Civilinė byla Nr. e3K-3-251-381/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00595-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.2.6.1;3.3.1.20.4

                                                                      (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ dėl įpareigojimo atlyginti papildomas statinio trūkumų šalinimo išlaidas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Projestos projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „Gjensidige“, uždaroji akcinė bendrovė „Daila“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių procesinių palūkanų skaičiavimą tuo atveju, kai reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę yra reiškiamas dalimis, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą motyvuoti sprendimą ir šios pareigos nesilaikymo pasekmes, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 262 295,17 Eur atlyginti papildomoms išlaidoms, reikalingoms siekiant pašalinti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogų statybos trūkumus ir dėl jų atsiradusias pažaidas, ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

3.       Ieškovė nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir konstatavo, jog atsakovė, kaip daugiabučių namų statytoja, generalinė rangovė, o vėliau – butų (patalpų) pardavėja, suteikė namams ir butams (patalpoms) įstatymuose nustatytas garantijas, tačiau per garantinį laikotarpį paaiškėjus statybos defektams atsakovė jų laiku nepašalino, todėl formavosi nauji dėl defektų atsiradę konstrukcijų pažeidimai. Galutinis namų statybos defektų ir dėl jų atsiradusių pažaidų kiekis, taip pat sumos, priteistinos iš atsakovės šiems defektams pašalinti, buvo nustatyti tik nagrinėjant minėtą bylą apeliacine tvarka, kai buvo atlikta pakartotinė ekspertizė. 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akte nustatyta, kad namų stogų remonto kaina, apskaičiuota atsižvelgiant į aktualias kainas, yra 691 722,17 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas šį ekspertizės aktą pripažino pagrįstu ir juo vadovavosi, tačiau nurodė, kad ieškovė už stogų remontą reikalauja priteisti mažesnę – 429 427 Eur sumą, o teismas neturi pagrindo priteisti daugiau, nei prašo ieškovė. Lietuvos apeliacinis teismas priteisė ieškovei 262 295,17 Eur mažiau, nei nustatė ekspertas, todėl ieškovė prašo priteisti šį kainų skirtumą.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais. Grįsdama savo poziciją, atsakovė nurodė šiuos argumentus: 1) ieškovė anksčiau išnagrinėtoje byloje prašė atlyginti jai visas išlaidas, susijusias su stogų trūkumų pašalinimu, todėl ji negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo ir byla turi būti nutraukta; 2) rizika, kad ateityje ieškovė patirs daugiau remonto išlaidų, tenka pačiai ieškovei, nes ji ilgai nešalino stogų trūkumų ir jų pašalinimo kaina labai padidėjo; 3) ieškovė pareiškė reikalavimus praleidusi ieškinio senaties terminą; 4) visos šioje byloje ieškovės prašomos atlyginti papildomos išlaidos jau yra atlygintos, nes teismas anksčiau išnagrinėtoje byloje priteisė jai procesines palūkanas, o jos kompensuoja nuostolius, atsiradusius dėl to, kad prievolė nebuvo įvykdyta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 262 295,17 Eur papildomoms trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas jau anksčiau išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl įpareigojimo atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas ir ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 226 158,74 Eur ir 5 proc. metines procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi pakeitė minėtą sprendimą ir priteisė ieškovei 987 595,44 Eur namų stogų remonto ir kitų namų trūkumų pašalinimo išlaidoms atlyginti, taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas byloje buvo paskyręs pakartotinę ekspertizę, ją atlikęs ekspertas nustatė, kad stogų remonto kaina (apskaičiuota taikant aktualias kainas) yra 691 722,17 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad ieškovės patikslintu ieškiniu prašoma priteisti suma už stogų remontą (429 427 Eur) yra mažesnė, nei nustatyta eksperto; nors kainų skirtumas susidarė dėl to, kad ekspertas apskaičiavo trūkumų šalinimo išlaidas vadovaudamasis aktualiomis kainomis, Lietuvos apeliacinis teismas priteisė ieškovei jos prašomą mažesnę sumą.  

7.       Teismas nurodė, kad pirmiau minėta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi yra nustatyta aplinkybė, jog ieškovės šioje byloje prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir yra pagrindas ją priteisti. Ši nutartis turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, kadangi minėtoje byloje dalyvavo tos pačios šalys, o išlaidų stogų remontui dydis sudarė joje įrodinėjimo dalyką. Pakartotinė ekspertizė minėtoje byloje buvo paskirta tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, jos metu buvo nustatyta, kad ieškovė stogų remontui galėtų reikalauti didesnės sumos, nei nurodė byloje, tačiau ji negalėjo patikslinti savo reikalavimų apeliacinės instancijos teisme. Todėl ieškovė turi teisę reikšti šioje byloje reikalavimą priteisti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi nepriteistus 262 295,17 Eur. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje neturėjo pagrindo peržengti ieškiniu ir apeliaciniu skundu apibrėžtų ginčo ribų ir nepriėmė sprendimo dėl 262 295,17 Eur (ne)priteisimo, nors nutarties motyvuojamojoje dalyje ir nurodė, kad toks reikalavimas (jei būtų pareikštas) būtų laikomas pagrįstu.

8.       Teismas vertino, kad ieškovės šioje byloje pareikšti reikalavimai nėra reiškiami pakartotinai, nes tik nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme buvo atlikta pakartotinė ekspertizė ir ieškovei paaiškėjo, kad ji gali reikalauti didesnės pinigų sumos stogų remonto išlaidoms atlyginti, nei reikalavo pareikšdama ieškinį. Nors šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimai kyla iš tų pačių teisinių santykių, iš kurių buvo kildinamas ankstesnėje byloje išnagrinėtas ginčas, šio ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, dėl kurių nebuvo nuspręsta minėtoje byloje. Anksčiau išnagrinėtoje byloje ieškovė, nesutikdama su ekspertizės išvadomis, ne kartą prašė pirmosios instancijos teismo skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau šis prašymas buvo atmestas, todėl ji stogų remonto kainą apskaičiavo pagal namus administruojančios bendrovės parengtas sąmatas. Kol byla buvo nagrinėjama, dėl stogo defektų į butus, esančius viršutiniuose namų aukštuose, nuolat patekdavo vanduo, todėl ieškovė buvo priversta pradėti šalinti defektus dar nesibaigus teisminiam ginčui. Šiam tikslui buvo parengtas stogų dangos remonto techninis darbo projektas ir darbų kiekių žiniaraščiai; juose buvo nurodyta mažesnė, nei namus administruojančios bendrovės sąmatose, stogų remonto kaina, todėl ieškovė patikslino ieškinio sumą, suderindama ją su projektu ir žiniaraščiais. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atlikta pakartotinė ekspertizė; jos išvados buvo pagrįstos 2022 metais galiojusiomis statybos ir remonto darbų kainomis. Paaiškėjus šioms naujoms aplinkybėms ieškovei atsirado pagrindas reikalauti atlyginti daugiau išlaidų. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė anksčiau išnagrinėtoje byloje nebuvo atsisakiusi dalies reikalavimų. Taip nevertino ir minėtą bylą išnagrinėję teismai: pirmosios instancijos teismas nesprendė ieškinio reikalavimo atsisakymo priėmimo klausimo, neišaiškino ieškinio atsisakymo teisinių padarinių, teismai procesiniuose sprendimuose nurodė, kad ieškovė sumažino reikalavimus. Todėl šiuo atveju netaikytini ieškinio atsisakymo teisiniai padariniai.

9.       Teismas pripažino, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Tik susipažinusi su apeliacinės instancijos teisme atliktos ekspertizės akte ir šio teismo nutartyje padarytomis išvadomis, ieškovė sužinojo, kad turi teisę papildomai iš atsakovės reikalauti 262 295,17 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši ieškovės teisė kilo iš teisinių santykių, buvusių šalių ginčo objektu kitoje byloje, ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo teismo sprendimo minėtoje byloje įsiteisėjimo, t. y. nuo 2023 m. sausio 26 d.

10.       Nustatęs, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi buvo nustatytos aplinkybės, turinčios prejudicinę galią šiai bylai, kad ieškovės šioje byloje pareikštas ieškinys nėra tapatus pareikštam ankstesnėje byloje ir kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, teismas vertino klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas. Atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi konstatuotas aplinkybes, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 262 295,17 Eur, teismas pripažino ieškinio reikalavimus pagrįstais.

11.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2024 m. birželio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12.       Kolegija nustatė, kad šioje byloje pareikšti reikalavimai nėra tapatūs reikalavimams, pareikštiems anksčiau teismo išnagrinėtoje byloje. Nors abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys ir jose pareikšti reikalavimai iš esmės sutampa, ieškinių faktiniai pagrindai yra skirtingi – šioje byloje ieškovė savo reikalavimus grindžia naujomis aplinkybėmis apie išlaidų, reikalingų stogų trūkumams pašalinti, dydį; šios aplinkybės (trūkumų šalinimo kaina) minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintos pagrįstomis; ieškovės nurodomos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant ankstesnę bylą apeliacinės instancijos teisme. Tokios faktinės aplinkybės šalims nebuvo žinomos nagrinėjant ankstesnę bylą pirmosios instancijos teisme ir yra esminės ieškovei, nes jų nežinodama ji neturėjo pagrindo reikalauti priteisti šioje byloje prašomą priteisti sumą. 

13.       Kolegija nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė, susipažinusi su ekspertizės aktu, turėjo procesinę teisę padidinti ieškinio reikalavimą nagrinėjant ankstesnę bylą apeliacinės instancijos teisme ir, nepasinaudojusi šia teise, negali šio reikalavimo reikšti naujoje byloje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nėra nustatyta galimybė pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Šiuo atveju susiklostė išskirtinė procesinė situacija, kai atsakovė tik apeliaciniame procese sužinojo apie papildomas stogų trūkumų šalinimo išlaidas ir neturėjo teisės apeliaciniame procese pareikalauti jas atlyginti.

14.       Atsižvelgdama į tai, kad šioje ir anksčiau išnagrinėtoje byloje ginčai kilo iš tų pačių teisinių santykių, ieškovė prašė jose taikyti tapatų teisių gynimo būdą, tik šioje byloje reikalavimą grindė naujomis faktinėmis aplinkybėmis, paaiškėjusiomis tada, kai ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas (buvo nagrinėjama ankstesnė byla), kolegija padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas pagal CK 1.130 straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę ieškovei prasidėjo iš naujo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, kai ieškovė sužinojo apie papildomų išlaidų dydį. Ieškovė pareiškė ieškinį nepraleidusi ieškinio senaties termino.

15.       Vertindama atsakovės argumentus, kad padidėjusias stogų remonto išlaidas nulėmė sąmoningas ieškovės neveikimas, todėl atsakovei neturėtų būti taikoma papildoma atsakomybė už remonto darbų kainos padidėjimą, kolegija pažymėjo, kad šiai bylai prejudicinę galią turinčioje anksčiau išnagrinėtoje byloje buvo įvertinta, kuri šalis yra atsakinga už stogų remonto išlaidas, ir atsakovės argumentai buvo pripažinti nepagrįstais. Kolegija atmetė šiuos atsakovės argumentus, nurodžiusi, kad jais iš esmės yra ginčijamos prejudicinę galią įgijusios teismų išvados.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismų procesiniai sprendimai yra be motyvų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimus, nurodė esminį argumentą, kad ieškovės papildomi nuostoliai jau yra atlyginti, nes anksčiau išnagrinėtoje byloje jai buvo priteistos procesinės palūkanos (2023 m. vasario 24 d. jos sudarė jau 439 682,90 Eur) ir turi būti taikoma taisyklė, jog palūkanos turi būti įskaitomos į ieškovės reikalaujamus priteisti papildomus nuostolius. Tačiau pirmosios instancijos teismas šį atsakovės argumentą paminėjo tik aprašomojoje sprendimo dalyje, nepateikdamas dėl jo jokių motyvų, o apeliacinės instancijos teismas jo net nenurodė. Vienas iš esminių atsakovės argumentų liko visiškai neįvertintas, teismai nepateikė dėl jo jokių motyvų, todėl ginčijami teismų procesiniai sprendimai turi būti panaikinti net nevertinant minėtų pažeidimų įtakos teisingam bylos išsprendimui.

16.2.                      Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. e3K-3-212-403/2022 ir Nr. 3K-3-475/2012. Kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių palūkanų ir papildomų ieškovo nuostolių santykio nurodyta, kad procesinių palūkanų suma turėtų būti įskaitoma į papildomus nuostolius. Byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 kasacinis teismas išaiškino, kad įskaitinių netesybų taisyklė taikoma ir procesinėms palūkanoms, nes jos, be kita ko, atlieka kompensuojamąją funkciją. Byloje Nr. 3K-3-475/2012, kurioje susiklosčiusios aplinkybės atitinka nustatytas šioje byloje (ieškovas minėtoje byloje inicijavo atsakovui antrą bylą, grįsdamas atsakovo atsakomybę pirmoje byloje nustatytomis aplinkybėmis (neteisėtais veiksmais) ir prašydamas atlyginti papildomus nuostolius), kasacinis teismas išaiškino, kad kompensacinis civilinės atsakomybės pobūdis lemia tai, jog iš ieškovo naujoje byloje prašomų priteisti papildomų nuostolių turi būti išskaitytos procesinės palūkanos, priteistos ankstesnėje byloje, t. y. procesinės palūkanos turi būti įskaitomos į bendrus ieškovo nuostolius.

16.3.                      Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad bendra jos patirtų nuostolių suma yra 1 249 890,61 Eur, ją sudaro anksčiau išnagrinėtoje byloje priteisti 987 595,44 Eur ir šioje byloje reikalaujami priteisti 262 295,17 Eur, reikalingi papildomiems nuostoliams padengti. Tačiau anksčiau išnagrinėtoje byloje priimto teismo sprendimo pagrindu inicijuotoje vykdomojoje byloje išieškoma suma ir apskaičiuotos procesinės palūkanos sudaro 1 427 278,34 Eur ir viršija ieškovės įrodinėjamus bendrus nuostolius. Tai reiškia, kad, pagal įskaitinių netesybų taisyklę, šioje byloje turėtų būti pripažinta, jog anksčiau išnagrinėtoje byloje priteistos procesinės palūkanos padengė ieškovės prašomus atlyginti papildomus nuostolius.

16.4.                      Ieškovės papildomi nuostoliai, dėl kurių ji pareiškė reikalavimą šioje byloje, atsirado dėl ilgos anksčiau išnagrinėtos bylos trukmės – ieškovė inicijavo minėtą bylą 2014 m. balandžio 2 d., kelis kartus tikslino prašomą priteisti sumą, padidinusi ją nuo 845 642 Eur iki 1 496 088,6 Eur, o galiausiai byloje buvo remiamasi tik 2022 metais atliktos ekspertizės išvada, kurioje išlaidos nustatytos pagal tuo metu galiojusias kainas. Pagal kasacinio teismo praktiką, procesinės palūkanos priskiriamos kompensacinėms palūkanoms ir yra skirtos būsimiems, nuo teismo proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Teismai neįvertino to, kad ieškovės reikalaujama suma, skirta papildomiems nuostoliams atlyginti, atsirado dėl ilgos anksčiau išnagrinėtos bylos trukmės ir kad šie nuostoliai yra kompensuoti priteisiant ieškovei ankstesnėje byloje procesines palūkanas.

17.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.                      Nors atsakovė kasaciniame skunde nurodė, kad argumentus dėl anksčiau išnagrinėtoje byloje priteistų procesinių palūkanų ir šioje byloje prašomos priteisti sumos įskaitymo laikė esminiais, nagrinėjant bylą atsakovė neskyrė jiems dėmesio ir pateikė juos kaip vieną iš kelių nesutikimo su ieškiniu motyvų. Apeliaciniame skunde atsakovė buvo nurodžiusi, kad teismas neišnagrinėjo šių jos argumentų, tačiau jie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomojoje dalyje, o tai reiškia, kad teismas juos vertino. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys rodo, kad teismas nelaikė šių argumentų reikšmingais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenurodė išsamių argumentų dėl šių atsakovės iškeltų klausimų, tačiau jis nurodė, kad tiek jo aptarti, tiek ir kiti argumentai nepagrindžia, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir (ar) nepagrįstas. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą nėra tapati reikalavimui atsakyti į kiekvieną argumentą.

17.2.                      Procesinės palūkanos yra neatsiejamai susijusios būtent su konkrečia skolininko neįvykdyta prievole; jos nekompensuoja kreditoriaus nuostolių, patirtų skolininkui neįvykdžius kitos prievolės. Ieškovei atskirai yra priteistos procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo šioje byloje ir nuo anksčiau išnagrinėtoje byloje priteistų sumų, šios palūkanos yra susietos su konkrečia teismo priteista suma ir padengia ieškovės nuostolius, atsiradusius dėl to, kad būtent ši suma nėra sumokėta laiku. Ieškovei ankstesnėje byloje priteistos procesinės palūkanos yra skirtos kompensuoti jos nuostoliams, patirtiems dėl to, kad atsakovė nuo 2014 metų nepagrįstai nesutiko su ieškiniu ir dėjo pastangas tam, kad byla tęstųsi kuo ilgiau, iki 2023 metų. Šioje byloje teismai konstatavo, kad atsakovė turi papildomą prievolę (egzistuojančią greta anksčiau kitoje byloje teismo sprendimu nustatytos prievolės) atlyginti ieškovei papildomas išlaidas už stogų remonto darbus. Šia suma kompensuojami ne ieškovės nuostoliai, patirti atsakovei laiku neįvykdžius ankstesnėje byloje priimto sprendimo, o būsimos papildomos išlaidos stogų remontui. Nepriklausomai nuo to, kada iš atsakovės bus išieškota ankstesnėje byloje priteista suma, ieškovė vis tiek patirs šioje byloje priteistas išlaidas. Atsakovei skundžiant šioje byloje priimtus teismų sprendimus, ieškovė dėl to patiria nuostolių – atsakovė naudojasi iš jos priteistais 262 295,17 Eur, o ieškovė negali jų panaudoti stogams remontuoti. Šiems nuostoliams kompensuoti iš atsakovės šioje byloje priteistos procesinės palūkanos. Nors atsakovė kasaciniame skunde remiasi antstolio nurodymu priverstinai nurašyti lėšas, jis nėra įvykdytas; ankstesnėje byloje priteista suma dar nėra išieškota, remonto darbai nėra iki galo atlikti, o statybos darbų kainos toliau didėja. 

17.3.                      Atsakovė kasaciniame skunde remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012, tačiau minėtoje byloje nurodytos aplinkybės buvo kitokios, todėl jais neturi būti vadovaujamasi. Atsakovė nutyli, kad jos nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai dėl procesinių palūkanų kompensacinio pobūdžio ir įskaitinių netesybų taikymo yra sietini su konkrečia prievole, nuo kurios šios procesinės palūkanos yra priteistos.

17.4.                      Atsakovės argumentas, kad papildomi nuostoliai atsirado dėl ilgos bylos nagrinėjimo trukmės, buvo įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartyje. Teismas nurodė, kad nustačius, jog statybos darbų defektai paaiškėjo garantiniu laikotarpiu, šių defektų ir pažaidų pašalinimo kainos (išlaidos) turi būti skaičiuojamos pagal esamas kainas, nes ieškinys pareikštas dėl būsimų trūkumų šalinimo išlaidų, kurias ieškovė patirs juos šalindama. 2014 metais buvusios trūkumų šalinimo kainos nėra reikšmingos apskaičiuojant sumą, reikalingą siekiant atlyginti ieškovės nuostolius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

18.       CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu neperžengdamas kasacinio skundo ribų; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 19 punktą).

19.       Nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėję teismai, vertindami, ar yra pagrindas patenkinti ieškovės šioje byloje pareikštą reikalavimą atlyginti jai papildomas namų stogų trūkumų pašalinimo išlaidas, savo priimtuose procesiniuose sprendimuose sprendė klausimus, ar šis ieškovės reikalavimas nėra tapatus reikalavimams, išnagrinėtiems kitoje ieškovės inicijuotoje byloje, ar ieškovės anksčiau iškeltoje byloje teismų nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje, taip pat ar ieškovė, reikšdama tokius reikalavimus, nepraleido ieškinio senaties termino. Pažymėtina, kad atsakovė kasaciniame skunde nekvestionuoja nurodytais klausimais teismų padarytų išvadų ir nepateikė argumentų, kad bylą išnagrinėję teismai šiais aspektais netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasaciniame skunde atsakovė kelia klausimą, ar bylą išnagrinėję teismai, priteisdami ieškovei papildomas stogų trūkumų pašalinimo išlaidas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl procesinių palūkanų paskirties ir reikalavimo jas įskaityti į bendrus nuostolius, taip pat atsakovė nurodo, kad bylą išnagrinėję teismai pažeidė ir proceso teisės normas, nustatančias teismui pareigą argumentuoti priimtą sprendimą, nes neįvertino atsakovės anksčiau nurodytų argumentų dėl procesinių palūkanų įskaitymo. Šie atsakovės iškelti klausimai sudaro bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme dalyką.

Dėl procesinių palūkanų paskirties ir jų skaičiavimo tvarkos tuo atveju, kai pagrindinę prievolę yra reikalaujama įvykdyti dalimis 

20.       Nors CK nuostatose yra įtvirtinta, kad tam tikrais atvejais kreditorius turi teisę reikalauti, o skolininkas – pareigą sumokėti palūkanas, CK nėra atskleista palūkanų samprata. Palūkanų instituto turinys yra atskleistas kasacinio teismo praktikoje sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Atsižvelgiant į skirtingas palūkanų atliekamas funkcijas, kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją. Palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, – tai užmokestis už pinigų skolinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-378/2024, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika); pareiga mokėti šias palūkanas nėra siejama su tuo, kad asmuo praleido terminą savo piniginei prievolei įvykdyti. Savo ruožtu kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos yra taikomos tada, kai asmuo pažeidė terminą piniginei prievolei įvykdyti. Pareiga mokėti šias palūkanas yra siejama su tuo, kad skolininkas tol, kol visiškai įvykdo prievolę, naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl, praleidęs terminą prievolei įvykdyti, jis privalo mokėti sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

21.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, be pirmiau aptartų palūkanų, skolininkui gali kilti pareiga taip pat mokėti ir įstatymuose nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje nuostatoje yra įtvirtintos palūkanos, kurios teismų praktikoje yra vadinamos procesinėmis. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir yra skirtos kompensuoti būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems, kreditoriaus nuostoliams. Tam, kad galėtų būti skaičiuojamos ir priteistos šios palūkanos, yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

22.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė kasaciniame skunde kelia klausimą dėl procesinių palūkanų paskirties ir funkcijų, šių palūkanų ir kreditoriaus papildomoms išlaidoms statybos darbų trūkumų pašalinimui atlyginti reikalaujamų priteisti sumų santykio. Byloje nustatyta, kad ieškovė jau anksčiau kitoje byloje buvo pareiškusi atsakovei reikalavimą atlyginti atsakovės pastatytų gyvenamųjų namų trūkumų pašalinimo išlaidas, be kita ko, ir namų stogų remonto išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas pirmiau minėtą bylą, paskyrė joje ekspertizę; jos metu buvo nustatyta gyvenamųjų namų stogų trūkumų pašalinimo kaina, apskaičiuota pagal ekspertizės atlikimo metu galiojusias kainas; ši eksperto nustatyta kaina buvo didesnė nei ieškovės minėtoje byloje prašyta priteisti suma, jos manymu, reikalinga stogų trūkumams pašalinti. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad eksperto padarytos išvados yra pagrįstos, ir jomis vadovavosi, vis dėlto, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą aplinkybę, kad ieškovės prašyta priteisti suma buvo mažesnė, nei nustatė ekspertas, teismas priteisė ieškovei jos nurodytą sumą stogų remonto išlaidoms atlyginti. Teismas taip pat priteisė ieškovei ir 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškovei priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23.       Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad anksčiau išnagrinėtoje byloje jai buvo priteista ne visa eksperto nustatyta suma, reikalinga stogų remonto išlaidoms atlyginti, nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą atlyginti jai eksperto nustatytos kainos ir priteistos sumos skirtumą, o bylą išnagrinėję teismai tokį jos reikalavimą patenkino. Tačiau atsakovė nesutinka su bylą išnagrinėjusių teismų išvadomis ir laikosi pozicijos, kad ieškovės prašomos atlyginti papildomos stogų remonto išlaidos jau buvo jai atlygintos, priteisiant ieškovei anksčiau išnagrinėtoje byloje procesines palūkanas. Grįsdama tokią poziciją, atsakovė nurodo, kad šioje byloje turėjo būti vadovaujamasi kasacinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012, kurioje, anot atsakovės, susiklosčiusios aplinkybės buvo tapačios kaip nagrinėjamoje byloje, pateiktais išaiškinimais, kad procesinės palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją, turi būti įskaitomos į bendrus nuostolius, taip pat turėjo būti įvertinta tai, kad ieškovei anksčiau išnagrinėtoje byloje priteista piniginė kompensacija už pastatų stogų trūkumus ir iki kasacinio skundo nagrinėjamoje byloje pateikimo apskaičiuotos atsakovės mokėtinos procesinės palūkanos kartu sudaro net didesnę sumą nei ieškovės bendra abiejose bylose prašoma atlyginti nuostolių suma. Taigi, atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad teismai nepaisė kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų dėl procesinių palūkanų ir nuostolių santykio, todėl netinkamai aiškino ir taikė procesines palūkanas reglamentuojančias teisės normas ir atitinkamai nepagrįstai pripažino, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei jos nurodytas papildomas išlaidas.

24.       Teisėjų kolegija, vertindama tokius atsakovės kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė pagrįstai nurodo, jog CK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos pagal savo pobūdį yra priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatyme nustatyto dydžio palūkanos, kurias privalo mokėti skolininkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, savo esme yra tos pačios kompensuojamosios palūkanos, įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir 6.210 straipsnyje, tik skiriasi jų skaičiavimo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-1120/2024, 43 punktas). Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatyme nustatytas palūkanas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-378/2024, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

25.       Kaip minėta pirmiau, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos yra skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tokie kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl to, kad skolininkas teismo proceso metu ir vėliau, po kreditoriui palankaus teismo sprendimo priėmimo, vengia įvykdyti jo reikalavimą ir naudojasi kreditoriui priklausančiais pinigais, gali pasireikšti įvairiais būdais. Nors CPK 2 straipsnyje kaip vienas iš civilinio proceso tikslų yra nustatytas siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, o CPK 7 straipsnyje yra įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įpareigojantis tiek bylą nagrinėjantį teismą, tiek ir dalyvaujančius byloje asmenis imtis jiems prieinamų priemonių tam, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai, vis dėlto teismo procesas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, o vėliau ir šio sprendimo įvykdymas paprastai užsitęsia tam tikrą laiką. Per bylos nagrinėjimo teisme ir teismo sprendimo vykdymo laikotarpį dėl ekonominės situacijos pokyčių, infliacijos ir kitokių aplinkybių gali sumažėti kreditoriui iš skolininko priteistos sumos reali vertė, kreditoriui, kuris neturi galimybės naudotis jam priklausančiais pinigais, esančiais pas skolininką, gali būti apsunkinta galimybė įvykdyti susijusias prievoles savo kreditoriams, todėl jis gali patirti papildomų išlaidų pats mokėdamas savo kreditoriams palūkanas, netesybas ir pan. Siekdamas išvengti tokių galimų nuostolių, atsiradusių dėl to, kad skolininkas laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme vengia įvykdyti savo prievolę, kreditorius gali reikalauti iš teismo priteisti iš skolininko ne tik pagrindinę reikalavimų sumą, bet ir nuo šios sumos skaičiuojamas procesines palūkanas, kurios kompensuoja tokius kreditoriaus praradimus, kilusius dėl to, kad kreditorius negali naudotis šia pinigų suma.

26.       Be pirmiau aptartos kompensuojamosios funkcijos, procesinės palūkanos atlieka ir kitą reikšmingą funkciją – šios palūkanos skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę kreditoriui ir taip išvengti savo išlaidų padidėjimo. Atskleisdamas procesinių palūkanų skatinamąjį poveikį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau, dar iki kreditoriams kreipiantis į teismą, įvykdyti prievolę ir taip išvengti pareigos mokėti palūkanas; tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Taigi, procesinės palūkanos ne tik kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad skolininkas nevykdo jam piniginės prievolės ir pats naudojasi kreditoriui priklausančiais pinigais, kuriais naudotis negali jų savininkas (kreditorius), bet taip pat skatina skolininką įvykdyti tokią savo prievolę ir nesudaryti prielaidų kreditoriui pradėti prieš jį teismo proceso, motyvuoja nevilkinti teismo proceso, jei jis jau yra pradėtas, ar operatyviai įvykdyti jau priimtą skolininkui nepalankų teismo sprendimą, nes priešingu atveju skolininkui kyla rizika patirti neigiamų turtinių padarinių – jam gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo kreditoriui priteistos ir jo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną iki tol, kol prievolė bus visiškai įvykdyta.

27.       Nors šios nutarties 24–26 punktuose aptartos procesinių palūkanų funkcijos rodo, kad jos yra skirtos kreditoriaus interesams užtikrinti, pažymėtina, kad, taikant procesines palūkanas, negali būti pažeista teisinga abiejų prievolės šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, todėl procesinės palūkanos neturi sudaryti sąlygų kreditoriui gauti dvigubą savo nuostolių, atsiradusių skolininkui per bylos nagrinėjimo laikotarpį neįvykdant piniginės prievolės, atlyginimą ar kitaip nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita. Kaip teisingai nurodė atsakovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, o jos tikslas – pasiekti satisfakciją, t. y. kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, dar 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012, išaiškino, kad kompensuojamųjų palūkanų, kaip kreditoriaus nuostolių, priteisimas taip pat turi atitikti kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį, todėl už bylos nagrinėjimo laiką priteistos procesinės palūkanos turi būti įskaitomos į bendrus kreditoriaus nuostolius. Kasacinis teismas šioje byloje pažymėjo, kad procesinės palūkanos nėra kokia nors papildoma išmoka ieškovui; jos mokamos tikslingai ir tik pagal įstatymą, kaip minimali kompensacija už neteisėtą negalėjimą naudotis ieškovui priklausančiais pinigais bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą aplinkybę, kad procesinės palūkanos turi padėti atkurti iki kreditoriaus teisės pažeidimo buvusią padėtį, kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012 įskaitė ieškovei jau anksčiau kitoje byloje priteistas procesines palūkanas į šioje byloje reikalautus atlyginti nuostolius.

28.       Atsakovė kasaciniame skunde, kaip minėta, nurodo, kad ankstesniame šios nutarties punkte aptarti išaiškinimai turėtų būti taikomi ir nagrinėjamoje byloje, todėl teismai turėjo įskaityti į ieškovės šioje byloje prašomą priteisti sumą iš atsakovės ankstesnėje byloje priteistas procesines palūkanas. Tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-1075/2024, 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo atsakovė, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės nėra nei tapačios, nei labai panašios į aplinkybes, įvertintas minėtoje atsakovės nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje.

29.       Kaip matyti iš kasacinio teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012, teismo išvadą, kad ieškovei kitoje byloje priteistos procesinės palūkanos turi būti įskaitytos į jos prašomus atlyginti nuostolius, nulėmė tokios byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės: 1) objektas, kuriame ieškovės (užsakovės) pavedimu atsakovė (generalinė rangovė) vykdė statybos darbus, sudegė, todėl, ieškovei pareikalavus iš atsakovės grąžinti jai už darbus sumokėtą atlyginimą, teismas pripažino, kad ieškovė reiškia reikalavimą taikyti restituciją, ir patenkino tokį jos reikalavimą – ieškovei buvo priteista jos atsakovei sumokėta pinigų suma, palūkanos, sumokėtos bankui, finansavusiam statybas kredito sutarties pagrindu, apskaičiuotos už laikotarpį nuo kredito išmokėjimo iki ieškinio teismui pateikimo, ir procesinės palūkanos; 2) atsakovei įvykdžius teismo sprendimą, ieškovė dar kartą kreipėsi į teismą ir pareikalavo iš atsakovės atlyginti jos patirtus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos iki tol, kol atsakovė įvykdė teismo sprendimą ir grąžino ieškovei už statybos darbus sumokėtas sumas, ieškovė turėjo mokėti bankui palūkanas pagal kreditavimo sutartį, o bylą išnagrinėję teismai šį jos reikalavimą patenkino. Išdėstytos faktinės aplinkybės rodo, kad minėtoje byloje susiklostė situacija, kai ieškovei du kartus buvo atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl to, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį ji negalėjo naudotis ta pačia teismo iš atsakovės jai priteista pinigų suma: pirmoje byloje jai buvo priteistos procesinės palūkanos ir taip buvo atlyginti minimalūs nuostoliai, kurių ji neturėjo įrodinėti, o vėliau, nepaisant to, kad minimalūs ieškovės nuostoliai jau buvo atlyginti, ieškovei buvo visiškai atlyginti ir jos nuostoliai, atsiradę dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu ji negalėjo naudotis teismo priteista pinigų suma (negalėjo grąžinti jos bankui) ir turėjo mokėti bankui palūkanas. Įvertinęs šias reikšmingas aplinkybes, kasacinis teismas nurodė, kad šiuo atveju buvo pažeistos įstatymų nuostatos, įtvirtinančios kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį, todėl kilo poreikis ištaisyti šią teismų padarytą klaidą.

30.       Kitaip nei anksčiau aptartoje byloje, ieškovė šioje civilinėje byloje nepareiškė reikalavimo atlyginti jai nuostolius, patirtus dėl to, kad laikotarpiu nuo pirmosios jos inicijuotos bylos iškėlimo iki joje priimto ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo ieškovė negalėjo naudotis jai priklausančiais pinigais, esančiais pas atsakovę, ir dėl to patyrė turtinių praradimų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ieškovė prašė atsakovės atlyginti būsimas gyvenamųjų namų stogų trūkumų ir dėl jų atsiradusių pažaidų pašalinimo išlaidas, tokį reikalavimą pareikšdama dviem etapais: ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą atlyginti tokias išlaidas anksčiau išnagrinėtoje byloje, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad išlaidos yra didesnės, ieškovė inicijavo šią civilinę bylą ir pareiškė joje reikalavimą atlyginti papildomas išlaidas. Nuo abiejų prašytų priteisti sumų ieškovė prašė teismo priteisti ir procesines palūkanas, skirtas paskatinti atsakovę skubiau įvykdyti prievolę, o kartu – kompensuoti ieškovės minimalius nuostolius, atsiradusius dėl to, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove ir pastaroji negali naudotis jai priklausančiais pinigais, bet yra priversta siekti savo reikalavimo patenkinimo teismine tvarka. Vadinasi, šiuo atveju ieškovė pareikalavo dalimis įvykdyti prievolę atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, kartu prašydama atlyginti ir jos minimalius nuostolius, atsiradusius dėl to, kad atsakovė vengė su ja atsiskaityti.

31.       Tiek CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti pareigą mokėti procesines palūkanas, tiek ir anksčiau šioje nutartyje išdėstyti išaiškinimai dėl šių palūkanų paskirties ir atliekamų funkcijų patvirtina, kad procesinės palūkanos yra susijusios su konkrečia teismo kreditoriui priteista pinigų suma ir skolininko pareiga ją sumokėti, t. y. procesinės palūkanos yra skirtos paskatinti skolininką sumokėti būtent šią sumą ir atlyginti kreditoriui būtent tuos nuostolius, kurie atsirado dėl to, kad skolininkas nesumoka iš jo priteistos sumos per bylos nagrinėjimo laikotarpį ir vėliau, teismui šią sumą priteisus iš skolininko. Todėl tuo atveju, jeigu kreditorius, kurio minimalūs nuostoliai buvo atlyginti priteisiant jam procesines palūkanas, reikalauja papildomai atlyginti ir kitus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad kreditorius bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo vykdymo metu negalėjo naudotis jam priteistais pinigais, procesinės palūkanos, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, vadovaudamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais byloje Nr. 3K-3-475/2012, turėtų būti įskaitytos į tokius kreditoriaus prašomus atlyginti nuostolius.

32.       Antra vertus, tai, kad teismas, patenkinęs kreditoriaus pagrindinį reikalavimą, kartu priteisia jam procesines palūkanas, taip atlygindamas jo minimalius nuostolius, savaime nereiškia, kad kreditorius negali reikšti skolininkui kitų su pagrindine prievole susijusių ar iš jos kylančių reikalavimų, kurie nėra laikomi kreditoriaus nuostoliais, atsiradusiais dėl skolininko vengimo įvykdyti piniginę prievolę, ir kurių nepadengia jam jau priteistos procesinės palūkanos. Taip pat ir tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimas skolininkui kyla iš prievolės, kuri gali būti įvykdyta dalimis, ta aplinkybė, kad teismas, tenkindamas kreditoriaus reikalavimą įvykdyti dalį piniginės prievolės, priteisė jam procesines palūkanas, nekliudo kreditoriui reikalauti įvykdyti kitą prievolės dalį, dėl kurios reikalavimai anksčiau nebuvo pareikšti, ir sumokėti procesines palūkanas nuo šios sumos. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrą principą, asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, be kita ko, ir teise į teisminę gynybą, o laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir teisę pasirinkti konkretų gynybos būdą (CK 1.138 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022, 50 punktas), taip pat nuspręsti, ar reikšti reikalavimą dėl visos daliosios prievolės įvykdymo vienoje byloje, ar reikalauti įvykdyti šią prievolę dalimis, jeigu tai nėra draudžiama įstatyme ar sutartyje. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo atveju ieškovė, atsižvelgdama į anksčiau išnagrinėtoje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tokią teisę įgyvendino ir pareikalavo atlyginti pastatų trūkumų pašalinimo išlaidas dalimis.

33.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad bylą išnagrinėję teismai turėjo pripažinti, jog ieškovei anksčiau išnagrinėtoje byloje priteistos procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo jai priteistos sumos, reikalingos stogų remonto trūkumams atlyginti, kompensuoja ieškovės šioje byloje prašomą priteisti sumą. Minėtoje byloje priteistos procesinės palūkanos yra skirtos paskatinti atsakovę skubiau sumokėti ieškovei teismo priteistą sumą ir kompensuoti ieškovės nuostolius, atsiradusius dėl to, kad atsakovė naudojosi šia faktiškai ieškovei priklausančia pinigų suma bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo vykdymo laikotarpiu, tačiau jos nėra skirtos ieškovės išlaidoms, atsiradusioms kilus būtinybei pašalinti gyvenamųjų namų stogų trūkumus, atlyginti, t. y. jos nekompensuoja pagrindinės prievolės sumos. Atsakovė, kasaciniame skunde padarydama priešingas išvadas, netinkamai interpretuoja kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl procesinių palūkanų įskaitymo į nuostolius ir nepagrįstai siekia nagrinėjamoje byloje kaip precedentą taikyti taisykles, suformuluotas vertinant iš esmės kitokias faktines aplinkybes.

34.       Šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovė kasaciniame skunde ir siekia pabrėžti, jog ieškovės reikalautos atlyginti stogų remonto išlaidos nuosekliai padidėjo dėl ilgos bylos nagrinėjimo trukmės

Dėl teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą (nutartį) ir šios bylos procesinės baigties

35.       Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmeniui ne tik teisę kreiptis į teismą, tačiau ir teisę į tinkamą teismo procesą, kuris yra būtina sąlyga bylai teisingai išspręsti. Vienas iš teisės į tinkamą procesą elementų – tai reikalavimas teismui motyvuoti ir pagrįsti jo priimtą sprendimą. Konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais), o jo argumentavimas turi būti racionalus – baigiamajame teismo akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam baigiamajam teismo aktui pagrįsti. Baigiamajame teismo akte negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo teismo baigiamojo akto priėmimui; baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, įtvirtintas Konstitucijoje (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą). 

36.       Atsižvelgiant į tai, kad teismo pareiga pagrįsti jo priimamą procesinį sprendimą yra glaudžiai susijusi su asmens teise į tinkamą teismo procesą, ši pareiga tiesiogiai nustatyta ir civilinį procesą reglamentuojančiose teisės normose. Antai CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. Pavyzdžiui, CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas; CPK 270 straipsnio 4 dalyje ir 331 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančiose atitinkamai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvuojamųjų dalių turinį, nustatyta, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; išvardyti įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais ir nesiremia konkrečiais įrodymais, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytas argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo ir vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 23 punktas).

37.       Civilinio proceso teisės normose yra įtvirtinta ne tik teismo pareiga motyvuoti ir pagrįsti savo priimtą sprendimą, bet nustatyti ir šios pareigos nesilaikymo padariniai – CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad situacija, kai teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų, pripažįstama absoliučiu šio sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Tai reiškia, kad šis pažeidimas yra laikomas tokiu reikšmingu, jog net kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmės teisingam bylos išsprendimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vis dėlto kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra detalizavęs, kad absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). 

38.       Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio reikšmės turi būti sprendžiama pagal galimą jo įtaką bylos rezultatui, yra įvertinama atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 35 punktas). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Glausti, neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso priimto procesinio sprendimo ir (ar) sprendimų kontekste. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). 

39.       Toks teisinis reglamentavimas, kai teismo pareigos motyvuoti ir pagrįsti savo priimtą sprendimą netinkamas įvykdymas gali sukelti dvejopus padarinius – visiškas teismo sprendimo nemotyvavimas pats savaime sudaro pagrindą panaikinti tokį sprendimą, net nevertinant, ar dėl šio proceso teisės normų pažeidimo byloje galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas, o nepakankamai išsamus motyvų išdėstymas gali suponuoti teismo sprendimo panaikinimą tik tuo atveju, jeigu tai galėjo nulemti netinkamo sprendimo priėmimą, – padeda užtikrinti tinkamą skirtingų civiliniame procese galiojančių garantijų ir principų pusiausvyrą. Viena vertus, tokiu reglamentavimu yra pašalinama galimybė priimti sprendimus be motyvų, teismas yra įpareigojamas aiškiai savo priimtame procesiniame sprendime nurodyti argumentus, pagrindžiančius jo padarytas išvadas, atskleisti, su kokiais dalyvaujančių byloje asmenų argumentais jis sutiko, o kokius vertino kaip nepagrįstus, kokiais įrodymais rėmėsi. Tai, kaip minėta, užtikrina, kad būtų įgyvendinta asmenų teisė į tinkamą teismo procesą, teisė būti išklausytiems, tinkamas ir adekvatus teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas palengvina galimybę apskųsti jį aukštesnės instancijos teismui ir pan. Kita vertus, aptariamas teisinis reguliavimas užkerta kelią panaikinti iš esmės teisingus teismų sprendimus vien dėl to, kad tam tikri ginčo aspektai juose nėra pakankamai motyvuoti, teismo motyvai, kuriais remdamasis jis padarė atitinkamas išvadas, nors ir yra aiškūs, nėra išdėstyti išsamiai ir pan., o tai padeda užtikrinti teismo proceso ekonomiškumą ir operatyvumą, užkirsti kelią nepagrįstai vilkinti teismo procesą, didinant visų šio proceso dalyvių išlaidas. 

40.       Pirmiau nurodyta taisyklė, kad iš esmės teisingas teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl jo nepakankamai išsamaus motyvavimo, padeda užtikrinti ir tai, kad teismo procesas nebūtų vykdomas vien kaip formali procedūra, nesukurianti jokių teisinių padarinių jo šalims. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors teisė į teisminę gynybą – tai viena iš pamatinių asmens teisių, teismo procesas, kaip šios teisės įgyvendinimo forma, nėra savitikslis. Civilinio proceso tikslai yra atskleisti šioje nutartyje jau minėtame CPK 2 straipsnyje; jame nustatyta, kad civiliniu procesu yra siekiama ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Taigi, civilinio proceso paskirtis – teisinėmis priemonėmis išspręsti byloje dalyvaujančių asmenų ginčą ir apginti jų galimai pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-1075/2023, 27 punktas). Situacija, kai iš esmės teisingas ir motyvuotas teismo sprendimas yra panaikinamas siekiant sudaryti sąlygas formaliai pakartoti teismo procesą pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme vien dėl to, kad šis teismas neišdėstė jame motyvų dėl tam tikrų byloje nurodytų argumentų, kai yra iš anksto žinoma, jog tokių argumentų išnagrinėjimas negali nulemti kitokios bylos baigties, neatitiktų įstatyme nustatytų civilinio proceso tikslų.

41.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus, matyti, kad bylą išnagrinėję teismai atskleidė juose argumentus, kodėl byloje buvo priimtas ieškovei palankus sprendimas. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino ieškovės reikalavimų pagrįstumą ir motyvuotai atmetė atsakovės nurodytus argumentus, kad ieškovės šioje byloje pareikštas reikalavimas yra reiškiamas pakartotinai, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu tapatus ginčas jau buvo išnagrinėtas, taip pat jos argumentus, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti ir kad ji turėjo reikšti šioje byloje pareikštus reikalavimus anksčiau teismo išnagrinėtoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad byloje priimtas sprendimas yra visiškai be motyvų. Atitinkamai šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad bylą išnagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai yra absoliučiai negaliojantys.

42.       Atsakovė kasaciniame skunde teisingai nurodė, kad abiejų instancijų teismai neįvertino jos byloje išdėstyto argumento, jog ieškovės šioje byloje prašomi atlyginti nuostoliai jau yra jai atlyginti, nes anksčiau išnagrinėtoje byloje ieškovei buvo priteistos procesinės palūkanos, o jos yra skirtos kreditoriaus dėl prievolės neįvykdymo patirtiems praradimams kompensuoti ir turi būti įskaitomos į bendrus nuostolius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė nurodė šį argumentą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (atsakovė juo rėmėsi atsiliepime į ieškinį ir triplike), be to, aplinkybę, kad šis argumentas nebuvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, atsakovė nurodė ir byloje pateiktame apeliaciniame skunde. Nepaisant to, nei pirmosios instancijos teismo sprendime, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje šis atsakovės argumentas nėra įvertintas, o tai reiškia, kad bylą išnagrinėję teismai tinkamai neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos motyvuoti ir pagrįsti savo priimamus sprendimus. Toks proceso teisės normų pažeidimas, pagal anksčiau šioje nutarties dalyje pateiktus išaiškinimus, galėtų sudaryti pagrindą panaikinti bylą išnagrinėjusių teismų sprendimus, jeigu tai galėjo sudaryti prielaidas teismui priimti neteisingą sprendimą dėl ginčo esmės. Vis dėlto šiuo atveju tokia situacija nesusiklostė – ankstesnėje šios nutarties dalyje išdėstyti teisiniai argumentai, susiję su procesinių palūkanų įskaitymu į bendrus kreditoriaus patirtus nuostolius, patvirtina, kad pastarasis atsakovės argumentas nėra pagrįstas ir nesudarytų prielaidų teismui priimti kitokį sprendimą byloje.

43.       Šioje nutartyje jau minėta, kad kasacinio teismo paskirtis yra peržiūrėti bylą išnagrinėjusių teismų priimtus procesinius sprendimus tik teisės taikymo aspektu, iš naujo nevertinant byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Vadovaujantis CPK 359 straipsnio 4 dalimi, kasaciniam teismui yra suteikta teisė pakeisti arba panaikinti bylą išnagrinėjusių teismų priimtą sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą tuo atveju, jeigu kasacinis teismas nustato, kad buvo pažeistos tik materialiosios teisės normos, t. y. jos buvo netinkamai taikytos arba išaiškintos. Kitaip tariant, tuo atveju, kai bylą išnagrinėję teismai netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, tačiau tam, kad šis pažeidimas būtų pašalintas, nėra reikalinga iš naujo tirti, vertinti įrodymų ir nustatyti bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kasacinis teismas gali pats pašalinti bylą išnagrinėjusių teismų priimtų procesinių sprendimų trūkumus – tinkamai išaiškinti teisės normas, dėl kurių byloje yra keliamas ginčas, ir, vadovaudamasis pateiktais išaiškinimais, priimti byloje naują sprendimą, negrąžindamas bylos nagrinėti iš naujo ją nagrinėjusiems teismams. Atitinkamai kasacinis teismas gali pats pašalinti bylą išnagrinėjusių teismų procesinių sprendimų trūkumus ir užpildyti juose esančias motyvavimo spragas ir tuo atveju, kai, siekdamas atsakyti į kasaciniame skunde keliamą teisės klausimą, kasacinis teismas išaiškina materialiosios teisės normas, kurių neišaiškino (ar kurias išaiškino netinkamai) bylą išnagrinėję teismai, nors toks kasacinio teismo pateiktas išaiškinimas ir nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti bylą išnagrinėjusių teismų sprendimus.

44.       Pažymėtina, kad atsakovės nurodytas argumentas dėl procesinių palūkanų įskaitymo, kurio neįvertino bylą išnagrinėję teismai, yra susijęs tik su procesinių palūkanų paskirtį reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu. Tam, kad būtų įvertinta, ar šis atsakovės argumentas yra pagrįstas, nėra reikalinga nustatyti naujų faktinių aplinkybių, tirti ir vertinti byloje pateiktų įrodymų, taigi, nėra reikalinga atlikti veiksmų, nesuderinamų su kasacinio teismo paskirtimi. Tai reiškia, kad bylą išnagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose esantys motyvavimo trūkumai gali būti ištaisyti negrąžinant bylos nagrinėti šiems teismams, tačiau kasaciniam teismui įvertinus atsakovės nurodytą argumentą dėl procesinių palūkanų skaičiavimo tvarkos. Panaikinus bylą išnagrinėjusių teismų priimtus procesinius sprendimus ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo tam, kad teismai dar kartą formaliai įvertintų šį atsakovės argumentą, nebūtų pasiekti civilinio proceso tikslai, priešingai, būtų pažeisti civiliniame procese galiojantys koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Pozicijos, kad toks procesinis pažeidimas, kai apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime nepasisakyta tik dėl teisės klausimo, kuris patenka į kasacinio teismo kompetenciją ir atsakymas į kurį nereikalauja papildomos faktų analizės, gali būti ištaisytas ir nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-823/2021, 45 punktas).

45.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors bylą išnagrinėję teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, nustatančias teismui pareigą motyvuoti teismo sprendimą, ir neįvertino vieno iš atsakovės byloje nurodytų argumentų, toks pažeidimas neturėjo įtakos byloje priimto teismo sprendimo teisėtumui. Dėl šios priežasties atsakovės kasacinis skundas atmetamas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 

47.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateiktas kasacinis skundas nebuvo patenkintas, ieškovė įgijo teisę, kad būtų atlygintos jos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 1210 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginti. Nurodytas išlaidas ieškovė grindžia 2024 m. rugsėjo 9 d. sąskaita ir mokėjimo nurodymu. Ieškovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, pagrindu apskaičiuotos didžiausios už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistinos išlaidų sumos, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl jos nurodyta suma priteisiama iš atsakovės.

48.       Nagrinėjant bylą kasaciniame teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos nėra atlyginamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“ (j. a. k. 303259317) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (j. a. k. 221504240) 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Artūras Driukas

        Virgilijus Grabinskas

        Algirdas Taminskas