LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant apelianto atstovui advokatui Nerijui Šmitui,

atsakovo atstovei advokatei Neringai Pašukinskaitei,

trečiojo asmens atstovei Ž. A. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto SIA „BMS TECHNOLOGIJA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SIA „BMS TECHNOLOGIJA“ ieškinį atsakovui SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ dėl viešojo pirkimo metu priimto sprendimo panaikinimo ir pirkimo nutraukimo; trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvauja UAB „URBICO“.

Teisėjų kolegija

 

 

n u s t a t ė :

 

 

 

I. Ginčo esmė

 

 

Ginčas kilo dėl atsakovo VĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ vykdyto viešojo pirkimo, skirto įsigyti transporto priemonių stovėjimo bilietų automatus, metu priimtų sprendimų. Atsakovas 2008 m. gegužės 28 d. paskelbė apie atvirą konkursą „Transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų pirkimas“. Šiam pirkimui pasiūlymus pateikė SIA „BMS TECHNOLOGIJA“, UAB „SIEMENS“ ir UAB „URBICO“, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu su Prancūzijos bendrove SAS PARKEON. SIA „BMS TECHNOLOGIJA“ ir UAB „SIEMENS“ pasiūlymui buvo atmesti, atsakovui konstatavus, kad jie neatitinka techninių konkurso sąlygų. Atsakovas taip pat sprendė, kad UAB „URBICO“ pasiūlyta kaina jam yra per didelė, todėl kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydamas duoti sutikimą atmesti visus pateiktus pasiūlymus. Viešųjų pirkimų tarnyba 2008 m. rugpjūčio 7 d., vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 5 punktu, sutikimą davė. Gavęs šį sutikimą, atsakovas atmetė visus pasiūlymus ir aptariamą pirkimą nutraukė bei nusprendė pradėti naują pirkimo procedūrą neskelbiamų derybų būdu, nutardamas, kad pirkimo sąlygos išlieka tokios pačios, kaip ir buvusio atviro konkurso, o į neskelbiamas derybas kviečiami dalyviai, kurie atitiko minėto atviro konkurso nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus – visi trys ankstesni dalyviai. Šio pirkimo metu atsakovas du kartus atsisakė perkamų automatų dalių, kurios, jo nuomone, yra nebūtinos ir be kurių automatai galėtų sėkmingai funkcionuoti. Tokius sprendimus atsakovas motyvavo sunkia ekonomine situacija ir siekiu sumažinti perkamų automatų kainas. 2009 m. spalio 8 d. atsakovas informavo dalyvius apie nustatytą preliminarią eilę, kurios pirmoje vietoje įrašytas UAB „URBICO“, o antroje – SIA „BMS TECHNOLOGIJA“ pasiūlymas.

 

Ieškovas SIA „BMS TECHNOLOGIJA“ prašė panaikinti atsakovo sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės nustatymo ir įpareigoti jį nutraukti neskelbiamas derybas. Ieškovo teigimu, neskelbiamoms deryboms nauji pirkimo dokumentai nebuvo parengti, todėl nebuvo aišku, kokius reikalavimus derybų metu turėjo atitikti tiekėjų pasiūlymai, kokiu būdu turėjo būti vykdomos derybos ir vertinami pasiūlymai (atviro konkurso sąlygose šios procedūros nebuvo aptartos). Neskelbiamų derybų vykdymas nesant joms parengtų pirkimo dokumentų pažeidė teisėtumo principą bei Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio ir 57 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Ieškovo nuomone, atsakovas visiškai neatsižvelgė į tai, kad trečiojo asmens UAB „URBICO“ pasiūlymas neatitiko atviro konkurso sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų: partnerio mokesčių pažyma ir jungtinės veiklos sutarties priedai neišversti į lietuvių kalbą (3, 12 punktai), pažymos apie partnerio socialinio draudimo įmokų mokėjimą išdavimo data yra ankstesnė nei reikalauta (10.2 punktas), nepateikta įrodymų, kad tiekėjas yra oficialus perkamų automatų gamintojo atstovas (10.6 punktas), o pažymą apie neteistumą surašė pats partneris (10.8 punktas). Tokiu būdu atsakovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 57 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus ir nepagrįstai pripažino tretįjį asmenį neskelbiamų derybų laimėtoju. Be to, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygose numatytos techninės specifikacijos 25, 50, 51, 71, 77 punktų reikalavimų. Ieškovas taip pat teigė, kad įstatymas nesuteikia teisės perkančiajai organizacijai pirkimo metu keisti pirkimo dokumentuose numatytų sąlygų, todėl atsakovas, neskelbiamų derybų metu atsisakydamas dalie prekių, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio, 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir skaidrumo principą. Ieškovo nuomone, atviro konkurso ir neskelbiamų derybų metu buvo pažeisti ir lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai bei proteguojamas vienas tiekėjas – tretysis asmuo UAB „URBICO“. Visų pirma tokią išvadą leidžia daryti tai, kad tretysis asmuo savo pasiūlymus teikdavo tik po to, kai pasiūlymą pateikdavo ir derybos įvykdavo su ieškovu. Tikėtina, kad tokiu būdu tretysis asmuo turėjo galimybę koreguoti savo pasiūlymą taip, kad jis būtų mažesnis už ieškovo. Atsakovo išankstinį nusistatymą ieškovo atžvilgiu patvirtina ir tai, kad dar atviro konkurso metu ieškovas buvo pašalintas iš jo procedūrų remiantis subjektyvia atsakovo nuomone, kad ieškovas neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Tik Viešųjų pirkimų tarnybai nusiuntus ieškovo pretenziją, atviras konkursas Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu – nustačius įstatymo pažeidimą – buvo nutrauktas, o tiekėjai pakviesti dalyvauti neskelbiamose derybose. Be to, nors ieškovas ir tretysis asmuo savo pasiūlymuose nurodė iš esmės identiškus techninius rodiklius, paaiškinti juos buvo paprašyta tik ieškovo, o vėliau, minėta, jo pasiūlymas šiuo pagrindu buvo atmestas. Trečiojo asmens taip pat nebuvo paprašyta patikslinti kitų neaiškumų, nors jie, laikantis tų pačių standartų kaip ir ieškovo atžvilgiu, turėjo kilti. Pažymėtina ir tai, kad, kaip paaiškino atsakovo atstovas, derybų su trečiuoju asmeniu protokolas nebuvo surašytas dėl to, kad jos vyko pažeidžiant įstatymo reikalavimus – atsakovui telefonu patikslinus galutinę trečiojo asmens pasiūlymo kainą. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti ieškinį.

 

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas, kreipdamasis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl leidimo atmesti visus pasiūlymus nurodė, jog ieškovo pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų, o trečiojo asmens pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės nepriimtinos kainos, ieškovo atvirajam konkursui pateikta kaina buvo pati didžiausia, todėl, iš esmės nepaisant kitų kriterijų, visų konkurso tiekėjų (tame tarpe ir ieškovo) pasiūlymai turėjo būti atmesti vien dėl per didelės pasiūlymų kainos. Gavusi leidimą atmesti visus pasiūlymus, perkančioji organizacija nutarė pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu ir pranešė visiems minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkantiems tiekėjams apie atsisakymą nuo kai kurių pirkimo dalių. Turint omenyje, kad visų dalyvių kainos atsakovui buvo per didelės, toks žingsnis logiškas – atsakovas buvo ribojamas planuojama išleisti suma. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas, tęsdamas konkursą neskelbiamų derybų būdu, turėjo iš naujo ruošti konkurso sąlygas, o to nepadaręs, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio reikalavimus. Teismas sprendė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnis nereguliuoja tokios situacijos, kai iš atviro konkurso pereinama prie neskelbiamų derybų, o numato bendro pobūdžio reikalavimus pirkimo dokumentams. Ginčo santykį reguliuojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas kaip tik numato, kad prekės ir paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami esant bent vienai iš sąlygų: jeigu atviram ar ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į derybas kviečiami visi vykusiam atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus. Visas šias sąlygas atsakovas įvykdė. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad faktas, jog jis atviro konkurso metu buvo pašalintas iš šio pirkimo, rodo atsakovo subjektyvų nusistatymą ar viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Atsakovas, kaip pripažįsta pats ieškovas, turėjo patirties su siūlomų automatų, kuriuos teko gražinti, įsigijimu. Be to, ieškovas iš tikrųjų neatsakė atsakovui, ar konkrečiai jo siūlomi automatai galėtų veikti vien saulės baterijos gaminamos energijos pagalba, bet siūlė pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus ir atlikti testavimus, kas, beje, tikrai galėtų būti vertinama kaip vieno tiekėjo protegavimas. Teismo sutiko su atsakovo pozicija, kad ta aplinkybė, jog atsakovas buvo priverstas atsisakyti kai kurių perkamų automatų dalių, taip pat negali būti laikoma viešųjų pirkimų principų pažeidimu, kadangi tokį sprendimą sąlygojo bendra ekonominė būklė šalyje bei atsakovo finansinės galimybės. Apie tokį sprendimą atsakovas informavo tiekėjus išsiųstuose kvietimuose dalyvauti derybose. Ta aplinkybė, kad derybos su ieškovu vyko viena diena anksčiau nei su trečiuoju asmeniu, savaime neleidžia teigti, kad trečiajam asmeniui tapo žinoma ieškovo pasiūlyta kaina ar kitos derybų su ieškovu detalės, o ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Byloje esantys derybų protokolai paneigia ieškovo argumentą, kad derybos nebuvo protokoluojamos. Teismas pažymėjo, kad tretysis asmuo pirkime dalyvavo su jungtinės veiklos partneriu iš Prancūzijos, todėl akivaizdu, kad tokio partnerio kvalifikacinius reikalavimus patvirtinantys dokumentai, išduoti kitos valstybės, savo forma skyrėsi nuo lietuviškų, bet atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio reikalavimus pateikti kitus atitinkamus dokumentus. Tai, kad kai kurie pasiūlymo dokumentai nebuvo išversti į lietuvių kalbą, kai kurie atsakovo sąlygose suformuluoti reikalavimai buvo perfrazuoti, pavyzdžiui, buvo reikalaujama, kad automato mygtukai būtų atsparūs vandalizmui, o tretysis asmuo nurodė, kad jie pagaminti iš vandalizmui atsparios medžiagos, yra teisiškai nereikšmingi. Kadangi nebuvo nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimų, ieškinys atmestinas. 

 

 

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

 

Apeliantas SIA „BMS TECHNOLOGIJA“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Mano, kad teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl svarbiausių patikslintame ieškinyje nurodytų argumentų, o reikalavimus atmetė formaliais ir visiškai nemotyvuotais pagrindais. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais konkrečiais argumentais:

1. Teismas iš esmės nenagrinėjo patikslinto ieškinio argumentų, susijusių su trečiojo asmens neatitikimu minimaliems kvalifikacijos reikalavimams ir to sąlygoto negalėjimo dalyvauti neskelbiamose derybose (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Būtent nurodytos aplinkybės ir turėjo būti vertinamos pirmiausia. Teismas tik konstatavo, kad tokie neatitikimai formalūs, tačiau su šia išvada sutikti negalima. Tretysis asmuo neatitiko konkurso sąlygų 3, 10.2, 10.8, 12 punkto reikalavimų pateikti dokumentus lietuvių kalba, pridėti tinkamas pažymas apie neteistumą ir socialinio draudimo įmokų sumokėjimą, taip pat jungtinėje veiklos sutartyje nurodyti šalių įsipareigojimus ir jų vertės dalis bendroje sutarties vertėje (sutarties priedas, numatantis partnerių veiklos sritis ir atsakomybės pasiskirstymą, neišverstas į lietuvių kalbą).

2. Teismas taip pat visiškai nenagrinėjo argumentų, susijusių su trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimu konkurso sąlygose numatytos techninės specifikacijos 25, 71 ir 77 punktų reikalavimams. Kadangi šių aplinkybių vertinimas turi esminės reikšmės sprendžiant pirkimo teisėtumą, sprendimas šioje dalyje turėtų būti panaikintas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

3. Teismo išvada, kad, vykdant neskelbiamas derybas, nauji pirkimo dokumentai neturėjo būti rengiami, yra visiškai nemotyvuota ir prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalims, 57 straipsnio 2 daliai, taip pat 62 straipsnio 2 daliai. Nauji pirkimo dokumentai galėjo būti nerengiami tik tuo atveju, jei atviro konkurso dokumentuose atsakovas būtų numatęs galimybę, kad, neįvykus konkursui, bus pradėtos neskelbiamos derybos, bei aptaręs šios procedūros sąlygas.

4. Teismo išvada, kad derybos su trečiuoju asmeniu buvo protokoluojamos, yra nepagrįsta ir padaryta neįvertinus įrodymų visumos (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nors derybos vyko ir su trečiuoju asmeniu, jų protokolas nebuvo surašytas, o tiekėjo apklausa buvo vykdoma telefonu, taip pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad tiek atviro konkurso, tiek neskelbiamų derybų metu perkančioji organizacija laikėsi skirtingų reikalavimų tiekėjų atžvilgiu ir tokiais veiksmais pažeidė lygiateisiškumo, sąžiningumo ir nediskriminavimo principus.

 

Atsakovas SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime pateikiami pirmosios instancijos teisme nurodyti argumentai.

 

Tretysis asmuo UAB „URBICO“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

 

 

 

IV. Apeliacinio teismo argumentai

 

 

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (revisio prioris instantiae). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Pateiktame apeliaciniame skunde keliamas įvairių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir principų pažeidimo klausimas. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nurodytų nuostatų ir principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste turi būti atsižvelgta į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai. Grynai formalus nukrypimas nuo Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lemminkainen Lietuva“ v. VĮ „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009).

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas ieškinyje pareikštais reikalavimais iš esmės siekia ne pirkimo sutarties su juo sudarymo, o pirkimo nutraukimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, įsigaliojusia 2007 m. lapkričio 8 d. 

 

Dėl neskelbiamų derybų vykdymo

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad vykdant neskelbiamas derybos turėjo būti rengiami nauji pirkimo dokumentai. Tokia perkančiosios organizacijos pareiga aiškiai įtvirtinta Viešųjų pirkimų įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad prie kvietimo dalyvauti derybose pridedama pirkimo dokumentų kopija arba pateikiama nuoroda, kur galima su jais susipažinti. Tokią išvadą taip pat patvirtina Viešųjų pirkimų įstatymo 57 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šis atsakovo padarytas pažeidimas nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį. Visų pirma pažymėtina, kad aptariamu atveju neskelbiamos derybos buvo pradėtos Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – nutraukus atviro konkurso būdu vykdytą pirkimą. Ankstesnio pirkimo metu pirkimo sąlygos buvo parengtos, jomis nuspręsta vadovautis ir neskelbiamose derybose (T. 1, b. l. 89). Esant tokioms aplinkybėms, naujų pirkimo dokumentų neparengimas nagrinėjamoje situacijose negali būti sulygintas su tokių dokumentų nebuvimu, kai neskelbiamos derybos vykdomos nesant ankstesnio pirkimo, pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto atveju, t. y. padarytas pažeidimas nėra itin grubus. Antra, neskelbiamose derybose dalyvavęs apeliantas niekuomet neprašė paaiškinti, kokiomis sąlygomis remiantis vykdomas naujas pirkimas, dėl to neteikė jokių pretenzijų, be to, naujų pirkimo dokumentų nebuvimas nesutrukdė jam teikti savo pasiūlymus. Taigi apeliantui neskelbiamų derybų sąlygos buvo žinomos ir suprantamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo spręsti, kad aptariamas atsakovo padarytas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimas suteikė trečiajam asmeniui nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš apeliantą. Pažymėtina, kad tokiu pažeidimo poveikiu nesiremia ir pats apeliantas.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nėra įrodymų, jog visos derybos su trečiuoju asmeniui buvo protokoluojamos, nors jas protokoluoti yra privaloma (Viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš tiesų, byloje esančių įrodymų visuma (T 1., b. l. 47-48 67, 87-89; T. 2, b. l. 61) leidžia daryti išvadą, kad trūksta vieno derybų su trečiuoju asmeniu protokolo. Kita vertus, byloje yra tik vienas ir derybų su apeliantu protokolas (T. 1, b. l. 49). Be to, derybos, kurių metu pateikti pasiūlymai buvo įrašyti į preliminarią pasiūlymų eilę, buvo protokoluojamos įstatymo nustatyto tvarka (T. 1, b. l. 49-50, 68-69). Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo, kokių neigiamų pasekmių jam sukėlė aptartas pažeidimas. Vien tai, kad su trečiuoju asmeniui buvo deramasi vėliau nei su apeliantu, neįrodo atsakovo šališkumo, nes derėtis vienu metu su abiem dalyviais yra objektyviai neįmanoma, ir su vienu ar kitu dalyviu vis tiek turėjo būti pradedama derėtis anksčiau (Viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, padarytas pažeidimas nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio.

 

Dėl minimalių kvalifikacijos ir kitų  reikalavimų atitikimo

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tretysis asmuo neatitinka tam tikrų minimalių kvalifikacijos ir kitų reikalavimų, o atsakovas šių aplinkybių neįvertino. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

Pirkimo dokumentų 12 punktas nustatė, kad jungtinėje veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant pirkimo sutartį ir jų vertės dalis bendroje sutarties vertėje. Partnerių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje aiškiai numatyta lietuvių-anglų kalba pateiktos jungtinės veiklos sutarties 2.2.1 punkte. Tuo tarpu partnerių įsipareigojimai aptarti neišverstame sutarties priede Nr. 3 (T. 1, b. l. 179) (pirkimo sąlygų 3 punktas). Tačiau pažymėtina, kad reikalavimas pateikti jungtinės veiklos sutartį su numatytomis nuostatomis pirkimo dokumentuose įtvirtintas prie minimalių kvalifikacijos reikalavimų (T. 1, b. l. 12-14), todėl, esant neišverstam dokumentui, atsakovas privalėjo prašyti trečiojo asmens šiuos duomenis papildyti (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalis). Analogiškos pozicijos turėjo būti laikomasi ir kitų jungtinės veiklos sutarties priedų bei pažymos apie sumokėtus mokesčius atžvilgiu (T. 1, b. l. 147, 164, 166-171). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, neišverstų dokumentų pateikimas, kai atsakovas privalėjo sudaryti galimybę trečiajam asmeniui šiuos trūkumus pašalinti, tačiau to nepadarė, laikytinas formaliu pažeidimu.

Pirkimo dokumentų 10.2 punktas nustatė, kad tiekėjas turi būti įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu; šią aplinkybę turėjo pagrįsti kompetentingos institucijos pažyma, išduota ne anksčiau kaip 30 d. iki pasiūlymų pateikimo termino – 2008 m. liepos 4 d. – pabaigos. Trečiojo asmens partneris pateikė 2008 m. birželio 11 d. išduotą pažymą, kad visos socialinio draudimo įmokos 2007 m. gruodžio 31 d. duomenimis buvo sumokėtos (T. 1, b. l. 141-142). Nevertinant šalių argumentų dėl šio dokumento tinkamumo, būtina atkreipti dėmesį, kad su trečiojo asmens pasiūlymu buvo pateikta ir Prancūzijos teismo pažyma apie jo partnerio įsiskolinimus, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad 2008 m. birželio 6 d. duomenimis įsiskolinimo, susijusio su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, nebuvo (T. 1, b. l. 146) (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties negalima sutikti, kad trečiojo asmens partneris neatitiko aptariamo minimalaus kvalifikacijos reikalavimo.

Pirkimo dokumentų 10.8 punktas įtvirtino kitą minimalų kvalifikacijos reikalavimą – tiekėjas neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo už tam tikras nusikalstamas veikas. Šio reikalavimą neatitikimą apeliantas ginčija tuo aspektu, kad pažymą apie jo laikymąsi išdavė ne kompetentinga institucija, o pats trečiojo asmens partneris (T. 1, b. l. 153). Tačiau su šiuo argumentu sutikti negalima. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kandidatui ar dalyviui dėl pateisinamų priežasčių negalint pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus. Tokia galimybė įtvirtinta ir Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje, konkrečiai numatančioje, kad kompetentingos institucijos pažymą apie neteistumą gali pakeisti ir užsienio valstybės tiekėjo priesaikos ar oficiali deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai jo kilmės šalyje arba šalyje, iš kurios jis atvyko. Šiuo atveju aptariama trečiojo asmens pažyma buvo patvirtinta jo šalies notaro, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo nesilaikyti nurodyto kvalifikacinio reikalavimo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, konstatuoja, kad tretysis asmuo galėjo būti pakviestas dalyvauti neskelbiamose derybose (Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl techninių sąlygų atitikimo

Apeliantas taip pat įrodinėja, kad trečiojo asmens pasiūlyta įranga neatitinka techninių pirkimo sąlygų, tačiau teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Atitikimą pirkimo dokumentų techninių sąlygų 25 punkto reikalavimui akivaizdžiai patvirtina trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta siūlomos įrangos charakteristika (T. 1, b. l. 118; T. 2, b. l. 9). 71 punkto reikalavimų laikymąsi taip pat patvirtina visuma trečiojo asmens pasiūlyme pateiktų duomenų (T. 2, b. l. 19, 26, 38). Tai, kad trečiojo asmens pasiūlyme nėra nurodyta dalis 77 punkto duomenų, t. y. ar bilietuose naudojamos dvi spalvos, savaime neleidžia teigti, kad pasiūlymas neatitinka techninių pirkimo sąlygų. Visų pirma būtina pažymėti, kad toks reikalavimas, vertinant patį pirkimo objektą, yra neesminis. Antra, atsakovui kilus abejonių dėl reikalavimo atitikimo, jis privalėjo prašyti trečiojo asmens paaiškinti pateiktą pasiūlymą (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu tretysis asmuo patvirtino, kad jo pasiūlymas aptartu aspektu visiškai atitinka pirkimo dokumentus (T. 2, b. l. 75).

 

Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo  

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsakovas pažeidė viešųjų pirkimų principus, nes protegavo vieną tiekėją – tretįjį asmenį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto teiginiai yra grindžiami jo paties samprotavimais ir įsitikinimais, o ne objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Be to, būtina pažymėti, kad sąmoningai ar ne, tačiau viso teisminio ginčo metu apeliantas bandė įteigti esą viešasis pirkimas atviro konkurso būdu buvo nutrauktas Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius įstatymų pažeidimus. Tačiau byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad nurodyto pirkimo procedūros buvo nutrauktos ne dėl nustatytų pažeidimų, o dėl atsakovui nepriimtinos trečiojo asmens pasiūlytos kainos (T 1, b. l. 85-86). Tokiam nutraukimui buvo privalomas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, kuris ir buvo gautas (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis, 8 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant aptartus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, atsakovą galima kaltinti nesugebėjimu tinkamai organizuoti pirkimus, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių suponuoti jo nesąžiningumą aptartose pirkimų procedūrose.

 

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, tyrė įrodymus, tačiau padaryti pažeidimai buvo pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Kadangi, nepaisant skirtingo vertinimo, galutinis teismo sprendimo rezultatas nesikeičia, jis paliktinas nepakeistas.

 

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto valstybei priteistinos 3 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (T. 2, b. l. 109) (CPK 92, 96 straipsniai). Atsakovas ir tretysis asmuo įrodymų apie apeliaciniame procese turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

 

n u t a r i a :

 

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš SIA „BMS TECHNOLOGIJA“ valstybei 3 Lt (tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

 

 

 

 

Teisėjai	Vytas Milius
	Gintaras Pečiulis
	Vigintas Višinskis