Baudžiamoji byla Nr. 2K-194-222/2016

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00612-2012-0

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                          2.1.7.4;

                                                                                          2.4.2.1

                                                                                          (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Rimos Ažubalytės ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. J. ir jos gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu A. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. J. tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, taip pat per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiosios A. V. ir nukentėjusiųjų nepilnamečių A. V. ir P. V. atstovės pagal įstatymą A. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies: iš AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiajai A. V. priteista 10 210,30 Eur turtinei ir 2750 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiesiems A. V. ir P. V. – po 1125 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš A. J. nukentėjusiajai A. V. priteista 19 250 Eur, nukentėjusiesiems A. V. ir P. V. – po 7875 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendis pakeistas: iš A. J. nukentėjusiajai A. V. priteista neturtinė žala sumažinta iki 12 250 Eur, o nukentėjusiesiems A. V. ir P. V. po 4875 Eur.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. J. nuteista už tai, kad 2012 m. liepos 23 d., apie 18.25 val., ties 20 namu, esančiu Klaipėdos r., Doviluose, Klaipėdos g., vairuodama automobilį „Volkswagen Golf Plus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 106, 114, 134 punktų reikalavimus, t. y. vairuodama transporto priemonę elgėsi neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir nesiėmė visų būtinų priemonių, kad išvengtų nuostolingų padarinių: prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdama į kairę ne sankryžoje, kirsdama menamą išilginę važiuojamosios dalies ašį, turėdama objektyvią galimybę matyti priešais atvažiuojantį ir griūvantį motociklą „Honda CBR 1000RR“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą R. V., t. y. kilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė savo vairuojamo automobilio ir neapvažiavo kliūties nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams, nedavė motociklui kelio ir, pradėjusi posūkio į kairę manevrą, sudarė priešpriešiais važiavusio motociklo judėjimui nenumatytą kliūtį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklas ir motociklininkas R. V. trenkėsi į automobilio „Volkswagen Golf Plus“ dešinį šoną. Eismo įvykio metu R. V. patyrė krūtinės bei pilvo sužalojimus, dėl kurių mirė.

Kasaciniu skundu nuteistoji A. J. ir jos gynėjas advokatas Aleksandras Jokūbauskas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes A. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymių, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš A. J. atmesti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nes apeliacinės instancijos teismas neįvykdė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje nustatytų reikalavimų,

Kasatorės ir jos gynėjo manymu, tiek pirmosios instancijos nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis, yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti pažeidžiant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų normas. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo byloje esančio kiekvieno įrodymo atskirai ir pasisakė tik „apie ištirtų įrodymų visumos įvertinimą“, taip daugelio A. J. teisinančių įrodymų teismas netyrė, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų pažeidimus, taip pat pažeidė rungimosi principą ir apribojo galimybę gintis (BPK 7, 10 straipsniai).

Kasatoriai atkreipia dėmesį į jų apeliacinio skundo argumentus dėl specialisto išvados Nr. 11K-36O(12), ekspertizės aktų Nr. 11K-33(14), 11 K-146(14) prieštaringumo ne tik tarpusavyje, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams bei faktinėms aplinkybėms, dėl to, kad pirmosios instancijos teismo minėtas specialisto išvadą ir ekspertizės aktus pripažino vieninteliais esminiais kaltinimą pagrindžiančiais įrodymais. Toliau kasaciniame skunde dėstomi kiti apeliacinio skundo teiginiai dėl apkaltinamojo nuosprendžio nepagrįstumo, įrodymų (iš jų – liudytojų S. K., A. C., K. B. parodymų) netinkamo vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo ir pan. Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į didesnę apeliacinio skundo argumentų dalį, nors objektyvi jų analizė reikšminga kasatorės kaltės klausimo išsprendimui.

Kasatoriai atkreipia dėmesį, kad dar pirmosios instancijos teisme prašė paskirti pakartotines (papildomas) ekspertizes, kad kompetentingai būtų atsakyta į visus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartyje dėl autotechninės ekspertizės paskyrimo suformuluotus klausimus, tačiau šio prašymo teismas net nenagrinėjo. Kasatoriai taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde argumentavo, jog liko neatsakyta į klausimą, kokiu saugiu atstumu susidariusioje eismo situacijoje automobilio „VW Golf Plus“, judančio 20 km/h greičiu, vairuotoja A. J. galėjo pradėti manevrą iš savo eismo juostos į kairėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, jeigu priešpriešine eismo juosta motociklo „Honda CBR 1000RR“ vairuotojas R. V. būtų važiavęs ne didesniu kaip 50 km/h greičiu; ekspertas D. J. (atsakydamas į šį klausimą) tik nemotyvuotai teigė, jog automobiliu „VW Golf Plus“ pradedant vykdyti posūkio į kairę manevrą motociklas „Honda CBR 1000 RR“ jau buvo nugriuvęs („paguldytas“) ant dešinio šono ir slydo važiuojamosios dalies paviršiumi. Taip pat konkrečiai neatsakyta į klausimą, ar automobilio „VW Golf Plus“ vairuotoja A. J. techniniu požiūriu turėjo galimybę įvertinti priešpriešine eismo juosta važiuojančio motociklininko R. V. greitį, tik nurodyta, kad šių aplinkybių nustatymas nėra eksperto kompetencija. Tuo tarpu, pasak kasatorių, UAB „Impulsana“ specialistas V. M., remdamasis mokslu pagrįsta metodika, pateikė 2013 m. liepos 16 d. specialisto išvadą. Apeliaciniu skundu buvo prašoma paskirti kompleksinę teismo medicinos autotechninę ekspertizę, pavedant kitiems ekspertams atsakyti ir į pirmiau nurodytus du klausimus, tačiau ir šis teismas tokį prašymą atmetė nenurodęs tinkamų motyvų, o skundžiamoje nutartyje dėl to visai nepasisakė. Tuo pat metu (2015 m. rugsėjo 30 d. posėdyje) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pridėti prie bylos kasatorės ir jos gynėjo pateiktą 2015 m. liepos 23 d. eksperimento metu įvykio vietoje filmuotą ir fotografuotą medžiagą (5DVD-R diskus), o tai esmingai prieštarauja BPK 10 straipsnio, 48 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimams, pagal kuriuos kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę gintis įstatymų nustatytomis priemonėmis, gynėjas turi teisę savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją. Kasatoriai pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 324 straipsnio 6 ir 7 dalių pagrindu byloje buvo atnaujinęs įrodymų tyrimą ir įpareigojo prokurorą organizuoti eksperimentą. Į eksperimentą buvo kviečiami ir jame dalyvavo nuteistoji bei jos gynėjas. Pasak kasatorių, iš minėtos jų filmuotos ir fotografuotos medžiagos aiškiai matyti, jog automobilį „VW Golf Plus“ pastačius į motociklo judėjimo (prieš eismo įvykį) eismo juostą (t. y. vietą, kur neva „paguldytas“ ir čiuožiantis motociklas, pagal eksperto D. J. pateiktus duomenis, atsitrenkė į automobilio dešinio šono priekinę dalį), ši transporto priemonė atsitrenkusi jokiu būdu negalėtų patekti į Klaipėdos gatvės vietą prie priešingo šaligatvio, kuri užfiksuota 2012 m. liepos 23 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir prie šio procesinio dokumento pridėtoje autoavarijos vietos schemoje. Kasatoriaus manymu, eksperto D. J. iškelta bei teismų priimta versija, kad automobilio ir motociklo susidūrimas įvyko motociklo judėjimo eismo juostoje, kaip tai nurodyta 2014 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės akte Nr. 11K-33 (14) bei jo priede Nr. 1, iš esmės prieštarauja 2015 m. liepos 23 d. eksperimento duomenims.

Kasaciniame skunde kritikuojamos specialisto 2013 m. kovo 29 d. Nr. 11K-360 (12) ir ekspertizių 2014 m. rugpjūčio 18 d. aktų Nr. 11K-33 (14), Nr. 11K-146(14) išvados, kuriomis rėmėsi teismai. Kasatoriai, nesutikdami su teismo išvadomis dėl pagrindinės sąlygos (automobilio vairuotojos A. J. veiksmų) eismo įvykiui kilti, teigia, kad eismo įvykio kilimo priežastys būna staigios ir netikėtos, todėl būtina objektyviai vertinti eksperto nurodytų aplinkybių atitikimą objektyviems požymiams, išsiaiškinti, kuris eismo dalyvis elgėsi nerūpestingai ar lengvabūdiškai, kuris numatė ar nenumatė, kad dėl savo veikimo ar neveikimo gali sukelti pavojingus padarinius. Svarbu teisingai įvertinti ir eksperto nurodytus dydžius – atstumus, pėdsakus, laiką – tai siejant su bendra eismo įvykio situacija. Toliau kasaciniame skunde cituojamos teismų išvados, kurios, pasak kasatorių, besąlygiškai grindžiamos 2014 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės aktu (ekspertas D. J.) Nr. 11K-33 (14). Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai nenustatė ir priimtuose sprendimuose objektyviais faktiniais duomenimis nepagrindė motociklo ir automobilio, taip pat motociklininko (kuris „paguldžius“ motociklą atsiskyrė nuo savo transporto priemonės) ir automobilio susidūrimo vietų. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad A. J., įvažiuodama į stovėjimo aikštelę, turėjo pravažiuoti tik 3,25 m pločio priešpriešinę eismo juostą (koridorių), o yra kaltinama eismo įvykio metu padariusi R. V. krūtinės bei pilvo sužalojimus, dėl kurių jis mirė (pasekmė), ypač svarbu fiksuoti tikslią automobilio ir motociklininko susidūrimo vietą. Pasak kasatorių, pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės akte Nr. 11K-33 (14) nurodytus duomenis ir išvadas, A. J. visiškai nesusijusi priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, t. y. su R. V. ir jo motociklo griuvimu („guldymu“), slydimu asfaltu. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. V. į automobilio „VW Golf Plus“ dešinį šoną būtų atsitrenkęs motociklo važiavimo (prieš eismo įvykį) eismo juostoje. Tai, kad pasekmės kilo būtent R. V., o ne motociklui atsitrenkus į automobilio dešinį šoną, pripažinta ir teismų sprendimuose. Tokiu atveju nebuvo išnaudotos visos galimybės abejonėms pašalinti dėl eismo įvykio kilimo priežasties ir jo tolesnės eigos vystymosi (mechanizmo), o likusių abejonių teismai neaiškino kaltinamosios A. J. naudai.

Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad, dalyvaujant ekspertui D. J., buvo atlikta ir papildoma eismo įvykio vietos apžiūra, o teisiamajame posėdyje šis parodė, jog byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti transporto priemonių susidūrimo vietą. Pasak kasatorių, eksperto teiginiai 2014 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės akto Nr. 11K-33 (14) išvadų 2, 3, 5, 8 punktuose apie teismo nustatytas bei pirmiau minėtoje 2014 m. vasario 25 d. nutartyje paskirti ekspertizę nurodytas aplinkybes yra tik perrašytas prokuratūros kaltinimo A. J. tekstas. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neįvertino, jog ekspertui D. J. konstatavus, kad motociklo greitis prieš eismo įvykį buvo ne mažesnis kaip 53 km/h ir ne didesnis kaip 75 km/h, transporto priemonių susidūrimo vieta, atsižvelgiant į kintantį motociklo greitį, taip pat privalėtų gerokai kisti. Tai reiškia, kad teismai neišsamiai išnagrinėjo faktinių aplinkybių visetą, padarė klaidų vertindami įrodymų turinį dėl transporto priemonių susidūrimo vietos ir apie motociklo judėjimo prieš įvykį kryptį sprendė to nepagrįsdami jokiais objektyviais duomenimis.

Be to, teismai ignoravo reikšmingą bylai specialisto V. M. 2014 m. spalio 1 d. išvadą Nr. MV 2014-49, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės akto Nr. 11K-33 (14) 1 priede automobilio „VW Golf“ ir motociklo „Honda CBR 1000RR“ padėtys jų susidūrimo metu pavaizduotos neteisingai, nes neatitinka bylos medžiagoje esančių objektyvių duomenų. Nors konstatuota, kad eismo įvykis įvyko ne sankryžoje, bet 2014 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės akto Nr. 11K-33 (14) priede Nr. 1, kuriuo vadovavosi teismai, nurodyta tikėtina „VW Golf Plus“ judėjimo trajektorija posūkio į kairę manevro metu užfiksuota būtent Klaipėdos ir Minijos gatvių važiuojamųjų dalių sankryžoje. Pagal A. J. parodymus, ji važiavo apie 20 km/h greičiu, apie 10 metrų įsijungusi kairio posūkio signalą, pradėjo suktis į kairę būdama arčiau menamos priešpriešines eismo juostas skiriančios linijos. Šios faktinės aplinkybės ekspertizės akto Nr. 11K-33 (14) priedo Nr. 1 schemoje atvaizduotos visiškai priešingai – kad automobilis „VW Golf Plus“, Klaipėdos gatvėje dar prieš Minijos gatvės menamą dešinę kraštinę jau yra įvažiavęs į šių gatvių sankirtos priešpriešines eismo juostas, judėjo tiesiai ir tik vėliau suko į kairę. Pasak kasatorių, tokių aplinkybių visiškai nenustatyta, o A. J. nėra kaltinama KET 113 punkto, kuris reglamentuoja įvažiavimą ir išvažiavimą į (iš) važiuojamųjų dalių sankirtą (-os), pažeidimu. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai vadovavosi būtent eksperto D. J. išvadomis (kurias kasatoriai vadina „išgalvotomis“) ir visiškai nepagrįstai pripažino, kad A. J., sukdama į kairę ne sankryžoje, padarė KET 114 punkto pažeidimą.

Vertinant A. J. ir R. V. veiksmus, būtina išsamiai ir objektyviai nustatyti priežastinį ryšį tarp jų veikų ir atsiradusių padarinių; kokios priežastys lėmė, kad R. V. posūkyje į dešinę bei sudėtingoje Klaipėdos–Žemaitės–Gargždų–Lašupio gatvių sankryžoje, išvažiuodamas pagal ženklinimą iš pagrindinio į šalutinį kelią, nesuvaldė motociklo ar sąmoningai „guldė“ jį ant dešinio šono, pats griuvo ir atsiskyręs nuo motociklo slydo asfaltu; kada transporto priemonių vairuotojai galėjo suprasti esant grėsmę įvykti susidūrimui, kurioje konkrečiai vietoje šie susidūrimai (motociklo ir (ar) motociklininko su automobiliu) įvyko, kokio atstumo ir laiko reikėjo, kad A. J. vairuojamas automobilis išvažiuotų iš R. V. vairuojamo motociklo judėjimo koridoriaus. 2014 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės akte Nr. 11K-33 (14) konstatuota, kad nuo manevro į kairę pradžios iki tikėtino susidūrimo su motociklu vietos automobilis nuvažiavo apie 9,54 m atstumą (priedas Nr. 1); 20 km/h greičiu važiuojantis automobilis šį atstumą įveikia per apie 1,717 sekundės. Dėl to, kad A. J. automobiliu nuo menamos ašinės linijos iš karto suko į automobilių stovėjimo aikštelę ir nėra duomenų, kad ji, įvažiuodama į Klaipėdos–Minijos gatvių sankirtą, būtų pažeidusi KET 113 punkto reikalavimus, o priešpriešinė eismo juosta, t. y. R. V. motociklo judėjimo koridorius yra tik 3,25 m (eismo įvykio apžiūros protokolas ir schema), automobilio „VW Golf Plus“ visas ilgis yra 4,204 m (UAB „Impulsana“ 2014 m. spalio 1 d. specialisto išvados Nr. MV 2014-49 priedas); atlikus visiškai nesudėtingus skaičiavimus (9,54 - (3,25+4,2)=2,09), matyti, jog ir, pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės akto Nr. 11K-33 (14) duomenis, motociklo ir automobilio susidūrimo metu A. J. vairuojamas automobilis visu ilgiu jau turėjo būti įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelės ribas ir jo galinis profilis (bagažinės panelė) būtų apie 2,1 m atstumu iki Klaipėdos gatvės pradžios menamos kraštinės pagal motociklo „Honda CBR 1000RR“ judėjimo kryptį prieš eismo įvykį. Kasaciniame skunde pažymima, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės užfiksuoti duomenys faktiškai sutampa su UAB „Impulsana“ 2013 m. liepos 16 d. specialisto išvados Nr. MV 2013-40 duomenimis (daugiausia tikėtina transporto priemonių susidūrimo vieta – apie 5 m nuo aikštelės krašto – 3 punktas). Tai rodo, kad teismai padarė klaidas vertindami minėto 2014 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės akto turinį, nepagrįstai įrodymais nepripažino UAB „Impulsana“ 2013 m. liepos 16 d. specialisto išvados, kuri atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus. Kasaciniame skunde cituojamos V. M. išvados ir teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas S. K. ir A. C. parodymus dėl R. V. vairuojamo motociklo greičio, nepagrįstai įrodymais nepripažino šių kvalifikuoto specialisto pateiktų duomenų ir tuo esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Be to, neįvertino 2014 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės akto Nr. 11K-33(14) prieštaringos 13 punkto išvados, kad galimybių įvertinti priešpriešiais važiavusio motociklo „Honda CBR 1000RR“ greitį nustatymas nėra eismo įvykius tiriančio teismo eksperto kompetencija.

Kasatorių manymu, teismai nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų nuteistosios A. J. parodymus; skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje neanalizuotos aplinkybės bei nepasisakyta dėl ydingos autoįvykio vietos apžiūros (nefiksuotų pėdsakų, jų parametrų, į bylą pateiktų tik neinformatyvių neskaitmeninių fotonuotraukų). Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl eksperto D. J. iškeltos nepagrįstos versijos, kuria jo paties fotografuoto automobilio „VW Golf Plus“ dešinio galinio rato nuotraukoje (jos skaitmena nepridėta prie bylos) neryškūs objektai priskiriami R. V. paliktoms kraujo dėmėms ir dėl to teigiama, kad R. V. slysdamas atsitrenkė į automobilio „VW Golf Plus“ dešinio šono galinę dalį. Kasatoriai atkreipia dėmesį, kad medikai nefiksavo R. V. išorinių žaizdų, kurios galėjo kraujuoti; jis eismo įvykio metu dėvėjo specialią motociklininko aprangą, šalmą ir kaukę, ant kurių jokių kraujo dėmių nerasta; D. J. pats asmeniškai dalyvavo 2012 m. liepos 24 d. apžiūrint automobilį „VW Golf Plus“ ir šiame apžiūros protokole, kurį pasirašė, nėra jokių duomenų apie rastus panašius į kraują pėdsakus, šios aplinkybės liko neištirtos.

Kasaciniame skunde teigiama, kad skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje nepasisakyta dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo pagal 2013 m. gegužės 31 d. bei 2014 m. lapkričio 26 d. pakeistus kaltinimus, neatsižvelgta į gynybos argumentus, kad eismo įvykio zona apima ruožą nuo sudėtingos Klaipėdos (pagrindinė gatvė), Žemaitės (šalutinė gatvė), Gargždų (pagrindinė gatvė), Klaipėdos (šalutinė gatvė), Lašupio (šalutinė gatvė) gatvių sankryžos iki Klaipėdos (pagrindinė) ir Minijos (šalutinė) gatvių sankryžos. Teismai įrodymais pripažino kelias atskiras liudytojo S. K. parodymų teisme frazes, nepagrįstai nurodydami, kad jis matė, jog motociklas atsitrenkė į automobilio dešinį šoną, nors S. K. pirmosios instancijos teisme teigė to nematęs, o motociklininkas į automobilio šoną atsitrenkė jau stovėjimo aikštelėje prie šaligatvio bordiūro. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu S. K. nurodė, kad nugriuvęs motociklas pračiuožė nekliudęs automobilio, į kurį vėliau atsitrenkė tik motociklininkas. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo S. K. parodymų ikiteisminiame tyrime bei teisme prieštaringumo, jo parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytos susidūrimo vietos neatitikimo po eismo įvykio fiksuotai automobilio „VW Golf Plus“ stovėjimo pagal Klaipėdos gatvės ilgį vietos. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorių, nepagrįstai rėmėsi A. C. parodymais (kad įvažiavus į Dovilus R. V. sumažino greitį iki 50-60 km/h). Byloje nustatyta, kad R. V. važiavo atsilikęs nuo A. C.. S. K. parodė, kad laiko tarpas tarp dviejų motociklų pravažiavimo buvo apie 5 minutės. Važiuojant 50-60 km/h greičiu tai sudaro nuo 4 iki 5 kilometrų atstumą. Iš šių aplinkybių aišku, kad važiuojant priekyje iš tokio atstumo nėra galimybės matyti paskui važiuojančios transporto priemonės.

2015 m. liepos 23 d. eksperimento metu nustatyta, kad A. J. turėjo galimybę priešpriešiais važiuojantį motociklą pastebėti maždaug iš 90–100 metrų atstumo. Bet A. J. „plika akimi“ įvertinti, kad motociklininkas viršija gyvenvietėje leidžiamą 50 km/h greitį būtų galėjusi tik tada, jeigu transporto priemonė būtų važiavusi ne mažesniu kaip 248 km/h greičiu (UAB „Impulsana“ 2013 m. liepos 16 d. specialisto išvados Nr. MV 2013-40). Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas UAB „Impulsana“ specialisto V. M. 2013 m. liepos 16 d. išvadą Nr. MV 2013-40 bei 2014 m. spalio 1 d. specialisto išvadą Nr. MV 2014-49, neįvertino, kad pagal labai ribotus bylos pirminius faktinius duomenis, t. y. užfiksuotą motociklo stabdymo žymę, motociklo ir automobilio padėtis po eismo įvykio ir jų apgadinimus bei kitus jau išvestinius duomenis, buvo modeliuota ir analizuota R. V. sureagavimo į motociklo stabdymą ir griuvimo („guldymo“) aplinkybė (skunde cituojamos V. M. išvados). Kasatoriai teigia, kad 2015 m. liepos 23 d. atliekant eksperimentą, net nesulaukus kada bus surašytas procesinis dokumentas, septyniems eksperimento dalyviams – I. V., V. I., L. P., I. G., P. P., G. P. ir N. B. buvo pateiktas pasirašyti tuščias eksperimento protokolo blankas.

Kasatoriai pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodė, jog automobilio „VW Golf Plus“ dešinės pusės šone nėra 9 x 8 cm ploto bukų paviršių, o esant eksperto G. P. išvadai apie R. V. mirtį nuo krūtinės sumušimo atsitrenkus būtent į tokį paviršių, lieka neįrodyta tai, kad mirtis yra susijusi su jo atsitrenkimu į automobilio „VW Golf Plus“ dalį. Esant šioms aplinkybėms ir nežinant motociklininko slydimo asfaltu trajektorijos, persivertimų amplitudės, šiame kelyje buvusių kliūčių, be to, ir atsižvelgiant į tai, jog A. J. veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su motociklininko R. V. griuvimu ir slydimu asfaltu, apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad R. V. sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė būtent smūginis kontaktas į krūtinės priekinį paviršių, atsitrenkus į jo slydimo kelyje atsiradusią kliūtį, nepatvirtina, kad ta kliūtis buvo A. J. vairuojamo automobilio dešinio šono paviršius.

Kasatoriai teigia, kad buvo interpretuota Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2013 m. kovo 29 d. specialisto išvada Nr. 11K-360 (12), 2014 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės aktai Nr. 11K-33 (14), 11K-146 (14), visiškai atmesta UAB „Impulsana“ 2013 m. liepos 16 d. specialisto išvada Nr. MV 2013-40, 2014 m. spalio 1 d. specialisto išvada Nr. MV 2014-49, kad teismai visus neatitikimus ir netikslumus turėjo pašalinti arba rinktis kaltinamajai palankesnę galimybę, tačiau šį principą pažeidė, sunkino kaltinamosios padėtį.

Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismui atsisakius skirti kompleksinę eismo įvykio (tyrimo), transporto trasologinę, teismo medicinos ir vaizdų ekspertizę bei atsisakius priimti teismo pavedimu atlikto 2015 m. liepos 23 d. eksperimento filmuotą ir fotografuotą medžiagą, buvo esmingai pažeistas rungimosi principas bei nuteisto asmens teisių užtikrinimo pagrindai (BPK 7 straipsnis, 10 straipsnis, 44 straipsnio 6 ir 8 dalys).

Kasaciniame skunde dar kartą cituojami bylos įrodymai, pažymima, kad teismai nevertino 2012 m. liepos 23 d. įvykio vietos apžiūros fotolentelės 1 ir 2 nuotraukų, kuriose automobilis užfiksuotas stovėjimo aikštelėje (šalia šaligatvio bordiūro esant nukritusiai prie priekinio dešinio rato priekinio bamperio dešinės pusės plastmasinei apdailos detalei). Atkreipiamas dėmesys, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės akte Nr. 11K-33 (14) (ekspertas D. J.) nurodytas atstumas (nuo apie 17,8 m iki 21,8 m, 12 punkto išvada) iš esmės prieštarauja kitiems bylos duomenims apie motociklo stabdymo veiksmą ir jo nugriuvimą („paguldymą“) ant dešinio šono. Be to, ekspertas D. J. neatsakė į 2014 m. vasario 25 d. nutartyje nurodytą 12-ą klausimą – kokiu saugiu atstumu automobilio „VW Golf Plus“, važiavusio 20 km/h greičiu, vairuotoja A. J. galėjo pradėti manevrą iš savo eismo juostos į kairėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, jeigu priešais priešpriešine eismo juosta motociklo „Honda CBR 1000RR“ vairuotojas R. V. būtų važiavęs ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, kasatorių manymu, teismai motociklo vairuotojo R. V. veiksmų įtakos eismo įvykiui kilti nenustatinėjo, nesiaiškino ir nesiėmė priemonių, kad būtų objektyviai ir visapusiškai atsakyta į minėtą klausimą, nors nuteistoji ir jos gynėjas teigia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose nurodė, jog motociklo vairuotojas R. V. pažeidė KET 133, 134, 135 reikalavimus, R. V. padaryti KET pažeidimai yra priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu ir buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

Kasaciniame skunde daroma išvada, kad teismai pažeidė reikalavimą įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismo nutarties 10 lape padarytos išvados, iš kurių matyti, kad jose (kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje) neatskleista, kokių būtinų atsargumo priemonių nuteistoji turėjo laikytis, kad išvengtų nuostolingų padarinių, ir kodėl jų nesilaikė, kuo tai pasireiškė, nesiaiškinta, kas lėmė, kad nestabdė ir neapvažiavo kitos transporto priemonės; koks buvo kliūties sudarymo mechanizmas, visiškai nepasisakyta, ar buvo sudaryta kliūtis asfaltu slystančiam motociklininkui (nugriuvęs nuo motociklo jis, specialistų teigimu, gerokai atsiskyrė nuo jo). Pasak kasatorių, teismas padarė tik prielaidas apie tai, kad A. J. tariamai sudarė kliūtį priešpriešiais važiuojančiam motociklui.

Kasaciniame skunde, nesutinkant su civilinio ieškinio klausimo išsprendimu, remiamasi CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.282 straipsnyje išdėstytomis nuostatomis. Kasatorių manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pasisakyta formaliai. Nors apeliacinės instancijos teismas iš A. J. priteistą neturtinę žalą A. V. sumažino iki 12 250 Eur, o A. V. ir P. V. po 4875 Eur, tačiau žalos dydžiai neadekvatūs, neatitinka nuteistosios A. J. ir nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų interesų pusiausvyros. Pasak kasatorių, UAB „Impulsana“ specialisto V. M. ir eksperto D. J. išvados pagrindžia aplinkybę, kad R. V. padaryti pažeidimai prisidėjo prie skaudžių pasekmių kilimo, yra susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir buvo būtinoji tokių padarinių kilimo sąlyga, A. J. nepagrįstai inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 5 dalyje nesant jos kaltės, dėl to teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš A. J. naikintina. Be to, neatsižvelgta į A. J. gaunamas pajamas, šeiminę padėtį. Pasak kasatorių, žemesnieji teismai, spręsdami civilinio ieškinio klausimą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos vertinimo kriterijų, ypač išaiškinimų, kuriuose nurodyta, kad neturtinė žala priteisiama ne pagal giminystės ryšį, bet pagal faktinius santykius, ir kad neturtinės žalos tikslas – tik kompensuoti patirtus išgyvenimus, bet ne suteikti nukentėjusiesiems satisfakciją.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios A. J. ir jos gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą – išsamiai neišnagrinėjo A. J. ir jos gynėjo advokato A. Jokūbausko apeliacinio skundo ir tai yra pagrindas perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Atsiliepime remiamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata ir teigiama, kad pagal

teismų praktiką nėra būtina tiksliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą; išnagrinėtu laikomas toks skundas, kurio argumentai ir reikalavimai yra išnagrinėti iš esmės. Apeliaciniame skunde A. J. ir jos gynėjas advokatas A. Jokūbauskas, nurodydami, jų manymu, esančius neatitikimus liudytojų parodymuose, atliktuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir prieštaravimus specialistų išvadose bei ekspertizių aktuose, prašydami atlikti papildomus tyrimo veiksmus, iš esmės ginčijo A. J. kaltumą, teigdami, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo žuvusiojo motociklininko R. V. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, siekdamas pašalinti apeliaciniame skunde nurodytus prieštaravimus, Klaipėdos apygardos teismas atliko įrodymų tyrimą, nors dalį nuteistosios ir jos gynėjo prašymų atlikti papildomus tyrimo veiksmus teismas atmetė, nes prašyme paskirti ekspertizę nurodyti klausimai jau buvo tirti anksčiau atliktuose tyrimuose. Išnagrinėjęs prašymus atlikti papildomus veiksmus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje informacijos apie nagrinėjamą eismo įvykį yra pakankamai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas ir atitinkamai A. J. ar žuvusiojo kaltės nustatymas yra surinktų ir patikrintų įrodymų vertinimo dalykas. Tai, kad teismas argumentuotai atmetė nuteistosios ir jos gynėjo prašymų dalį, nereiškia teismų šališkumo ar kaltinamojo jam garantuojamų įstatymo teisių suvaržymo.

Atsiliepime pažymima, kad nors kasaciniame skunde teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas netyrė A. J. teisinančių įrodymų, tačiau skundo argumentai yra daugiau nesutikimas su teismų padaryta išvada dėl S. J. kaltės. Kasatoriai suteikia prioritetą specialisto V. M. duotai išvadai, kurią teismai vertino kartu su kitomis byloje esančiomis specialistų išvadomis, ekspertizių aktais ir argumentuotai pasisakė, kad specialisto V. M. išvada, kuri yra vienas iš įrodymų dėl joje nustatyto motociklininko R. V. važiavimo ne mažesniu nei 97 km/h greičiu, esmingai prieštarauja kitų specialistų ir ekspertų išvadoms bei liudytojų A. C. ir S. K. parodymams, mačiusiems važiuojantį R. V. ir nurodžiusiems, jog motociklininko greitis nebuvo drastiškas.

Prokuroras atsiliepime teigia, kad nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus dėl motociklininko R. V. kaltės, įvertinęs bylos aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. V. padaryti pažeidimai: greičio viršijimas ir techniniu požiūriu nepriimtinas motociklo „guldymas“ ant šono, taip jį stabdant, vis tik nebuvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti ir eismo įvykio padariniams atsirasti. Teismas nustatė, kad A. J. automobiliu „Volkswagen Golf Plus“, sukdama į kairę, sudarė kliūtį priešpriešiais atvažiuojančiam motociklininkui R. V., kurį galėjo pastebėti iš pakankamo atstumo, kad galėtų išvengti įvykio, tačiau kilus pavojui eismo saugumui nesustabdė automobilio ir neapvažiavo kliūties nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio motociklininkui, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Šios apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir argumentai paneigia skundo argumentus dėl apeliacinio skundo neišnagrinėjimo ir neva pažeisto rungimosi principo bei pažeistos galimybės gintis. Prokuroro manymu, nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentais dėl priežastinio ryšio tarp motociklininko R. V. veiksmų ir eismo įvykio. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko R. V. važiuojamojoje kelio dalyje. Teismo ekspertai konstatavo, kad R. V. nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti jam griūnant nuo motociklo ir vėliau atsitrenkiant į A. J. vairuotą automobilį; abiem eismo dalyviams pažeidžiant Kelių eismo taisykles, būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti buvo ne motociklininko R. V., o A. J. jau paminėti veiksmai.

Prokuroro manymu, kasatorių argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisiant A. V. 12 250 Eur, o A. ir P. V. po 4875 Eur – atmestini. Jie grindžiami tuo, kad nėra A. J. kaltės ir kad neatsižvelgta į A. J. gaunamas pajamas, šeiminę padėtį, motociklininko R. V. veiksmus, kurie esą buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti bylos medžiaga. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį, kad teismo priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti yra fakto, bet ne teisės klausimas. Apeliacinės instancijos teismas kategoriškai paneigė apeliacinio skundo argumentus, kad A. J. veiksmuose nėra kaltės dėl BK 281 straipsnyje 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Sumažindamas priteistinas sumas nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti šis teismas konstatavo, kad ir motociklininko R. V. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nors ir nenulėmė, bet prisidėjo prie įvykio pasekmių kilimo, t. y. nukentėjusiojo neatsargumas buvo pagrindas gerokai mažinti pirmosios instancijos teismo priteistos nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį. Be to, teismas konstatavo, kad sumažintas neturtinės žalos dydis būtų protingas, adekvatus ir proporcingas, atitiktų A. J. bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, t. y. teismas atsižvelgė ir į A. J. turtinę padėtį bei galimybes tokią priteistą žalą atlyginti.

Prokuroro nuomone, teismai tinkamai įvertino byloje surinktų ir patikrintų įrodymų visumą, tinkamai nustatė eismo įvykio priežastinį ryšį, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl naikinti jų sprendimus ar bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba keisti teismų sprendimus civilinio ieškinio dalyje pagrindo nėra.

Nukentėjusioji A. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios A. J. ir jos gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendį su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi padarytais pakeitimais.

Nukentėjusioji teigia, kad kasacinio skundo teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismo nutartyje iš esmės neatsakyta į apeliacinį skundą, nepagrįsti. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. A. V. pažymi, kad negali būti laikomas esminiu argumentu praktiškai kiekvienas apeliacinio skundo teiginys. BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo aprašomojoje nutarties dalyje išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės. Tačiau, pasak nukentėjusiosios, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino kasatoriams nepalankiai, nereiškia, jog šis vertinimas nepagrįstas, neišsamus ar nešališkas. Nukentėjusioji mano, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai išsamiai išanalizavo bei įvertino motociklo vairuotojo R. V. veiksmų įtaką eismo įvykiui kilti ir padarė teisiškai motyvuotą išvadą, jog esminės įtakos eismo įvykio kilimui turėjo ne žuvusiojo veiksmai, o A. J. padaryti KET pažeidimai.

Nukentėjusioji teigia, kad jos civilinis ieškinys pagrįstas paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais, o nuteistoji neigė kaltę dėl jai inkriminuojamo neatsargaus nusikaltimo ir vilkino teisminį procesą. Apeliacinės instancijos teismas, anot nukentėjusiosios, ir taip gerokai sumažino priteistos neturtinės žalos dydį, taip patenkindamas nuteistosios apeliacinio skundo dalį.

Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas. Kasatorius gali prašyti priimti BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose numatytą sprendimą, nurodydamas konkrečią formuluotę. A. J. ir jos gynėjo advokato A. Jokūbausko kasaciniu skundu prašoma baudžiamąją bylą nutraukti arba grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Toks alternatyvių prašymų formulavimas, pasak A. V., aiškiai rodo kasatorių neapsisprendimą bei nenuoseklumą dėl pasirinktos teisinės pozicijos. Nukentėjusiosios nuomone, nėra galimas kasacinės nutarties priėmimas dviem skirtingais teisiniais pagrindais.

Nuteistosios A. J. ir jos gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimo

Kasatorių prašymas bylą A. J. nutraukti kaip nepadariusiai BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka grindžiamas BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei teismų sprendimų pagrindimą, pažeidimais, pasireiškusiais tuo, kad teismai, kasatorių manymu, netinkamai įvertino bylos įrodymus, nepagrįstai atmetė prašymus skirti pakartotinę ar papildomą eismo įvykio autotechninę ekspertizę, o apeliacinės instancijos teismas neišsamiai atsakė į jų (nuteistosios ir jos gynėjo) apeliacinio skundo argumentus. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame ginčijamas teismų nustatytų faktinių aplinkybių buvimas (teigiant priešingai – A. J. veiksmai nebuvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, ji nėra kalta dėl motociklininko R. V. žūties). Kasatoriai pateikia savo išvadas, kaip turėtų būti įvertinti įrodymai, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, kurios esą paremtos prielaidomis, be to, nurodo, kad liko nenustatytos svarbios įvykio aplinkybės – transporto priemonių susidūrimo vieta ir mechanizmas, motociklo važiavimo greitis (tam esą ir reikėjo skirti dar vieną ekspertizę), nors antra vertus, remdamiesi jų pateiktais specialisto V. M. atlikto tyrimo rezultatais, teigia, kad A. J. nepažeidė KET reikalavimų, o dėl eismo įvykio ir jo metu kilusių padarinių kaltas taisykles pažeidęs motociklo vairuotojas R. V..

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad įrodymų tyrimas bei vertinimas, naujų faktinių aplinkybių nustatymas nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nuteistosios ir jos gynėjo kasacinį skundą nagrinėja tiek, kiek jame nurodyti argumentai susiję su BPK normų taikymu. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tai, jog kasatoriai nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl faktinių aplinkybių nustatymo, savaime nereiškia teisės pažeidimo.

Nagrinėjamoje byloje siekiant išsiaiškinti kiekvieno eismo dalyvio – nuteistosios A. J. ir eismo įvykio metu žuvusio R. V. – veiksmus vairuojant transporto priemones buvo renkami įrodymai ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teisminio nagrinėjimo metu. Antai vykdant pirmosios instancijos teismo pavedimą dar kartą apžiūrėta įvykio vieta, šio veiksmo atlikimo metu padaryti papildomi atstumų tarp įvairių objektų matavimai ir tai užfiksuota protokole bei prie jo pridėtose schemose; be to, teismo nutartimi paskirta kompleksinė eismo įvykio, trasologinė ir teismo medicinos ekspertizė, o ją atlikus pateiktos ekspertų išvados; teisiamajame posėdyje apklausti tyrimus atlikę specialistai, ekspertai. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo pavedimu atliktas eksperimentas, kurio metu atlikti bandymai įvairioms versijoms patikrinti, pateiktas išsamus šių tyrimų veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo protokolas su priedais (įvykio vietos planais). Šie ir visi kiti teisėtais būdais, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, liečiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis), yra teismų posėdžiuose ištirti. Nors kasatoriai teigia, kad, nepatenkinus jų prašymo papildomai rinkti įrodymus, buvo pažeistos jų teisės tinkamai gintis bei įgyvendinti rungtyniškumo principą, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti. Pastebėtina, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis; svarbu tai, kad nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš jos medžiagos, ne tik kaltinimo, bet ir gynybos šalis teikė įrodymus, dalyvavo juos tiriant, turėjo galimybę ginčyti kaltinimo argumentus bei reikšti nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą, ir tai darė, taip pat buvo tenkinama ir dalis gynybos prašymų dėl įrodymų rinkimo. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas nuteistosios ir jos gynėjo apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, jų ginčijamų faktinių aplinkybių nustatymo teisingumą, be kita ko, motyvuotai pasisakė dėl surinktų duomenų pakankamumo, taip pat galimybių išsiaiškinti naujus ar tikslesnius faktus papildomai renkant įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose dėl BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų, faktines įvykio aplinkybes (pvz., tikslų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių važiavimo greitį, labai tikslias judėjimo trajektorijas prieš susidūrimą ir pan.) neretai itin tiksliai nustatyti nėra objektyvių galimybių, tačiau tai nereiškia, kad tokiose situacijose yra neįmanomas teisingas baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimo išsprendimas. Baudžiamojo proceso reikalavimai nėra pažeidžiami, jei apkaltinamasis nuosprendis priimamas patikimai nustačius esmines teisingam bylos išsprendimui aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje tai buvo padaryta. Šiuo atveju tai, kad dalies gynybos prašymų teismas netenkino, dar nereiškia, kad byla išnagrinėta neišsamiai, kad buvo pažeistas rungtyniškumo principas (BPK 7 straipsnis) ar neužtikrinta nuteistosios teisė į gynybą (BPK 10 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tiek kaltinančius, tiek teisinančius bylos įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo bei įrodomosios reikšmės. Išanalizavęs visus įrodymus, iš jų – ir kasaciniame skunde cituojamas ir (ar) kritikuojamas specialistų, ekspertizės akto išvadas, palyginęs jose nurodytas aplinkybes su eksperimento protokole užfiksuotomis aplinkybėmis bei iš kitų šaltinių (įvykio vietos apžiūros, liudytojų parodymų ir t. t.) gauta informacija, taip pat su gynybos pateiktais duomenimis (V. M. išvadomis), apeliacinės instancijos teismas nurodė argumentus, paaiškinančius, kodėl ir kuriais įrodymais yra pagrindas remtis, kokias aplinkybes jie patvirtina, kartu pateikė atsakymus dėl esminių apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo. Teismo nutartyje pateiktos motyvuotos išvados dėl visų įrodymų (kiekvieno atskirai ir visumos) vertinimo atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reikalaujančias tai pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Pažymėtina, kad A. J. kaltę pažeidus KET reikalavimus ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu žuvo R. V., atskleidžiančių faktinių aplinkybių buvimas, priešingai nei teigia kasatoriai, yra nustatytas. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs eismo įvykio, įvykusio R. V. važiuojamojoje eismo juostoje, situaciją, automobilio vairuotojos A. J. ir motociklininko veiksmus bei kitus faktorius, galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, eismo įvykio kilimo mechanizmą ir dėl šio įvykio žuvusio R. V. mirties priežastis, padarė išvadas, kad nuteistoji, vairuodama transporto priemonę (automobilį), elgėsi neatsargiai, nes prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdamas į kairę ne sankryžoje, turėdama galimybę matyti priešais atvažiuojantį motociklą, vairuojamą R. V., nesustabdė automobilio, neapvažiavo kliūties, nedavė kelio motociklui ir šiuo menevru (sukdama į kairę) sudarė kliūtį; taip A. J. sukėlė pavojų, nesiėmė priemonių, kad išvengtų nuostolingų padarinių ir tai lėmė, jog priešpriešiais važiavęs motociklas ir jo vairuotojas trenkėsi į automobilio dešinį šoną, patirdamas sužalojimus krūtinės ir pilvo srityse, dėl kurių mirė. Teismas konstatavo, kad KET 4, 9, 106, 114, 134 punktų reikalavimus pažeidžiantys A. J. veiksmai buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga. Spręsdamas apie priežastinio ryšio buvimą tarp nuteistosios kaip automobilio vairuotojos veiksmų ir kilusių padarinių apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo visus faktus, kuriuos buvo galimybė nustatyti, ir padarė motyvuotas, įrodymų turinį atitinkančias išvadas (jų kartoti nėra būtinybės). Daryti kitokių išvadų teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas įvertino ir motociklininko R. V. veiksmus (greičio viršijimą, motociklo „guldymą“ ant šono) ir nors pripažino, kad jie techniniu požiūriu buvo nepriimtini, neatitiko KET reikalavimų, tačiau padarė išvadą, kad tokie veiksmai nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei automobilio vairuotoja A. J. nebūtų pavojingai manevravusi ir (ar) davusi kelią priešinga kryptimi važiavusiam motociklui. Be to, atsižvelgęs į tai, kad R. V. nebuvo pakankamai atsargus, gerokai sumažino iš nuteistosios priteistinos neturtinės žalos nukentėjusiesiems A. V., A. V. ir P. V. dydį.

Taigi, pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, A. J. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteista pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų, taip pat nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Kasatorių teiginiai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo jų skundo, yra iš esmės deklaratyvūs, prieštarauja šio teismo nutarties turiniui.

Atsižvelgiant į tai, kad kasatorių prašymas atmesti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos grindžiamas tuo, jog esą A. J. nėra kalta dėl R. V. žūties (o jis pats kaltas), ir tokius argumentus atmetus kaip nepagrįstus, klausimo dėl žalos priteisimo teisėjų kolegija nenagrinėja, tik pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla ir išsprendžiamas priimant atitinkamą nuosprendį (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Paminėtos BPK nuostatos nebuvo pažeistos, be to, apeliacinės instancijos teismas išsamiai pagrindė priteistos neturtinės žalos dydį.

Taigi, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų naikinti ar keisti skundžiamus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, jie pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios A. J. ir jos gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                Alvydas Pikelis

                                                                                                                              Rima Ažubalytė

                                                                                                                              Dalia Bajerčiūtė