Civilinė byla Nr. e3K-3-194-695/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00591-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.3.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Andžej Maciejevski ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. R. ir D. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. R. ir V. R. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, V. C. ir J. O A. (J. O A.) dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią nekilnojamojo daikto dalį, kai ši valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti dalis parduodama viešo aukciono būdu, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai V. R. ir D. R. kreipėsi į teismą prašydami perkelti jiems 26/100 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas), pirkėjos atsakovės V. C. teises ir pareigas, įgytas pagal 2018 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojant ieškovus sumokėti atsakovei Kauno miesto savivaldybei 28 600 Eur per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3.       Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 37/50 dalys buto. Kitų 26/100 dalių šio buto bendraturtė buvo atsakovė Kauno miesto savivaldybė, kuri minėtą buto dalį 2018 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovei V. C.. Ieškovų teigimu, atsakovė Kauno miesto savivaldybė, 2018 m. birželio 11 d. viešame aukcione pardavusi savo buto dalį atsakovei V. C. kaip didžiausią kainą pasiūliusiai dalyvei, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.79 straipsnyje įtvirtintą ieškovų, kaip turto bendraturčių, pirmumo teisę pirkti ginčo turtą, nes ieškovai dar iki 2018 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovei Kauno miesto savivaldybei aiškiai išreiškė savo valią pirkti buto dalį už didžiausią viešame aukcione pasiūlytą kainą. Ieškovai 2018 m. birželio 19 d. pranešimu informavo atsakovę Kauno miesto savivaldybę, kad pasinaudodami bendraturčio pirmenybės teise jie perka bendrąja nuosavybe esančią parduodamą buto dalį už didžiausią aukcione pasiūlytą kainą – 28 600 Eur. Tačiau atsakovė Kauno miesto savivaldybė sau priklausančią buto dalį 2018 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovei V. C.. Ieškovas V. R. buvo užsiregistravęs kaip viešo aukciono dalyvis, bet viešame aukcione pasiūlytos didžiausios buto dalies kainos – 28 600 Eur, lygios pradinei viešo aukciono pardavimo kainai, nedidino, nes jis, kaip bendraturtis, turi pirmenybės teisę prieš kitus asmenis pirkti parduodamą turtą už didžiausią aukcione pasiūlytą kainą, tomis pačiomis sąlygomis.

4.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto pardavimo viešo aukciono organizavimo ir vykdymo komisija 2018 m. balandžio 17 d. patvirtino viešo elektroninio aukciono būdu 2018 m. birželio 6–11 d. parduodamo ginčo turto aukciono sąlygas. Ieškovai 2018 m. gegužės 7 d. pranešimu informavo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių, kad ketina pasinaudoti bendraturčio pirmenybės teise pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo turto dalį. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2018 m. gegužės 16 d. raštu ieškovams išaiškino, kad 2018 m. balandžio 19 d. pranešimas buvo kaip siūlymas parduodamo nekilnojamojo turto bendraturčiams pasinaudoti pirmumo teise viešo aukciono būdu pirkti parduodamą nekilnojamąjį turtą už didžiausią viešame aukcione siūlomą nekilnojamojo turto kainą. Be to, pranešime buvo aiškiai nurodyta, kad jeigu ieškovai nurodyto nekilnojamojo turto aukcione nedalyvaus arba dalyvaus, bet pasiūlyta kaina iš visų aukciono dalyvių nebus didžiausia, nekilnojamasis turtas bus parduotas viešo aukciono laimėtojui, pasiūliusiam didžiausią kainą. Viešame elektroniniame aukcione buvo užsiregistravę 3 dalyviai, tarp jų ir ieškovas V. R., tačiau iš viešo aukciono 2018 m. birželio 11 d. protokolo matyti, kad aukcione realiai dalyvavo tik vienas dalyvis (atsakovė V. C.), nes tik jis pasiūlė parduodamo turto kainą. Nors ieškovai ir buvo užsiregistravę dalyvauti aukcione, tačiau savo kainos nepasiūlė. Todėl elektroninė viešo aukciono sistema automatiškai parinko šio aukciono laimėtoją, su juo 2018 m. birželio 28 d. ir buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.

5.       Atsakovai V. C. ir J. O A. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai pažymėjo, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė laikėsi visų būtinų viešo aukciono procedūrų. Ieškovams, kaip bendraturčiams, buvo pranešta apie ketinimą parduoti savivaldybei priklausantį turtą. Tokiu būdu jiems buvo sudarytos galimybės dalyvauti viešame aukcione tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visiems kitiems galimiems pirkėjams. Ieškovas V. R. aukcione dalyvavo, taigi turėjo visas prielaidas įgyvendinti savo kaip bendraturčio teises, tačiau minėta teise nepasinaudojo. Todėl ieškovų siekis po aukciono perkelti jiems aukciono laimėtojų teises ir pareigas, kylančias iš pirkimo–pardavimo sutarties, prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo bei protingumo principams.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovams perkėlė 26/100 dalių buto pirkėjos V. C. teises ir pareigas, įgytas pagal 2018 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigodamas ieškovus sumokėti atsakovei Kauno miesto savivaldybei 28 600 Eur per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – ir Disponavimo įstatymas), Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Pažymėjo, kad CK nuostatos šiems santykiams taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja specialūs teisės aktai. Nė viename iš minėtų teisės aktų nenurodyta, iki kada turto dalies pardavėjas privalo pasiūlyti kitam bendraturčiui įsigyti parduodamą turtą. Atsižvelgdamas į CK 4.79 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 49 punkte įtvirtintus vieno mėnesio ir 30 dienų terminus, per kuriuos bendraturtis turi įgyvendinti pirmenybės teises į nekilnojamąjį turtą arba su aukciono laimėtoju turi būti sudaryta daikto pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat kasacinio teismo praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-1596/2002, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovai savo pirmumo teisę įgyti ginčo turtą galėjo įgyvendinti nuo 2018 m. birželio 11 d. (viešo aukciono protokolo pasirašymo momento) iki 2018 m. birželio 29 d. (pirkimo–pardavimo sutarties su aukciono laimėtoju sudarymo momento). Ieškovai savo pasiūlymą savivaldybei pirkti ginčo turtą už aukcione nustatytą ir didžiausią pasiūlytą kainą pateikė 2018 m. birželio 19 d., t. y. iki sutarties su aukciono nugalėtoju sudarymo, nepraleisdami CK ir Apraše nustatytų terminų. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovei Kauno miesto savivaldybei priklausantis ginčo turtas buvo parduotas už pradinę jo kainą – 28 600 Eur, kadangi didesnė kaina aukcione nebuvo pasiūlyta. Todėl konstatavo, kad nebus pažeistas viešasis interesas ir aukciono tikslai, kadangi vienas iš pagrindinių tikslų – parduoti turtą už įmanomai didžiausią kainą, pasiūlytą aukcione. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė nepagrįstai, iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo gavusi ieškovų sutikimą pirkti ginčo turtą už aukcione pasiūlytą kainą, turtą pardavė atsakovei V. C., taip pažeisdama ieškovų materialiosios teisės normomis garantuotą teisę pirkti šį turtą pirmenybės teise.

8.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinius skundus, 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikino ir ieškovų ieškinį atmetė, priteisė atsakovams V. C. ir J. O A. iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.       Teisėjų kolegija konstatavo, kad CK 4.79 straipsnis, nustatantis bendraturčio pirmenybės teisę įsigyti kito bendraturčio parduodamą turto dalį, Disponavimo įstatymo nuostatų atžvilgiu taikytinas subsidiariai, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias Disponavimo įstatymo nuostatas, o CK normos taikytinos tais atvejais, kai Disponavimo įstatymas nereguliuoja tam tikro klausimo arba Disponavimo įstatymo normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Disponavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina bendrą taisyklę, kad valstybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas parduodamas šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka, būtent – viešo aukciono būdu. Bendraturčio pirmenybės teisė nereiškia, jog valstybei priklausantis turtas bendraturčiui gali būti parduodamas kita, nei Disponavimo įstatymo nustatyta, tvarka, konkrečiai – ne viešo aukciono būdu. Bendraturčiams CK 4.79 straipsnyje garantuojama pirmenybės teisė negali paneigti būtinybės valstybės turto realizavimą vykdyti vadovaujantis Disponavimo įstatymo, Aprašo nuostatomis. Be to, valstybės turto pardavimas viešo aukciono būdu nereiškia bendraturčio pirmenybės teisės esmės paneigimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bendraturčių pirmumo teisė įgyvendinama per Aprašo 19 punktą, kai bendraturčiui pranešama apie ketinimą parduoti nekilnojamojo turto dalį viešame aukcione, pradinę parduodamo turto kainą, kitas pardavimo sąlygas. Bendraturtis, gavęs tokią informaciją, turi teisę apsispręsti, ar dalyvauti viešame aukcione lygiomis sąlygomis su kitais dalyviais ir varžytis dėl parduodamos valstybės nekilnojamojo turto dalies, ar to nedaryti.

10.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia tvarka nepaneigia bendraturčių pirmenybės pirkti parduodamą turtą. Ieškovai, gavę pranešimą apie ketinimą parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą, disponavo visa reikiama informacija, reikalinga apsispręsti dėl dalyvavimo viešame aukcione ir nuspręsti, ar šio aukciono sąlygos jiems yra priimtinos. Būtent šiuo aspektu ir pasireiškia jų, kaip bendraturčių, pirmumo teisė pirkti valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

11.       Aktualu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-897/2003, kurioje buvo kilęs ginčas dėl CK 4.79 straipsnio taikymo (bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe), taip pat išaiškinta, kad vienas iš viešo aukciono objekto pardavimo tikslų yra parduoti turtą už galimai didžiausią kainą. Todėl bendraturtis šiuo atveju galėtų pirkti ginčo turtą ne bet kokia kaina, o didžiausia aukcione pasiūlyta kaina, nes kitokiu būdu tai neatitiktų viešo aukciono paskirties bei prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Šis kasacinio teismo išaiškinimas paneigia ieškovų argumentą, kad didesnės kainos siūlymas viešo aukciono metu paneigia jų pirmumo teisę įsigyti parduodamą turtą.

12.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendė, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybė, organizuodama viešą aukcioną ir apie jį informavusi ieškovus, nepažeidė ieškovų pirmenybės teisės įsigyti ginčo turtą. Ieškovas V. R. buvo užsiregistravęs kaip viešo aukciono dalyvis, todėl turėjo galimybę lygiomis teisėmis varžytis su kitais aukciono dalyviais ir už turtą pasiūlyti didžiausią kainą, tačiau šia galimybe nebuvo pasinaudojęs ir savo kainos pasiūlęs nebuvo. Aukciono laimėtoja buvo pripažinta atsakovė V. C., nusipirkusi ginčo turtą už jo pradinę kainą – 28 600 Eur. Viešo aukciono metu nepasiūlęs net ir šios kainos, ieškovas V. R. faktiškai atsisakė pirkti bendro turto dalį pasiūlytomis sąlygomis.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Iš Lietuvos apeliacinio teismo pateikto CK 4.79 straipsnio, Disponavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 21 straipsnio ir Aprašo 19 punkto nuostatų aiškinimo išplaukia, kad jeigu valstybė ar savivaldybė bendraturtį teisės aktų nustatyta tvarka informavo apie turto, esančio bendrąja nuosavybe, viešą aukcioną, o jis aukcione nedalyvavo arba nors ir dalyvavo, bet nelaimėjo, bendraturčio pirmenybės teisė pirkti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą nebuvo pažeista. Pagal pateiktą Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą išeina, kad nuo to, koks subjekto, parduodančio bendrąją nuosavybę, teisinis statusas, priklauso, kokią kainą turi pasiūlyti bendraturtis, norintis pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamas turto dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Jeigu bendrąją nuosavybę parduoda valstybė ar savivaldybė, bendraturtis, norintis pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, turi pats pasiūlyti didžiausią kainą viešame aukcione, t. y. didesnę kainą nei kiti aukciono dalyviai (ne bendraturčiai), ir jį laimėti. Tuo tarpu kai bendrąją nuosavybę parduoda privatus fizinis ar juridinis asmuo, bendraturtis, norintis pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, turi pasiūlyti tokią pačią, o ne didesnę kainą, kurią siūlo potencialus pirkėjas ne bendraturtis. Nėra jokių prielaidų, kad toks nevienodas traktavimas būtų kaip nors objektyviai pateisinamas, ir tai akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.

13.2.                      Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškina ir taiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-897/2003 suformuotą precedentą. Nurodytoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad bendraturtis, kuriam tinkamai pranešta apie savivaldybės turto viešą aukcioną, laiku, t. y. per įstatymo nustatytą terminą, neišreiškęs valios pirkti parduodamo turto už aukcione pasiūlytą didžiausią kainą, neturi teisės reikalauti perkelti jam visas pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį. Tačiau nurodytoje nutartyje kasacinis teismas nepasisakė, jog bendraturtis, norintis įsigyti valstybės ar savivaldybės parduodamą bendrąją nuosavybę, būtinai privalo dalyvauti viešame aukcione ir jame pasiūlyti didesnę kainą nei kiti aukciono dalyviai, t. y. laimėti aukcioną. Anot ieškovų, toks aiškinimas paneigia bendraturčio pirmumo teisės esmę. Jeigu bendraturtis turi siūlyti didesnę kainą nei visi kiti galimi pirkėjai, tai jau nėra pirmenybės teisė pirkti parduodamą turto dalį, bet tik teisė dalyvauti aukcione ir jį laimėti, o tokią teisę turi visi civilinėje apyvartoje dalyvaujantys subjektai. Atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas kitoje byloje yra pripažinęs, jog galimas pirkėjo teisių ir pareigų pagal sutartį perkėlimas bendraturčiui, net jeigu jis nedalyvavo aukcione, bet sutinka sumokėti didžiausią viešame aukcione pasiūlytą kainą už savivaldybės parduodamą bendrąją nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-211/2014).

13.3.                      Tuo atveju, kai valstybės ar savivaldybių nekilnojamieji daiktai parduodami viešo aukciono būdu, CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendraturčio pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis turi ypatumų, nes aukcione parduodamo turto didžiausia kaina paaiškėja po aukciono. Todėl tik po aukciono bendraturtis turi galimybę sužinoti galutinę (didžiausią) parduodamo turto kainą ir apsispręsti per CK 4.79 straipsnyje nustatytą terminą, ar sutinka mokėti tą pačią kainą ir įvykdyti visas kitas sandorio sąlygas, kurias sutiko vykdyti didžiausią kainą pasiūlęs aukciono dalyvis. Būtent tokia faktinė situacija ir yra susiklosčiusi šioje byloje. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad parduodamo turto dalis parduota ne ieškovams (bendraturčiams), kurie tinkamai ir laiku išreiškė valią įgyvendinti pirmenybės teisę pirkti paduodamą bendrąją nuosavybę, o viešame aukcione didžiausią kainą pasiūliusiam aukciono dalyviui, pagrįstai pripažino, jog buvo pažeista ieškovų (bendraturčių) pirmumo teisė pirkti viešo aukciono būdu parduodamą buto dalį.

13.4.                      Tai, jog ieškovas V. R., kuris buvo užsiregistravęs kaip viešo aukciono dalyvis, nepasiūlė didesnės kainos, nei aukcione pasiūlė atsakovė V. C., nereiškia, jog jis, kaip bendraturtis, atsisakė pirmenybės teisę pirkti bendrąją nuosavybę už kainą, kurią pasiūlė mokėti atsakovė V. C.. Paprasčiausiai pagal aukciono taisykles bendraturčiui, nors ir turinčiam pirmenybės teisę pirkti turtą už tą kainą, kurią pasiūlo kitas aukciono dalyvis (ne bendraturtis), nėra sudaryta galimybė siūlyti tą pačią kainą aukciono metu, todėl pradinės aukciono kainos aukciono metu ieškovas pasiūlyti nebegalėjo. Jeigu tokia galimybė būtų buvusi, ieškovas ja būtų pasinaudojęs dar aukciono metu.

14.       Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Kaip Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d., 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai). Nagrinėjamoje byloje bendraturčių teisinis statusas iš esmės skiriasi: turto dalį parduodantis bendraturtis yra viešasis juridinis asmuo, o kitos dalies bendraturtis yra privatus fizinis asmuo. Taigi, šios teisės normos adresatų grupės nariai turi esminius teisinio statuso skirtumus. Nesant tos pačios skirtingų požymių neturinčios adresatų grupės sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmens lygybės prieš įstatymą principo pažeidimo.

14.2.                      Cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-897/2003 kilo ginčas dėl tos pačios materialiosios teisės normos – CK 4.79 straipsnio (bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe) taikymo, kurioje atsakovė (Alytaus r. savivaldybė), būdama viešojo administravimo subjektas, pardavė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto dalį pagal tuo metu galiojusias privatizavimą reglamentuojančias nuostatas. Teismas pasisakė, kad tuo metu galioję ginčo objekto privatizavimą reglamentuojantys specialieji teisės aktai nereguliavo bendrosios nuosavybės teisinių santykių, bendraturčių teisių ir pareigų šiame procese. Todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju taikytinos CK 4.79 straipsnio nuostatos. Nepaisant to, kad yra pasikeitusios pardavimą viešo aukciono būdu reglamentuojančių specialiųjų teisės aktų nuostatos (tiksliau, tuo metu galioję privatizavimo nuostatai yra netekę galios), tačiau abiejose bylose aktualus bendraturčio pirmenybės teisės tinkamo užtikrinimo įgyvendinimas, parduodant savivaldybės turto dalį viešo aukciono būdu. Cituotoje ir nagrinėjamoje byloje svarbu atskleisti, kokie yra tikrieji turto pardavimo viešo aukciono būdu tikslai. Cituotos bylos aplinkybės yra iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos, joje kasacinis teismas priimtu sprendimu suformulavo viešo aukciono tikslų sampratą, kuri turi esminę reikšmę ginčo nagrinėjamoje byloje teisingam ir objektyviam išsprendimui ir yra aktuali nagrinėjamam ginčui.

14.3.                      CK 1.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat CK įsakmiai nurodytais atvejais. Ginčo turto pardavimo atveju yra taikomos Disponavimo įstatymo nuostatos, kurių įgyvendinimas sureguliuotas poįstatyminiu teisės aktu – Aprašu, detalizuojančiu valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto, parduodamo viešame aukcione, pardavimo tvarką ir bendraturčių teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tai aptarta Aprašo 19 punkte, kuris išdėstytas nauja redakcija, galiojančia nuo 2017 m. kovo 11 d. Aprašo 19 punkte teisės akto leidėjas įtvirtino labai aiškią sąlygą, kurią turi įgyvendinti savivaldybė, parduodama turtą viešo konkurso būdu, t. y. „jeigu valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukciono organizatorius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka turi pateikti bendraturčiams rašytinį pranešimą apie ketinimą aukcione parduoti savo nekilnojamojo turto dalį ir nurodyti Aprašo 22 punkte nustatytas aukciono sąlygas“. Daugiau jokių sąlygų specialiajame teisės akte nėra nustatyta. Įvertinus vieną pagrindinių viešosios teisės principų – teisėta tai, kas tiesiogiai leista įstatymo, būtent toks teisės aktais apibrėžtas viešojo juridinio asmens elgesys yra traktuotinas kaip pakankamas ir kartu teisėtas.

14.4.                      Pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad bendraturčio pirmenybės teisė turi būti įgyvendinama leidžiant jam įsigyti savivaldybės nuosavybės teise parduodamo turto dalį po įvykusio viešo aukciono už viešame aukcione pasiūlytą didžiausią kainą, net nesivaržant aukcione ir nesiūlant savo kainos, tiesiog perimant sąžiningo viešo aukciono laimėtojo teises ir pareigas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, iškreiptų bendraturčio pirmumo teisės esmę, prieštarautų aukciono paskirčiai ir tikslams realizuoti turtą už didžiausią kainą. Toks teisės aktų aiškinimas, kai nedalyvavusiam viešame aukcione ir (ar) nelaimėjusiam viešo aukciono bendraturčiui būtų sudaryta galimybė įsigyti parduodamą turtą eliminuojant sąžiningą viešo aukciono laimėtoją, prieštarautų ne tik Disponavimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytai imperatyviai sąlygai, jog parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos su viešo aukciono laimėtoju, pasiūliusiu didžiausią kainą, bet ir pažeistų viešą aukcioną laimėjusio dalyvio teises ir teisėtus interesus bei turtą parduodančio savininko teisę realizuoti turtą už didžiausią kainą. Negana to, toks materialiosios teisės normų interpretavimas pažeistų CK 4.79 straipsnio nuostatą, jog bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, nes bendraturtis tokiu atveju įsigytų turtą ne tomis pačiomis, o geresnėmis sąlygomis už kitus pirkėjus.

15.        Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovai V. C. ir J. O A. prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Šios bylos kontekste bendraturčių skaičiaus mažinimo siekis tiesiogiai konkuruoja su maksimalios naudos visuomenei principu (iš esmės realizuojamas turtas ir jo pagrindu gaunamos lėšos priklauso visai visuomenei). Įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą –Disponavimo įstatymą ir jį įgyvendinantį Aprašą (19 punktas), akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nusprendė, jog šioje situacijoje pirmumas teikiamas visuomenės interesui – didžiausios naudos principui. Taigi, Kauno miesto savivaldybės specifinis statusas, kuris lemia ir ginčo turto (parduotos 26/100 buto dalies) statuso specifiškumą, esamas teisinis reguliavimas – Disponavimo įstatymas bei objektyvus poreikis – visuomenės interesas taikyti kitokį teisinį reglamentavimą vienareikšmiškai suponuoja išvadą, kad nagrinėjamos civilinės bylos kontekste konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas pažeistas nebuvo. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas Disponavimo įstatymo, Aprašo ir CK 4.79 straipsnio nuostatų neaiškino taip, kad būtų pažeistos ar sudarytos sąlygos pažeisti konstitucinį lygiateisiškumo principą.

15.2. Ieškovų nurodyta kasacinio teismo praktika (civilinė byla Nr. 3K-3-897/2003 ir civilinė byla Nr. 3K-3-211/2014, kurioje buvo nagrinėjami 2010 m. rugsėjo 30 d. atsiradę santykiai) buvo priimta dar iki Aprašo priėmimo dienos, t. y. 2014 m. spalio 28 d. Būtent iki tol buvęs teisinis reguliavimas nereglamentavo situacijos, esant bendraturčių santykiams, ir būtent dėl to teismai padarė išvadas, kad, esant tokiai situacijai, klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis CK nuostatomis (CK 4.79 straipsnio 1 dalis). Tačiau nuo 2014 m. rudens padėtis yra pasikeitusi. Konkrečiu specialiu teisės aktu – Aprašo 19 punktu reglamentuojama procedūra, t. y. aukciono organizavimas, esant bendraturčiams. Atitinkamai dėl to ieškovų teiginiai, jog apeliacinio teismo sprendimas prieštarauja esamai teismų praktikai, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

15.3. Atsakovai pritaria apeliacinės instancijos teismo išaiškinimui Disponavimo įstatymo kontekste dėl bendraturčio teisės pirmumo turinio, kai aukcione parduodamas valstybei ar savivaldybei priklausantis turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju bendraturčio teisės pirmumas įgyvendinamas per Aprašo 19 punktą, kai bendraturčiui pranešama apie ketinimą parduoti nekilnojamo turto dalį viešame aukcione, pradinę parduodamo turto kainą, kitas pardavimo sąlygas. Atsakovai nurodo, kad ir šiuo atveju bendraturtis įgyja pirmumą kitų potencialių pirkėjų atžvilgiu. Jam iš anksto yra žinoma apie organizuojamo turto dalies aukcioną, o kiti potencialūs pirkėjai informaciją apie būsimą aukcioną turi stebėti – rinktis patys savarankiškai.

15.4. Dėl aplinkybės, jog ieškovas V. R. viešame aukcione nepasiūlė net pradinės kainos, atsakovai nurodė, kad nesuprantamas šio ieškovo faktinis veiksmas –užsiregistravimas dalyvauti aukcione. Koks tikslas ieškovams dalyvauti aukcione, jei, jų teigimu, tai tik priemonė parduodamo turto didžiausiai kainai nustatyti, o pirmumo teisės mechanizmas turi būti realizuojamas jau po aukciono. Taip pat nelogiškas ieškovų paaiškinimas, kad V. R. užsiregistravo dalyvauti aukcione, nes buvo pasirengęs už parduodamą ginčo turtą mokėti pradinę viešo aukciono kainą. Vadovaujantis ieškovų kasaciniame skunde formuojamu aiškinimu, tokią teisę ieškovai, kaip jie patys teigia, turėjo galimybę įgyvendinti tik po aukciono, o ne aukciono pradiniame etape.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16. Kasaciniu skundu ieškovai kelia du teisės taikymo ir aiškinimo klausimus, susijusius su bendraturčio pirmenybės teise pirkti savivaldybės parduodamą dalį nekilnojamojo daikto, esančio bendrąja nuosavybe, ir su šios teisės įgyvendinimo tvarka. Viena vertus, ieškovai neginčija, kad toks turtas gali ir turi būti parduodamas specialiajame įstatyme nustatytu būdu, t. y. organizuojant aukcioną. Kita vertus, nurodo, kad vykdant aukcioną turi būti paisoma CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendraturčio pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį tomis sąlygomis ir ta kaina, kuria ji parduodama.

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią nekilnojamojo daikto dalį, kai ši valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti dalis parduodama viešo aukciono būdu, aiškinimo ir taikymo

17. Pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, reglamentuojančiame CK 4.79 straipsnyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių (1 dalis). Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui (2 dalis), o jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (3 dalis).

18. Šis teisinis reglamentavimas reiškia CK 4.79 straipsnyje nustatytos bendraturčio teisės perleisti kitam asmeniui savo turimą bendrosios nuosavybės dalį ribojimą bei atitinkamą sutarčių laisvės principo išimtį (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, aiškinanti Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslus, yra nuosekliai išplėtota. Pagal šią praktiką toks teisinis reglamentavimas yra vienas iš būdų spręsti pagrindinę bendrosios nuosavybės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinimo klausimą, mažinant bendraturčių skaičių ar transformuojant bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598-916/2015).

19. Kasacinio teismo praktikoje CK 4.79 straipsnio 1 dalies nuostata aiškintina ne izoliuotai, o kartu su CK 6.419 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad aukcionas gali būti savanoriškas arba priverstinis ir kad varžytynių, kaip priverstinio aukciono, ypatumus nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK). Remdamasis tuo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčio pirmenybės teisė pirkti netaikoma tik tais atvejais, kai turtas parduodamas priverstinai CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ nustatyta tvarka prieš turto savininko valią (CPK 691–725 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2004). Taigi remiantis šiuo išaiškinimu bendraturčio pirmenybės teisė pirkti bendro daikto dalį siejama su tuo, kuriuo iš aukcionų ši dalis parduodama. Savanoriško aukciono atveju bendraturtis turi teisę pasinaudoti pirmenybės teise. Tuo tarpu parduodant bendro daikto dalį priverstinio aukciono būdu bendraturtis pirmenybės teise pasinaudoti neturi teisės, nes galioja pirmenybės teisės nebuvimo išimtis pagal CK 4.79 straipsnio 1 dalį.

20. Pažymėtina, kad yra skirtumų, įgyvendinant nuosavybės teisę, priklausomai nuo nuosavybės rūšies. Yra skiriamos dvi nuosavybės rūšys – viešoji ir privati (žr., pvz., CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalis). Viešosios teisės diktuojami nuosavybės teisės įgyvendinimo ypatumai turi reikšmės, be kita ko, ir bendraturčio pirmenybės teisei, ir jos įgyvendinimui.

21. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad, skirtingai nei privačios nuosavybės teisės atveju, kada šios teisės turėtojas savo sąskaita įgyja nuosavybėn turtą ir, siekdamas tenkinti savo poreikius, turi teisę įgyvendinti šią teisę sudarančias teises (valdyti, naudoti, disponuoti) pats savo nuožiūra, tik nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, viešoji nuosavybė skirta viešiesiems poreikiams tenkinti, viešosios nuosavybės teisės subjektai (valstybė ir savivaldybės) nuosavybės teises įgyvendina atitinkamų institucijų pagalba, todėl viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reguliuojamas imperatyviomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019 24 punktą).

22. Disponavimo įstatymo (2014 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-802 redakcija) 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, t. y. pamatinės viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatos. Tai visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios tvarkos principai.

23. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo turi būti disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (1 punktas). Efektyvumo principas reikalauja, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (2 punktas). Valstybės ir savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo turi atitikti ir racionalumo principą, pagal kurį toks turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas (3 punktas).

24. Atskirai pažymėtinas ketvirtasis valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principas – viešosios tvarkos. Dėl šio principo reikšmės yra pasisakyta kasacinio teismo praktikoje. Joje pripažįstama, kad disponavimo valstybės ir (ar) savivaldybių turtu reglamentavimas yra imperatyvus ir reiškia, kad valstybės (savivaldybių) turto tvarkymo teisiniuose santykiuose teisėta yra tik tai, kas leista įstatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020 55 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Disponavimo įstatymas nustato savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo kitų subjektų nuosavybėn būdus (20 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimą viešo aukciono būdu (20 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 21 straipsnis), o šio perleidžiamo turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos (12 straipsnio 1 dalis).

26. Vadinasi, savivaldybės taryba, įgyvendindama savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko teises, įvertinusi, kad šio turto tolesnis valdymas nuosavybės teise nėra racionalus, turi teisę apsispręsti – jį perleisti kitų subjektų nuosavybėn ar ne. Nusprendusi šį turtą perleisti, savivaldybės taryba šią teisę turi įgyvendinti ne bet kaip savo nuožiūra, o tik šios nutarties 25 punkte nurodytais būdais. Pažymėtina, kad savivaldybės taryba turi užtikrinti ne tik savivaldybės turto perleidimo vykdomos procedūros teisėtumą, bet ir siekti maksimalios naudos visuomenei, kad savivaldybės turtas būtų parduotas už rinkos vertę ir kuo didesnę kainą.

27. Šios bylos kontekste paminėtina, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto perleidimo, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Disponavimo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais.

28. Remdamasi tuo, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisiškai pagrįsta yra apeliacinės instancijos teismo išvada dėl to, kad nagrinėjamoje byloje CK nuostatos taikomos subsidiariai, tai reiškia, kad pirmiausia reikia taikyti Disponavimo įstatymą, o CK normos taikytinos tais atvejais, kai Disponavimo įstatymas nereguliuoja tam tikro klausimo arba Disponavimo įstatymo normose įtvirtintos blanketinės, t. y. nukreipiančios į CK, normos.

29. Viešas aukcionas, kaip vienas iš savivaldybės turto perdavimo kitų asmenų nuosavybėn būdų, yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus, pardavimo būdas, kai neribojamas viešo aukciono dalyvių skaičius, o nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu (Disponavimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, jeigu parduodant valstybės ar savivaldybių turtą nėra pagrindo taikyti Disponavimo įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų išimčių, tai aukcionas yra privalomas valstybės ar savivaldybių turto pardavimo būdas.

30. Disponavimo įstatymo 21 straipsnio 1, 6 dalyse nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. Tai reiškia, kad teisė sudaryti sutartį yra tiesiogiai susijusi su galutinai nustatyta didžiausia kaina.

31. Kaip jau minėta nutarties 26 punkte, savivaldybės taryba neturi teisės savo nuožiūra perleisti turto kitų asmenų nuosavybėn. Vadovaujantis Disponavimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintais principais savivaldybės taryba sprendimą perleisti turtą kitų asmenų nuosavybėn paprastai priima tada, kai paaiškėja, kad tolesnis tokio turto valdymas nuosavybės teise nėra racionalus, o jį pardavus bus pasiekta didesnė visuomeninė nauda. Priėmusi sprendimą perleisti turtą, savivaldybė nėra laisva pasirinkti turto realizavimo būdo ir formos, o privalo tai daryti tik Disponavimo įstatymo nustatytais būdais ir tvarka, kurios laikymasis garantuoja procedūrų skaidrumą bei būsimo sandorio teisėtumą.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, Disponavimo įstatymas iš tikrųjų nereglamentuoja klausimų, susijusių su savivaldybės turto valdymu bendrąja nuosavybės teise kartu su kitais asmenimis. Jis nereglamentuoja šios nuosavybės teisės kaip bendrosios su kitais asmenimis įgyvendinimo tvarkos ir nenustato bendraturčio pirmenybės teisės disponavimo atveju. Tačiau įvertinusi viešosios nuosavybės perleidimo kitų asmenų nuosavybėn imperatyvųjį reglamentavimo pobūdį, pagal kurį pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su didžiausią kainą pasiūliusiu aukciono dalyviu ir šios taisyklės išimčių nėra, bei vadovaudamasi šios nutarties 31 punkte išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendro nekilnojamojo daikto dalį, netaikytina, kai ši valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausanti dalis parduodama viešo aukciono būdu Disponavimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

33. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad savivaldybės turto pardavimas viešo aukciono būdu nereiškia bendraturčio pirmenybės teisės paneigimo, pažymėjo tai, kad bendraturčių pirmumo teisė įgyvendinama per Aprašo 19 punktą, kai bendraturčiui pranešama apie ketinimą parduoti nekilnojamojo turto dalį viešame aukcione, pradinę parduodamo turto kainą, kitas pardavimo sąlygas. Tokiam aiškinimui pritartina.

34. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais. Tai nėra suderinama su teisinės valstybės principu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą, 2007 m. gegužės 5 d. nutarimą). Kaip jau buvo minėta, Disponavimo įstatymas nenustato bendraturčio pirmenybės teisės pirkti bendro daikto dalį, o parduodant valstybės ar savivaldybių nuosavybę viešo aukciono būdu pirmenybės teisės nėra ir pagal CK 4.79 straipsnio l dalį (nutarties 32 punktas). Parduodant nuosavybę viešo aukciono būdu bendraturtis, remdamasis nurodytais įstatymais, neįgyja pirmenybės teisės pirkti parduodamą bendro daikto dalį vien dėl to, kad ji yra parduodama, todėl ir poįstatyminio akto – Aprašo 19 punkto nuostatų pagrindu ši teisė neatsiranda.

35. Aprašo 19 punkte nustatyta, kad jeigu valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukciono organizatorius CK 4.79 straipsnio nustatyta tvarka turi pateikti bendraturčiams rašytinį pranešimą apie ketinimą aukcione parduoti savo nekilnojamojo turto dalį ir nurodyti Aprašo 22 punkte nustatytas aukciono sąlygas. Nurodytų nuostatų paskirtis yra informacinė – pateikti bendraturčiui duomenų apie kito bendraturčio bendrosios nuosavybės teise valdomos dalies pardavimą ir dalyvavimo pardavime sąlygas. Vien tai, kad Aprašo 19 punkte yra pateikta nuoroda į CK 4.79 straipsnį, nesudaro pagrindo aiškinti, kad šiuo straipsniu remdamasis bendraturtis įgyja pirmenybės teisę pirkti bendro daikto dalį (žr. taip pat šios nutarties 32 punktą). Aprašo 19 punktas vertintinas kaip informavimo garantija dėl galimybės dalyvauti viešame aukcione bendraturčiui, kurio interesas gali būti siekis įsigyti parduodamą turto dalį ir tokiu būdu sujungiant savo dalį su įsigytąja supaprastinti daikto valdymą.

36. Aprašo 19 punkte nustatyta, kaip bendraturtis gali pasinaudoti savo teise įgyti parduodamą valstybės ar savivaldybių turto dalį, esančią bendrame su kitu asmeniu turte. Tuo bendraturčiui nėra suteikiama pirmenybės teisė pirkti, kadangi pranešimo apie ketinamą parduoti viešąją nuosavybę pateikimo momentu yra žinoma tik pradinė parduodamo turto kaina, tačiau jokių duomenų apie įvyksiančiame viešame aukcione pasiūlytą didžiausią pardavimo kainą tuo metu nėra ir negali būti, tuo labiau nėra duomenų, ar toks aukcionas apskritai įvyks. Parduodant viešosios nuosavybės objektą tik už pradinę kainą nebūtų įgyvendintas valstybės ir savivaldybių turto efektyvaus valdymo principas, kad turtas būtų parduotas už kiek įmanoma didesnę kainą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Aprašo 19 punkto nuostatomis yra tik užtikrinama bendraturčio teisė dalyvauti parduodant bendro turto dalį, nes jam sudaromos atitinkamos sąlygos – teikiama informacija apie pardavimą, jo būdą ir dalyvavimo sąlygas. Laikantis principo gauti kuo didžiausią kainą iš viešojo turto pardavimo, bendraturtis lygiomis teisėmis su visais aukciono dalyviais turi teisę dalyvauti nustatant galutinę kainą.

37. Kaip jau buvo minėta šios nutarties 30 punkte, pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu, todėl viešas aukcionas nėra organizuojamas vien tik parduodamo turto kainai nustatyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmens įgytos teisės gali būti prarastos ar perkeltos kitiems asmenims tik įstatymų nustatytais atvejais. Pavyzdžiui, asmens įgytos teisės ir pareigos gali būti perkeliamos kitam asmeniui tik tais atvejais, kai asmuo jas įgijo neteisėtai, pažeisdamas kito asmens teisę jas įgyti (žr., pvz., CK 4.79 straipsnio 3 dalį). Remdamasi tuo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai, jog po didžiausios aukcione pasiūlytos kainos nustatymo bendraturčiui turi būti siūloma pasinaudoti pirmenybės teise už šią kainą pirkti, be teisėto pagrindo paneigia aukciono laimėtojo teisę sudaryti sutartį ir neatitinka teisinio reguliavimo.

38. Teisėjų kolegija apibendrina, kad savivaldybės turto pardavimo viešo aukciono organizavimas turint tikslą tik nustatyti didžiausią pardavimo kainą, kurią pasiūlys viešo aukciono būdu nustatytas laimėtojas, nesuteikiant aukciono būdu nustatytam laimėtojui teisės sudaryti parduoto nekilnojamojo daikto dalies pirkimo–pardavimo sutartį, reikštų ne tik asmens teisėtai įgytų teisių perkėlimą kitam asmeniui be teisėto pagrindo, bet ir apskritai paneigtų viešo aukciono prigimtį ir prasmę.

39. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai dėl pirmenybės teisės pažeidimo, dėl viešo aukciono, jo rezultatų panaudojimo yra teisiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitais kasacinio skundo argumentais keliami fakto, o ne teisės klausimai, todėl jie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, atitinkamai teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų pasisakyti (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Kadangi šioje byloje ieškovų kasacinis skundas atmestinas, tai jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios sumokėtą žyminį mokestį, neatlygintinos.

42. Atsakovai V. C. ir J. O A. pateikė duomenis dėl kasaciniame teisme savo patirtų 2000 Eur atstovavimo išlaidų. Atmetus kasacinį skundą, šias išlaidas apmokėjusios atsakovės V. C. naudai priteistinas jų atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei V. C. (gim. 1976 m. liepos 8 d.) 1000 (vieną tūkstantį) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei V. C. (gim. 1976 m. liepos 8 d.) 1000 (vieną tūkstantį) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Gražina Davidonienė

        Andžej Maciejevski

        Algis Norkūnas