Administracinė byla Nr. eI-220-394/2018

                 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00888-2017-0

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 22.2;

22.3; 22.4.1; 55.1.1; 55.1.3; 57.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,

dalyvaujant pareiškėjai J. J., jos atstovėms advokatei Gitanai Gudaitei ir advokato padėjėjai Dovilei Baškytei,

atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui advokato padėjėjui Juriui Petreikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. patikslintus skundus atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl administracijos direktoriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja J. J., atstovaujama advokatės Gitanos Gudaitės, kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. A2-233P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“; 2) įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją sumokėti pareiškėjai 70 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę piniginę išmoką jubiliejaus proga; 3) įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų apmokėti už kasmetines atostogas uždelstas 48 kalendorines dienas ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas; 4) įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų pareiškėjai prieš jos valią suteiktas 4 kalendorines dienas atostogų; 5) priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjos naudai visas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

Pareiškėja patikslintuose skunduose nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovės paaiškino, jog pareiškėjai Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A2-233P skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (pareiškėja supažindinta 2017 m. gegužės 11 d.), kuri pareiškėjai paskirta nepagrįstai, nesant tarnybinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėja jau kurį laiką patiria spaudimą iš atsakovo, kuris pasireiškia ne tik tarnybinės nuobaudos skyrimu, bet ir diskriminaciniu požiūriu dėl atostogų skyrimo ir jų apmokėjimo, skatinamosios išmokos jubiliejaus proga skyrimo. Atsakovo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu yra neteisėti, pažeidžiantys pareiškėjos teises ir garantijas. Pareiškėjai 2016 m. lapkričio 18 d. dokumentų valdymo sistemoje buvo nukreiptas vykdymui Slavsko savivaldybės administracijos kvietimas dalyvauti tarptautiniame tinklinio turnyre. Kvietime buvo informuojama, jog atitinkamos sudėties delegacija – Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centro darbuotojai ir sportininkai – kviečiama į užsienio partnerės Slavsko savivaldybės organizuojamą tinklinio turnyrą. Savivaldybės vadovai ar darbuotojai į šį turnyrą nebuvo kviečiami. Pareiškėja šio dokumento nenukreipė toliau vykdyti jokiam kitam darbuotojui, o vykdė priskirtą užduotį pati. Kadangi delegacijos išvykimo reikalais rūpinosi pats Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centras, Savivaldybė jokių sprendimų, susijusių su delegacijos išvykos organizavimu nepriėmė ir negalėjo priimti. Pareiškėja bendravo su Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotojais, teiraudamasi, kaip vyksta pasiruošimas, vizų gavimas. Pareiškėja buvo informuojama, kad pasiruošimas vyksta tinkamai, be jokių trikdžių. 2016 m. lapkričio 30 d. pareiškėja nusprendė užduoties vykdymą ir pasirengimo išvykai stebėseną perduoti iš atostogų grįžusiai pavaldinei – Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėjai R. P.. Delegacija sėkmingai išvyko ir 2016 m. gruodžio 10 - 11 d. dalyvavo tinklinio turnyre. 2017 m. sausio 11 d. pareiškėja gavo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodoma, jog yra duomenų, kad pareiškėja galimai padarė tarnybinį nusižengimą – t. y., nenuvizavo, nepaskyrė vykdytojo, užduoties, nenustatė užduoties vykdymo terminų ir kontrolės tipo 2016 m. lapkričio 18 d. gautam kvietimui, o dokumentą nukreipė pavaldinei tik 2016 m. lapkričio 30 d. Vadovaujantis 2017 m. sausio 4 d. pranešimu, buvo sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. Pareiškėja 2017 m. sausio 18 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog nukreiptą užduotį vykdė pati, užduotis nereikalavo jokių Savivaldybės veiksmų, tai buvo tik informacinio pobūdžio kreipimasis, visa informacija buvo perduota Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centrui, pareiškėja bendradarbiavo su Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centro darbuotojais ir aktyviai domėjosi kaip vyksta pasiruošimas išvykai. Taigi, pareiškėjos veiksmuose neveikimo nebuvo ir ji nepadarė tarnybinio nusižengimo. 2017 m. sausio 30 d. komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti pateikė išvadą dėl Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės J. J. tarnybinio nusižengimo, kurioje konstatavo, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą neatlikdama savo pareigų, nes dokumentą, kaip nedidelės apimties, turėjo nukreipti R. P. ne 2016 m. lapkričio 30 d., o 2016 m. lapkričio 28 d.; atsižvelgiant į pareiškėjos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į tai, kad nusižengimas išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos skyrimas būtų neobjektyvus, neatitinkantis proporcingumo principo, todėl siūloma pripažinti, kad pareiškėja nepadarė tarnybinio nusižengimo. 2017 m. gegužės 10 d. atsakovas priėmė įsakymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su komisijos siūlymu neskirti tarnybinės nuobaudos ir skiria pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Įsakyme nurodoma, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas galėjo neigiamai atsiliepti tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvoms, jei laiku nebūtų sureaguota ir ištaisyta padaryta klaida. Teigiama, kad pareiškėja atmestinai vykdė užduotis, tikėdamasi, jog tai nebus pastebėta. Pareiškėja nesutinka su tarnybinės nuobaudos skyrimu ir įsakyme nurodytais argumentais. Pareiškėja savo pareigas vykdė tinkamai ir tarnybinio nusižengimo nepadarė. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji neva pažeidė Dokumentų valdymo sistemos naudojimo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo 63 punktą, kuris numato, kad užregistruoti ir paskirstyti pagal vadovybės kuruojamus struktūrinius padalinius ir sritis dokumentai perduodami adresatams. Savivaldybės vadovybė, Savivaldybės padalinių vadovai gautus ir siunčiamus dokumentais vizuoja ISA DVS (ir, jei reikia, popieriniame dokumento variante), paskiria vykdytojus, užduotis, nustato užduočių vykdymo terminus ir kontrolės tipą tą pačią darbo dieną, o didelės apimties dokumentus – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas; Švietimo ir socialinių reikalų departamento nuostatų 17 punktą, kuris numato, kad Departamento direktorius atsako už Departamentui priskirtų, skyrių vedėjai – už skyriams priskirtų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, kiekvienas darbuotojas – už savo pareigų atlikimą; Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.5 punktą, kuris nurodo, kad direktorius organizuoja departamento darbą: paskirsto užduotis departamentui tiesiogiai pavaldiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, bei pavaldžių departamentui skyrių vedėjams, kontroliuoja jų vykdymą ir atsako už departamentui priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą. 2016 m. lapkričio 18  d. kvietimas buvo nukreiptas vykdymui pareiškėjai. Kad pareiškėja buvo pagrindinė atsakinga šio dokumento vykdytoja aiškiai nurodoma ir įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Dokumentų valdymo sistemos naudojimo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo 71 punktas numato, kad Savivaldybės vadovų rezoliucijų pagrindu suformuotos užduoties atsakingas vykdytojas yra atitinkamo padalinio vadovas, 73 punktas numato, kad Savivaldybės administracijos padalinių vadovai, kaip atsakingi vykdytojai, Savivaldybės vadovybės rezoliucijų pagrindu gali formuoti užduotis pavaldiems padalinių darbuotojams. Taigi, pareiškėja, būdama padalinio vadove, turi teisę formuoti užduotis pavaldiems darbuotojams, tačiau niekur nenurodyta, jog pareiškėja privalo nuvizuoti dokumentą. Taigi, padalinio vadovui yra suteikta teisė nuspręsti, kas vykdys vadovybės rezoliucija nukreiptą užduotį – pats padalinio vadovas ar ji bus nukreipta pavaldžiam darbuotojui. Tokia padalinio vadovo teisė pripažįstama ir komisijos išvadoje bei įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo: išvadoje nurodoma, kad J. J., būdama atsakinga ir pagrindine dokumento vykdytoja iki 2016 m. lapkričio 29 d., ir vėliau nusprendusi, kad pagrindinė užduoties vykdytoja bus R. P.; įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nurodoma, kad „būdama atsakinga ir pagrindine dokumento vykdytoja iki 2016 m. lapkričio 29 d., ir tik vėliau nusprendusi, kad pagrindinė užduoties vykdytoja bus <..>. Priešingos išvados neleidžia daryti ir Švietimo ir socialinių reikalų departamento nuostatai ar Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymas. Tiek nuostatai, tiek pareigybės aprašymas numato, kad departamento direktorius yra atsakingas už departamentui priskirtų užduočių įgyvendinimą. Tačiau niekur nenurodoma, jog departamento direktorius negali pats vykdyti departamentui nukreiptos užduoties ir privalo ją nuvizuoti pavaldžiam darbuotojui. Kaip nurodyta, pareiškėja pati vykdė pareiškėjai nukreiptą užduotį ir tik vėliau (2016 m. lapkričio 30 d.) nusprendusi, jog užduotį tikslingą nukreipti pavaldžiai darbuotojai, tą pačią dieną (2016 m. lapkričio 30 d.) ją nuvizavo R. P.. Atsakovo teiginys, jog pareiškėja privalėjo nuvizuoti dokumentą R. P. vos tik jai grįžus iš atostogų, t. y. 2016 m. lapkričio 28 d., yra nepagrįstas, kadangi tuo metu užduotį vykdė dar pati pareiškėja. Ką patvirtina ir pateiktas susirašinėjimas su Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotoju, t. y. 2016 m. lapkričio 28 - 29 d. pareiškėja bendravo su darbuotoju, atsakingu už delegacijos išvyką, ir aktyviai domėjosi užduoties eiga. Ir tik po to, gavusi atsakymus, jog viskas vyksta sklandžiai, pareiškėja priėmė sprendimą nukreipti užduotį stebėjimui pavaldžiai darbuotojai. Kad pareiškėja aktyviai vykdė užduotį patvirtinta ir komisijos išvadoje, kurioje nurodoma, kad J. J. ir iki, ir po nukreipimo vykdyti R. P. dokumentą atliko veiksmus, susijusius su jo nagrinėjimu bei vykdymu. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėja pati vykdė jai nukreiptą užduotį, ir netgi po nukreipimo pavaldžiai darbuotojai toliau rūpinosi užduoties eiga. Be to, nukreipto dokumento vykdymas apsiriboja kvietimo perdavimu Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centrui, o Savivaldybė jokių konkrečių veiksmų organizuojant delegacijos išvyką neprivalo atlikti. Tačiau pareiškėja ne tik nukreipė kvietimą kviečiamai organizacijai, bet ir toliau domėjosi delegacijos formavimu ir išvykos organizavimu, kas įprastai tokios užduoties vykdymo metu nėra atliekama. Atsakovas teigia, jog pareiškėja privalėjo nukreipti dokumentą vykdymui pavaldžiai darbuotojai grįžus iš atostogų 2016 m. lapkričio 28 d., kadangi dokumentas yra nedidelės apimties. Tačiau Dokumentų valdymo sistemos naudojimo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašas nedetalizuoja, kas yra laikoma didelės ir nedidelės apimties dokumentu. Atėjęs kvietimas buvo paruoštas rusų kalba. Aprašo 48 punktas numato, kad užsienio kalba gauti dokumentai išverčiami. Tačiau pareiškėjai buvo pateiktas tik dalinai išverstas dokumentas. Tuo tarpu pareigybės aprašyme iš departamento direktoriaus nereikalaujama mokėti rusų kalbą. Tai, kad dokumentas yra informacinio pobūdžio ir nereikalaujantis aktyvių Savivaldybės veiksmų, nereiškia, jog jis gali būti vertintinas kaip nedidelės apimties. Taigi, pareiškėjos veiksmuose negalima konstatuoti pažeidimo padarymo fakto. Pareiškėja jai nukreiptą vykdyti dokumentą vykdė pati, nenuvizavo jo pavaldžiam darbuotojui. Tik vėliau, nusprendusi, jog visi klausimai yra išsiaiškinti, užduoties eigos stebėjimui dokumentą nukreipė R. P.. Tokį sprendimą pareiškėja priėmė 2016 m. lapkričio 30 d. ir tą pačią dieną nuvizavo jį pavaldžiai darbuotojai. Todėl pareiškėja savo veiksmais nepažeidė nei Dokumentų valdymo sistemos naudojimo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo 63 punkto, nei Švietimo ir socialinių reikalų departamento nuostatų 17 punkto, nei Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.5 punkto. Pareiškėjos veiksmai taip nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėja tinkamai ir laiku pateikė informaciją Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centrui, delegacija 2016 m. gruodžio 10-11 d. sėkmingai dalyvavo tinklinio varžybose. Delegacijos išvyka įvyko be jokių trikdžių. Tai buvo konstatuota ir komisijos išvadoje. Tačiau įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nurodoma, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas galėjo neigiamai atsiliepti tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvoms, jei laiku nebūtų sureaguota ir ištaisyta padaryta klaida. Tokie argumentai yra nepagrįsti, pareiškėjos veiksmai niekaip neigiamai neatsiliepė ir negalėjo atsiliepti tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvoms, kadangi visa informacija buvo perduota laiku, tinkamai, delegacija sėkmingai išvyko ir grįžo, jokių neigiamų pasekmių nekilo. Apie pareiškėjos neva padarytą tarnybinį nusižengimą atsakovas buvo informuotas tik 2017 m. sausio 4 d., praėjus beveik mėnesiui po delegacijos išvykos. Iki to laiko jokios reakcijos dėl šios užduoties vykdymo iš atsakovo nebuvo. Niekas neatliko jokių veiksmų ir netaisė jokių klaidų. Todėl negalima konstatuoti, kad pareiškėjos veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes. Be to, pareiškėja 2016 m. lapkričio 28-30 dienomis dirbo vadybos ekspertų darbo grupėje, kuri atliko Viduklės S. S. gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui kompetencijos ir veiklos atitikties antrajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai nustatymą. Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų 21 punktas nurodo, kad ekspertų grupė mokykloje dirba ne daugiau kaip 4 darbo dienas. Šiuo atveju ekspertų grupė dirbo 3 darbo dienas. Darbas vadybos ekspertų darbo grupėje atestuojant švietimo įstaigos vadovus (pavaduotojus) prilygsta komandiruotei, nes visai darbo dienai išvykstama į mokyklą, kurioje vykdoma atestacija ir ten dirbama: išklausomas vadovo veiklos pristatymas, analizuojami mokyklos veiklos ir vadovo pateikti dokumentai, susipažįstama su edukacinėmis erdvėmis, susitinkama ir mažiausiai po valandą laiko bendraujama su mokyklos savivaldos institucijomis (Mokyklos taryba, Mokinių tarnyba, Mokytojų taryba, Metodine taryba ir pan.), su atestuojamu vadovu aptariama jo parengta vertinimo išvada, veiklos tobulinimo planas ir tobulintinos veiklos sritys. Pareiškėja buvo paskirta ekspertų grupės vadove, taigi, jos dalyvavimas buvo privalomas visas dienas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja net ir negalėjo nukreipti užduoties vykdymo anksčiau nei 2016 m. lapkričio 30 d., kadangi dirbo ne savo kabinete ir neturėjo prisijungimo prie DVS – ji dirbo Viduklės S. S. gimnazijoje. Pareiškėjos veiksmuose nėra visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, t. y., nėra pažeidimo padarymo fakto ir neigiamų pasekmių, todėl negalima tarnybinė atsakomybė ir tarnybinės nuobaudos skyrimas. Net jeigu pareiškėjos veiksmai būtų vertinami kaip tarnybinio nusižengimo padarymas, atsižvelgtina į valstybės tarnautojo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Kaip nurodyta komisijos išvadoje, nusižengimas išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – skyrimas būtų neobjektyvus, neatitinkantis proporcingumo principo. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes ir pareiškėjos veiksmus, neigiamų pasekmių ir pareiškėjos tyčinės kaltės nebuvimą, net ir pripažinus, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, jis turėtų būti vertinamas kaip išimtinai formalus ir mažareikšmis, todėl tarnybinė nuobauda neskiriama. Juo labiau neturėtų būti skiriama griežta nuobauda, t. y., papeikimas. Nors komisijos išvada atsakovui yra neprivaloma ir tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau skiriant tarnybinę nuobaudą turi būti vadovaujamasi tarnybinių nuobaudų skyrimo kriterijais ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementų nustatymu.

Pareiškėja patikslintuose skunduose nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovės dėl vienkartinės piniginės išmokos jubiliejaus proga paaiškino, jog atsakovo kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad gyvenimo jubiliejų progomis tarnautojas yra sveikinamas ir apdovanojamas, išdirbęs savivaldybėje ne mažiau kaip vienerius metus, vienkartine pinigine išmoka (54 punktas). Pareiškėjai 2017 m. vasario 19 d. suėjo 50 metų. Tokiu atveju pareiškėja turėjo būti apdovanojama 70 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartine išmoka. Išsiaiškinusi, kad vienkartinė piniginė išmoka pareiškėjai nebuvo skirta, dėl šios išmokos pareiškėja 2017 m. vasario 27 d. prašymu kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių. Tačiau buvo atsisakyta pareiškėjai skirti vienkartinę išmoką motyvuojant tuo, jog ji paprašė atsakymą pateikti per vieną dieną, jai pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareiškėja piktnaudžiauja savo pareigomis ir taip apsunkina Savivaldybės administracijos darbą. Pagal Kolektyvinės sutarties nuostatas vienkartinė išmoka jubiliejaus proga yra skiriama. Tai reiškia, kad, jei tarnautojui per paskutinius 12 mėnesių nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, per metus nebuvo paskirta jokia kita vienkartinė išmoka, išmoka jubiliejaus proga tarnautojui privalo būti skiriama. Šiuo atveju pareiškėjai tarnybinė nuobauda dar nebuvo paskirta, jokia kita vienkartinė išmoka nebuvo išmokėta, taigi, nebuvo jokių priežasčių neskirti vienkartinės išmokos jubiliejaus proga. Tokie motyvai, jog pareiškėja paprašė pateikti atsakymą per vieną dieną ar piktnaudžiauja pareigomis ir trukdo administracijos darbui, yra niekuo nepagrįsti ir nereikšmingi šiuo atveju.  Tai  tik  akivaizdžiai  parodo  priešišką  nusiteikimą  pareiškėjos   atžvilgiu  ir diskriminavimą lyginant su kitais darbuotojais. Kolektyvinėje sutartyje numatyta, jog vienkartinės piniginės išmokos mokamos esant darbo užmokesčio fondo lėšų ekonomijai. Tačiau Atsakovas vienkartines pinigines išmokas jubiliejų proga 2017 m. I ketvirtį skyrė net penkis kartus. Tai parodo, jog darbo užmokesčio fondo lėšų ekonomija yra ir atsakovas turi finansines galimybes skirti tokias išmokas, todėl pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą išmokėti jai Kolektyvinėje sutartyje numatytą vienkartinę išmoką 50 metų jubiliejaus proga – 70 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio.

Pareiškėja patikslintuose skunduose nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovės dėl kasmetinių mokamų atostogų suteikimo ir apmokėjimo paaiškino, kad pareiškėja dirba pas atsakovą nuo 2013 m. spalio 7 d. Iki 2017 m. vasario mėnesio pareiškėja dėl didelio darbo krūvio dirbo beveik be atostogų ir buvo sukaupusi net 136 dienas atostogų. 2017 m. vasario 13 d. pareiškėja paprašė jai suteikti vieną dieną atostogų. Pareiškėjai buvo grubiai atsakyta, jog, kol nebaigtas tarnybinis patikrinimas, jos atostogų neišleis. Pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas antras tarnybinis patikrinimas ir pareiškėjos buvo paprašyta pateikti pasiaiškinimą. Tačiau pareiškėja turėjo dar dvi dienas pasiaiškinimui pateikti iki termino pabaigos, o kasmetinių atostogų prašė suteikti tik vieną dieną. Vis tik pareiškėjai buvo grubiai pasakyta, jog ji trukdo administracijos darbą ir, jeigu dabar pat nepateiks pasiaiškinimo, atostogos jai nebus suteiktos. Po tokio pokalbio pareiškėjai sutriko sveikata ir pareiškėjai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pareiškėja tokį atsakovo elgesį vertina kaip psichologinį spaudimą, pareiškėjos diskriminavimą ir jos teisių nepaisymą. 2017 m. kovo 13 d pareiškėja vėl paprašė suteikti jai kasmetines atostogas, tačiau buvo atsakyta taip pat, jog kol nebaigtas tarnybinis patikrinimas jos atostogų neišleis. 2017 m. kovo 19 d. pareiškėja vėl paprašė suteikti jai kasmetines atostogas kovo 22-24 d., kovo 27-31 d. ir balandžio 3-7 d., t. y., neįskaitant savaitgalių. Pareiškėjai atostogos buvo suteiktos, tačiau įskaitant savaitgalius. Valstybės tarnybos departamentas Rekomendacijoje dėl valstybės tarnautojų atostogas reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo nurodo, kad valstybės tarnautojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Įstatymų leidėjas nereglamentuoja į kiek dalių kasmetinės atostogos gali būti skaidomos, tačiau nustato vienintelį reikalavimą – kad viena iš suteikiamų valstybės tarnautojui kasmetinių atostogų dalių būtų ne trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Minimo imperatyvaus reikalavimo darbo teisinių santykių šalys negali pakeisti. Teoriškai tai reikštų, kad likusi atostogų dalis galėtų būti suteikiama nors po vieną dieną. Pareiškėjos nepertraukiamos 14 kalendorinių dienų atostogos atostogų grafike buvo numatytos 2017 m. birželio 12-30 d. Taigi, pareiškėja turėjo teisę prašyti suteikti atostogas neįskaitant savaitgalių. Savivaldybėje priimtina praktika, kai darbuotojų prašymu atostogos jiems suteikiamos neįskaitant savaitgalių. Tokia teise naudojasi ir Savivaldybės administracijos direktorius ir kiti Savivaldybės darbuotojai. Tačiau pareiškėjos prašymas kažkodėl buvo diskriminuojamas, prieš pareiškėjos valią  jai suteikiant papildomai 4 kalendorines dienas atostogų. Valstybės tarnybos departamentas Rekomendacijoje dėl valstybės tarnautojų atostogas reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo nurodo, kad apmokėjimas už kasmetines atostogas reglamentuotas Darbo kodekse, kurio 176 straipsnyje nurodyta, jog darbo užmokestis už kasmetines atostogas išmokamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki atostogų pradžios. Tačiau pareiškėjos atžvilgiu šis įstatymas nebuvo taikomas. Už 2017 m. kovo 22 d. – balandžio 7 d. atostogas pareiškėjai darbo užmokestis buvo išmokėtas tik kovo 30 d. (turėjo būti sumokėtas 2017 m. kovo 24 d., uždelstos 6 dienos), už 2017 m. balandžio 12 d. – balandžio 14 d. atostogas pareiškėjai darbo užmokestis buvo išmokėtas tik balandžio 13 d. (turėjo būti sumokėtas 2017 m. balandžio 7 d., uždelstos 6 dienos), už 2017 m. gegužės 3-5 d. atostogas (perkeltos iš 2017 m. balandžio 18 d. – balandžio 21 d.) pareiškėjai darbo užmokestis buvo išmokėtas tik gegužės 15 d. (turėjo būti sumokėtas 2017 m. balandžio 15 d., uždelsta 30 dienų), už 2017 m. birželio 12 d. – birželio 30 d. atostogas pareiškėjai darbo užmokestis buvo išmokėtas tik birželio 15 d. (turėjo būti sumokėtas 2017 m. birželio 9 d., uždelstos 6 dienos).
DK 176 straipsnyje taip pat nurodyta, jog, jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Atsakovas uždelsė sumokėti pareiškėjai už kasmetines atostogas
48 dienas, todėl šios uždelstos išmokėti dienos turėtų būti pridedamos prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų ir apmokamos kaip už kasmetines atostogas. Pareiškėja kreipėsi į atsakovą prašydama prieš jos valią suteiktas 4 kalendorines dienas (du savaitgalius) pridėti prie nepanaudotų kasmetinių atostogų, taip pat pateikė atsakovui prašymą pratęsti kasmetines atostogas tiek dienų, kiek buvo uždelsta sumokėti už atostogas, už pratęstą laiką apmokant kaip už kasmetines atostogas, tačiau atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymus.

Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos patikslintais skundais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. A2-233P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“ paaiškino, jog pareiškėja J. J. yra Švietimo ir socialinių reikalų departamento vadovė, ši pareigybė reikalinga organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių padalinių veiklą, užtikrinti ir atsakyti už departamentui priskirtų funkcijų ir užduočių įgyvendinimą. Pareiškėjai J. J., kaip vadovaujančias pareigas užimančiai ir kitų tarnautojų veiklą koordinuojančiai bei kontroliuojančiai valstybės tarnautojai, yra keliami aukštesni elgesio reikalavimai nei eiliniams valstybės tarnautojams. Pareiškėjos J. J. tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, todėl vien pažeidimo dėl aplaidumo padarymo faktas diskredituoja pareiškėją J. J., kaip Švietimo ir socialinių reikalų departamento vadovę, turinčią kontroliuoti ir užtikrinti, kad jos pavaldiniai elgtųsi griežtai laikydamiesi teisės aktuose įtvirtintų elgesio standartų. Atsainus ir lengvabūdiškas vadovo požiūris į jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, dezorganizuoja tiek jo vadovaujamo padalinio, tiek ir atskirų pavaldinių požiūrį į jiems pavestas funkcijas, neigiamai atsiliepia veiklos rezultatams. Sprendžiant, kokią tarnybinę nuobaudą skirti pareiškėjai J. J. už padarytą aplaidų tarnybinį nusižengimą, buvo atsižvelgta į visas reikšmingas faktines aplinkybes, taip pat ir į minėtus kriterijus, todėl pareiškėjai J. J. paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir teisinga.

Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdžio metu dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą sumokėti pareiškėjai 70 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę piniginę išmoką jubiliejaus proga paaiškino, kad vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarką nustato Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167. Aprašo 2 punkte nustatyta, kad „vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui gali būti skiriama už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą ir (ar) pavyzdingą tarnybą šiais atvejais: <...> valstybės tarnautojų gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis“ (Aprašo 2.4. papunktis). Aprašo 3 punkte nurodyta, kad „sprendimą dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo valstybės tarnautojui priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo <..>“. Taigi valstybės tarnautojo gyvenimo metų jubiliejinė sukaktis yra tik viena iš sąlygų, kada valstybės tarnautojui gali būti (o ne turi būti) skiriama vienkartinė piniginė išmoka. Aprašo nuostatos vienkartinės piniginės išmokos skyrimą pirmiausia sieja su valstybės tarnautojo nepriekaištingu tarnybinių pareigų atlikimu ir (ar) pavyzdinga tarnyba. Be to, iš Aprašo 3 punkto nuostatos matyti, kad diskrecija nuspręsti, ar yra visos Aprašo 2 punkte nurodytos sąlygos vienkartinei piniginei išmokai valstybės tarnautojui skirti, suteikta valstybės tarnautoją; pareigas priėmusiam asmeniui.

Vadovaudamasis šiomis Aprašo nuostatomis, atsakovo vadovas (Administracijos direktorius), spręsdamas, ar skirti pareiškėjai J. J. piniginę išmoką, neturėjo pagrindo pripažinti, kad pareiškėja J. J. savo pareigas atlieka nepriekaištingai ar kad jos tarnyba yra pavyzdinga. Remiantis Aprašo nuostatomis, buvo priimtas sprendimas pareiškėjai J. J. vienkartinės piniginės išmokos neskirti, todėl pareiškėjos J. J. reikalavimas įpareigoti Atsakovę sumokėti pareiškėjai 70 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę piniginę išmoką jubiliejaus proga yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose ir jo atstovas teismo posėdžio metu dėl pareiškėjos reikalavimų įpareigoti atsakovą pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų apmokėti už kasmetines atostogas uždelstas 48 kalendorines dienas ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas bei įpareigoti atsakovą pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų pareiškėjai prieš jos valią suteiktas 4 kalendorines dienas atostogų, savo nesutikimą su šiuo pareiškėjos skundo reikalavimu grindė tuo, kad pastarieji reikalavimai yra nepagrįsti. Dėl užmokesčio už kasmetines atostogas laikotarpiu 2017-03-22 – 2017-04-07 sumokėjimo nurodė, kad pareiškėja J. J. 2017 m. kovo 20 d., turėdama nedarbingumo pažymėjimą (nuo 2017 m. vasario 16 d. iki š. m. kovo 23 d. imtinai), el. paštu pateikė prašymą, kuriuo paprašė jai suteikti kasmetines atostogas: nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. kovo 24 d., nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. Administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. įsakymu kasmetinės atostogos jai buvo suteiktos nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. imtinai. Kadangi prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo Administracijos direktoriui nebuvo pateiktas prieš 7 kalendorines dienas iki atostogų pradžios, o jis pateiktas tik prieš 1 kalendorinę dieną iki kasmetinių atostogų pradžios, todėl užmokestis už kasmetines atostogas negalėjo būti išmokėtas prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Užmokestis už kasmetines atostogas pareiškėjai išmokėtas 2017 m. kovo 30 d., nes atsakovas neturėjo realios galimybės užmokestį už atostogas sumokėti ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas dėl to, kad pareiškėja prašymą suteikti atostogas pateikė nesilaikydama Aprašo ir Darbo reglamento nustatytos tvarkos. Be to, svarstant pareiškėjos J. J. 2017 m. kovo 20 d. prašymą, kurį ji pateikė būdama laikinai nedarbinga, nebuvo aišku, kiek dar gali užsitęsti pareiškėjos J. J. nedarbingumas (pareiškėjos J. J. nedarbingumas tęsėsi ne iki 2017 m. kovo 21 d., kaip buvo numatyta, o iki 2017 m. kovo 23 d.). Dėl užmokesčio už kasmetines atostogas laikotarpiu 2017-04-12 – 2017-04-14 sumokėjimo atsakovas nurodė, kad pareiškėja J. J., būdama kasmetinėse atostogose, 2017 m. balandžio 5 d. pateikė, kuriuo paprašė jai suteiktų kasmetinių atostogų dienas (2017 m. kovo 22 d. ir 23 d.), kurias ji sirgo, perkelti į 2017 m. balandžio 10 ir 11 dienas, bei papildomai suteikti kasmetines atostogas 2017 m. balandžio 12-14 dienomis. Atsižvelgdamas į šį pareiškėjos J. J. prašymą, Administracijos direktorius 2017 m. balandžio 6 d. priėmė įsakymą, kuriuo perkėlė pareiškėjos J. J. nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas (t. y. 2017 m. kovo 22 d. ir 23 d.) į, atitinkamai, 2017 m. balandžio 10 d. ir 11 d. bei papildomai suteikė atostogas 2017 m. balandžio 12-14 dienomis. Užmokestis už kasmetines atostogas (už šį laikotarpį) negalėjo būti pareiškėjai J. J. sumokėtas 2017 m. balandžio 7 d., kaip patikslintuose reikalavimuose nurodo pareiškėja, kadangi ji prašymą pateikė 2017 m. balandžio 5 d., tuo tarpu Apraše ir Darbo reglamente nustatytas reikalavimas prašymą dėl kasmetinių atostogų pateikti prieš 7 kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Užmokestis už kasmetines atostogas pareiškėjai J. J. sumokėtas 2017 m. balandžio 13 d. Dėl užmokesčio už kasmetines atostogas laikotarpiu 2017 m. gegužės 3-5 d. sumokėjimo atsakovas nurodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. (penktadienį) pareiškėja J. J. savo kasmetinių atostogų metu (balandžio 12-14 d.) el. paštu pateikė prašymą, kuriuo paprašė suteikti jai kasmetines atostogas 2017 m. balandžio 18-21 dienomis. Atsižvelgiant į pareiškėjos J. J. prašymą suteikti jai kasmetines atostogas, kurios jai buvo būtinos sergančiai mamai prižiūrėti, buvo parengtas ir Administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. pasirašytas įsakymas, kuriuo pareiškėjai J. J. buvo suteiktos atostogos nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki balandžio 21 d. imtinai. Kaip paaiškėjo vėliau, pareiškėja J. J. 2017 m. balandžio 18 d. susirgo, ir laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki gegužės 2 d. sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Rengiant Administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymą „Dėl atostogų suteikimo J. J.“, atsakovui nebuvo žinoma apie tai, kad pareiškėja J. J. 2017 m. balandžio 18 d. susirgo, kadangi žinant tokią aplinkybę, nebūtų prasmės rengti įsakymą dėl sergančios ir nedarbingumą turinčios pareiškėjos J. J. atostogų. 2017 m. balandžio 27 d. (ketvirtadienį) (t. y. nedarbingumo laikotarpiu) pareiškėja J. J. el. paštu pateikė prašymą, kuriuo paprašė jai suteiktų kasmetinių atostogų dienas (t. y. 2017 m. balandžio 18-21 d.), per kurias ji sirgo ir turėjo nedarbingumą, perkelti į 2017 m. gegužės 2-5 dienas. Administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. atostogos perkeltos ir suteiktos nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. Patikslintuose skundo reikalavimuose pareiškėja tvirtina, jog užmokestis už atostogų laikotarpį 2017 m. balandžio 18-21 d., kuris vėliau dėl jos ligos perkeltas į 2017 m. gegužės 3-5 d., turėjo būti sumokėtas 2017 m. balandžio 15 d. (t. y. šeštadienį). Akivaizdu, jog toks pareiškėjos tvirtinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Minėta, jog prašymą dėl atostogų ji pateikė 2017 m. balandžio 14 d., penktadienį, be to, nesilaikydama Apraše ir Darbo reglamente nustatyto reikalavimo prašymą dėl kasmetinių atostogų pateikti prieš 7 kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Atsakovas neturėjo jokios objektyvios galimybės užmokestį už atostogas pareiškėjai J. J. sumokėti jau sekančią dieną po prašymo pateikimo dienos, kadangi tai ne tik prieštarauja Aprašo ir Darbo reglamento nuostatoms, tačiau 2017 m. balandžio 15 d. buvo šeštadienis, nedarbo diena. Dėl užmokesčio už kasmetines atostogas laikotarpiu 2017-06-12 – 2017-06-30 sumokėjimo atsakovas nurodė, kad 2017 m. gegužės 24 d. pareiškėja J. J. pateikė prašymą, kuriuo paprašė suteikti jai kasmetines atostogas nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki birželio 23 d. Pareiškėjos prašyme nurodytas atostogų laikotarpis nuo gegužės 30 d. iki birželio 23 d. įsiterpė į Raseinių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir valstybės tarnautojų atostogų grafiko 2017 metams 69 punktu suteiktą atostogų laikotarpį nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Pareiškėja J. J. nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 9 d. imtinai (penktadienio) turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Todėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. birželio 15 d. įsakymas „Dėl J. J. atostogų suteikimo“ buvo parengtas vadovaujantis 2017 m. birželio 12 ir 13 d. gautais pareiškėjos J. J. prašymais, kai nebuvo pratęstas nedarbingumo laikotarpis ir kai buvo aišku, kad pareiškėja atostogaus pagal patvirtintą grafiką (nuo 2017 m. birželio 12 d. iki š. m. birželio 30 d. imtinai) ir nebesitęs nedarbingumo. Atsižvelgiant į tai, darbo užmokestis už kasmetines atostogas buvo išmokėtas š. m. birželio 15 d. Pati pareiškėja J. J. savo veiksmais sukūrė situaciją, kad Atsakovas neturėjo jokios galimybės užmokestį už kasmetines atostogas pareiškėjai J. J. sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl būtent pareiškėjai J. J. tenka jos pačios elgesio pasekmės. Be to, atsakovas visuomet geranoriškai atsižvelgdavo į pareiškėjos J. J. prašymuose dėl atostogų suteikimo nurodytas aplinkybes ir šiuos pareiškėjos prašymus tenkindavo.

Pareiškėjos patikslinti skundai tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. A2-233P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“, kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėja patikslintais skundais prašo įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmus, o būtent: sumokėti pareiškėjai 70 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę piniginę išmoką jubiliejaus proga, pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų apmokėti už kasmetines atostogas uždelstas 48 kalendorines dienas ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas, bei pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų pareiškėjai prieš jos valią suteiktas 4 kalendorines dienas atostogų.

Dėl pareiškėjai atsakovo 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A2-233P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“ paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo  teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktore – karjeros valstybės tarnautoja ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pareiškėjos darbinę veiklą. Sprendžiant pareiškėjos, kaip karjeros valstybės tarnautojos, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – Taisyklės, redakcija, galiojanti nuo 2012 m. lapkričio 1 d.).

Skundžiamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas  (toliau – ir skundžiamas įsakymas) priimtas, vadovaujantis  Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 ir 6 punktais, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 2 punktu, 30 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1 punktu, atsižvelgus į pareiškėjos nedarbingumo ir atostogų laikotarpius, į J. J. 2017 m. sausio 18 d. paaiškinimą, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 9P sudarytos komisijos 2017 m. sausio 30 d. išvadą Nr. P9-4 „Dėl Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės J. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), su kurios dalimi (dėl nuobaudos neskyrimo) administracijos direktorius nesutiko įsakyme išdėstytų motyvų pagrindu. Atsakovas skundžiamame įsakyme konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, neatsakingumo, galėjęs neigiamai atsiliepti tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvoms, jei atsakovas laiku nebūtų sureagavęs ir ištaisęs padarytą klaidą; J. J., kaip departamento direktorei yra keliami aukštesni reikalavimai nei eiliniam specialistui: ji turi rodyti pavyzdį kitiems darbuotojams, sąžiningai ir nepriekaištingai atlikti priskirtas funkcijas, vykdyti užduotis, o ne jas atlikti atmestinai, tikintis, kad nebus tai pastebėta. Atsakovas skundžiamu įsakymu pripažino, kad pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė 2016 m. lapkričio 28 d., t. y., būdama atsakinga ir pagrindine dokumento vykdytoja iki 2016 m. lapkričio 29 d., ir tik vėliau nusprendusi, kad toliau pagrindinės užduoties vykdytoja bus Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėja R. P., kaip nedidelės apimties, turėjo nukreipti jai ne 2016 m. lapkričio 30 d., o 2016 m. lapkričio 28 d., todėl tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo; pareiškėja nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal  veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, turimą kvalifikaciją bei darbo patirtį galėjo ir turėjo tai numatyti; laiku nenuvizavusi (nenukreipusi) dokumento, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nevykdė imperatyviai reglamentuotų savo tiesioginių funkcijų, ir skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą už padarytą tarnybinį nusižengimą.

Išvadoje konstatuota, jog J. J. 2016 m. lapkričio 28 d. padarė tarnybinį nusižengimą, neatlikdama savo pareigų, įtvirtintų Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 8 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktuose, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2 punkto 2.1, 2.3 papunkčiuose, 9 punkto 9.1, 9.3 papunkčiuose, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. (5.3) A1-954 patvirtinto Dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) tvarkos aprašo 63 punkte, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4) A2-436P patvirtintų Švietimo ir socialinių reikalų departamento nuostatų 17 punkte, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. (5.4) A2-251P patvirtinto Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.5 papunktyje, nes dokumentą, kaip nedidelės apimties, turėjo nukreipti R. P. ne 2016 m. lapkričio 30 d., o 2016 m. lapkričio 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad J. J. ir iki, ir po nukreipimo vykdyti R. P. dokumentą atliko veiksmus, susijusius su jo nagrinėjimu bei vykdymu, todėl jos kaltės laipsnis mažėja. Tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, J. J. veiksmai nesukėlė materialinės žalos, tiesioginių ar netiesioginių neigiamų pasekmių, tačiau laiku nenuvizavusi (nenukreipusi) dokumento ji nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nevykdė imperatyviai reglamentuotų savo tiesioginių funkcijų (formaliosios sudėties tarnybinis nusižengimas).

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, to paties straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Be to, valstybės tarnautojas privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktus). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose teisės aktuose.

Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui 2017 m. sausio 4 d. pateiktas Kokybės vadybos vyriausiosios specialistės M. L. pranešimas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog Departamento direktorė nenuvizavo, nepaskyrė vykdytojo, užduoties, nenustatė užduočių vykdymo terminų ir kontrolės tipo dėl tą pačią darbo dieną (2016 m. lapkričio 18 d.) jai nukreipto Raseinių rajono savivaldybės administracijos naudojamoje DVS Raseinių, rajono savivaldybės tarybos sekretoriato 2016 m. lapkričio 18 d. registruoto ir tą pačią dieną J. J. nuvizuoto 2016 m. lapkričio 18 d. Slavsko savivaldybės administracijos kvietimo dalyvauti tarptautiniame tinklinio turnyre; J. J. Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėjai R. P. dokumentą nukreipė DVS tik 2016 m. lapkričio 30 d., t. y. per 9 d. d. 2017 m. sausio 11 d. pareiškėjai surašytas nustatytos formos ir turinio pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. PNU-2 (pareiškėja susipažino tą pačią dieną), kuriame nurodyta, jog yra duomenų, kad J. J. nenuvizavo, nepaskyrė vykdytojo, užduoties, nenustatė užduočių vykdymo terminų ir kontrolės tipo dėl tą pačią darbo dieną (2016 m. lapkričio 18 d.) jai nukreipto Raseinių rajono savivaldybės administracijos naudojamoje DVS Raseinių rajono savivaldybės tarybos sekretoriato 2016 m. lapkričio 18 d. registruoto ir pareiškėjai tą pačią dieną nuvizuoto 2016 m. lapkričio 18 d. Slavsko savivaldybės administracijos kvietimo dalyvauti tarptautiniame tinklinio turnyre, o Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėjai R. P. dokumentą nukreipė DVS tik 2016 m. lapkričio 30 d., t. y, per 9 d. d.; J. J. prašyta pateikti paaiškinimą raštu dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo padarymo neveikimu iki 2017 m. sausio 18 d. 2017 m. sausio 18 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėja R. P. atostogavo (2016 m. spalio 13 d. įsakymas Nr. A3-193 A ir 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. A3-227 A); pareiškėja vedėjos atostogų metu laikinai ėjo ir Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėjo pareigas; jos atostogų metu nukreipti raštą darbuotojui, kuris atostogauja nebuvo jokios prasmės, todėl niekam iš specialistų jo nenukreipė ir asmeniškai pati pradėjo jį vykdyti; pareiškėja nukreipė šį raštą Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėjai 2016 m. lapkričio 30 d., 2016 m. lapkričio 28 d. jai grįžus iš atostogų, tai yra per tris darbo dienas, per DVS-o sistemą ir, kaip tiesioginis vadovas, žodžiu paaiškinusi, kas jau yra padaryta, paprašiusi pasidomėti, ar sklandžiai vyksta pasiruošimo išvykai darbai. 2017 m. sausio 30 d. parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. P9-4 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada), su kuria pareiškėja susipažino 2017 m. gegužės 11 d. 2017 m. gegužės 10 d. priimtas skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjai už padarytą tarnybinį nusižengimą buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (pareiškėja susipažino 2017 m. gegužės 11 d.).

Sprendžiant, ar ginčijamu įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad ji neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigų (-as), taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą (ir Taisyklių 3 punktas). Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas (toliau – įstaiga), personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą (toliau – už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo) arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Taisyklių 11 punktas apibrėžia tarnybinio tyrimo atlikimo terminus. Pagal šį punktą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo). Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai (Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija sudaryta 2017 m. sausio 4 d., išvada dėl tarnybinio nusižengimo surašyta 2017 m. sausio 30 d. (t. y. ir nusižengimo paaiškėjimo diena), skundžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimtas 2017 m. gegužės 10 d. (pareiškėja buvo komandiruotėje nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 10 d., laikinai nedarbinga bei atostogavo – nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. gegužės 5 d.), taigi, minėti terminai nebuvo praleisti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija iš esmės laikėsi Taisyklėse nustatytos tarnybinio patikrinimo tvarkos ir terminų, ginčo dėl terminų nesilaikymo tarp bylos šalių taip pat nėra.

Taisyklių 13 punkte numatyta, jog jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, atitinkamais atvejais pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.  Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjai minėta tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad ji pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies  4, 8 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktus (elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas; deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas; laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba; laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.3, 9.1, 9.3 punktus (gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų; būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis; savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai), Dokumentų valdymo sistemos naudojimo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo 63 punktą (gautus ir siunčiamus dokumentus vizuoti ISA DVS, paskirti vykdytojus, užduotis, nustatyti užduočių vykdymo terminus ir kontrolės tipą tą pačią darbo dieną, o didelės apimties dokumentus – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas), Švietimo ir socialinių reikalų departamento nuostatų 17 punktą (atsakyti už Departamentui priskirtų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą bei savo pareigų atlikimą), Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.5 punktą (organizuoti departamento darbą: paskirstyti užduotis departamentui tiesiogiai pavaldiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, bei pavaldžių departamentui skyrių vedėjams, kontroliuoti jų vykdymą ir atsakyti už departamentui priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą): pareiškėja, būdama atsakinga ir pagrindine dokumento vykdytoja iki 2016 m. lapkričio 29 d., ir tik vėliau nusprendusi, kad toliau pagrindinės užduoties vykdytoja bus Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėja R. P., dokumentą, kaip nedidelės apimties, turėjo nukreipti jai ne 2016 m. lapkričio 30 d., o 2016 m. lapkričio 28 d. (neveikimas).

Pareiškėja, teigdama, kad savo pareigas atliko tinkamai, nesutinka su tarnybinės nuobaudos skyrimu ir skundžiamame įsakyme pateiktu jos veiksmų įvertinimu. Pareiškėja teigia, jog savo pareigas vykdė tinkamai ir tarnybinio nusižengimo nepadarė, o būtent, kad pareiškėja, būdama pagrindine atsakinga dokumento vykdytoja, pati vykdė jai nukreiptą (2016 m. lapkričio 18 d.) užduotį, o po nukreipimo  pavaldžiai darbuotojai – R. P. (2016 m. lapkričio 30 d.) ir toliau rūpinosi užduoties eiga, be to, pareiškėjos veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių.

Pažymėtina, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti pareiškėjos konkrečius veiksmus, atliekant tarnybines užduotis, bei pateikti šių veiksmų įvertinimą pareiškėjos veiklą reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų taikymo požiūriu.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose institucijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Kaip minėta, tarnybinis nusižengimas įstatyme suprantamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnautojo pareigos yra nustatomos įstatymais, o taip pat pareigybės aprašyme. Vertinant, ar tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų  atlikimą. Tarnybinis  nusižengimas gali būti  padarytas tik priešingais teisei kaltais tarnautojo veiksmais ar neveikimu.

Iš byloje esančio pareiškėjos 2017 m. sausio 18 d. paaiškinimo matyti, kad pareiškėja išsamiai, pagrįsdama faktinėmis aplinkybėmis, nurodė, jog visus veiksmus, susijusius su rašto nagrinėjimu ir sėkmingu situacijos išsprendimu, atliko pati iki rašto nukreipimo R. P., kuri nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. atostogavo, pastarosios pareigas atostogų metu laikinai ėjo pareiškėja, todėl atostogų metu nukreipti raštą darbuotojui, kuris atostogauja, nebuvo jokios prasmės ir raštą pastarajai nukreipė per 3 darbo dienas jai grįžus po atostogų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad asmeniui taikant tarnybinę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu nustatytais terminais, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistavusias faktines aplinkybes, kurios sudarė galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005; 2010 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-876/2010).

Įvertinus Išvadoje bei skundžiamame įsakyme nurodytas aplinkybes, įrodymus, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, darytina išvada, jog atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių spręsti, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti tarnybinę atsakomybę pareiškėjai. Nors pareiškėja neatliko visų galimų atsakovo įvardintų veiksmų, susijusių su nukreiptos užduoties savalaikiu paskyrimu atsakingam tarnautojui, tai šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo sutikti su atsakovo vertinimu, kad pareiškėja užduotį vykdė aplaidžiai, neatsakingai, kas galėjo neigiamai atsiliepti tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvoms (kaip tai yra nurodoma skundžiamame įsakyme). Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė ir atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje, pareiškėja ir iki, ir po nukreipimo vykdyti R. P. dokumentą atliko veiksmus, susijusius su jo vykdymu, todėl nesutiktina su atsakovo teiginiais, jog pareiškėja užduotį vykdė atmestinai, tikintis, kad tai nebus pastebėta. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėja pati buvo atsakinga ir pagrindinė dokumento vykdytoja iki 2016 m. lapkričio 29 d., užduotį nukreipė atsakingai darbuotojai 2016 m. lapkričio 30 d., bet ne 2016 m. lapkričio 28 d., tik pastarajai grįžus į darbą po kasmetinių atostogų, t. y. terminą praleidusi dvi dienas. Be to, Komisija išvadoje pripažino, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, mažareikšmis, todėl siūlė pripažinti, kad pareiškėja nepadarė tarnybinio nusižengimo ir nuobaudos neskirti. Skundžiamame įsakyme administracijos direktorius nepagrįstai nurodė, kad tarnybinis nusižengimas galėjo neigiamai atsiliepti tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvoms, jei laiku nebūtų sureagavę ir ištaisę padarytą klaidą, kadangi byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias administracijos direktoriaus įsakyme nurodytas aplinkybes, jų nenenurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu. Iš Dokumentų valdymo sistemos naudojimo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-954, (toliau – ir Aprašas) 63 punkto matyti, kad Savivaldybės padalinių vadovai gautus dokumentus vizuota ISA DVS, paskiria vykdytojus,  užduotis, nustato užduočių vykdymo terminus ir kontrolės tipą tą pačią darbo dieną, o didelės apimties dokumentus – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Aprašo  71, 73 punktuose numatyta, jog Savivaldybės vadovų rezoliucijų pagrindu suformuotos užduoties atsakingas vykdytojas yra atitinkamo padalinio vadovas; Savivaldybės administracijos padalinių vadovai, kaip atsakingi vykdytojai, Savivaldybės vadovybės rezoliucijų pagrindu gali formuoti užduotis pavaldiems padalinių darbuotojams. Pastebėtina, kad Aprašo nuostatose nėra įtvirtintas draudimas padalinio vadovui vykdyti užduotį (dokumentą) pačiam, kaip ir yra aptariamu atveju, taigi konstatuoti, kad skundžiamame įsakyme nurodytų veiksmų neatlikimas yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsakovas iš esmės netyrė ir pareiškėjos veikos subjektyvaus pagrindo, t. y. neatsižvelgė į visas nagrinėjamos veikos metu egzistavusias faktines aplinkybes, jog  2016 m. lapkričio 28-30 dienomis pareiškėja dirbo vadybos ekspertų darbo grupėje Viduklės S. S. gimnazijoje, todėl  jos galimybė nukreipti užduoties vykdymą anksčiau nei 2016 m. lapkričio 30 d. buvo apsunkinta, atsižvelgiant į užduočių priskyrimą per Dokumentų valdymo sistemą. Valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti institucija. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nepagrindė, jog šiuo konkrečiu atveju buvo faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą už jai priskirtų funkcijų nevykdymą. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste vertintina, jog skundžiamu įsakymu nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes tarnybinio patikrinimo metu surinkta nepakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja padarė veiką, sudarančią atsakovo įvardintą tarnybinio nusižengimo sudėtį, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Įsakymą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

Dėl vienkartinės piniginės išmokos jubiliejaus proga

Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją išmokėti jai 70 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę piniginę išmoką jubiliejaus proga. Nurodo, kad 2017 m. vasario 19 d. jai suėjo 50 metų, pagal Kolektyvinę sutartį ji turėjo būti apdovanota 70 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartine išmoka, išsiaiškinusi, kad vienkartinė išmoka neskirta, kreipėsi su prašymu į administracijos direktorių, tačiau skirti išmoką buvo atsisakyta, nes jai pradėtas tarnybinis patikrinimas, ji piktnaudžiauja savo pareigomis ir paprašė pateikti atsakymą per vieną dieną.

Valstybės tarnautojų socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01) 27 straipsnis, kurio pirmoje dalyje sakoma, kad už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priėmęs asmuo <...> gali skatinti Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o antra šio straipsnio dalis numato, kad valstybės tarnautojai skatinami padėka, vardine dovana, vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 16 d.) patvirtino Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), pagal kurį vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui gali būti skiriama už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą ir (ar) pavyzdingą tarnybą valstybės tarnautojų gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis (2.4 p.), sprendimą dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo valstybės tarnautojui priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo (3 p.), vienkartinė piniginė išmoka neskiriama valstybės tarnautojui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą (6 p.).

Į bylą pateikta Raseinių rajono savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos ir rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 29 d. sudaryta Kolektyvinė sutartis, kurios 52 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojai gali būti skatinami padėka, vardine dovana, vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Kolektyvinės sutarties 54 punktą, valstybės tarnautojas, išdirbęs savivaldybėje ne mažiau kaip vienerius metus, yra sveikinamas ir apdovanojamas vienkartine pinigine išmoka gyvenimo jubiliejų progomis, 50 metų jubiliejaus proga – 70 procentų pareiginės algos dydžio; kiekvienu atveju vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus vienam dirbančiajam ir negali viršyti 100 procentų nustatytos valstybės tarnautojo pareiginės algos dydžio (55 p.), vienkartinės piniginės išmokos mokamos esant darbo užmokesčio fondo lėšų ekonomijai (56 p.), vienkartinė piniginė išmoka neskiriama valstybės tarnautojui, kuriam per paskutinius 12 mėnesių paskirta tarnybinė nuobauda ir jos galiojimas nėra panaikintas (57 p.).

Byloje nėra ginčo, kad Kolektyvinės sutarties nuostatos Raseinių rajono savivaldybės administracijoje 2017 m. vasario mėnesį galiojo, taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjai J. J. 2017 m. vasario 19 d. suėjo 50 metų. Pareiškėja 2017 m. vasario 27 d., vadovaudamasi Kolektyvinės sutarties 54 p., kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių R. A. su prašymu skirti jai 70 procentų pareiginės algos dydžio vienkartinę piniginę išmoką 50-ojo jubiliejaus proga. Administracijos direktorius sprendimu rezoliucijos forma nurodė vienkartinės piniginės išmokos pareiškėjai neskirti, nes „pareiškėja ultimatyviai reikalauja sprendimą priimti per vieną dieną, be to, pareiškėjai pradėti tarnybiniai patikrinimai dėl tarnybinių pareigų neatlikimo, pareiškėja piktnaudžiauja savo pareigomis, tuo apsunkindama Raseinių savivaldybės administracijos darbą“.

Teisėjų kolegijos nuomone, Raseinių rajono savivaldybės administracijoje 2017 m. vasario mėnesį buvo visos sąlygos, numatytos Apraše ir Kolektyvinėje sutartyje, leidžiančios pareiškėjai skirti vienkartinę piniginę išmoką jos gyvenimo jubiliejinės sukakties proga. Pareiškėjai tuo metu nebuvo paskirta jokia tarnybinė nuobauda, anksčiau tokio pobūdžio piniginių išmokų ji nebuvo gavusi, iš pateiktų į bylą duomenų matosi, kad Raseinių rajono savivaldybėje 2017 m. I ketvirtyje jubiliejų progomis buvo paskatinti 5 asmenys, o tai reiškia, kad darbo užmokesčio fondo lėšų ekonomija buvo. Administracijos direktorius savo sprendimą neskirti vienkartinės išmokos motyvavo tuo, kad pareiškėjai pradėti tarnybiniai patikrinimai dėl tarnybinių pareigų neatlikimo ir pareiškėja piktnaudžiauja savo pareigomis, tačiau tiek Apraše, tiek Kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad vienkartinė piniginė išmoka neskiriama tik tuo atveju, jei valstybės tarnautojas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos atveju jau buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl gauto rašto nenuvizavimo pavaldžiam darbuotojui, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja netinkamai atlieka savo tarnybines pareigas ar jomis piktnaudžiauja. Kolektyvinės sutarties 54 punktas numato, kad valstybės tarnautojas, išdirbęs savivaldybėje ne mažiau kaip vienerius metus, gyvenimo jubiliejų progomis yra sveikinamas ir apdovanojamas vienkartine pinigine išmoka, šis Kolektyvinės sutarties punktas, kaip ir kitos Kolektyvinės sutarties sąlygos, administracijos direktoriui yra privalomas, todėl direktorius nepagrįstai atsisakė skirti vienkartinę piniginę išmoką pareiškėjai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas išmokėti pareiškėjai 70 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę piniginę išmoką 50-ojo jubiliejaus proga.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų apmokėti už kasmetines atostogas uždelstas 48 kalendorines dienas ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas

Pareiškėja teigia, kad atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija uždelsė sumokėti jai darbo užmokestį už 2017 m. kovo 22 d. – balandžio 7 d. atostogas 6 dienas (išmokėtas 2017 m. kovo 30 d., turėjo būti – 2017 m. kovo 24 d.),  už 2017 m. balandžio 12 d. – balandžio 14 d. atostogas – 6 dienas (išmokėtas 2017 m. balandžio 13 d.,  turėjo būti – 2017 m. balandžio 7 d.), už 2017 m. gegužės 3-5 d. atostogas (perkeltos iš 2017 m. balandžio 18-21 d.) – 30 dienų (išmokėtas 2017 m. gegužės 15 d., turėjo būti – 2017 m. balandžio 15 d. (šeštadienis), už 2017 m. birželio 12 d. – birželio 30 d. atostogas – 6 dienas (išmokėtas 2017 m. birželio 15 d., turėjo būti – 2017 m. birželio 9 d.). Iš viso, pareiškėjos teigimu, darbdavys, pažeisdamas Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalies nuostatas, 2017 m. kovo – birželio mėn. laikotarpiu uždelsė sumokėti jai darbo užmokestį 48 dienas, todėl šios uždelstos išmokėti dienos turėtų būti pridedamos prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų ir apmokamos kaip už kasmetines atostogas.

Atsakovas, nesutikdamas su pastaruoju pareiškėjos reikalavimu, paaiškino, jog pati pareiškėja J. J. savo veiksmais sukūrė situacijas, kuomet atsakovas neturėjo galimybės užmokestį už kasmetines atostogas pareiškėjai sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka,
t. y. pareiškėja savo  prašymus dėl kasmetinių atostogų suteikimo pateikė nesilaikydama Apraše ir Darbo reglamente nustatytos tvarkos, prašymus dėl kasmetinių atostogų suteikimo teikė likus vienai ar kelioms dienoms iki atostogų, taip pat laikinojo nedarbingumo metu, atsakovas neturėjo  objektyvios galimybės užmokestį už atostogas pareiškėjai sumokėti sekančią dieną po prašymo pateikimo dienos, todėl pareiškėjai tenka jos elgesio pasekmės.

Darbo kodekso (taikytina redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 176 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Taigi, ši norma įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už atostogų laikotarpį su darbuotoju atsiskaitoma iki atostogų pradžios. 

Darbo kodekso 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad tais atvejais, kai šis kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. DK neįtvirtina konkretaus termino, prieš kiek laiko iki pageidaujamų atostogų darbuotojas turi išreikšti savo valią jas suteikti parašydamas prašymą darbdaviui.  DK 35 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Šios nuostatos įtvirtina teisių ir pareigų vienovę, tai nagrinėjamos bylos kontekste reiškia darbuotojo pareigą informuoti darbdavį dėl atostogų suteikimo likus pakankamai laiko iki jų pradžios, kad darbdavys galėtų apsispręsti, priimti sprendimą (įsakymą) dėl atostogų suteikimo bei įgyvendinti savo pareigą jas apmokėti DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais. Tik tinkamai įvykdęs savo pareigą informuoti darbdavį, darbuotojas įgyją teisėtą lūkestį kad užmokestis už kasmetines atostogas bus sumokėtas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Jei darbuotojui tinkamai vykdant savo pareigas užmokestis už kasmetines atostogas neišmokamas DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, darbuotojas gali pareikšti pageidavimą pratęsti atostogas tiek dienų, kiek buvo uždelsta apmokėti. Atostogų pratęsimas darbdaviui vėluojant sumokėti už jas, kaip ir jų suteikimas ar perkėlimas (DK 169 straipsnio 2 dalis, 174 straipsnio 1 dalis), yra darbuotojo teisė, derintina su darbdaviu, todėl jis, siekdamas šia teise pasinaudoti, savo valią paprastai turi išreikšti atostogų metu ar per protingą laiką (bet nedelsdamas) joms pasibaigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2012).

Byloje nustatyta, jog pareiškėja prašymą dėl 2017 m. kovo 22 d. – balandžio 7 d. kasmetinių atostogų suteikimo administracijos direktoriui pateikė 2017 m. kovo 20 d. – prieš 1 kalendorinę dieną iki kasmetinių atostogų pradžios, taip pat laikino nedarbingumo metu (pareiškėjos nedarbingumas tęsėsi iki 2017 m. kovo 23 d.), pareiškėjai atostogos buvo suteiktos administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. įsakymu, užmokestis už šias atostogas sumokėtas 2017 m. kovo 30 d.; prašymą dėl 2017 m. balandžio 12-14 d. kasmetinių atostogų suteikimo pareiškėja pateikė 2017 m. balandžio 5 d., užmokestis už šias atostogas pareiškėjai sumokėtas 2017 m. balandžio 13 d.; prašymą dėl 2017 m. gegužės 3-5 d. kasmetinių atostogų suteikimo (perkėlimo iš suteiktų kasmetinių atostogų 2017 m. balandžio 18-21 d., kuomet pareiškėja sirgo (nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki gegužės 2 d.) pateikė 2017 m. balandžio 27 d., būdama laikinai nedarbinga, administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu pareiškėjos atostogos perkeltos (suteikiant atostogas), užmokestis už šias atostogas sumokėtas 2017 m. gegužės 15 d.; prašymą dėl kasmetinių atostogų pagal grafiką 2017 m. birželio 12-30 d. suteikimo pareiškėja pateikė 2017 m. gegužės 24 d. (taip pat 2017 m. birželio 12 ir 13 d. prašymai) (pareiškėja nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 9 d. (penktadienis) buvo laikinai nedarbinga), 2017 m. birželio 15 d. įsakymu pareiškėjai buvo suteiktos kasmetinės atostogos, užmokestis už šias atostogas sumokėtas 2017 m. birželio 15 d. Pareiškėja prašymą pratęsti kasmetines atostogas tiek dienų, kiek buvo uždelsta sumokėti už atostogas, atsakovui pateikė 2017 m. birželio 15 d. (II t., b. l. 4). Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija 2017 m. birželio 26 d. atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą (II t., b. l. 10).

Dėl užmokesčio už 2017 m. kovo 22 d. – balandžio 7 d. kasmetines atostogas pažymėtina, kad šiuo atveju pati pareiškėja pateikė prašymą dėl atostogų likus vienai dienai iki jų pradžios. Darbdavys tą pačią dieną priėmė įsakymą dėl atostogų suteikimo, užmokestis už šias atostogas sumokėtas 2017 m. kovo 30 d. Šios aplinkybės, viena vertus, įrodo, kad darbdavys neturėjo realios galimybės užmokestį už atostogas sumokėti ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, kita vertus – atskleidžia tarp šalių (darbdavio ir darbuotojo) susitarimą (taip pat ir sutikimą) nukrypti nuo DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatytos apmokėjimo už atostogas tvarkos. Byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistavo DK 176 straipsnio 2 dalies taikymui reikalingų juridinių faktų visuma, t. y. kad pareiškėja prašymą suteikti atostogas pateikė likus daugiau kaip trims dienoms iki jų pradžios, darbdavys pažeidė apmokėjimo už atostogas tvarką, o pareiškėja iki atostogų, jų metu ar per protingą terminą po jų išreiškė valią pasinaudoti teise atostogas pratęsti. Jau buvo minėta, kad darbuotojas, savo veiksmais sukūręs situaciją, kai užmokesčio už kasmetines atostogas mokėjimas laikantis DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų tampa neįmanomas, netenka teisės šiuo pagrindu reikalauti atostogas pratęsti ir už pratęstą laiką sumokėti. Nepratęstos atostogos nepridedamos prie kasmetinių, taigi ir DK 177 straipsnyje nustatyta piniginė kompensacija nemokama. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamoje situacijoje darbdavys neturėjo realios galimybės užmokestį už atostogas sumokėti ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios, be to, šalys konkliudentiniais veiksmais patvirtino susitarimą dėl kitokios apmokėjimo už kasmetines atostogas tvarkos nei nustatyta DK 176 straipsnio 2 dalyje, todėl šioje normoje įtvirtinti pavėluoto mokėjimo padariniai netaikytini. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų apmokėti už 2017 m. kovo 22 d. – balandžio 7 d. kasmetines atostogas, pasak pareiškėjos, uždelstas 6 kalendorines dienas ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas atmetamas kaip nepagrįstas.  

Dėl užmokesčio už 2017 m. balandžio 12 d. – balandžio 14 d. kasmetines atostogas teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentais, jog nagrinėjamu atveju prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo pareiškėja pateikė laiku, t. y. 2017 m. balandžio 5 d., atsakovas 2017 m. balandžio 6 d. priėmė įsakymą dėl atostogų suteikimo, užmokestis už šias atostogas pareiškėjai turėjo būti sumokėtas ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 7 d., tačiau atsakovas, pažeisdamas DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, minėtą darbo užmokestį sumokėjo tik 2017 m. balandžio 13 d. Pareiškėja prašymą pratęsti kasmetines atostogas tiek dienų, kiek buvo uždelsta sumokėti už atostogas, atsakovui pateikė 2017 m. birželio 15 d. Atsakovas savo veiksmų teisėtumą grindžia tuo, kad ir šiuo atveju pareiškėja nesilaikė Apraše ir Darbo reglamente nustatyto reikalavimo prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo pateikti prieš
7 kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, todėl atsakovas darbo užmokestį už šias atostogas sumokėjo nesilaikydamas DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Teisėjų kolegija, atmesdama atsakovo argumentus nagrinėjamu atveju, pažymi, jog DK 176 straipsnio 2 dalies nuostata išmokėti darbuotojui darbo užmokestį už kasmetines atostogas prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios yra imperatyvi ir teisės normos nenumato galimybės darbdaviui šios nuostatos interpretuoti kitaip, jei darbuotojas įvykdo savo pareigą informuoti darbdavį dėl atostogų suteikimo likus pakankamai laiko iki jų pradžios. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko pagrįstu pareiškėjos argumentą, jog atsakovas šiuo atveju uždelsė 6 kalendorines dienas mokėdamas pareiškėjai darbo užmokestį už aptariamas kasmetines atostogas.

Dėl užmokesčio už 2017 m. gegužės 3-5 d. kasmetines atostogas teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, iš dalies sutikdama su pareiškėjos reikalavimu šiuo atveju, pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad prašymą dėl 2017 m. gegužės 3-5 d. kasmetinių atostogų suteikimo (perkėlimo iš suteiktų kasmetinių atostogų 2017 m. balandžio 18-21 d.) pareiškėja pateikė 2017 m. balandžio 27 d. (ketvirtadienį), prieš 5 kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, tačiau iš jų buvo tik 2 darbo dienos (balandžio 28 d. ir gegužės 2 d.), 2017 m. gegužės 2 d. administracijos direktorius įsakymu suteikė pareiškėjai atostogas, užmokestį už kasmetines atostogas pareiškėjai sumokėjo 2017 m. gegužės 15 d. Pripažintina, jog šiuo aptariamu atveju, atsakovas privalėjo (ir galėjo) pareiškėjai darbo užmokestį už suteiktas atostogas sumokėti bent jau pirmąją atostogų dieną – 2017 m. gegužės 3 d., todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas šiuo atveju uždelsė 12 kalendorinių dienų mokėdamas pareiškėjai darbo užmokestį už aptariamas kasmetines atostogas.

Dėl užmokesčio už 2017 m birželio 12 d. – birželio 30 d. kasmetines atostogas pareiškėja nurodė, jog atsakovas, pareiškėjai išmokėdamas darbo užmokestį už atostogas 2017 m. birželio 15 d., uždelsė 6 dienas, kadangi darbo užmokestis turėjo būti sumokėtas 2017 m. birželio 9 d. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėja 2017 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą suteikti jai kasmetines atostogas nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki birželio 23 d., bet pareiškėjos prašomas atostogų laikotarpis įsiterpė į Raseinių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir valstybės tarnautojų atostogų grafiko 2017 metams 69 punktu suteiktą atostogų laikotarpį nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. birželio 30 d.; pareiškėja nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 9 d. sirgo, todėl administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. birželio 15 d. įsakymas „Dėl J. J. atostogų suteikimo“ buvo parengtas vadovaujantis 2017 m. birželio 12 ir 13 d. gautais pareiškėjos prašymais, kai nebuvo pratęstas nedarbingumo laikotarpis ir kai buvo aišku, kad pareiškėja atostogaus pagal patvirtintą grafiką (nuo 2017 m. birželio 12 d. iki birželio 30 d.).

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog, darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas, o darbdavys – pareigą suteikti jas tais pačiais darbo metais, už kuriuos atostogos yra suteikiamos. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje ši darbuotojo teisė ir atitinkama darbdavio pareiga įgyvendinamos šalių susitarimu. Reikalavimas susitarti dėl darbuotojo teisės į kasmetines atostogas įgyvendinimo tvarkos įstatyme įtvirtintas siekiant maksimaliai suderinti neretai besikertančius darbo sutarties šalių interesus (darbuotojo – pasirinkti atostogas norimos trukmės (pvz., dalimis) ir jam patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės ar įstaigos veiklos efektyvumas). Tačiau darbas turi būti organizuojamas nepažeidžiant darbuotojų teisių, taip pat ir teisių į kasmetinį poilsį, t. y. darbas turi būti organizuojamas taip, kad kiekvienas darbuotojas turėtų realią galimybę pasinaudoti jam įstatymo suteiktomis garantijomis, taip pat ir teise į kasmetines atostogas per tuos metus, už kuriuos atostogos suteikiamos, o ne vėliau (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į DK normas, reglamentuojančias kasmetinių atostogų suteikimo tvarką (DK 165, 169, 172 str.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, taip pat yra pabrėžęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas esmines kasmetinių atostogų ir apmokėjimo už jas garantijas, šių atostogų suteikimo tvarką, t. y. atostogų laiką, jų suteikimą dalimis ir pan., paliko laisvam šalių (darbuotojo ir darbdavio) susitarimui (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį byloje Nr. A756-2056/2010; (2011 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1406/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1988/2012). Taigi, kaip matyti iš minėtų DK nuostatų bei aptartos teismų praktikos, darbuotojas turi teisę gauti visas kasmetines atostogas už kiekvienus darbo metus tais pačiais darbo metais ir bet kuriuo tų darbo metų laiku, susitarus dėl darbuotojo teisės į kasmetines atostogas įgyvendinimo tvarkos. Šiuo atveju darbuotojo ir darbdavio susitarimas apima būtent konkretų atostogų laiką (pagal grafiką ar kt.), trukmę (jų suteikimą dalimis) ir pan.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėja bei atsakovas buvo sutarę, jog pagal patvirtintą grafiką pareiškėja atostogaus laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. birželio 30 d.  Pareiškėja apie tai, jog atostogaus pagal patvirtintą atostogų grafiką, informavo atsakovą 2017 m. birželio 6 d., t. y. prieš 5 kalendorines dienas (3 darbo dienas) iki kasmetinių atostogų pradžios, taigi pareiškėja įgijo teisėtą lūkestį, kad užmokestis už kasmetines atostogas bus sumokėtas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios, kaip tai numatyta DK 176 straipsnio 2 dalyje – 2017 m. birželio 9 d., tačiau jai priklausantis darbo užmokestis buvo sumokėtas tik 2017 m. birželio 15 d., todėl darytina išvada, kad atsakovas uždelsė 6 kalendorines dienas sumokėti pareiškėjai darbo užmokestį už aptariamas kasmetines atostogas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl DK 176 straipsnio 2 dalies nuostatos, įtvirtinančios bendrąją taisyklę, kad už atostogų laikotarpį su darbuotoju atsiskaitoma iki atostogų pradžios, taikymo, atkreipia dėmesį į tai, kad ja, be kita ko, siekiama įgyvendinti DK 165 straipsnyje įtvirtintus atostogų tikslus, t. y. užtikrinti, kad darbuotojas turėtų lėšų, reikalingų poilsiui. Tai patvirtina ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kurioje akcentuojama, kad teisė į mokamas kasmetines atostogas darbuotojui suteikiama tam, kad jis pailsėtų ir turėtų laiko pramogoms bei laisvalaikiui (žr., pvz., ESTT sprendimus bylose Vicente Pereda v. Madrid Movilidad SA, bylos Nr. C-277/08; Gerhard Schultz-Hoff v. Deutsche Rentenversicherung Bund, bylos Nr. C‑350/06; Stringer ir kt. v. Her Majesty’s Revenue and Customs, bylos Nr. C‑520/06).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat į pareiškėjos 2017 m. birželio 16 d. atsakovui pateiktą 2017 m. birželio 15 d. prašymą dėl atostoginių išmokėjimo ir kasmetinių atostogų pratęsimo, atsakovo neigiamą atsakymą, teisėjų kolegija šią pareiškėjos patikslintų skundų dalį laiko iš dalies pagrįsta ir pareiškėjos reikalavimą tenkina iš dalies, įpareigodama atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų kasmetinių atostogų 24 kalendorines dienas ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų
4 kalendorines dienas

Pareiškėja nurodo, kad 2017 m. kovo 19 d. paprašė suteikti jai kasmetines atostogas kovo 22-24 d., kovo 27-31 d. ir balandžio 3-7 d., t. y. neįskaitant savaitgalių, atostogos jai buvo suteiktos įskaitant savaitgalius, prašo teismo įpareigoti atsakovą prie jos nepanaudotų atostogų pridėti 4 kalendorines dienas atostogų.

Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnis reglamentuoja, kad valstybės tarnautojui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos, už pirmuosius tarnybos metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių toje valstybės ar savivaldybės institucijoje. Pagal Darbo kodekso, galiojusio iki 2017-07-01, 169 straipsnį, už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę, kuri nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. Darbo kodekso 172 straipsnis numatė, kad darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Raseinių rajono savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos ir rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Kolektyvinė sutartis numato, kad savivaldybėje metų pradžioje sudaromas preliminarus savivaldybės valstybės tarnautojų ir darbuotojų atostogų grafikas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. kovo 19 d. administracijos direktoriaus pavaduotojui pateikė prašymą suteikti jai kasmetines 3 kalendorinių dienų atostogas 2017 m. kovo 22-24 dienomis, 5 kalendorinių dienų atostogas 2017 m. kovo 27-31 dienomis ir 5 kalendorinių dienų trukmės atostogas 2017 m. balandžio 3-7 dienomis, t. y., pareiškėja prašė suteikti jai 13 kalendorinių dienų trukmės kasmetines atostogas dalimis, neįtraukiant savaitgalių. 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. A-621 pareiškėjai buvo suteiktos 17 kalendorinių dienų trukmės atostogos nuo 2017 m. kovo 22 d. iki balandžio 7 d. imtinai, t. y., keturiomis kalendorinėmis dienomis daugiau, nei ji prašė. Į bylą pateiktas ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir valstybės tarnautojų atostogų grafikas 2017 metams, iš kurio matosi, kad atostogas savivaldybės darbuotojams numatyta suteikti dalimis, viena kurių ne trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų, o kitos dalys – trumpesnės, po 1-5 kalendorines dienas, neįskaitant savaitgalių, pareiškėjos J. J. atostogos pagal šį grafiką numatytos birželio 12 d. – birželio 30 d., t.y. dalis, ilgesnė negu 14 kalendorinių dienų.

Darbo kodekso 4 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, jog tais atvejais, kai šis kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Taigi darbo sutarties šalys gali susitarti tiek dėl atostogų suteikimo laiko, tiek dėl atostogų suteikimo dalimis, atostogų dalių trukmės, įstatymas imperatyviai nustato, tik tai, kad viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Raseinių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų ir valstybės tarnautojų atostogų grafikas patvirtina, kad savivaldybėje tarp administracijos ir darbuotojų yra susitarta dėl atostogų suteikimo dalimis, viena atostogų dalių numatyta ne trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų, į atostogų trukmę neįskaičiuojami savaitgaliai. Administracijos direktorius, suteikdamas pareiškėjai atostogas nuo 2017 m. kovo 22 d. iki balandžio 7 d. imtinai, suteikė jai 4 kalendorinėmis dienomis ilgesnes atostogas, nei ji prašė, visiškai to nemotyvuodamas. Atsakovas nei atsiliepime į pareiškėjo skundą, nei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu dėl tokio atostogų suteikimo pareiškėjai nepasisakė, nenurodė, kodėl pareiškėjos atžvilgiu į jos atostogų trukmę įskaičiuoti savaitgaliai, nors pagal atostogų grafiką kitiems darbuotojams atostogos numatytos dalimis be savaitgalių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ši pareiškėjos skundo dalis tenkintina ir atsakovas įpareigotinas prie jos nepanaudotų atostogų pridėti 4 kalendorines dienas atostogų.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Taip pat pareiškėja patikslintuose skunduose ir teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Remiantis administracinių teismų praktika, pagal ABTĮ 44?45 straipsnių (galiojančio ABTĮ 40–41 straipsnių) nuostatas priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz. LVAT 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu pareiškėjos patikslinti skundai tenkinami iš dalies, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja prašo priteisti 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 2017 m. gruodžio 19 d. prašyme dėl patirtų bylinėjimo išlaidų priteisimo detalizuojamos advokatės atliktos teisinės paslaugos. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja teismui pateikė 2017 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymą Nr. 917 bei 2017 m. gruodžio 19 d. pinigų priėmimo kvito kopiją. Į bylą pateikti įrodymai bei 2017 m. gegužės 26 d. atstovavimo sutartis patvirtina, jog pareiškėja, bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos administraciniame teisme, patyrė prašomas priteisti atstovavimo išlaidas.

Prašyme dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, jog advokatė byloje suteikė paslaugų už 1 500 Eur, kurias sudarė: skundo parengimas (įskaičiuoti visi darbai, įskaitant, bet neapsiribojant susipažinimu su medžiaga, situacijos analize, teismų praktikos analize, skundo parengimu, dokumentų pakeikimu teismui ir kt.).

Teisinių paslaugų teikimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos; aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) Rekomendacijų 7 punktas numatė, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimaliam advokato darbo užmokesčiui už skundo teismui parengimą yra taikomas 2,5 koeficientas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai teisinės paslaugos buvo teikiamos 2017 m. II ketvirtį (skundo pateikimo data), todėl sprendžiant dėl maksimalaus priteistino išlaidų už teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į 2016 m. IV ketvirtį buvusį 822,8 Eur vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi maksimalus advokato darbo užmokesčio už skundo parengimą (įskaitant susipažinimą su dokumentais ir kt.) dydis 2057 Eur (822,8 x 2,5). Palyginus Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius bei pareiškėjos sumokėtą už advokatės suteiktas teisines paslaugas sumą, matyti, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma – 1 500 Eur neviršija pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos.

Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio
11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-32-575/2018). Atsižvelgdama į tai, kad šiuo teismo sprendimu pareiškėjos skundas (patikslinti skundai) tenkinamas ne visa apimtimi, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, ginčo pobūdį bei aukščiau nurodytus skaičiavimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašoma priteisti atstovavimo teisme išlaidų suma, atsižvelgiant į patenkintų (atmestų) reikalavimų dalį
(87,5 proc.), mažintina iki 1 313 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos J. J. patikslintus skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. A2-233P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“.

Įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją sumokėti pareiškėjai J. J. 70 (septyniasdešimt) procentų tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę piniginę išmoką jubiliejaus proga.

Įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų kasmetinių atostogų 24 (dvidešimt keturias) kalendorines dienas ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas.

Įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų kasmetinių atostogų 4 (keturias) kalendorines dienas.

Priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjai J. J. 1 313 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai                                                                  Jarūnė Sedalienė

                                                                               Arvydas Martinavičius

                                                                               Virginijus Stankevičius