Pranešėja D. Matiukienė                                          Civilinė byla Nr. 2A-11-154/2013

Teisėja V.Žostautienė                                                    (buvęs bylos Nr. 2A-686-154/2012)

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00293-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

73.2.6.1.;121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,

kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Jolantos Badaugienės,

              apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-569-291/2012, iškeltoje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Vaidas ir kompanija“ dėl žalos atlyginimo.

            Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vaidas ir kompanija“ 8 176,68 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2011-02-01 eismo įvykio metu, kurios kaltininku buvo pripažintas atsakovo darbuotojas, vairavęs  UAB „Vaidas ir kompanija“ automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas R. M. priklausantis automobilis  (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Atsakovui priklausantis automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, todėl ši bendrovė atlygino eismo įvykio metu padarytą 8176,68 Lt dydžio žalą. Kadangi atsakovo darbuotojas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, eismo įvykis įvyko, nes nusimovęs galinis automobilio ratas atsitrenkė į priešpriešiais važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), priklausantį R. M., todėl draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, vadovaudamasis LR Transporto priemonių  savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 punktu bei LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų “Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokėjimo taisyklių” 53.2 punktu, turi teisę reikalauti, kad draudiko sumokėtas dėl padarytos žalos sumas ar jų dalį grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo.

Atsakovas UAB „Vaidas ir kompanija“ su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, jog eismo įvykio metu bendrovės automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), buvo techniškai tvarkingas ir tai patvirtina UAB „Šiaulių techninės apžiūros centro“ išduota techninės apžiūros rezultatų kortelė. Taip pat prieš kiekvieną reisą vairuotojas vizualiai apžiūri automobilį, todėl įvykęs eismo įvykis yra atsitiktinė nelaimė, kurios  numatyti atsakovas negalėjo. Prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Priteisė iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 19,40Lt  pašto išlaidų valstybei.

Teismas, remdamasis liudytojo, automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. Ž., parodymais ir kita bylos medžiaga, nustatė, kad prieš eismo įvykį atsakovui UAB „Vaidas ir kompanija“ priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) buvo techniškai tvarkingas, jo techninė apžiūra tuo metu buvo galiojanti, todėl atsakovo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio nėra. Teismas konstatavo, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos, todėl ieškinį atmetė.

Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį prašo patenkinti. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Avarija įvyko dėl to, kad važiuojant transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šios transporto priemonės ratas atitrūko ir atsitrenkė į priešpriešiais važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Šios aplinkybės atsakovas neginčija. Todėl šiuo konkrečiu atveju visiškai nesvarbu, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) turėjo galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Svarbu tai, kad eismo įvykio dieną transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo techniškai netvarkinga. Tai patvirtina pats rato atitrūkimo nuo transporto priemonės faktas. Eismo įvykis įvyko būtent dėl šios priežasties, t.y., jeigu ratas nebūtų atitrūkęs, kita transporto priemonė nebūtų apgadinta. Todėl teismas privalėjo taikyti LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

2.  LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 punkte įtvirtintu pagrindu draudiko teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, kyla tuo atveju, kai konstatuojama, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo: 1) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir 2) eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Apelianto įsitikinimu, yra įrodytos abi aukščiau paminėtos aplinkybės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vaidas ir kompanija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalų padarymo tretiesiems asmenims buvo nustatyta tvarka apdrausta ir draudimo sutartis galiojo. Transporto priemonė buvo nustatyta tvarka tikrinta ir galiojo techninės apžiūros akto, išduoto UAB „Šiaulių techninės apžiūros centras” išvada, jog apdrausta ir naudojama transporto priemonė atitinka keliamus techninius reikalavimus jos naudojimo pagal paskirtį metu.

2. Netikėtai atsitinka techniniai, mechaniniai transporto priemonės pokyčiai (apie kuriuos eismo vyksmo momento negalima laiku ar iš anksto sužinoti), kurie nulemia eismo įvykį ir žalos atsiradimą, o tai nėra neteisėti ar priešingi teisei atsakovo (transporto priemonės valdytojo)veiksmai ir jie neturi tiesioginio priežastinio ryšio su kilusia žala. Tai atsitiktinumas. Būtent draudimo įmonė, kaip vykdanti specifinį verslą draudimo srityje, prisiimdama materialinę atsakomybę už apsidraudusiojo civilinę atsakomybę naudojant transporto priemonę ir taip materialiai rizikuodama, privalo tokiais atvejais atlyginti žalą ir negali reikalauti regreso tvarka sugražinti išmokėtas nukentėjusiam pinigines lėšas.

                     Apeliacinis skundas atmestinas.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

              Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

              Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

              Šiaulių rajone, kelyje Bubiai-Ramučiai- Šiauliai,  2011-02-01 įvyko eismo įvykis, kurio metu nukrito UAB „Vaidas ir kompanija“ (buvusi E. Č. įmonė) priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo įmonės darbuotojo A. Ž., užpakalinis kairės pusės ratas, kuris riedėdamas atsitrenkė į priešinga kryptimi važiavusį automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą M. M., priklausantį R. M.. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ už eismo įvykio metu apgadintą automobilį (duomenys neskelbtini), priklausantį R. M., atlygino žalą 2011-03-04 pervesdamas 8176,68 Lt. A. V. (duomenys neskelbtini) priklausė UAB „Vaidas ir kompanija“ (buvusi E. Č. įmonė), kuri su AB „Lietuvos draudimas“ 2010-05-11 buvo sudariusi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/164160513. AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį grindžia tuo, kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo techniškai netvarkingas, todėl pagal LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, reikalavo priteisti R. M. išmokėtą draudimo sumą iš draudėjo UAB „Vaidas ir kompanija“.

              Teisiniai argumentai.

              LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 22 str.1 d. 2 punkte (toliau Įstatymas) numatytas atvejis, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, t.y. pagal minėto Įstatymo nuostatas draudėjo pareiga grąžinti sumokėtą draudimo išmoką atsiranda, jei atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

              LR CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. LR CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal LR CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK šeštosios knygos normas. Šiuo atveju žala atlyginama pagal deliktinės atsakomybės normas.

LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 22 str.1 d. 2 punkte (toliau Įstatymas) numatytas atvejis, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, t.y. pagal minėto Įstatymo nuostatas draudėjo pareiga grąžinti sumokėtą draudimo išmoką atsiranda, jei atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.             

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, priėmė teisingą sprendimą, nes byloje nebuvo įrodyta LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 22 str.1 d. 2 punkto sąlyga, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius, atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartis yra rizikos sandoris (LR CK 6.160 str.3 d.); teismo padarytos išvados atitinka byloje esančius įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės (priklausiusios UAB „Vaidas ir kompanija“, vairuojamos įmonės darbuotojo A. Ž.) gedimas atsitiko staiga, netikėtai, todėl jokių papildomų atsargumo priemonių šiuo atveju nebuvo galima imtis. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nėra teisiškai reikšminga ta aplinkybė, kad transporto priemonei buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Rašytiniai bylos įrodymai, t.y. UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centro“ 2012-03-26 išduota  pažyma „Dėl kelių transporto priemonės techninės apžiūros“, įrodo, kad draudėjas UAB „Vaidas ir kompanija“ tinkamai rūpinosi apdrausta transporto priemone, atliko jos techninę apžiūrą, techninės priežiūros patikrinimas eismo įvykio metu buvo galiojantis; Draudimo sutartimi jokių papildomų įsipareigojimų dėl automobilio techninės priežiūros draudėjas nebuvo prisiėmęs. Vien apeliaciniame skunde ieškovo pacituotos Kelių eismo taisyklių 15-to punkto nuostatos nepatvirtina, kad eismo įvykio dieną (2011-02-01) prieš pradėdamas vairuoti automobilį (duomenys neskelbtini), atsakovo vairuotojas A. Ž. nepatikrino transporto priemonės ir neįsitikino jos techniniu tvarkingumu. Priešingai, pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas vairuotojas A. Ž. patvirtino, kad prieš išvažiuodamas į reisą, jis patikrino automobilio techninę būklę ir mašina buvo tvarkinga. Kitų įrodymų ieškovas nepateikė. Esamų įrodymu pagrindu teigti, kad vairuotojas nekreipė dėmesio, ar jo vairuojamo automobilio, pakrauto mediena, techninė būklė gera, ar ratai yra pritvirtinti tinkamai, būtų visiškai nelogiška ir neatsakinga, nes akivaizdu, kad tinkamas automobilio ratų pritvirtinimas yra tiesiogiai susiję tiek su paties vairuotojo  saugumui ir rizika gyvybei, tiek su krovinio saugumu.

Iš 2011-02-01 „Eismo įvykio deklaracijos“ matyti, kad UAB „Vaidas ir kompanija“ priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu  buvo apžiūrėtas, draudikui apie eismo įvykį buvo pranešta, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas nereiškė jokių reikalavimų ištirti rato atsisukimo priežastis, kurios leistų įvertinti minėtas bylai reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012 ir kt.).

              Pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo argumentus, visais atvejais, kai draudiminis įvykis įvyksta dėl apdraustos transporto priemonės atitinkamo gedimo, draudikui atsiranda teisė iš draudėjo reikalauti žalos atlyginimo. Tačiau apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-30 nutartyje  civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009 kaip tik ir buvo sprendžiama, ar yra LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 22 str.1 d. 2 punkte nustatyta sąlyga, t.y. ar yra įrodyta, kad draudėjo transporto priemonė eismo įvykio buvo techniškai netvarkinga, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009 aplinkybės, kad draudėjo transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, nustatytos baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, o pagal KET normas nustatyta, kad “Transporto priemone važiuoti draudžiama, kai neveikia pagrindinis stabdys, nes eismo įvykis minėtoje byloje buvo kilęs dėl neveikiančio stabdžio.  

              Kaip jau buvo minėta, ieškovas jokių papildomų įrodymų dėl techniškai netvarkingos draudėjo transporto priemonės neteikė, o KET 246 straipsnis (2010-10-06 Taisyklių redakcija, galiojusi iki 2011-03-06, t.y. eismo įvykio metu), draudžiantis vairuoti transporto priemonę, nenumatė draudimo vairuoti dėl rato mechanizmo gedimo.             

              Vadovaudamasis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai  yra nepagrįsti ir teismo sprendimas  paliekamas nepakeistas.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1  punktu,

              n u t a r i a :

              Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                      Danutė Matiukienė

Teisėjai                                                                                             Laisvė Aleknavičienė

                                                                      Jolanta Badaugienė