Civilinė byla Nr. 2-1729-407/2016

Teisminio sprendimo Nr. 2-56-3-01116-2013-1

   Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 31 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1945-254/2016 pagal pareiškėjų G. S., R. S. ir D. D. skundą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ritorema“ 2016 m. balandžio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo; suinteresuotas asmuo – D. N..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2016 m. balandžio 5 d. BUAB ,,Ritorema“ kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kuriuo nutarta atsakovės BUAB ,,Ritorema“ 76 396,13 Eur dydžio reikalavimo teisę į RUAB „Litmontažas“ pardavinėti 2 savaites už 58 300 Eur kainą. Nepardavus reikalavimo teisės, toliau tęsti reikalavimo teisės pardavimą kainą mažinant 30 proc. nuo patvirtintos paskutinės pardavimo kainos. Nepardavus atsakovės reikalavimo teisės nurodytais terminais, sušaukti atsakovės kreditorių susirinkimą dėl tolimesnio pardavimo būdo ir kainos nustatymo. Apie BUAB ,,Ritorema“ reikalavimo teisės pardavimą paskelbti spaudoje ir bankroto administratoriaus intereneto svetainėje.

Pareiškėjai G. S., R. S. ir D. D. (BUAB ,,Ritorema“ kreditoriai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą. Nurodė, jog pradėjus vykdyti šį nutarimą, atsakovė atsisakytų didelės dalies reikalavimo; klausimas dėl reikalavimo teisės pardavimo į kreditorių susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas neinformavus kreditorių apie skolos išieškojimo eigą ir perspektyvas, nutarimas priimtas didžia dalimi vieno kreditoriaus – D. N. balsais, anksčiau priklausiusiais debitorei, kurie sudaro apie 71,15 proc. visų kreditorių balsų, t. y. šiam nutarimui pritarta veikiant ne atsakovės ir jos kreditorių interesais, o jos debitorės interesais. Be to, pareiškėjų nuomone, antstolis nedėjo protingų pastangų vykdydamas išieškojimą iš debitorės, o 2015 m. lapkričio 18 d. buvo įregistruota su debitore susijusi įmonė UAB ,,Lidmontažas“, kuria pasinaudojant gali būti vykdomas verslo perkėlimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai, skundą pateikę 2016 m. balandžio 28 d., praleido ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą 14 dienų terminą. Teismo vertinimu, pareiškėjai nepagrįstai sieja termino pradžią su kreditorių susirinkimo nutarimo kopijos gavimo data (2016 m. balandžio 14 d.). Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 5 d. vykusiame kreditorių susirinkime pareiškėją G. S. atstovavo ta pati atstovė kaip ir kitą įmonės kreditorių – advokatų profesinę bendriją Viliušis ir Astromskis, kuri atstovauja pareiškėjų interesus šioje byloje. Todėl pareiškėjui G. S. apie ginčo nutarimą turėjo būti žinoma jau 2016 m. balandžio 5 d. iš jo interesus šioje byloje atstovaujančios advokatų bendrijos atstovės. Pareiškėja R. S. yra pareiškėjo G. S. sutuoktinė, o pareiškėja D. D. su pareiškėju G. S. susijusi darbiniais santykiais. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad visiems pareiškėjams apie ginčijamą nutarimą turėjo būti žinoma nuo 2016 m. balandžio 5 d., todėl skundas, kuris pateiktas 2016 m. balandžio 28 d., yra pateiktas praleidus 14 dienų terminą, kas sudaro pagrindą atmesti skundą.

Pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo esmės, teismas nurodė, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog egzistuoja galimybė reikalavimo teisę parduoti už aukštesnę nei kreditorių nutarimu patvirtinta kaina. Teismas atsižvelgė į tai, kad debitorė yra restruktūrizuojama įmonė, skundžiamas nutarimas priimtas po to, kai UAB ,,Litmontažas“ iškelta restruktūrizavimo byla,  atsakovės likvidavimo procedūros terminas sueina 2016 m. rugsėjo 17 d., tai reiškia, kad debitorinei skolai parduoti nebeliko daug laiko. Atsižvelgęs į tai, kad išieškojimo procedūrų trukmė didina bankrutavusios įmonės išlaidas ir tuo pačiu mažina kreditorių galimybes atgauti skolas bei aplinkybę, kad įmonei gavus 58 300 Eur kainą ar 40 810 Eur (30 proc.) tikėtina bus dengiami iš dalies trečiosios eilės kreditorių reikalavimai, sprendė, kad bankrutavusios įmonės kreditorių priimtas nutarimas dėl debitorinės skolos pardavimo neprieštarauja ĮBĮ ir CK 1.5 straipsnio nuostatoms ir neproporcingai nepažeidžia kreditorių, tarp jų ir trečiosios eilės kreditorių teisių. Teismas pripažino esant debitorės RUAB ,,Litmontažas“ ir didžiausio BUAB ,,Ritorema“ kreditoriaus D. N. galimą suinteresuotumą, tačiau nurodė, kad net ir nebalsuojant didžiausiajam kreditoriui D. N. kreditorių susirinkime, ginčo nutarimui pritarė daugiau kreditorių, nei jam nepritarė, t. y. „prieš“ ginčijamo nutarimo priėmimą balsavo 11,52 proc. balsų, o „už“ 11,55 proc.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas G. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti skundžiamą nutarimą. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai nustatė pareiškėjų sužinojimo apie skundžiamo nutarimo priėmimo momentą, nepagrįstai termino paduoti skundą skaičiavimo pradžią susiejo su kreditorių susirinkimo data (2016 m. balandžio 5 d.). Šiuo atveju sužinojimo momentas sutapo su kreditorių susirinkimo protokolo gavimo momentu (2016 m. balandžio 14 d.). Kreditorių susirinkimo metu kreditorių balsai nebuvo skaičiuojami, protokolas su suskaičiuotais balsais buvo parengtas jau įvykus susirinkimui, susirinkimo metu jis nebuvo parengtas, nebuvo pateiktas apelianto atstovei. Apie tai, kad nutarimas yra priimtas tapo žinoma elektroniniu paštu gavus bankroto administratoriaus pasirašytą kreditorių susirinkimo protokolą, t. y. 2016 m. balandžio 14 d., todėl nuo šios datos skaičiuotina apskundimo termino pradžia.

2. Teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų ir aplinkybių visumos, spręsdamas dėl ginčijamo nutarimo nesąžiningumo ir prieštaravimo kreditorių teisėms. Teismas tik formaliai įvertino siūlomą pradinę reikalavimo teisės perleidimo kainą, neatsižvelgė į tai, kad kainą siūloma palaipsniui mažinti, kas sudaro prielaidas reikalavimo teisę parduoti už simbolinę kainą. Priešingai nei nurodė teismas, kreditoriai neturėjo galimybės įvertinti nutarimo ekonominio tikslingumo, nes nutarimas priimtas bankroto administratoriui nepateikus kreditoriams informacijos apie skolos apie išieškojimo galimybes ir eigą, nors iki susirinkimo bankroto administratoriui net kelis kartus buvo teiktas prašymas dėl informacijos pateikimo. Teismas nors ir pripažino esant debitorės RUAB ,,Litmontažas“ ir didžiausio BUAB ,,Ritorema“ kreditoriaus D. N. abipusį suinteresuotumą, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nutarimas yra priimta esant interesų konfliktui tarp veikiant ne BUAB ,,Ritorema“ ir jos kreditorių interesais, o įmonės debitorės RUAB ,,Litmontažas“ interesais. Skirtingai nei sprendė teismas, vien ta aplinkybė, kad debitorei iškelta restruktūrizavimo byla, nereiškia, kad skolos išieškojimas tapo negalimas. Teismas visiškai nepasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų apie debitorės siekį išvengti skolos ir galbūt vykdomą verslo perkėlimą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB ,,Ritorema“ bankroto administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo išvada, kad pareiškėjams apie susirinkimą ir jo metu priimtus nutarimus turėjo ir galėjo būti žinoma jau 2016 m. balandžio 5 d., yra pagrįsta. Apeliantas nekelia klausimo dėl netinkamo informavimo apie kreditorių susirinkimą ir jo metu svarstomus klausimus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimai pareiškėjams nebuvo ar negalėjo būti žinomi, ir atitinkamai – ar ginčijamas nutarimas yra priimtas, ar ne.  Apelianto atstovas, vienintelis dalyvavęs kreditorių susirinkime gyvai, dar iki balsavimo buvo informuotas ir supažindintas su gautais balsavimo biuleteniais, todėl net ir nesuskaičiavus visų balsų buvo akivaizdu, kad nutarimas priimtas balsų dauguma. Tai reiškia, kad tiek apeliantas, tiek su apeliantu darbiniais ir šeiminiais santykiais susiję asmenys turėjo žinoti apie kreditorių priimtą sprendimą iki protokolo gavimo.

2. Teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo nutarimas nepažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų. Atskirais atvejais turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir didina administravimo kaštus. Pareiškėjai nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kad yra realių galimybių išieškoti atgauti visą priteistą skolą, priešingai, aplinkybė, kad debitorei iškelta restruktūrizavimo byla, patvirtina, kad proporcingas ir pagrįstas yra bankroto administratoriaus sprendimas dėl reikalavimo teisės pardavimo.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. N. prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog teismas teisingai sprendė, kad terminas nutarimui apskųsti yra praleistas. 2016 m. rugsėjo 9 d. baigiasi BUAB ,,Ritorema“ likvidavimo terminas, tai reiškia, kad nerealizuotas įmonės turtas kreditorių sprendimu turės būti nurašytas (ĮBĮ 33 str. 7 d.). Vien tai, kad įmonės likvidavimo terminas sueina 2016 m. rugsėjo 9 d., spartus turto realizavimas bus naudingesnis kreditoriams nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurios didina administravimo kaštus ir kurių sėkmė nėra garantuota, nes debitorei iškelta restruktūrizavimo byla. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad reikalavimo teisės pardavimui pritarta veikiant ne bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių, o debitorės interesais. ,,Už“ ginčo nutarimą be D. N. balsavo dar 11,55 proc. balsų turintys kreditoriai, o ,,prieš“ – 11,54 proc.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcijoje įtvirtinta, kad iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka parduodamas ne tik nekilnojamasis ir įkeistas turtas, bet ir turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, išskyrus šios dalies 1 ir 4 punktuose ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus. Bazinės socialinės išmokos dydis yra 38 Eur (2014 m. rugsėjo 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 924 ,,Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“), vadinasi, 250 socialinių išmokų dydis yra 9 500 Eur.

Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas kuriuo kreditoriai nutarė pardavinėti 76 396,13 Eur dydžio reikalavimo teisę už 58 300 Eur kainą priimtas 2016 m. balandžio 5 d. Tiek atsakovės turimos reikalavimo teisės dydis (76 396,13 Eur), tiek kreditorių susirinkime nustatyta jos pirminė pardavimo kaina (58 300 Eur) viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą ir nepatenka į atvejus, numatytus ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose ir 33 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Tai reiškia, kad minėta reikalavimo teisė turėjo būti pardavinėjama iš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka (ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p.) ir tik tuo atveju, jei šis turtas būtų neparduotas dvejose varžytinėse, kreditoriai turėtų teisę spręsti dėl kitokios jos realizavimo tvarkos (ĮBĮ 33 str. 1 d. 3 p.). Nustatyta, kad iki skundžiamo nutarimo priėmimo reikalavimo teisė nebuvo pardavinėjama iš varžytinių.

Nors skundžiamame nutarime nėra tiesiogiai nurodyta, tačiau iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad reikalavimo teisė būtų pardavinėjama laisvo pardavimo būdu – kas dvi savaites mažinant jos kainą ir apie reikalavimo teisės pardavimą paskelbiant spaudoje ir bankroto administratoriaus interneto svetainėje. Tai, kad pagal minėtą nutarimą turtas (reikalavimo teisė) nebūtų pardavinėjamas iš varžytinių patvirtina ir minėtame nutarime nustatytas pardavimo tvarkos neatitikimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintam bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašui (toliau – ir Aprašas) (nauja redakcija 2015 m. gruodžio 23 d.). Skundžiamu nutarimu buvo nutarta mažinti turto kainą kas dvi savaites, kai minėtame Apraše nurodyta, kad varžytynės baigiamos po 30 dienų, kai iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymu nustatyta tvarka registruotas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio pradinė turto pardavimo kaina viršija 30 000 Eur ir po 20 dienų, kai iš varžytynių parduodamas visas kitas turtas (Aprašo 19 p.).

ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma, nustatanti joje nurodyto turto (nekilnojamojo, įkeisto kilnojamojo ir turto, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą) pradavimo tvarką, yra imperatyvi. Tai, kad ši norma yra imperatyvi, patvirtina ir ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, suteikianti kreditorių susirinkimui diskrecijos teisę nustatyti ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto turto kitokią pardavimo tvarką tik tada, kai jis neparduotas dvejose varžytinėse (tos pačios apimties ir detalumo, kaip buvo siūloma varžytinių būdu).

Kreditorių susirinkimas, 2016 m. balandžio 5 d. vykusiame kreditorių susirinkime nusprendęs 250 bazinių socialinių išmokų dydį viršijantį turtą pardavinėti laisvo pardavimo būdu, pažeidė imperatyviąją ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto normą. Tai sudaro pagrindą skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą panaikinti.

Panaikinusi kreditorių susirinkimo nutarimą dėl jo prieštaravimo imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms, kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentų, susijusių su skundžiamo nutarimo prieštaravimu bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesams, teisėjų kolegija nevertina.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė ir tuo pagrindu, kad jis pateiktas praleidus senaties terminą (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Atsižvelgdama į bankroto bylų viešą interesą, faktą, kad senaties terminas praleistas nežymiai, skundžiamas nutarimas pažeidžia imperatyvias ĮBĮ nuostatas, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.).

Tenkinus pareiškėjų skundą, iš atsakovės priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teisme pareiškėjas G. S. sumokėjo 1 936 Eur teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 139-140; 2 t., b. l. 6-7). Toks išlaidų dydis, kolegijos vertinimu, neatitinka bylos sudėtingumo, todėl mažintinas iki 600 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

   Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

    Panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ritorema“ 2016 m. balandžio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu.

    Priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ritorema“ (įmonės kodas 157051531) pareiškėjui G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 (šešis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.