Administracinė byla Nr. eAS-1355-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04987-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme elektroninių ryšių priemonėmis 2015 m. spalio 15 d. buvo gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Psyops Constructions“) skundas, kuriame jis prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija, atsakovas) 2015 m. spalio 5 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo skundą.

Be to, pareiškėjas pateikė prašymą atleisti nuo viso ar bent dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Prašyme nurodė, kad pareiškėjo sunkią finansinę padėtį įrodo Vilnius apygardos teisme nagrinėjama restruktūrizavimo byla Nr. B2-3211-450/2015 ir bankroto byla Nr. B2-301-160/2015. Pareiškėjas turi kreditorinių įsipareigojimų ir finansinių sunkumų, jo padėtis labai pažeidžiama ir jis negali sumokėti žyminio mokesčio už skundą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundžia Teisingumo ministerijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimą Nr.(1.16)7R-6894, kuriame nurodoma, jog atlikus pareiškėjo pranešimo tyrimą nebuvo nustatyti neginčijami įrodymai, kad antstolio padėjėjas A. V. elgėsi neetiškai ir Teisingumo ministerija neturi teisinio pagrindo spręsti dėl drausmės bylos iškėlimo antstolio padėjėjui A. V.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio  1 dalis nustato, kad skundą dėl viešo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tačiau pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas imasi ginti tik pažeistą ar ginčijamą teisę. ABTĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalys teisės aktus apibrėžia kaip individualius teisės aktus ir administracinius aktus, kurie sukelia teisines pasekmes tik tam asmeniui, dėl kurio jis priimtas (šiuo atveju antstolio padėjėjui). Pareiškėjui šis aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia, pareiškėjas nėra subjektas ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų ir 56 straipsnio prasme.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje numatyta teisė kritikuoti valstybės ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo, teikdamas pranešimą Lietuvos antstolių rūmams ir Teisingumo ministerijai apie antstolio padėjėjo A. V. jo požiūriu neetiškus veiksmus. Atsakovas pateikė pareiškėjui informaciją apie jo pranešimo išnagrinėjimo rezultatą, tuo pasibaigė pareiškėjo reikalavimo ribos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką  tokio pobūdžio ginčuose,  pareiškėjo reikalavimą atsisakytina priimti nagrinėti administraciniame teisme, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. AS10-215/2004,  Nr. AS1-580/2006,  Nr. AS435-379/2013).

Kadangi skundą atsisakytina priimti, nesvarstytas pareiškėjo prašymas dėl atleidimo ar iš dalies atleidimo nuo žyminio mokesčio.

III.

              Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

              Pareiškėjas skundė sprendimą, kuris turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas priimtoje nutartyje nepateikė argumentų, kodėl pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pats atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, jog jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas UAB „Psyops Constructions“ kreipėsi į teismą skundu prašydamas panaikinti Teisingumo ministerijos 2015 m. spalio 5 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame yra nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Byloje nustatyta, kad antstolis V. Č. ir antstolio padėjėjas A. V. atliko vykdymo veiksmus UAB „Psyops Constructions“ atžvilgiu. Pareiškėjas skundė antstolio veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bei kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus ir į Teisingumo ministeriją dėl drausminės atsakomybės taikymo antstoliui ir antstolio padėjėjui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skundu ginčijamas Teisingumo ministerijos 2015 m. spalio 5 d. raštas, kuriuo pasisakyta dėl galimo drausminės atsakomybės taikymo antstoliui V. Č. ir antstolio padėjėjui A. V., t. y. rašte pasisakyta, kad nėra pagrindo spręsti dėl drausmės bylos iškėlimo.

Teisingumo ministras, priimdamas skundžiamą aktą, įgyvendino savo kompetenciją, kuri yra nustatyta Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nustatyta, kad iškelti antstoliui drausmės bylą teisingumo ministras gali už Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai. Pažymėtina, kad Antstolių įstatymas tiesiogiai neįtvirtina asmens, kuris kreipiasi su prašymu dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui, teisės skųsti Teisingumo ministro atsisakymą iškelti antstoliui drausmės bylą.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Pareiškėjo kreipimasis į teismą yra susijęs su jo siekiu, kad antstolio bei antstolio padėjėjo atžvilgiu būtų taikoma drausminė atsakomybė. Drausminės atsakomybės taikymas valstybės įgaliotiems pareigūnams – antstoliams, nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo teisėmis.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ginčydamas administracinį aktą, kuris jam nėra skirtas, be to, pareiškėjas nėra asmuo, kurio asmeninėms teisėms, laisvėms ar interesams gali daryti tiesioginę įtaką administracinis aktas, nepaisant to, kad aktas nėra jam skirtas. Taip pat pareiškėjas nepatenka į subjektų, kuriems yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, ratą.

Pareiškėjo kreipimasis į teismą akivaizdžiai neturint suinteresuotumo ginčyti aktą dėl to, kad administracinis aktas nėra skirtas pareiškėjui ir pareiškėjo asmeninėms teisėms, laisvėms ar interesams administracinis aktas negali daryti tiesioginės įtakos, sudaro pagrindą nepriimti skundo.

Taigi šiuo atveju pareiškėjo inicijuojamas ginčas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Atsisakymas priimti skundą nepažeidžia pareiškėjo teisių, kurias jis gali ginti paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų bei pasinaudodamas kitais vykdymo proceso šalims Civilinio proceso kodekso nustatytais teisių gynimo būdais, susijusiais su antstolių darbo kontrole, kuri yra pavesta apylinkės teismui. Be to, atsisakymas priimti skundą neužkerta pareiškėjui kelio kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.