Baudžiamoji byla Nr. 1-1450-737/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03585-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.2.14.1.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.2; 1.1.3.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 2.1.7.1;

2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.3.6.3; 2.3.6.4.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d.

Jonava 

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,

sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,

dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei,

kaltinamajai K. K.,

nedalyvaujant nukentėjusiajam A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), gyvenanti (duomenys neskelbtini) (įtraukta į gyvenamos vietos neturinčių asmenų apskaitą), teista 2020 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 641 straipsnį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje; per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros. socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės neatlikusi (įrašyta į įskaitą 2021-01-13, bausmės pabaiga – 2021-07-12) teistumas neišnykęs,

  kaltinama padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. 

Teismas 

n u s t a t ė :

K. K. 2021 m. sausio 29 d. laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 18.00 val., apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdama name, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, A. J. priklausantį turtą - 200 eurų, tuo padarė nukentėjusiajam A. J. 200 eurų turtinę žalą. 

Apklausta įrodymų tyrimo teisme metu K. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku pas A. J. vartojo alkoholinius gėrimus, matė, kad jis palaidinės kišenėje turėjo 200 eurų, kadangi buvo smarkiai apgirtus, A. J. palikus marškinius ant kėdės ir pačiam iš kambario išėjus, ji šiuos pinigus paėmė.

Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, proceso dalyviai sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, todėl byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnis).

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamosios K. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu paskelbtų bei išvardintų įrodymų visuma.

Nukentėjusiojo A. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. sausio 29 d. apie 12.00 val. pas jį į namus adresu, (duomenys neskelbtini) atėjo K. K. Ją pažįsta seniai, nes ji dažnai ateina pas jį su savo vyru N. K. padėti jam darbuotis ūkio darbuose. Tą kartą K. K. buvo viena, ji pasakė, kad po vakarykščių išgertuvių jai labai bloga sveikata. Jis pasiūlė K. K. užeiti pas jį į namus ir pavartoti alkoholio. Pas jį vartojo alkoholį, visą laiką buvo dviese. Apie 18.00 val. į namus iš darbo grįžo jo žmona L. J. Žmona apie 08 val. išeidama į darbą, namuose virtuvėje ant stalo padėjo 200 eurų (1 banknotą 100 eurų ir 2 banknotus po 50 eurų), jis tai matė. Šie pinigai buvo skirti sumokėti už briketus šildymui. Kai 2021 m. sausio 29 d. apie 12 val. pas jį atėjo K. K., jis tuos pinigus, kuriuos ant stalo padėjo L. - 200 eurų, įsidėjo į marškinių, kuriuos tuomet dėvėjo, kišenę. Pinigus įsidėjo į kišenę todėl, kad K. K. jų nepavogtų. Žino, kad ji yra linkusi vogti, todėl norėjo to išvengti. Kai pinigus dėjosi į marškinių kišenę, K. K. buvo virtuvėje šalia ir tai turėjo matyti. Kiek atsimena, visą laiką, kol su K. K. vartojo alkoholį, buvo su tais marškiniais ir pinigai visą laiką buvo kišenėje. Neatsimena, kad būtų ištraukęs iš kišenės tuos pinigus ir juos rodęs K. K.. Kada K. K. išėjo iš jo namų, neatsimena (dėl girtumo), todėl nežino kiek tada galėjo būti valandų. Kai 2021 m. sausio 29 d. apie 18 val. pabudo, buvo su tais pačiais marškiniais, kurių kišenėje visą laiką laikė pinigus - 200 eurų. Dėl girtumo neatsimena, ar kol K. K. buvo pas jį, jis buvo nusirengęs tuos marškinius, ar ne. Visą laiką namuose buvo tik jis ir K. K., kitų žmonių nebuvo. Su K. K. visą laiką jie sėdėjo virtuvėje, o kai apie 18 val. jis pabudo, jis tuomet gulėjo lovoje miegamajame. Kaip į jį nuėjo, neatsimena. 2021 m. sausio 30 d. apie 00.00 val. jam į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino S. ir papasakojo, kad vakare į namus parėjo K. K., turėjo 200 eurų, sakė, kad pinigus  pavogė iš A. J. 2021 m. vasario gal 14-16 dienomis (tiksliau laiko neatsimena) jam paskambino K. K. Ji klausė ar jis sutiktų, jei ji pavogtą pinigų sumą - 200 eurų, jam grąžintų dalimis. Kokiomis ir per kiek laiko, ji nesakė. Jis K. K. pasakė, jog nesutinka, nes ja netiki, ji, kiek ją pažįsta, dažnai meluoja ir tokio susitarimo tikrai nesilaikytų. Todėl jis reiškia ieškinį 200 eurų turtinei žalai. (b. l. 36-39, 40-43).

Liudytojos L. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. J. yra jos vyras, jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 29 d. ji buvo savo darbovietėje Jonavos r., Bukonių pagrindinėje mokykloje, kur dirba mokytoja. Apie 18.00 val. ji grįžo į namus. Namuose buvo jos vyras, ji jo paklausė ar atvežė briketus, dėl kurių buvo sutarę. Vyras pasakė, kad briketų niekas neatvežė, tada ji jo paklausė, kur dingo pinigai, kuriuos ji buvo padėjusi ant stalo virtuvėje. Ant stalo buvo padėjusi 100 eurų ir dvi po 50 eurų kupiūras. Vyras pasakė, kad nežino kur dingo pinigai, ji jo paklausė, gal buvo kas nors atėję į namus, kol jos nebuvo. Vyras atsakė, kad buvo atėjusi K. K., kurią ji žino iš seniau, nes K. K. kartais ateina pagelbėti dirbti jiems ūkio darbus. Tą pačią dieną prieš 00.00 val. jos vyrui paskambino S. (pavardės nežino), ji gyvena su K. K. broliu. S. jos vyrui pasakė, kad į namus grįžusi K. K. pasigyrė, kad iš jos vyro pavogė 200 eurų. Ji paėmė iš savo vyro telefoną ir pati bendravo su S., S. jai patvirtino, kad K. K. jai gyrėsi jog pavogė iš jos vyro 200 eurų, kuriuos išleido Bukonių k., esančiose parduotuvėse (b. l. 54-57).

Liudytojos S. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. sausio 29 d. apie 17.00 val. į namus, kuriuose ji gyvena kartu su vyru E. K., jo broliu N. K. ir brolio žmona K. K., adresu (duomenys neskelbtini) grįžo jos sugyventinio brolio žmona K. K. Tą kartą ją kažkas parvežė, kas, nežino. Grįžusi į namus K. K. pasigyrė visiems namų gyventojams, kad buvo pas A. J. Bukonių kaime, kur vartojo alkoholį. Sakė, kad A. J. jai rodė kaip atrodo 100 eurų, o paskui kai jis užmigo iš jo pavogė 200 eurų. Į namus K. K. grįžo su maišais pilnais pirkinių, maišuose pagrinde buvo alkoholiniai gėrimai: alus, degtinė. Matė, kad K. K. su savimi dar turėjo kažkiek pinigų, kiek tiksliai, pasakyti negali. Kad K. K. galėjo pavogti pinigus ji tiki, nes kiek jai žinoma, K. K. taip daro ne pirmą kartą ir seniau yra buvę atvejų, kai ji grįžta į namus apsivogusi. Ji žinodama, kad dėl tokių K. K. veiksmų jai bus gėda išeiti į kaimą, pasiėmė savo sugyventinio E. K. mobilaus ryšio telefoną ir apie įvykį informavo A. J. (b. l. 60-62).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2021 m. sausio 30 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamojo namo virtuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini) tyrimui reikšmingų objektų nerasta (b. l. 24-33).

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, o jo įgijimo metu yra valstybės ar asmens nuosavybė, ar teisėtai valdomas. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai K. K. dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo, pasitvirtino.

Kaltinamosios kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais: liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu. Savo kaltės neneigia ir pati kaltinamoji K. K..

Neabejotina, kad K. K. baudžiamąjį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad grobdama svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.  Kaltinamoji K. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą, A. J. priklausantį turtą. Pagrobto turto vertė yra didesnė nei 3 MGL (150 Eur) ir mažesnė nei 5 MGL (250 Eur), todėl kaltinamosios veika remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, kaip baudžiamasis nusižengimas, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kvalifikuota teisingai.

Kaltinamosios K. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdama apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors kaltinamoji veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už ankstesnį nusikaltimą, tačiau BK 27 straipsnio normų kontekste, pakartotinis baudžiamojo nusižengimo padarymas nusikaltimų recidyvo neužtraukia, todėl ši aplinkybė nėra laikoma kaltinamosios atsakomybę sunkinančia.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, įvertina tai, kad kaltinamoji savo veiksmais padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamoji už turtinius nusikaltimus teista, šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui; bausta administracine tvarka (b. l. 98-112), VŠĮ Jonavos PSPC PSC gydytojo psichiatro vienkartinai konsultuota 2019 m. vasario 15 d. diagnozė: F10.1 – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas. Nuo 2019 m. gegužės 30 d. yra VŠĮ Kelmės PSPC pacientė (b. l. 115), Kelmės PSC nuo 2019 m. gegužės 30 d. nesilankė, nesigydė. Ligos kodas - Z02.7 – medicininės pažymos išdavimas (b. l. 119). Ankstesnė teismo baudžiamuoju įsakymu K. K. paskirta valstybės poveikio priemonės (laisvės apribojimas) jos tinkamai neauklėjo ir nedarė teigiamos įtakos jos elgesiui. Nurodytų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant K. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, jos asmenybę K. K. parinktina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje; per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; per 5 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros. socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal BK 641 straipsnį išnagrinėjus baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji K. K. nusikalstamą veiką, už kurią teisiama, padarė neatlikus  2020 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrinama su 2020 m. gruodžio 14 d. Jonavos teismo rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos, tai yra pridedamos, bausmės dalis yra mažesnė už minimalią skiriamos laisvės apribojimo bausmės dalį, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridėtina 14 dienų, paskiriant K. K. galutinę 6 mėnesių 14 dienų laisvės apribojimo bausmę. 

A. J. pateikė civilinį ieškinį dėl 200 eurų sumos priteisimo iš kaltinamosios K. K. (b. l. 49). Kaltinamoji ieškinį pripažino, A. J. žala padaryta dėl neteisėtų tyčinių kaltinamosios veiksmų, todėl ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas pilna apimtimi.

K. K. taikyta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

K. K. pripažinti kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir nuteisti ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją:

 - per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje;

- per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;

- per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. K. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, paskiriant jai galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesių 14 dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją: 

- per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje;

- per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;

- per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti K. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Priteisti iš K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas  gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajai, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo,  ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

     Teisėja                /parašas/                Jūratė Petraškienė