nuo 19 284,38 Eur iki 11 000 Eur, taip pat nepagrįstai nepriteisė ieškovei išlaidų, susijusių su UAB „EiCoSolution“ vertinimo akto parengimu, 2023 m. rugsėjo 12 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FP-180-23-50 parengimu. Patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, nes byla sudėtinga, didelės apimties. Bylinėjimosi išlaidos savo esme yra nuostoliai, todėl turi būti atlyginamos visiškai.

25.       Atsiliepime atsakovė UAB „Milsta“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1.                      Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo. Sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti netesybų. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė neginčijo ieškovės atlikto vienašališko sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės fakto, nes sutartis jau anksčiau buvo nutraukta pačios atsakovės; ieškovė negalėjo nutraukti jau nutrauktos sutarties.

25.2.                      Teismas tinkamai aiškino susitarimą dėl netesybų ir pagrįstai nurodė, kad, atsižvelgiant į sutarties sąlygas, nagrinėjamu atveju sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo klausimas neturi teisinės reikšmės. Susitarimai dėl netesybų mokėjimo negali būti aiškinami plečiamai. Sutarties 12.4.2 papunktyje, kuriuo rėmėsi ieškovė, šalys susitarė, kad nutraukus sutartį pagal 12.3 papunktį užsakovė rangovės sąskaita gali padengti bet kuriuos nuostolius ir papildomas išlaidas, susijusias su defektų ištaisymu, kitas užsakovės išlaidas, atsiradusias dėl šios sutarties, ar baudą, prilygstančią 10 proc. nutraukimo dieną, tik atlikdama įskaitymą į jos rangovei mokėtinas sumas. Sutarties 12.4.2 papunktį aiškinant pagal sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinimo rezultatas atitinka teismo sprendime padarytą išvadą dėl sutarties 12.4.2 papunkčio aiškinimo, ir reikalavimas priteisti netesybas atmestas pagrįstai.

25.3.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi teisėto pagrindo reikalauti netesybų, nes neįrodė neatliktų darbų dalies vertės. Aplinkybė, kad ieškovė nepagrįstai nepasirašė atsakovės pateikto darbų akto Nr. 17, nepaneigia, jog šiame akte nurodyti darbai yra atlikti, ir jų vertė turi būti vertinama. Ieškovė pripažino, kad apskaičiuodama neatliktų darbų vertę rėmėsi tik ieškovės pasirašytais aktais. Nepaisant to, kad jau 2023 m. vasarą ieškovė naudojo objektą pagal paskirtį, ieškovė atsakovės atliktų darbų, nurodytų darbų akte Nr. 17, nepriėmė.

25.4.                      Teismas pagrįstai atmetė dalį ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo perduoti dokumentus bei baudos skaičiavimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.3 straipsnio 4 dalis imperatyviai nustato, kad prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma. Teismas pagrįstai netenkino reikalavimo įpareigoti pateikti dokumentus, kurių atsakovė neturi ir objektyviai negali turėti. Atsakovė statybos darbų objekte laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. nevykdė, todėl teismas reikalavimo dėl įpareigojimo pateikti civilinės atsakomybės draudimo sutartį (polisą) šiam laikotarpiui netenkino pagrįstai. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą įpareigoti pateikti rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumentą ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, nes nutraukus sutartį darbai nebuvo baigti, nėra išspręstas šalių ginčas dėl objekte atliktų darbų apimties bei kokybės. Teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų, neatitinkančių protingumo principų: perduoti neįvardintų durų raktus, nors pati ieškovė teigia, kad spynas pakeitė, ar pateikti elektroninę laikmeną su visų pastatų projektine dokumentacija, nors tą pačią dokumentaciją el. paštu pateikė pati ieškovė. Teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 300 Eur baudos, mokėtinos ieškovei už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo kalendorinę dieną, skyrimo, nes nėra pateikta duomenų, jog atsakovė geranoriškai ir teismo nustatytu terminu nepateiks ieškovei dokumentacijos.

25.5.                      Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Didžioji dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susijusios su procesinių dokumentų rengimu, o ne atstovavimu teismo posėdžiuose. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo sudėtinga, ieškovė teikė perteklinius didelės apimties procesinius dokumentus. Ieškovės nurodyti vertinimo aktas ir (ar) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nebuvo teisiškai reikšmingi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir (ar) aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

28.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalis, kuria teismas atmetė dalį ieškinio reikalavimų, t. y.: 1) atmetė ieškovės reikalavimą dėl 44 387,08 Eur netesybų priteisimo iš atsakovės; 2) atmetė dalį ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminius dokumentus, kurių tikslus sąrašas pateikiamas ieškinio priede Nr. 34. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu.

Dėl netesybų (baudos) nepriteisimo

29.       Grįsdama apeliacinį skundą, ieškovė argumentuoja, kad, atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei 44 387,08 Eur netesybas (baudą), teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas, nes, ieškovės teigimu, sutartyje numatytas baudos sumokėjimo būdas – įskaitymo būdu ar ne, nekeičia sutarties 12.4.2 papunkčio nuostatų esmės, t. y. fakto, kad atsakovė, pažeidusi sutartį ir tuo pagrindu sutarčiai buvus nutrauktai dėl atsakovės kaltės, privalo sumokėti ieškovei sutartyje nurodyto dydžio baudą. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės fakto, padarė nepagrįstą išvadą, jog šis faktas nėra reikšmingas sprendžiant aptariamų netesybų priteisimo ieškovei klausimą.

30.       Sutarties 12.4.2 papunktyje šalys nustatė, kad nutraukus sutartį pagal sutarties 12.3 papunktį, užsakovė turi nustatyti likusias rangovei mokėtinas sumas už tinkamai atliktus, bet neapmokėtus darbus; tačiau užsakovė rangovės sąskaita gali padengti bet kuriuos nuostolius ir papildomas išlaidas, susijusias su defektų ištaisymu, kitas užsakovės išlaidas, atsiradusias dėl šios sutarties, ar baudą, prilygstančią 10 proc. nutraukimo dieną neatliktos darbų dalies vertei; jei pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, bauda įskaitoma į nuostolius; užsakovė, padariusi tokius atskaitymus, visą likusią rangovei mokėtiną sumą privalo išmokėti rangovei.

31.       Pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs sutarties 12.4.2 papunktį, konstatavo, kad užsakovė turi tik galimybę įskaityti baudą iš rangovei likusios mokėti už darbus kainos, t. y. ieškovės prašoma priteisti bauda gali būti padengiama iš likusios mokėti rangovei sumos; šiuo atveju ieškovė nėra padengusi baudos iš atsakovei nustatytos (paskaičiuotos) mokėtinos sumos, kaip numatyta sutarties 12.4.2 papunktyje, todėl, teismo vertinimu, laikytina, kad baudos dydis netinkamai apskaičiuotas atsižvelgiant į neatliktų darbų vertę, atitinkamai, reikalavimas dėl baudos priteisimo nepagrįstas.

32.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023). Kaip ir ginčo sutarties 12.4.2 papunktyje nustatė šalys, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis).

33.       Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat ginčo sutarties 12.3, 12.4.2 papunkčių turinį, teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo ieškovės teisę į netesybas su tokių netesybų mokėjimo būdu, t. y. konstatavo, jog ieškovė galėjo ir gali gauti sutarties 12.4.2 papunktyje numatytas netesybas (baudą) tik įskaitymo būdu, o, neatlikusi įskaitymo, pagal teismo išaiškinimą, neteko ir teisės į netesybas pagal sutartį. Atsižvelgiant į netesybų instituto esmę bei paskirtį, šalies teisė gauti sutartyje nustatytas netesybas atsiranda tokiu atveju, kai kita sutarties šalis savo prievolių pagal sutartį neįvykdo ar įvykdo netinkamai, t. y. siejama su faktu, jog prievolė, su kurios (ne)įvykdymu sutartyje siejama teisė gauti netesybas, yra neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai. Tai, jog ginčo sutarties 12.4.2 papunktyje šalys įtvirtino tam tikrą netesybų (baudos) mokėjimo būdą ir nustatė, kad ieškovė turi teisę atsakovės atžvilgiu taikytinas netesybas įskaityti į jos atsakovei mokėtinas sumas, nereiškia, jog ieškovė negali pareikalauti iš atsakovės sumokėti netesybas kitu būdu, t. y. dėl netesybų sumokėjimo pareiškiant savarankišką piniginį reikalavimą. Pritartina ieškovės argumentams, kad netesybų (baudos) mokėjimo būdas negali paneigti ir, atsižvelgiant į ginčo sutarties nuostatų turinį, nepaneigia pačios teisės gauti netesybas, esant sutartyje nustatytoms sąlygoms.  

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinis netesybų bruožas – akcesoriškumas. Vadinasi, šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Atsižvelgiant į tai, teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tai reiškia, kad civilinėje byloje dėl netesybų priteisimo aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012). Atsižvelgiant į tai, iš esmės sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino sutarties nutraukimo aplinkybių ir jų reikšmės ieškovės teisei į nurodytas sutartines netesybas.

35.       Kaip minėta, netesybos mokamos, jeigu neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta prievolė (sutartis), su kurios (ne)įvykdymu jos susietos. Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 12.3.3, 12.4.2 papunkčiais nustatė, kad netesybos (bauda) mokamos, be kita ko, jeigu sutartis nutraukiama dėl rangovės (atsakovės) kaltės, kai rangovė nepradeda laiku vykdyti darbų, kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį arba nevykdo darbų pagal veiklų sąraše nurodytą grafiką ir tampa aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma. Pastebėtina, kad sutarties 12.3.3 papunktyje, kuriuo remdamasi ieškovė nutraukė sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės, nenumatyta, kad esminiu sutarties pažeidimu taip pat laikoma, kai, pavyzdžiui, nustatomi atitinkamos apimties darbų trūkumai.

36.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nutraukė ginčo sutartį 2023 m. rugsėjo 15 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo nuo 2023 m. spalio 6 d. Pranešime ieškovė nurodė, kad nutraukia sutartį dėl atsakovės kaltės, atsižvelgdama ir įvertinusi: Defektiniame akte Nr. 1 nurodytas aplinkybes dėl rangovės netinkamai atliktų bei iš viso neatliktų darbų; įvertinusi aplinkybę, jog rangovė yra ženkliai pradelsusi sutarties įvykdymo terminą (2022 m. lapkričio 30 d.); faktą, jog 2023 m. rugpjūčio 31 d. rangovės pateiktas raštas dėl sutarties nutraukimo iš rangovės pusės nebeleidžia užsakovei pagrįstai tikėtis, jog rangovė ketintų vykdyti ir (ar) vykdytų sutartį ir joje numatytus darbus ateityje, sutinkamai su sutarties 12.3 papunktyje numatyta teise ir pagrindais, rangovei neatlikus darbų pagal sutartį, o darbus, kuriuos atliko, atlikus su defektais ir ženkliai vėluojant, užsakovei sutartyje nustatytais terminais iš esmės negavus tokio darbų rezultato, kokio tikėjosi ir koks buvo būtinas užsakovei siekiant naudoti objektą savo veiklai vykdyti (1 t., b. l. 135). Užsakovė kartu su pranešimu dėl sutarties nutraukimo, be kita ko, pateikė rangovei UAB „Projektų ekspertai“ 2023 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 230914.R.1 „Dėl pastato su baseinu“, kuriuo projektuotojas informavo užsakovę, jog projektai, taip pat ir pastato ,,Baseinas“ projektas Nr. PE18-67/2-TDP, yra ekspertų įvertinti, suderinti su derinančiomis institucijomis, jiems yra gauti statybą leidžiantys dokumentai, dėl to rangos darbų metu kylantys klausimai turi būti sprendžiami darbine eiga, t. y. iškilus papildomiems klausimams dėl sprendinių įgyvendinimo, rangovas turi apie tai informuoti visus statybos dalyvius, projektuotojui pabrėžiant, jog baseino persipildymo sistemos įrengimo technologiniai klausimai yra rangovo atsakomybė ir kompetencija bei minėti darbai rangovo turi būti atliekami pagal pasirinkto gamintojo (tiekėjo) instrukcijas (1 t., b. l. 136–189).

37.       Tačiau iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu Nr. 230831/ap1 atsakovė informavo ieškovę, jog dėl ieškovės pareigų nevykdymo rangovė jau ilgą laiką neturi galimybių tęsti darbų; pažymėjo, kad užsakovė iškėlė klausimą dėl per didelio baseino gylio, o rangovė dėl per mažos baseino įrangos patalpos, dėl to nuspręsta kreiptis į projektuotoją; 2023 m. vasario 9 d. rangovė užsakovei pateikė papildomų darbų (baseino dugno pakėlimo) sąmatą, tačiau iki šiol sprendimas nepriimtas, dėl darbų vengiama susitarti; taip pat rangovė perspėjo dėl techninio darbo projekto trūkumų, tačiau jie neištaisyti; pranešime nurodyta, kad atsižvelgus į tai, jog rangovė neturi teisės vykdyti darbų pagal techninio darbo projektą, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, rangovė nustatė užsakovei 14 d. terminą pašalinti trūkumus, jų nepašalinus sutartis nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. bus nutraukta (1 t., b. l. 83). Atsižvelgdama į šį pranešimą, atsakovė byloje argumentuoja, kad ieškovei nutraukiant sutartį 2023 m. rugsėjo 15 d. pranešimu ji jau buvo nutraukta pačios atsakovės iniciatyva dėl ieškovės kaltės 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu. Taip pat atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nepadarė sutarties pažeidimų, kuriais ieškovė grindė sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė, nėra duomenų, jog ieškovė būtų reiškusi nesutikimą su atsakovės 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešime nurodytomis aplinkybėmis, taip pat ieškovė byloje nereiškė reikalavimo dėl šio atsakovės pareikšto sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ar nepagrįstu.

38.       Be to, iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kurių šalys neginčija, ir bylos medžiagos, atspindinčios šalių elgesį bei tarpusavio bendravimą vykdant ginčo sutartį, matyti, kad pirmiau nurodyti atsakovės 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešimas ir ieškovės 2023 m. rugsėjo 15 d. raštas dėl sutarties nutraukimo surašyti bendrame šalių tarpusavio bendravimą vykdant sutartį atspindinčių dokumentų kontekste. Dar 2021 m. lapkričio 4 d. papildomame susitarime fiksuota, kad darbų vykdymas pagal sutartį buvo sustabdytas nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d., nes dėl nuo rangovės nepriklausančių aplinkybių, t. y. atidengtų apdegusių pastato ,,Baseinas“ stogo laikančių konstrukcijų, buvo reikalingos papildomos projektavimo paslaugos, be kurių nebuvo įmanoma vykdyti sutarties (1 t., b. l. 55). 2021 m. lapkričio 5 d. šalys sudarė papildomą susitarimą dėl papildomų darbų, pažymėdamos, jog dėl nuo rangovės nepriklausančių aplinkybių atsirado papildomi darbai (1 t., b. l. 58–59). 2022 m. spalio 10 d. raštu Nr. R6-381 ieškovė informavo atsakovę, jog rangos darbai nevyksta visuose statybos objektuose, neužsakomos medžiagos, gaminiai bei įranga, kad atsisako papildomų darbų pagal 2022 m. liepos 28 d. pasirašytą papildomą susitarimą, ir nurodė rangovei atnaujinti visus darbus pagal sutartį ir esamą techninį projektą; užsakovei nusprendus atsisakyti papildomų darbų, nebereikia rengti techninio darbo projekto ir nebelieka pagrindo sutarties stabdymui, todėl nuo 2022 m. spalio 11 d. pradėti skaičiuoti 0,02 proc. sutarties kainos delspinigiai per dieną (1 t., b. l. 68–69). 2022 m. lapkričio 15 d. šalys sudarė susitarimą prie sutarties, padidindamos sutarties vertę (1 t., b. l. 67). Sutarties vykdymo metu užsakovė teikė rangovei raštus, reikalaudama tinkamai ir laiku vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, laikytis darbų vykdymo grafiko, darbus vykdyti kokybiškai ir laikantis sutartyje nustatytų reikalavimų (1 t., b. l. 71–82).

39.       Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. pabaigoje kilo klausimų dėl galimai per didelio baseino gylio, per mažos baseino įrangos patalpos, dėl kurių nuspręsta kreiptis į projektuotoją dėl projektinės dokumentacijos tikslinimo ir sprendinių pateikimo; 2023 m. vasario mėnesį gauti darbo projektai, rangovė parengė papildomų darbų (baseino dugno pakėlimo) sąmatą, tačiau teigė iki 2023 m. rugpjūčio pabaigos negavusi užsakovės sprendimo; 2023 m. rangovė informavo užsakovę, kad, jos vertinimu, techninio darbo projektas neatitiko teisės aktų reikalavimų, rangovė 2023 m. liepos 31 d. raštu Nr. 230731/ap1 kreipėsi į ieškovę, prašydama ištaisyti, jos vertinimu, klaidas techniniame projekte, tačiau iki 2023 m. rugpjūčio galo nurodė atsakymo negavusi; 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu, kaip minėta, atsakovė informavo ieškovę, kad dėl ieškovės pareigų nevykdymo, reikalingų sprendimų nepriėmimo, techninio projekto trūkumų rangovė jau ilgą laiką neturi galimybių tęsti darbų ir, nepašalinus šių trukdžių, sutartis bus nutraukta (1 t., b. l. 83). Ieškovei 2023 m. rugsėjo 15 d. pateikus pranešimą dėl sutarties nutraukimo (1 t., b. l. 135), vyko šalių susirašinėjimas dėl darbų perdavimo, ieškovei keliant klausimą dėl darbų trūkumų, atsisakant priimti, ieškovės teigimu, nekokybiškai atliktus darbus, o atsakovei prašant priimti tam tikrus darbus, kurie, atsakovės teigimu, atlikti iki 2023 m. liepos 1 d., faktiškai perduoti užsakovei, darbų baigtumas patvirtintas deklaracijomis apie statybų užbaigtumą. 2023 m. spalio 11 d. įvyko užsakovės ir rangovės atstovų bei statybos techninės priežiūros vadovo susitikimas, kurio metu objekte buvo vertinami ir apžiūrimi Defektiniame akte Nr. 1 nurodyti rangovės atlikti darbų trūkumai, atitinkamai, tariantis dėl tokių darbų trūkumų pašalinimo tvarkos ir terminų, atliekamas statybinės dokumentacijos patikrinimas, pastato ,,Baseinas“ (ne)atliktų darbų vertinimas, darbų trūkumų apžiūra vietoje (1 t., b. l. 302–303). Pasibaigus 2023 m. spalio 11 d. įvykusiame šalių susitikime šalių sulygtam terminui (2023 m. lapkričio 8 d.) rangovės atliktų darbų trūkumams pašalinti, užsakovė 2023 m. lapkričio 10 d. pateikė rangovei pretenziją Nr. R6-63, kuria informavo rangovę, jog rangovei per šalių suderintą terminą nepašalinus darbų trūkumų, užsakovė rangovės netinkamai, nekokybiškai atliktų ir ketinamų perduoti darbų iš rangovės nepriims (1 t., b. l. 363–364). 2023 m. lapkričio 10 d. rangovė pateikė užsakovei atsakymą Nr. 2311-1, kuriame nurodė, kad darbai, kuriuos Defektiniu aktu Nr. 2.1 užsakovė nurodo kaip netinkamai atliktus, yra priimti abiejų šalių pasirašytais atliktų darbų aktais; užsakovės rangovei pateiktame Defektiniame akte Nr. 2.2 yra užfiksuoti neatlikti darbai, kurie nėra defektai; rangovė nutraukė sutartį dėl netinkamo pareigų vykdymo, todėl nutraukus rangos sutartį, neatlikti darbai nėra defektai; taip pat pažymėjo, kad rangovė defektų šalinti nevengia, tačiau jų pašalinimo grafiką suderinimui pateiks po kartu su subrangovais įvykdytos defektų apžiūros (1 t., b. l. 426–428). 2023 m. gruodžio 1 d. užsakovė pateikė rangovei atsakymą Nr. R6-107, kuriame ginčijo rangovės 2023 m. lapkričio 10 d. rašte dėstomus teiginius (1 t., b. l. 436–439).

40.       Įvertinus šį šalių bendravimo vykdant sutartį turinį, iš atsakovės 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo galima daryti išvadą, kad atsakovei, kaip rangovei, sutarties vykdymo metu iškilo jos vykdymo klausimų, dėl ko ji kreipėsi į ieškovę, tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, šis atsakovės pranešimas nesudarė ieškovei pagrindo daryti išvadą, kad juo atsakovė aiškiai parodė ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo ir, atitinkamai, 2023 m. rugsėjo 15 d. dėl to vienašališkai nutraukti sutartį dėl atsakovės kaltės. Pati ieškovė, nors 2023 m. rugsėjo 15 d. pranešimu iš esmės pateikė atsakymą į atsakovės klausimus dėl sutarties vykdymo, nurodydama, kad projektuotojas informavo, jog rangos darbų metu kylantys klausimai turi būti sprendžiami darbine eiga, jog baseino persipildymo sistemos įrengimo technologiniai klausimai yra rangovės atsakomybė ir kompetencija bei minėti darbai rangovės turi būti atliekami pagal pasirinkto gamintojo (tiekėjo) instrukcijas, tačiau tuo pačiu pareiškė, kad sutartį nutraukia. Taigi, vietoj to, kad konstruktyviai spręstų atsakovės dar 2023 m. liepos 31 d. raštu identifikuotus neaiškumus dėl pastato ,,Baseinas“ darbų bei atsakytų į atsakovės 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu keltus klausimus dėl techninio projekto, ieškovė nusprendė pati pranešti apie sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, vertinimas, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu būtent atsakovė aiškiai parodė ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį, neatitinka šalių tarpusavio bendravimo turinio, atitinkamai, nesudaro pagrindo išvadai, jog dėl ginčo sutarties nutraukimo buvo kalta vien atsakovė. Pirmiau aptartas šalių susirašinėjimas vykdant sutartį patvirtina, kad sutarties vykdymas stabdytas, sutarties įvykdymo terminai tęsti taip pat ir dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, ir dėl ieškovės keičiamos pozicijos papildomų darbų (ne)reikalingumo, techninio projekto sprendinių (ne)keitimo klausimais. Nors ieškovė, grįsdama teiginius dėl sutarties nutraukimo esant atsakovės kaltei, argumentuoja, jog sutarties įvykdymo terminas suėjo dar 2022 m. lapkričio 30 d., tačiau, kaip pažymėjo ir atsakovė, dar 2022 m. lapkričio 15 d. šalys sudarė susitarimą padidindamos sutarties vertę, sutartis abiejų šalia valia toliau buvo vykdoma, iki 2023 m. vasaros darbai buvo atliekami, perduodami ir priimami.

41.       Apibendrinant aptartą situaciją, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad kaltė dėl sutarties nutraukimo buvo abipusė, atitinkamai, 2023 m. rugsėjo 15 d. faktinės aplinkybės, ieškovės nurodomas atsakovės (ne)veikimas vykdant sutartį, nesudarė pagrindo ieškovei nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo dėl atsakovės kaltės, remiantis sutarties 12.3.3 papunkčiu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl netesybų (baudos) priteisimo iš atsakovės sutarties 12.4.2 papunkčio, taikytino tik sutartį pagrįstai nutraukus pagal 12.3 papunktį, pagrindu – nepagrįstas.

42.       Kartu pažymėtina, kad nurodyta išvada savaime nereiškia, jog atsakovė tinkamai (į)vykdė sutartį ir (ar) kad pagal sutartį tinkamai ir laiku atliko visus darbus, todėl neriboja ieškovės teisės ginti interesus kitais teisės aktų nustatytais būdais bei priemonėmis. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), bylos nagrinėjimo ribos nustatomos pagal ieškinyje nurodytą ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, t. y. ieškovo suformuluotą materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (atsakovams) ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovė, įvertinusi ginčo sutarties vykdymą iš atsakovės pusės, atsakovės (ne)atliktus darbus ir jų kokybę, pareiškė reikalavimą dėl netesybų (baudos) pagal sutarties 12.4.2 papunktį priteisimo. Teismui pripažinus šį reikalavimą nepagrįstu, tai nereiškia, kad ieškovė negalėtų įrodinėti atliktų darbų netinkamumo, atliktais darbais įvardijamų darbų faktinio neatlikimo ar pan. ir, atitinkamai, negalėtų siekti dėl to patirtų nuostolių atlyginimo.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti statybos dokumentus

43.       Grįsdama apeliacinį skundą, ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo pateikti dalį ieškinio priede Nr. 34 nurodytų dokumentų.

44.       Pirma, ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė negali būti įpareigota pateikti atitinkamus dokumentus, nes prašomi išreikalauti dokumentai yra pas subrangovus, kurie atsisako juos perduoti atsakovei, kadangi ši su jais nėra atsiskaičiusi, o to padaryti ji negali, nes su atsakove neatsiskaitė ieškovė. Ieškovė argumentuoja, kad, be kita ko – atsižvelgiant į sutarties uždarumo principą, ji nėra atsakinga už atsakovės, kaip generalinės rangovės, prievoles subrangovams, todėl atsakovės prievolių subrangovams neįvykdymo pasekmės negali būti perkeliamos ieškovei.

45.       Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliante, kad atsakovės, kaip generalinės rangovės, ir jos subrangovų tarpusavio santykiai nėra teisiškai reikšmingi vertinant atsakovės prievolių ieškovei (užsakovei) (ne)įvykdymą: kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad generalinis rangovas ne tik turi atsakyti užsakovui už darbų trūkumus, nulemtus subrangovo veiksmų, tačiau ir priešingai, jam tenka užsakovo neatsiskaitymo rizika, nes jis yra susijęs sutartiniais ryšiais su užsakovu ir atsakingas už sutarties kontrahento pasirinkimą. Tais atvejais, kai generalinės rangos sutartyje ar subrangos sutartyje nenustatyta subrangovo tiesioginių santykių su užsakovu ir subrangovas negali pareikšti reikalavimo užsakovui sutarties pagrindu, generalinis rangovas negali remtis aplinkybe, kad jis su subrangovu neatsiskaito dėl to, jog su juo neatsiskaito užsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Atitinkamai, atsakovė (generalinė rangovė) taip pat negali neigti savo prievolės pateikti ieškovei (užsakovei) dokumentus, remdamasi tuo, kad dokumentų jai neperduoda subrangovai, su kuriais ji nėra tinkamai atsiskaičiusi.

46.       Sutiktina, kad negali būti reikalaujama to, kas neįmanoma, tačiau nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog tokia situacija gali būti laikomas atvejis, kai rangovas prievolės pateikti užsakovui statybos dokumentus neįvykdymą teisina tuo, kad tokių dokumentų neturi, nes jų jam neperduoda subrangovai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 18 straipsnio 7 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad rangovas privalo įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui), o jeigu šiuos dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti. Tokia nuostata įtvirtinta ir STR 1.06.01:2016 36.9 papunktyje. Dokumentų praradimas, t. y. nebeturėjimas jų savo dispozicijoje, gali būti nulemtas tiek rangovo veiksmų bei valios, tiek ir kitų, nuo rangovo nepriklausančių, aplinkybių. Teisės aktai tiesiogiai įtvirtina, kad statinio statybos dokumentų atveju rangovas negali būti atleidžiamas nuo pareigos perduoti tokius dokumentus užsakovui, nepriklausomai nuo jų praradimo aplinkybių, t. y. neatsižvelgiant į tai, jog rangovas jų objektyviai nebeturi, jam išlieka prievolė tokius dokumentus atkurti bei perduoti užsakovui.

47.       Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra: 1) statybos techniniai reglamentai (STR); 2) statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės; 3) pripažintos nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip Lietuvos standartai perimti Europos ir tarptautiniai standartai; 4) techniniai įvertinimai – Reglamente (ES) 2024/3110 nustatytais atvejais ir tvarka parengti ir išduoti Europos techniniai įvertinimai arba aplinkos ministro nustatyta tvarka parengti ir išduoti nacionaliniai techniniai įvertinimai; 5) metodiniai nurodymai, rekomendacijos; 6) šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktai.

48.       Nagrinėjamu atveju ieškovė argumentavo, kad STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 571 punkte įtvirtinta, jog statinio savininkas (naudotojas) (toliau – ir valdytojas) privalo saugoti STR 1.05.01:2017 (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 1 d.) 61 punkte ir 10 priedo „Statybos užbaigimo komisijai pateikiamų dokumentų formavimo, teikimo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 2.6, 2.8, 2.10, 2.11, 2.13–2.17, 2.19, 2.21 papunkčiuose nurodytus dokumentus. Ieškovės teigimu, nurodytose normose išvardinti dokumentai atitinka ieškovės reikalaujamus pateikti trūkstamus dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė šios ieškovės pozicijos byloje neginčijo.

49.       Įvertinusi ieškovės prašomų išreikalauti iš atsakovės dokumentų sąrašą, nurodytą ieškinio priede Nr. 34, teisėjų kolegija daro išvadą, kad statinio savininko (valdytojo) saugotinais dokumentais pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą gali būti pripažinti šie ieškovės prašomi išreikalauti dokumentai: 1) Projektinė dokumentacija (Techninio darbo projekto popierinis variantas su žymomis „Taip pastatyta“); 2) Išpildomoji dokumentacija (buitinio vandentiekio išpildomoji dokumentacija, buitinių nuotekų išpildomoji dokumentacija, šildymo sistemų išpildomoji dokumentacija, vėdinimo sistemų išpildomoji dokumentacija, elektros ir silpnų srovių išpildomoji dokumentacija); 3) Inžinerinių sistemų išbandymų dokumentai, aktai ir protokolai (priešgaisrinių sistemų išbandymo aktas, izoliacijos varžų išbandymų (matavimų) protokolai, pereinamų taškų varžų išbandymo protokolai, įžeminimo kontūro varžų išbandymo protokolai, hidraulinių bandymų aktai, nuotekų šalinimo sistemos bandymo aktas, šildymo sistemos šiluminio bandymo aktas, šiluminių trasų vamzdynų praplovimo aktas, vėdinimo sistemų ir įrengimų aerodinaminių bandymų ataskaita, vidaus vandentiekio praplovimo darbų aktas); 4) Statybos darbų žurnalai ir deklaracijos (statybos darbų žurnalai (visų pastatų), priedai prie statybos darbų žurnalų (eksploatacinių savybių deklaracijos ir kt.), panaudotų statybinių medžiagų atitikties deklaracijos, panaudotų įrenginių pasai ir techniniai aprašymai); 5) Įrangos naudojimo ir priežiūros instrukcijos (gaisro aptikimo ir signalizavimo pultų instrukcijos, šilumos siurblių naudojimo ir priežiūros instrukcija, kitos sumontuotos įrangos instrukcijos); 6) kontrolinės nuotraukos (žemės sklypo su statiniais ir lauko vandentiekio bei nuotekų dalies geodezinės nuotraukos); 7) daiktų ir įrangos perdavimo priėmimo ir instruktavimo dokumentai (šilumos siurblių perdavimo į eksploataciją aktas, šilumos siurblių instruktavimo (apmokymo) aktas, GAS sistemų valdymo instrukcijos ir apmokymų aktas); 8) geriamojo vandens tyrimų protokolai; 9) elektrotechninės įrangos techninė dokumentacija ir sertifikatai.

50.       Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, įtvirtinantį rangovo prievolę įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui), nustatytinas pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir patenkinti ieškovės reikalavimą dėl nurodytų dokumentų (techninio darbo projekto popierinio varianto su žymomis ,,taip pastatyta“, išpildomosios dokumentacijos, inžinerinių sistemų išbandymų dokumentų, aktų ir protokolų, statybos darbų žurnalų ir deklaracijų, įrangos naudojimo ir priežiūros instrukcijų) išreikalavimo – įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos pateikti, jei prarasti – atkurti ir pateikti, ieškovei nurodytus statybos darbų ir panaudotų medžiagų dokumentus.

51.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškovės nurodomų prašomų įpareigoti pateikti dokumentų sąrašo, t. y. ieškinio priede Nr. 34 išvardintų dokumentų priskyrimo statinio savininko (valdytojo) saugotiniems dokumentams, statinio statybos dokumentams – atsakovė sąrašo turinio nekvestionavo. Dėl to šiuo klausimu plačiau nepasisakytina, kartu pažymint, jog, tenkinant ieškinio reikalavimą šia dalimi, sąrašas patikslintas, nes dalis pozicijų jame nurodytos kartojant po kelis kartus iš esmės tuos pačius dokumentus, kai kurios pozicijos įvardintos nekonkretizuotai.

52.       Taip pat byloje nekilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti pateikti dokumentus per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nekelta klausimų dėl šio termino (ne)pagrįstumo. Tačiau, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 6 punkte nustatytą rangovo pareigą savo lėšomis atkurti statybos dokumentus, jei jie yra prarasti, tokiu atveju, jei kiltų poreikis dokumentus atkurti ir, atitinkamai, šiam procesui 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas nebūtų pakankamas, atsakovei neužkirstas kelias teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl termino teismo sprendimui įvykdyti pratęsimo.

53.       Antra, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę perduoti elektroninę laikmeną su visų pastatų projektine dokumentacija atmestas pagrįstai, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nurodo ir patvirtina, jog visų pastatų projektinę dokumentaciją elektronine forma pati perdavė atsakovei, t. y. ją turi.

54.       Trečia, ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad negali būti reikalaujama iš atsakovės pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d., nes šiuo laikotarpiu atsakovė nevykdė statybos darbų. Apeliantė argumentuoja, kad sutarties 7.1 papunktyje nustatyta, jog sutarties įvykdymo užtikrinimas privalo būti pateiktas ir galioti iki darbų atlikimo termino pabaigos, be kita ko, įskaitant ir laikotarpius, kai darbai yra sustabdomi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu ir atmestini, kaip grindžiami formaliu sutarties nuostatų aiškinimu, neatsižvelgiant į prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių paskirtį ir buvusią faktinę situaciją.

55.       Ginčo sutarties 7.1 papunktyje nustatyta, kad sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą) rangovė privalo pateikti užsakovei ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo; sutarties įvykdymo užtikrinimas turi galioti iki darbų atlikimo termino pabaigos; jei darbų atlikimo terminas yra pratęsiamas arba darbai yra sustabdomi, arba rangovė vėluoja užbaigti darbus, atitinkamai turi būti pratęstas ir sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimas. Pagal sutarties 7.4 papunktį sutarties įvykdymo užtikrinimas grąžinamas rangovei per 10 dienų nuo darbų pabaigos, o darbų pabaiga pagal sutarties 6.5 papunktį laikomas momentas, kai bus užbaigti visi sutartyje numatyti darbai ir pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas. Kaip skelbia ir Viešųjų pirkimų tarnyba (2021 m. birželio 23 d. pranešimas Informacija dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių (atnaujinta 2023 m. kovo 22 d.), sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės yra skirtos tam, jog būtų užtikrintas viešojo pirkimo sutarties (į)vykdymas ir kompensuoti galimi nuostoliai (ar jų dalis) dėl netinkamo sutarties vykdymo (prieiga internetu: https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/informacija-del-sutarties-ivykdymo-uztikrinimo-priemoniu/). Taigi, sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės siejamos su vykdomais darbais, turi užtikrinti tinkamą jų įvykdymą, atitinkamai, turi būti teikiamos laikotarpiui iki darbų pabaigos.

56.       Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pirmiau aptarto šalių susirašinėjimo matyti, kad, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nėra įrodymų, jog nurodytu laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. objekte atsakovė būtų vykdžiusi statybos darbus. Pateikti dokumentai leidžia nustatyti, kad šiuo laikotarpiu atsakovė kreipėsi į ieškovę, nurodydama, jog negali vykdyti darbų dėl ieškovės nepriimtų sprendimų, techninio projekto trūkumų, taip pat pranešė apie tai, jog, nepašalinus trukdžių, atsakovė nutrauks sutartį; ieškovės atstovai surašė atliktų darbų defektų aktą Nr. 1; atsakovė pateikė ieškovei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 17, tačiau ieškovė informavo, jog darbai turi trūkumų arba neatlikti, todėl nebus priimti. Ieškovei 2023 m. rugsėjo 15 d. pateikus pranešimą dėl sutarties nutraukimo, vyko šalių susirašinėjimas dėl darbų perdavimo, ieškovei keliant klausimą dėl darbų trūkumų, atsisakant priimti, ieškovės teigimu, nekokybiškai atliktus darbus, o atsakovei prašant priimti tam tikrus darbus, kurie, atsakovės teigimu, atlikti iki 2023 m. liepos 1 d. Ieškovė taip pat neginčijo teiginių, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. darbai faktiškai nevyko. Byloje nėra įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu darbai buvo sustabdyti sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis (sutarties 6.6 papunktis). Taigi, darbai objekte nevyko dėl kilusių šalių ginčų, pranešimus apie sutarties nutraukimą pateikė abi šalys. Esant tokioms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovei nevykdant darbų, keliant klausimus tik dėl jau atliktų darbų perdavimo, darbų vykdymui nesant sustabdytam sutartyje nustatyta tvarka, nėra pagrindo reikalauti iš atsakovės pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą už nurodytą laikotarpį. 

57.       Ketvirta, ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nesant išspręstam šalių ginčui dėl atliktų darbų apimties ir (ar) kokybės, ieškovės reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumentą ir jo apmokėjimą patvirtinantį dokumentą negali būti tenkinamas. Ieškovė argumentuoja, kad sutarties 8.1 papunktis nustato, jog rangovė kartu su rangovės atliktų statybos darbų perdavimo ieškovei aktu turėjo pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą sutartį; pareiga pateikti šį dokumentą nustatyta ir Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje; nei sutartis, nei įstatymas nenustato jokių šios pareigos išlygų.

58.       Teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip nurodo pati ieškovė, garantinio laikotarpio užtikrinimo dokumentas išduodamas dėl tų darbų, kurie buvo atlikti, perduoti ir priimti. Sutarties 8.1 papunktyje nustatyta, kad garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 5 proc. statybos kainos (pagal sutartį atliktų darbų be projektavimo), todėl garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo suma negalėtų būti tinkamai paskaičiuota, jeigu yra ginčas dėl atliktų darbų apimties (kokybės), darbai (ar dalis jų) nėra perduoti ir priimti, kas, atitinkamai, lemia ir pagal sutartį atliktų darbų kainos dydžio skaičiavimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant išspręstam šalių ginčui dėl atliktų darbų apimties ir (ar) kokybės, ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovei pateikti rangovės garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą atmestas pagrįstai. Šios išvados nepaneigia ieškovės apeliaciniame skunde nurodomas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika dėl rangovo pareigos užtikrinti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą, nes nagrinėjamu atveju ši rangovės pareiga nėra kvestionuojama, o konstatuojama, jog, neišsprendus šalių ginčų, nėra galimybės apibrėžti prievolių įvykdymo užtikrinimo apimties, atitinkamai, nėra pagrindo šiuo metu įpareigoti atsakovę pateikti tokį dokumentą.

59.       Penkta, ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie konkrečius neperduotus patalpų raktus (neindividualizuojant statinių, konkrečių durų) ir dėl to nepagrįstai atmetė reikalavimą įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei atsakovės įrengtų durų spynų raktus. Ieškovė argumentuoja, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu ji patikslino savo poziciją ir prašė teismo įpareigoti atsakovę perduoti visus atsakovės objekte sumontuotų durų (turinčių spynas) raktus, pažymint, jog konkrečios durys, jų skaičius, specifikacijos ir kiti duomenys yra nurodyti pirkimo dokumentuose, techninėje specifikacijoje, techniniame darbo projekte. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada šį ieškinio reikalavimą atmesti kaip nekonkretų ir, atitinkamai, negalimą patenkinti. 

60.       Nagrinėjamu atveju reikalavimas įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei visus atsakovės objekte sumontuotų durų (turinčių spynas) raktus, nurodant, jog konkrečios durys, jų skaičius, specifikacijos ir kiti duomenys yra nurodyti pirkimo dokumentuose, techninėje specifikacijoje, techniniame darbo projekte, nėra vertintinas kaip pakankamai apibrėžtas. Ieškinio reikalavimas turi būti suformuluotas ir apibrėžtas taip, kad jo patenkinimo atveju jis galėtų būti priverstinai įvykdytas, t. y. konkrečiai. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės daroma abstrakti nuoroda į dokumentus, neįvardijant konkretaus durų, kurių raktus prašoma įpareigoti perduoti, skaičiaus, lokalizacijos skirtinguose pastatuose, nesudaro prielaidų apibrėžti vykdytino reikalavimo apimties. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė neginčijo atsakovės teiginių, jog stovyklos pastatai, išskyrus pastatą ,,Baseinas“, jau buvo ieškovės naudojami. Taigi, nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovė nedisponuotų pastatuose esančių durų raktais.

Dėl bylos procesinės baigties

61.       Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovės įpareigojimo pateikti ieškovei statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminius dokumentus, kuria ieškinio reikalavimai netenkinti, ir įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei objekto statybos projektinę dokumentaciją, išpildomąją dokumentaciją, inžinerinių sistemų išbandymo dokumentus, aktus ir protokolus, statybos darbų žurnalus ir deklaracijas, įrangos naudojimo ir priežiūros instrukcijas, nurodytus ieškinio priede Nr. 34 (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, paliktina nepakeista – nors pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad pagal sutartį netesybos galimos mokėti tik įskaitymo būdu, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą atmesti ieškinio reikalavimą dėl 44 387,08 Eur netesybų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

62.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (pa)keičiamas, įpareigojant atsakovę pateikti objekto statybos projektinę dokumentaciją, išpildomąją dokumentaciją, inžinerinių sistemų išbandymo dokumentus, aktus ir protokolus, statybos darbų žurnalus ir deklaracijas, įrangos naudojimo ir priežiūros instrukcijas, nurodytus ieškinio priede Nr. 34, atitinkamai yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas ir priteistas šalių bylinėjimosi išlaidas. 

63.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, formuluodama turtinio pobūdžio reikalavimus dėl piniginių sumų priteisimo ir neturtinius reikalavimus dėl įpareigojimo perduoti dokumentus. Pirmosios instancijos teismas apskaičiavo, kad teismo sprendimu patenkinta 30 proc. turtinių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turtinių reikalavimų apeliacinės instancijos teismo nėra keičiama. Tačiau, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinių reikalavimų įpareigoti atsakovę pateikti dokumentus, ši ieškinio reikalavimų dalis didžiąja dalimi patenkinta. Taigi, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinus patenkintų ir atmestų turtinių ir neturtinių reikalavimų proporciją, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimai patenkinami 65 proc. ir, atitinkamai, atmetami 35 proc. apimtimi. Tokia proporcija atitinkamai perskirstytinos ir šalių bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

64.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 1) 19 284,38 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms; 2) 3 025 Eur išlaidas, susijusias su vertinimo akto parengimu; 3) 302,50 Eur išlaidas, susijusias su 2023 m. rugsėjo 12 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimu. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei išlaidas advokato teisinėms paslaugoms, būtinomis ir pagrįstomis laikydamas 11 000 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms. Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad teismas nepagrįstai sumažino atlygintinas ieškovės išlaidas teisinėms paslaugoms iki 11 000 Eur, nepagrįstai nepriteisė išlaidų, susijusių su vertinimo akto parengimu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimu. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija ir pateiktais argumentais nesutinka.

65.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020). Teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, negali remtis vien tik šalies prašyme nurodytais duomenimis ir aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023 87 punktas; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023).

66.       Taigi, išlaidos teisinėms paslaugoms turi būti susijusios nagrinėjama byla, būtinos ir pagrįstos, o atlygintas jų dydis vertinamas atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei dydžius. Atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus, įvertinusi šios bylos ypatybes – jos apimtį, sudėtingumą (be kita ko, joje spręstų faktinių ir (ar) teisinių klausimų (ne)kompleksiškumą), teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti atlygintinų ieškovės bylinėjimosi išlaidų teisinėms paslaugoms dydį iki 11 000 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad didžioji dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susijusios su procesinių dokumentų rengimu, o ne atstovavimu teismo posėdžiuose, nagrinėjamu atveju byla nebuvo sudėtinga. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakove, kad, kaip jau buvo minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo dalykas, apibrėžtas ieškinio dalyko, nebuvo įvertinti atsakovės atliktus rangos darbus, jų apimtį ir (ar) kokybę, nes reikšti turtiniai ieškinio reikalavimai sieti su skola pagal PVM sąskaitas faktūras už sunaudotą vandenį bei elektros energiją ir netesybomis (bauda). Atitinkamai, dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinėms paslaugoms, susijusioms su šioje byloje teisiškai neaktualių argumentų pateikimu, vertintinos kaip nebūtinos ir perteklinės.

67.       Nebūtinomis bei perteklinėmis, su bylos nagrinėjimo dalyku tiesiogiai nenusijusiomis pripažintinos ir ieškovės nurodytos išlaidos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui bei vertinimo akto parengti. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu; 10 punkte įtvirtinta, kad tokiomis gali būti laikomos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, tačiau, kaip nurodyta, nagrinėjamu atveju vertinant, ar ginčo sutartis buvo pagrįstai nutraukta remiantis jos 12.3.3 papunkčiu ir ar tai sudarė pagrindą baudai mokėti pagal sutarties 12.4.2 papunktį, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoto aplinkybės ir (ar) vertinimo akto išvados nebuvo teisiškai reikšmingos. Dėl to nurodytos išlaidos nelaikytinos būtinomis bei susijusiomis bylinėjimosi šioje byloje išlaidomis ir ieškovei iš atsakovės pirmosios instancijos teismo buvo nepriteistos pagrįstai.

68.       Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagrįstomis ir būtinomis ieškovės bylinėjimosi išlaidomis laikytinos ieškovės 11 000 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms bei už ieškinio pateikimą ieškovės sumokėtas 1 285 Eur žyminis mokestis, iš viso – 12 285 Eur. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4 356 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinėms paslaugoms, kurių pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas. Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, kad ieškinys, kaip nustatyta, tenkinamas 65 proc. apimtimi, bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti proporcingai priteistina: ieškovei iš atsakovės – 7 985,25 Eur, atsakovei iš ieškovės – 1 524,60 Eur. Įskaičius ieškovės atsakovei mokėtiną sumą, konstatuotina, kad atsakovė turi atlyginti ieškovei 6 460,65 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

69.       Apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netesybų atmetus, o reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo pateikti ieškovei dokumentus iš esmės patenkinus, darytina išvada, kad apeliacinis skundas tenkinamas 50 proc. apimtimi (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

70.       Apeliantė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 635 Eur bylinėjimosi išlaidų: 3 630 Eur išlaidų teisinei pagalbai parengiant apeliacinį skundą (DOK-34) ir 1 005 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui (8 t., b. l. 125). Atsakovė pateikė duomenis (DOK-301), kad patyrė 4 537,50 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

71.       Rekomendacijose nustatyta, kad maksimalus atlygintinas bylinėjimosi išlaidų dydis už apeliacinio skundo parengimą yra 6 069 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.9 papunktis), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 3 155,88 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis). Taigi, atsakovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos (4 537,50 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytas maksimalias atlygintinas išlaidas. Teisėjų kolegija išskirtinių bylos aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sprendžiant dėl šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viršyti maksimalius priteistinus dydžius, nustatytus Rekomendacijose, nenustatė, atsakovė jų nenurodė ir neįrodė, todėl būtinomis ir pagrįstomis laikytinos 3 155,88 Eur atsakovės bylinėjimosi išlaidos.

72.       Apeliacinį skundą patenkinus 50 proc., bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti ieškovei iš atsakovės priteistina 2 317,50 Eur, atsakovei iš ieškovės – 1 577,94 Eur. Atlikus šių mokėtinų sumų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 739,56 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrai (juridinio asmens kodas 302848387) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Milsta“ (juridinio asmens kodas 302301329) 18 577,04 Eur (aštuoniolika tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 04 ct) skolą, 427,76 Eur (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 76 ct) palūkanas, 12,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę ,,Milsta“ (juridinio asmens kodas 302301329) ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei biudžetinei įstaigai Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrai (juridinio asmens kodas 302848387) šiuos ieškinio priede Nr. 34 nurodytus dokumentus:

1) UAB ,,Milsta“ atsakingo asmens pasirašytus civilinės atsakomybės draudimo sutartį (polisą) Nr. 727992707 už laikotarpį 2021 m. rugsėjo 8 d. – 2022 m. gegužės 31 d. ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą;

2) UAB ,,Milsta“ atsakingo asmens pasirašytus civilinės atsakomybės draudimo sutartį (polisą) už laikotarpį 2022 m. liepos 27 d. – 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą;

3) UAB ,,Milsta“ atsakingo asmens pasirašytus civilinės atsakomybės draudimo sutartį (polisą) Nr. 820589009 už laikotarpį 2022 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą;

4) UAB ,,Milsta“ atsakingo asmens pasirašytus civilinės atsakomybės draudimo sutartį (polisą) Nr. 853325902 už laikotarpį 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. balandžio 30 d. ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą;

5) UAB ,,Milsta“ atsakingo asmens pasirašytus civilinės atsakomybės draudimo sutartį (polisą) už laikotarpį 2023 m. gegužės 1 d. – 2023 m. birželio 28 d. ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą;

6) Atstovų ir subrangovų duomenis;

7) Pagrindinių statybos dalyvių kvalifikacijos atestatus;

8) Projektinę dokumentaciją (Techninio darbo projekto popierinis variantas su žymomis „Taip pastatyta“);

9) Išpildomąją dokumentaciją (buitinio vandentiekio išpildomoji dokumentacija, buitinių nuotekų išpildomoji dokumentacija, šildymo sistemų išpildomoji dokumentacija, vėdinimo sistemų išpildomoji dokumentacija, elektros ir silpnų srovių išpildomoji dokumentacija);

10) Inžinerinių sistemų išbandymų dokumentus, aktus ir protokolus (priešgaisrinių sistemų išbandymo aktas, izoliacijos varžų išbandymų / matavimų protokolai, pereinamų taškų varžų išbandymo protokolai, įžeminimo kontūro varžų išbandymo protokolai, hidraulinių bandymų aktai, nuotekų šalinimo sistemos bandymo aktas, šildymo sistemos šiluminio bandymo aktas, šiluminių trasų vamzdynų praplovimo aktas, vėdinimo sistemų ir įrengimų aerodinaminių bandymų ataskaita, vidaus vandentiekio praplovimo darbų aktas);

11) Statybos darbų žurnalus ir deklaracijas (statybos darbų žurnalai (visų pastatų), priedai prie statybos darbų žurnalų (eksploatacinių savybių deklaracijos ir kt.), panaudotų statybinių medžiagų atitikties deklaracijos, panaudotų įrenginių pasai ir techniniai aprašymai);

12) Įrangos naudojimo ir priežiūros instrukcijas (gaisro aptikimo ir signalizavimo pultų instrukcijos, šilumos siurblių naudojimo ir priežiūros instrukcija);

13) kontrolines nuotraukas (žemės sklypo su statiniais ir lauko vandentiekio bei nuotekų dalies geodezinės nuotraukos);

14) daiktų ir įrangos perdavimo priėmimo ir instruktavimo dokumentus (šilumos siurblių perdavimo į eksploataciją aktas, šilumos siurblių instruktavimo (apmokymo) aktas, GAS sistemų valdymo instrukcijos ir apmokymų aktai, procesų valdymo ir automatizacijos sistemų apmokymo aktas);

15) geriamojo vandens tyrimų protokolus;

16) elektros montavimo darbų baigimo pažymą, elektrotechninės įrangos techninę dokumentaciją ir sertifikatus.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrai (juridinio asmens kodas 302848387) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Milsta“ (juridinio asmens kodas 302301329) 6 460,65 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.“  

Priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrai (juridinio asmens kodas 302848387) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Milsta“ (juridinio asmens kodas 302301329) 739,56 Eur (septynis šimtus trisdešimt devynis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai                                                                                                   Rūta Latvelė

                                                                                Asta Pikelienė

                                                                                Vigintas Višinskis