Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-09-08][nuasmeninta nutartis byloje][e2-796-370-2022].docx
Bylos nr.: e2-796-370/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Timber Sales Group OU 14750006 atsakovas
„VIGIDAS PACK“ 301150244 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
Teismingumas
Bendrosios teismingumo nuostatos
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Teismingumo taisyklės ginčo teisenoje
Bylos, susijusios su sutartine atsakomybe
CIVILINIS PROCESAS
Teismingumo taisyklės ypatingojoje teisenoje
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Lietuvos Respublikos teismams neteismingos bylos
Tarptautinis civilinis procesas
Kitos bylos dėl pirkimo-pardavimo

?

Civilinė byla Nr. e2-796-370/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00129-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vigidas Pack“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-185-440/2022, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vigidas Pack“ ieškinys atsakovui Estijos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui „Timber Sales Group“ OU dėl skolos ir palūkanų priteisimo, paliktas nenagrinėtas.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė UAB „Vigidas Pack“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Estijos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui „Timber Sales Group“ OU (toliau – ir atsakovas), prašydama priteisti 38 790,69 Eur skolą, 2 040,49 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovas pateikė ieškovei du užsakymus dėl medinių lentų pardavimo: 2020 m. rugpjūčio 14 d. užsakymą Nr. 1408-20-01 17 000 Eur sumai ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. užsakymą Nr. 210820-01 183 600 Eur sumai. Pagal minėtus užsakymus ieškovė išrašė dvi išankstines sąskaitas Nr. 014709 ir Nr. 014712 200 600 Eur sumai. Atsakovas pagal šias sąskaitas sumokėjo 32 470 Eur avansą. Pristačius dalį prekių, ieškovė atsakovui išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras: Nr. 021063 – 55 037,17 Eur sumai ir Nr. 021061 – 16 223,52 Eur sumai. Atsakovui vėluojant sumokėti likusią sumą, ieškovė prekių tiekimą nutraukė, nes atsakovas liko nesumokėjęs 38 790,69 Eur. Atsakovas ieškovei pretenzijų dėl prekių kiekio ir kokybės nereiškė. Ieškovė ragino atsakovą sumokėti skolą, tačiau atsakovas skolos nepadengė ir liko nesumokėjęs 38 790,69 Eur.

3.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovės UAB „Vigidas Pack“ ieškinį paliko nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismui, ir grąžino sumokėtą žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad prievolės įvykdymo vieta yra Estijoje, todėl byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

4.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2-368-330/2022 Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį panaikino ir perdavė nagrinėti šiam teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai procesiniai dokumentai atsakovui neįteikti ir nėra žinoma atsakovo pozicija, darytina išvada, kad pagal šalių sutartą Incoterms FCA taisyklę prekių perdavimo vieta, kurioje atsakovas įgijo teisę šiomis prekėmis disponuoti, buvo Šiauliuose, Lietuvos Respublikoje, todėl ir prievolės įvykdymo vieta buvo Šiauliuose, t. y. byla teisminga Šiaulių apygardos teismui.

5.       Atsakovas 2022 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, ginčas kilęs tarp ieškovės ir atsakovo yra teismingas Estijos Respublikos Harju apskrities apygardos teismo jurisdikcijai, nes atsakovo užsakymuose buvo nurodyta nuoroda į pirkimo sąlygas „http://www.tsgtimber.com/terms-and-conditions-purchase.html“.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovui dėl skolos ir palūkanų priteisimo paliko nenagrinėtą. Teismas taip pat priteisė atsakovui iš ieškovės 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, grąžino ieškovei 833 Eur sumokėtą žyminį mokestį bei grąžino ieškovės atstovui advokatui Simui Šuminui už ieškovę sumokėtą 4 Eur žyminį mokestį.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikė ieškovei du užsakymus dėl spygliuočių medienos pirkimo, t. y. 2020 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 1408-20-01 ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 2108-20-01, kuriuose ties grafa „Pastabos“ yra tiesioginė nuoroda į pirkimo sąlygas: http://www.tsgtimber.com/terms-and-conditions-purchase.html. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Teismas, įvertinęs pirkimo sąlygų 19.1 papunktį, padarė išvadą, kad pirkimo sutarčiai ir šioms pirkimo sąlygoms taikomos ir jos aiškinamos pagal atitinkamo Timber Sales Group OU juridinio asmens buvimo vietą atitinkantį įstatymą, šiuo konkrečiu atveju, ginčo šalys pateko į neišimtinę teismų, atitinkančių atitinkamo Timber Sales Group OU juridinio asmens buvimo vietą, jurisdikciją.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

8.       Ieškovė prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priimti kartu su atskiruoju skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo pateiktuose užsakymuose nurodytos sąlygos – „Incoterms: FCA Šiauliai, Lietuva“, kuri reiškia, kad ginčų nagrinėjimų teismingumas nustatomas pagal prekių perdavimo vietą  Šiauliuose.

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad atsakovo ieškovei pateikti užsakymai yra oferta, o ieškovės atsakovui siųstos PVM sąskaitos faktūros – akceptas parduoti prekes užsakymuose nurodytomis sąlygomis, priimant ieškovės siūlomas „Incoterms: FCA Šiauliai, Lietuva“ sąlygas.

8.3.                      Ieškovė ir atsakovas rašytinės prekių pirkimo – pardavimo sutarties nebuvo sudarę, todėl pirkimo užsakymą reglamentuojančios sąlygos, nurodytos http://www.tsgtimber.com/terms-and-conditions-purchase.html, yra negaliojančios. Taip pat atsakovo užsakymuose nuoroda į „http://www.tsgtimber.com/terms-and-conditions-purchase.html“ buvo siurprizinė, parašyta smulkiu šriftu.

9.       Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais atsikirtimais:

9.1.                      Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo pateiktuose užsakymuose nurodytos sąlygos: „Incoterms: FCA Šiauliai, Lietuva“, kuri reiškia, kad teismingumas nustatomas pagal prekių perdavimo vietą – Šiauliuose. Priešingai, po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties, atsakovui pateikus byloje procesinius dokumentus, teismui tapo žinoma, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra sudarytas susitarimas dėl teismingumo Estijos Respublikoje, todėl tarp šalių kilęs ginčas pagal sutartinės jurisdikcijos taisykles yra teismingas Estijos Respublikos Harju apskrities apygardos teismo jurisdikcijai.

9.2.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad tarp šalių ginčas turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose, priešingai, pagal atsakovo standartinių pirkimo sąlygų 1.2. papunktį, jeigu pardavėjas nesutinka su šiomis pirkimo sąlygomis, tuomet privalo nedelsiant atmesti gautą užsakymą, informuodamas pirkėją apie tai raštu. Šiuo atveju, atsakovo pateiktų užsakymų ieškovė neatmetė, bet priešingai, šiuos užsakymus, kuriuose yra nuoroda į standartines pirkimo sąlygas, pasirašė, juos vykdė, siuntė atsakovui sąskaitas apmokėjimui, pristatė dalį prekių ir nekėlė klausimo ar prieštaravimo dėl atsakovo standartinių pirkimo sąlygų taikymo, taigi akceptavo pateiktas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas susitarė dėl teritorinio teismingumo.

9.3.                      Priešingai nei nurodo ieškovė, standartinių pirkimo sąlygų 1.3 papunktyje yra nustatyta, kad „priimdamas Pirkimo užsakymą, Pardavėjas su Pirkėju sudaro Pirkimo sutartį, kurią sudaro (eilės tvarka): (a) visos papildomos sąlygos, dėl kurių Pardavėjas ir Pirkėjas aiškiai susitarė raštu; (b) Pirkimo užsakymas; ir (c) šios Sąlygos“. Taip pat, pirkimo sąlygų 1.4 punkte nustatyta, kad „Pardavėjas gali priimti Pirkimo užsakymą, patvirtindamas tokį priėmimą Pirkėjui raštu arba pristatydamas Prekes. Pirkėjo išsiųstas Pirkimo užsakymas laikomas priimtu Pardavėjo, jei jis nėra atmestas raštišku pranešimu Pirkėjui per 3 darbo dienas nuo jo išsiuntimo Pardavėjui. Šiuo atveju, ieškovė gautus užsakymus pasirašė, taip juos raštu patvirtindama, todėl darytina išvada, kad šalys sudarė rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį su joje esančiomis standartinėmis sąlygomis ir susitarimu dėl jurisdikcijos.

9.4.                      Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovo užsakymuose nurodyta nuoroda į pirkimo sąlygas „http://www.tsgtimber.com/terms-and-conditions-purchase.html“ buvo siurprizinė sąlyga. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad priimant užsakymus jai kilo kokių nors klausimų dėl užsakymo turinio, teismingumo, nurodytos nuorodos ir pan.

9.5.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovo nurodytos standartinės pirkimo sąlygos dėl jurisdikcijos prieštarauja užsakymuose esančioms „Incoterms 2020:FCA Šiauliai, Lietuva“, nes šalių susitarimas dėl prievolės įvykdymo vietos nėra susitarimas dėl teismingumo.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovės (apeliantės) ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

 

12.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2020 m. rugpjūčio 21 d. užsakymą Nr. 5829YA1-01. Apeliantės vertinimu, šis naujas įrodymas patvirtina aplinkybę, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. užsakymas buvo suformuotas anksčiau nei atsakovės 2020 m. rugpjūčio 24 d. užsakymas.

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad apeliantė neįrodė tokių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat pažymėtina, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. užsakymas Nr.5829YA1-01 yra pasirašytas tik apeliantės atstovo, tačiau atsakovas šio užsakymo nėra pasirašęs, todėl apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

14.       Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: apeliantės ir atsakovo atstovų susirašinėjimą el. laiškais laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių naujų įrodymų turinį, neturi pagrindo juos priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina, kad šie įrodymai nėra aktualūs sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo, atsakovas taip pat neprašo šių įrodymų priimti, todėl juos atsisakoma priimti.

 

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

 

15.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal nacionalinį teisinį reguliavimą Lietuvos teismui užsienio elementą turinčioje byloje visų pirma reikia išspręsti jurisdikcijos klausimą, t. y. teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) turėtų patikrinti, ar jis turi kompetenciją priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (CPK 782 straipsnis). Spręsdamas jurisdikcijos klausimą teismas nustato, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja bylos teismingumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-611/2020).

16.       Pagal Briuselis I-bis reglamento 25 straipsnio 1 dalį jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Susitarimas dėl jurisdikcijos: a) sudaromas arba paliudijamas raštu; b) priimamas tokia forma, kuri atitinka šalių tarpusavyje nustatytą praktiką; arba c) tarptautinės prekybos arba komercijos srityje sudaromas papročius atitinkančia forma, kuri atitinka praktiką, apie kurią šalys žino arba turėjo žinoti, ir kurią tokioje prekybos arba komercijos srityje plačiai žino ir kurios nuolat laikosi sutarčių, susijusių su atitinkama konkrečia prekybos arba komercijos sritimi, šalys. Pagal minėto straipsnio 2 dalį bet kuris elektroninėmis priemonėmis perduotas pranešimas, kuris užtikrina ilgalaikį susitarimo įrašą, laikomas lygiaverčiu rašytiniam susitarimui.

17.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas susitarimų dėl jurisdikcijos kontekste, aiškindamas iš esmės analogiškas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Briuselis I reglamentas) 23 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad teismas, į kurį kreiptasi, turi pareigą pirmiausia išnagrinėti, ar šalys iš tiesų sutiko dėl jam jurisdikciją suteikiančios nuostatos (šis sutikimas turi būti aiškus ir tikslus), nes Briuselis I reglamento 23 straipsnio 1 dalyje (dabar galiojančio Briuselis I-bis reglamento 25 straipsnio 1 dalyje) nustatytais formos reikalavimais šiuo tikslu siekiama užtikrinti, kad sutikimas būtų iš tikrųjų įrodytas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1980 m. gegužės 6 d. sprendimo Porta-Leasing, Nr. 784/79, 5 punktas; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo El Majdoub, Nr. C-322/14, 29 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Taigi tarp šalių sudaryto susitarimo buvimą galima nustatyti pagal faktą, kad buvo įvykdyti Briuselio I reglamento 23 straipsnio 1 dalyje (dabar galiojančio Briuselis I-bis reglamento 25 straipsnio 1 dalyje) nustatyti formos reikalavimai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo Hoszing Kft, Nr. C-22/15, 38 punktas).

18.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad nuostata dėl jurisdikcijos suteikimo yra teisėta tuo atveju, jei abiejų šalių pasirašytos sutarties tekste yra aiški nuoroda į bendrąsias sąlygas, kuriose yra tokia nuostata. Tačiau tai galioja tik tuo atveju, kai yra aiški nuoroda, kurią įprastai rūpestinga šalis gali patikrinti, ir jei nustatyta, kad apie bendrąsias sąlygas, kuriose yra nuostata dėl jurisdikcijos suteikimo, iš tikrųjų buvo informuota kita susitariančioji šalis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1976 m. gruodžio 14 d. sprendimo Estasis Saloti di Colzani, Nr. 24/76, 12 punktas; 2016 m. liepos 7 d. sprendimo Hoszing Kft Nr. C-22/15, 39-40 punktai).

19.       Be to, siekiant įsitikinti, ar yra įvykdytas formos reikalavimas, įtvirtintas Briuselio I reglamento 23 straipsnio 2 dalyje (dabar galiojančio Briuselis I-bis reglamento 25 straipsnio 2 dalyje), reikia patikrinti, ar įmanoma užtikrinti ilgalaikį elektroninio informacinio pranešimo įrašą jį atspausdinant arba išsaugant atsarginėje juostoje arba atsarginiame diske, ar išsaugant jį kitokiu būdu. Taip yra, net jeigu faktiškai toks ilgalaikis įrašas padarytas nebuvo, todėl tokio įrašo nereikalaujama tam, kad tokia nuostata būtų formaliai teisėta ar egzistuojanti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo Jaouad El Majdoub, Nr. C-322/14, 34 punktas).

20.       Šiuo konkrečiu atveju, vertinant, ar nagrinėjamu atveju šalys sudarė susitarimą dėl jurisdikcijos, Briuselis I-bis reglamento 25 straipsnis turi būti aiškinamas autonomiškai, o ne remiantis nacionalinės teisės nuostatomis. Briuselis I-bis reglamento 25 straipsnis reikalauja, kad egzistuotų šalių susitarimas (sutarimas, sutikimas) dėl jurisdikcijos prorogacijos; šis susitarimas turi atitikti formalias sąlygas (reikalavimus) (Dickinson, A.; Lein, E. The Brussels I Regulation Recast. Oxford University Press (2015), p. 286).

21.       Kita vertus, kai iškyla susitarimo dėl jurisdikcijos galiojimo klausimas turinio atžvilgiu, jis yra sprendžiamas pagal valstybės narės, nurodytos susitarime dėl jurisdikcijos, teisę, t. y. susitarime nurodytas teismas patikrina, ar pats susitarimas nėra niekinis pagal šio teismo vietos teisę, įskaitant tos valstybės narės kolizines normas (Briuselis I-bis reglamento preambulės 20 punktas, 25 straipsnio 1 dalis).

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikė apeliantei du užsakymus (2020m. rugpjūčio 14 d. Nr. 1408-20-01 ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 2108-20-01), kuriuose buvo nurodyta tiesioginė nuoroda į šias pirkimo sąlygas (http://www.tsgtimber.com/terms-and-conditions-purchase.html). Atsakovo pirkimo sąlygų 19.1 papunktyje nustatyta, kad pirkimo sutarčiai ir šioms pirkimo sąlygoms taikoma ir jos aiškinamos pagal teisę, atitinkančią tam tikro TSG (atsakovo) juridinio asmens buvimo vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantė buvo tinkamai informuota apie atsakovo pirkimo sąlygų (standartinių) taikymą šalių tarpusavio sutartiniams santykiams bei pirkimo sąlygose esančią sąlygą dėl jurisdikcijos Estijos Respublikos Harju apskrities apygardos teismui. Be to, šalių sudarytas susitarimas dėl jurisdikcijos atitinka Briuselis I-bis reglamento 25 straipsnio 1 dalies a) punkte ir 25 straipsnio 2 dalyje nustatytus formos reikalavimus.

23.       Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nekeliamas klausimas dėl prievolės įvykdymo vietos. Byloje esantys atsakovo apeliantei siųsti užsakymo patvirtinimai patvirtina, kad apeliantė, būdama pakankamai rūpestinga ir apdairi, galėjo patikrinti atsakovo nuorodą į pirkimo sąlygas (jų dalis perkelta į užsakymą dėl esminių sąlygų prekėms, vadinasi ir dėl esminių pirkimo-pardavimo sandorio sąlygų), taikomas užsakymui, jas atsisiųsti, susipažinti ir išsisaugoti. Byloje nepateikta įrodymų, kad nuoroda buvo neveikianti ir (ar) apeliantė objektyviai neturėjo galimybės perskaityti atsakovo pateiktų pirkimo sąlygų ir (ar) jų išsaugoti. Kadangi apeliantė, sutikdama atsakovui vykdyti užsakymą, jokių raštiškų atskirų prieštaravimų dėl atsakovo pasiūlytų pirkimo sąlygų taikymo, įskaitant ir sąlygos dėl išimtinės Estijos teismų jurisdikcijos, nereiškė, nors, susipažinusi su pirkimo sąlygomis, tokią galimybę turėjo, teismas vertina, kad apeliantės veiksmai pakankamai aiškiai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl atsakovo užsakymo pirkimo sąlygų taikymo šalių tarpusavio santykiams, priešingu atveju galėjo nebūti iš esmės susitarta dėl prekinių santykių. Ieškovės nuoroda į tai, kad ji išankstinėse sąskaitose nurodė savo jurisdikciją, nepatvirtina kitokio susitarimo dėl jurisdikcijos fakto, nes tokio fakto nepripažįsta atsakovas ir dėl šio fakto pripažinimo nėra pateiktą jokių įrodymų. Tai, kad atsakovas mokėjo avansines sumas, patvirtina tik užsakymo įsipareigojimo ir pirkimo sąlygos dėl 20 proc. dalies prekių apmokėjimo avansu vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčai, kylantys iš tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, turi būti sprendžiami Estijos Respublikos teismuose (pirkimo sąlygų 19.1 papunktis).

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

24.       Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, taip pat atsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir pagrįstai apeliantės ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas. 

25.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, atmetus apeliantės atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovas, kuris pateikė įrodymus, kad patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, kad pastarosios viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 papunktyje nustatytą maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį – 691,96 Eur (vidutinis mėnesinis bruto 1 729,9x0,4), todėl atsakovui priteistina apeliantės 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vigidas Pack“, juridinio asmens kodas 301150244, kartu su atskiruoju skundu pateik naują įrodymą – 2020 m. rugpjūčio 21 d. užsakymą Nr. 5829YA1-01.

Grąžinti atsakovui Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui „Timber Sales Group“ OU, juridinio asmens kodas 14750006, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą naują įrodymą – ieškovės ir atsakovo atstovų susirašinėjimą el. laiškais laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d.

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Estijos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui „Timber Sales Group“ OU, juridinio asmens kodas 14750006, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vigidas Pack“, juridinio asmens kodas 301150244, 691,96 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt vieną, 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėja                                                                                Danguolė Martinavičienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • CPK 782 str. Neteismingumo pasekmės
  • e3K-3-128-611/2020