Civilinė byla Nr. e2-1251-1027/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03090-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.16.3; 2.6.16.9; 3.2.6.1
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 3 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,
sekretoriaujant Ramunei Čypienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Greiti autosprendimai“ atstovui advokato padėjėjui Žygimantui Klizui,
atsakovei V. A., jos atstovei advokato padėjėjai Eglei Šiugždinytei,
uždarosios akcinės bendrovės „Kunikov“ atstovui S. K. (S. K.),
institucijos, teikiančios išvadą, atstovei Barbarai Jacevič,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Greiti autosprendimai“ ieškinį atsakovei V. A. dėl sutarties nutraukimo, skolos ir nuostolių priteisimo ir atsakovės V. A. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Greiti autosprendimai“ dėl transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kunikov“, institucija, teikianti išvadą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Teismas
nustatė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Greiti autosprendimai“ (toliau – ir UAB „Greiti autosprendimai“) 2022 m. vasario 8 d. ieškiniu, 2022 m. rugpjūčio 31 d. patikslinusi jo reikalavimus, prašo 1) nutraukti tarp ieškovės UAB „Greiti autosprendimai“ ir atsakovės V. A. 2021 m. rugsėjo 18 d. sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį NR. VNS210918-2 nuo automobilio perdavimo ieškovei dienos 2022 m. rugpjūčio 22 d., 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 4751,09 Eur įsiskolinimą, susidedantį iš iki 2022-08-22 nesumokėtų nuomos mokesčio įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, 3) 247,50 Eur sutarties užbaigimo prieš terminą mokestį, 4) 2676,42 Eur transporto priemonės remonto išlaidų, 5) 140 Eur transporto priemonės transportavimo išlaidų, 6) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 7) bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartis Nr. VNS210918-2 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo perduota laikinai valdyti ieškovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – BMW 525. Sutartyje nustatyta, kad ji įsigalioja 2021 m. spalio 18 d. ir baigia galioti 2024 m. rugsėjo 18 d. Atsakovė įsipareigojo visą Sutarties galiojimo laikotarpį mokėti fiksuotas 242,65 Eur mėnesines įmokas už automobilio naudojimą ir valdymą. Atsakovė tinkamai nevykdė Sutarties sąlygų, nemokėjo grafike nurodytais terminais nustatyto dydžio įmokų, sugedus automobiliui be jokio teisėto pagrindo vienašališkai sustabdė Sutarties vykdymą, nebendradarbiavo su ieškove, automobilis ieškovei buvo perduotas tik 2022 m. rugpjūčio 22 d. su trūkusia variklio grandine. Nuo 2021-10-18 iki 2022-08-22 (automobilio perdavimo ieškovei dienos) yra susidaręs 4751,09 Eur įsiskolinimas (2669,15 Eur nesumokėti nuomos mokesčiai ir 2081,94 Eur delspinigiai nuo nesumokėtos sumos). Atsiimant automobilį 2022 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Krasta Auto“ Kauno atstovybėje buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, kurios metu nustatyti automobilio gedimai, jų pašalinimas pagal UAB „Krasta auto“ pasiūlymą kainuosiantis 2676,42 Eur, ieškovė turėjo savo iniciatyva automobilį pargabenti iš Kauno į Vilnių, dėl ko patyrė papildomas išlaidas – 140 Eur. Siekiant įvertinti automobilio defektus ir jų atsiradimo priežastis ieškovė kreipėsi į UAB „Marijano takas“, kurie pateikė išvadą. Automobilis atsakovei buvo išnuomotas neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, dėl to tarp šalių kilusiam ginčui taikytinos transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.522–6.529 straipsniai). Vadovaujantis CK 6.524 straipsniu, Sutarties galiojimo laikotarpiu būtent atsakovė turėjo užtikrinti tinkamą automobilio eksploataciją, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą ir techninę priežiūrą, tačiau automobilio tinkamai neprižiūrėjo ir neremontavo, dėl to jo būklė iš esmės pablogėjo ir nustatytų defektų negalima priskirti natūraliam nusidėvėjimui. Atsakovė automobilį grąžino su trūkumais – automobilio valdymo ir naudojimosi juo metu trūkusia automobilio grandine. Dėl nustatytų automobilio sugadinimų (defektų, trūkumų) sumažėjo jo vertė, būtina atlikti remonto darbus, nustatyti trūkumai atsirado Sutarties galiojimo laikotarpiu, kai automobilį valdė, juo naudojosi atsakovė. Sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti terminuotos sutarties užbaigimo prieš terminą mokestį, kadangi sutartis nutrauktina šioje byloje priimti procesiniu sprendimu, atsakovė įpareigotina sumokėti 247,50 Eur dydžio sutarties užbaigimo mokestį, kurį sudaro 5 proc. lengvojo automobilio kainos, sudarančios 4950 Eur.
3. Atsakovė priešieškiniu bei atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo ieškinį atmesti, nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. rugsėjo 18 d. sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. VNS210918-2, įpareigoti ieškovę per protingą terminą pasiimti atsakovei perduotą transporto priemonę BMW 525, priteisti iš ieškovės patirtus nuostolius – priešieškiniu nurodė 150,30 Eur (automobilio registracijos mokestis), atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį reikalavimo sumą padidino iki 416,43 Eur (150,30 Eur automobilio registracijos mokestis, 136,13 Eur už automobilio patikrą, 130 Eur už automobilio transportavimą).
4. Atsakovė nurodė, kad 2021 m. rugsėjo mėn. nusprendė išsimokėtinai arba lizingu įsigyti automobilį. Ieškovė patvirtino, kad teikia lizingus, parduoda automobilius išsimokėtinai, pasiūlė įsigyti automobilį BMW 525, kurį, pasak ieškovės, turėjo UAB „Kunikov“. 2021 m. rugsėjo 18 d. atsakovė, ieškovė ir UAB „Kunikov“ pasirašė trišalę transporto pirkimo pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsigijo automobilį BMW 525 už 4950 Eur, sutartimi buvo patvirtinta, kad atsakovė yra gavėja, kuriai perduodamas automobilis. Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartimi ieškovė perdavė automobilį atsakovei valdyti ir naudotis. Prieš pasirašant visus dokumentus ieškovė informavo atsakovę, kad automobilis techniškai tvarkingas, neseniai yra keista grandinė, UAB „Kunikov“ patvirtino, kad automobilis neturi jokių defektų, apžiūrėjus automobilį atsakovei taip pat nekilo jokių įtarimų, kad automobilis gali būti techniškai netvarkingas. Pradėjus naudoti automobilį iš pradžių automobilio defektų nebuvo, tačiau pasinaudojus tris savaites, vykstant į Palangą trūko automobilio grandinė. Patikrinus automobilį autoservise atsakovė buvo informuota, kad tokio modelio automobiliui grandinę reikalinga keisti pravažiavus apie 150 000 km bei, priešingai nei teigė ieškovė, automobilio grandinė nebuvo keista, taip pat kad gali būti „atsukta“ automobilio rida. Kadangi automobilio trūkumai paaiškėjo po trijų savaičių, neabejotina, kad jie buvo ir sandorio metu. Dėl trūkumų ištaisymo atsakovė žodžiu kreipėsi į ieškovę, tačiau ieškovė pasiūlė kreiptis į automobilio pardavėją UAB „Kunikov“, nurodė, kad transporto priemonės tvarkymas yra atsakovės atsakomybė, o dėl paslėptų trūkumų atsakovė sutarties nutraukti negali ir privalės mokėti įmokas už automobilį. 2021 m. spalio 25 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę su pretenzija, prašydama geranoriškai nutraukti sutartį, grąžinti pagal sutartį sumokėtas sumas – 250 Eur ir 50 Eur automobilio registracijos mokestį, atlyginti patirtas teisines išlaidas – 250 Eur, taip pat informavo ieškovę, kad automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, dėl kurių ji negali naudotis automobiliu, todėl ji sustabdo sutartimi numatytą prievolę už mokėti įmokas už automobilį. Ieškovė į pretenziją atsakė nurodydama, kad visas pretenzijas, susijusias su sutartimi, atsakovė turėtų reikšti transporto priemonės pardavėjui UAB „Kunikov“. Dėl sandorio su ieškove atsakovė yra apgauta, nes ieškovė pasiūlė sudaryti pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sandorį, pagal kurį sumokėjus lėšas automobilio nuosavybė pereis atsakovei, atsakovė neplanavo sudaryti nuomos sutarties. Patikrinus transporto priemonę www.carvertical.com svetainėje duomenys rodė, kad transporto priemonė 2014 m. kovo mėn. buvo pravažiavusi 284 654 km, o 2021 m. rugpjūčio mėn., t. y. prieš pat įsigyjant automobilį –282 412 km. Dėl galimai suklastotos automobilio ridos atsakovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, atsakovei pasiūlyta jos teises ginti civilinėmis priemonėmis. Atsakovei buvo perduota transporto priemonė su esminiais trūkumais, techniškai netvarkinga. Netinkamos kokybės (susidėvėjusi grandinė ir suklastota automobilio rida) daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl atsakovė (pirkėja) turi teisę pasinaudoti teise nutraukti sutartį. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties 3.2.2 punkto bei Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties 3.2.3, 3.2.7 punktų sąlygos naudingos išimtinai ieškovei, pažeidžia atsakovės kaip vartotojos teises, yra nesąžiningos. Atsakovė yra vartotoja, todėl net jei tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę santykiai turėtų būti kvalifikuojami kaip nuomos, Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi ir turėtų būti pripažinta niekine pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – CK 6.505 straipsniui, numatančiam, kad nuomos sutartis negali būti ilgesnė kaip 1 metai, CK 6.507, 6.508, 6.509 straipsniams.
5. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko patikslintame ieškinyje bei paruošiamuosiuose dokumentuose išdėstytais motyvais.
6. Trečiasis asmuo UAB „Kunikov“ atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad su atsakove sudarytos sutarties esmė atskleista su 2 dalies punkte, apibrėžiančiame sutarties dalyką. Ieškovė vertina, kad ginčui taikytinos CK 6.522-6.529 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios transporto priemonės nuomą neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų. Svarbu tai, kad pati atsakovė pagal individualius požymius išsirinko transporto priemonę. Defektai atsirado sutarties galiojimo metu, sutarties sudarymo metu jų nebuvo. Po automobilio perdavimo atsakovei ji nuvažiavo apie 5000 km, nes sutarties sudarymo metu automobilio rida buvo apie 282 000 km, o atsakovės pateiktais UAB „Agarus“ duomenimis 2021 m. spalio 13 d. – 287 000 km. Atsakovė neįrodė, kad automobilis buvo tinkamai eksploatuojamas ir defektai neatsirado po automobilio perdavimo. Atsakovė susipažino su sutartimis, matė grafikus. Ieškovė po atsakovės pretenzijos nesiėmė jokių veiksmų dėl sutarties nutraukimo, nes pati atsakovė nebendradarbiavo, nedėjo pastangų dėl automobilio grąžinimo.
8. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė metu su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė.
9. Atsakovė paaiškino, kad ieškojo automobilio lizingu. 2021 m. rugsėjo mėn. susirado UAB „Kunikov“, kurie prekiavo naudotais automobiliais (duomenys neskelbtini) aikštelėje, jie pasiūlė atvažiuoti. Su draugu nuvažiavo, išsirinko automobilį, UAB „Kunikov“ darbuotojas pasakė, kad automobilis techniškai tvarkingas, jokių investicijų nereikalauja, yra pakeista variklio grandinė. UAB „Kunikov“ pasakė, kad lizingo negali suteikti, tačiau jų partneriai UAB „Greiti autosprendimai“ gali. Nuvyko į UAB „Greiti autosprendimai“ ofisą, ten jai paskaičiavo mokėtinas įmokas per mėnesį, kurias sumokėjusi per tris metus ji taps savininke, to ji ir tikėjosi. Į Regitrą vežė UAB „Kunikov“. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė su UAB „Kunikov“, UAB „Greiti autosprendimai“ davė kitą sutartį, ją sudarė UAB „Greiti autosprendimai“ ofise, viskas vyko labai greitai, sutartį kažkiek paskaitė. Po sutarčių sudarymo naudojosi automobiliu, nebuvo jokių nusiskundimų, važiuodavo į parduotuvę, mokyklą, kartais į kaimą, esantį už 50 km. Pirma ilga kelionė buvo panašiai po trijų savaičių, kuomet vykstant į Palangą automobilis sugedo, nustojo veikti jo variklis. Iš pradžių niekaip negalėjo suprasti, kas yra negerai. Automobilių remonto dirbtuvėse nustatė gedimą, t. y. kad yra trūkusi variklio grandinė, taip pat kad galimai suklastota automobilio rida.
10. Atsakovės atstovė paaiškino, kad ginčo santykiams turėtų būti taikomos vartojimo nuomą reglamentuojančios normos, numatytos CK 6.504-6.511 straipsniuose. Pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Europos Sąjungos teisingumo teismo praktiką, jei daikto trūkumai paaiškėja per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, tai švelnina vartotojui įrodinėjimo naštą. Netikslumus dėl automobilio ridos paaiškinti gali tai, kad rida gali būti nurašoma ir nuo užvedimo rakto, tai galėjo ir būti padaryta UAB „Agarus“ pažymoje. Transporto priemonės techninė apžiūra nėra skirta visiems trūkumams atskleisti.
11. Trečiojo asmens UAB „Kunikov“ atstovas S. K. paaiškino, kad įmonė perka ir parduoda automobilius. Atsakovė greičiausiai rado juos internete, atvyko su draugu, išsirinko automobilį, paklausė dėl lizingo. Jie patikrino duomenis, pamatė, kad negali suteikti lizingo. Pateikė klientės duomenis UAB „Greiti autosprendimai“, su kuriais bendradarbiauja, kad jie atsakytų, galimas lizingas ar išperkamoji nuoma atsakovei. Su kliente nuvyko į UAB „Greiti autosprendimai“, klientė pasirašė sutartis, klausimus derinosi su UAB „Greiti autosprendimai“, įmonės atstovas nuvyko į Regitra. Atsakovei nebuvo sakyta, kad keista variklio grandinė, automobilio būklė buvo gera, visada klientams pasako, kad įsigijus automobilį būtina padaryti didįjį aptarnavimą (pakeisti tepalus, dirželius, filtrus). Trūkusi grandinė ne defektas, tai didysis einamasis remontas. Neatsimena, kas atliko automobilio techninę apžiūrą. Dėl kainos klientė derėjosi su įmone (UAB „Kunikov“).
12. Valstybinė vartotojų teisių tarnyba pateikė išvadą. Nurodė, kad siekiant tinkamai kvalifikuoti šalių sudarytą sutartį pirmiausia turėtų būti nustatyti tikrieji šalių ketinimai ją sudarant. Remiantis lingvistiniu sutarties aiškinimo metodu daro prielaidą, kad šalys sudarė transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį su galimybe atsakovei, pasibaigus sutarties terminui, įsigyti automobilį nuosavybės teise. Kilus neaiškumui dėl tam tikrų sutarties sąlygų, jos turėtų būti aiškinamos prie sutarties prisijungusios, nagrinėjamu atveju – atsakovės, naudai. Teismui nustačius, jog šalys sudarė Sutartį, kurį pagal savo pobūdį atitinka transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties reglamentavimą (CK 6.522–6.529 straipsniai) arba Sutartį, kurį pagal savo pobūdį atitinka išperkamosios nuomos sutarties reglamentavimą (CK 6.503 straipsnio 1 dalis) bei nustačius, kad automobilio trūkumai atsirado ne dėl atsakovės padaryto jo pabloginimo, darytina išvada, jog būtent ieškovei tenka atsakomybė už paaiškėjusius automobilio trūkumus (trukusią automobilio grandinę). Nustačius, jog automobilio defektai atsirado ne dėl atsakovės daikto pabloginimo, atsirastų galimybė konstatuoti, jog atsakovės ieškovės atžvilgiu keliamas reikalavimas nutraukti Sutartį ir atlyginti atsakovės patirtus nuostolius yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą rašytinę išvadą.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
13. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. ieškovė UAB „Greiti autosprendimai“, atsakovė V. A. ir trečiasis asmuo UAB „Kunikov“ pasirašė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PPS210918-2, kuria ieškovė (pirkėja) iš pardavėjos UAB „Kunikov“ įsigijo atsakovės išsirinktą transporto priemonę BMW 525 (Kelių transporto priemonių registre neregistruota, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) už 4950 Eur bei įsipareigojo įsigytą transporto priemonę šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perduoti atsakovei (gavėjai).
15. Tą pačią dieną (2021 m. rugsėjo 18 d.) ieškovė ir atsakovė sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. VNS210918-2, pagal kurią ieškovė suteikė teisę atsakovei laikinai, atlygintinai valdyti ir naudotis transporto priemone BMW 525 neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų už fiksuotą 242,65 Eur mėnesinį nuomos mokestį, su galimybe atsakovei transporto priemonę įsigyti, o atsakovė priėmė transporto priemonę bei įsipareigojo terminuotą laiką, t. y. 36 mėnesius, valdyti ir naudotis transporto priemone bei laiku mokėti ieškovei įmokas sutarties Bendrosios dalies 5.1 punktu numatyto priedo Nr. 1 „Mokėjimų grafikas“ nustatyta tvarka bei terminais. Pagal sutarties priedą Nr. 2 „Transporto priemonės vertės grafikas“ sutarties termino pradžioje, 2021 m. spalio 18 d., transporto priemonės vertė nustatyta 4905,35 Eur, sutarties termino pabaigoje, 2024 m. rugsėjo 18 d. – 1485 Eur.
16. Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo 2021 m. rugsėjo 18 d. pasirašė perdavimo aktą prie transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PPS210918-2, kuriuo transporto priemonė BMW 525 buvo perduota atsakovei.
17. Transporto priemonė buvo įregistruota VĮ Regitra, transporto priemonės savininke nurodyta ieškovė, atsakovė nurodyta transporto priemonės valdytoja. Transporto priemonės techninė apžiūra atlikta 2021 m. rugpjūčio 17 d., techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus.
18. Atsakovei pasinaudojus transporto priemone apie tris savaites (tikslios datos atsakovė neįvardijo), transporto priemonė sugedo – nustojo veikti variklis. 2021 m. spalio 13 d. atsakovė atliko automobilio variklio patikrą UAB „Agarus“. Automobilio variklio patikros kontroliniame sąraše nurodoma, kad atlikus automobilio variklio techninę apžiūrą buvo nustatytas jo gedimas, galimai trūkusi variklio paskirstymo grandinė, automobilio variklis neveikia, automobilio pataisymas kainuotų apie 1300 Eur.
19. 2021 m. spalio 25 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę su pretenzija, prašydama nedelsiant, tačiau ne vėliau nei per 7 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, nutraukti Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį, grąžinti remiantis ja sumokėtas pinigų sumas (210 Eur taršos mokestį, 50 Eur automobilio priregistravimo mokestį ir 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų).
20. Ieškovė 2021 m. lapkričio 3 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad nemato pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimus, atsakovė pati išsirinko transporto priemonę ir apsisprendė dėl jos pirkimo, gedimas pasireiškė tik po trijų savaičių, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad gedimas atsirado iki sutarties sudarymo ir pardavėjas UAB „Kunikov“ šias aplinkybes nuslėpė, šalys susitarė, kad ieškovė jokiu būdu nebus atsakinga už transporto priemonės būklę, o atsakovė visas pretenzijas pardavėjo (UAB „Kunikov“) atžvilgiu įgyvendins tiesiogiai.
21. Ieškovė tos pačios dienos 2021 m. lapkričio 3 d. pranešimu, bei vėlesniais 2021 m. lapkričio 8 d., 2021 m. lapkričio 22 d., 2021 m. lapkričio 30 d., 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimais paragino atsakovę apmokėti susidariusį 485,30 Eur įmokų už transporto priemonę įsiskolinimą.
22. Atsakovė 2021 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl UAB „Greiti autosprendimai“ veiksmų, galimai pažeidžiančių vartotojos teises ir teisėtus interesus.
23. Ieškovė 2022 m. vasario 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 1266,63 Eur skolos (970,60 Eur nesumokėtų nuomos mokesčių už laikotarpį nuo 2021-10-18 iki 2022-01-18 ir 296,04 Eur delspinigių) priteisimo iš atsakovės. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą, kad viena iš ginčo šalių kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, nutraukė tarp ieškovės ir vartotojos kilusio ginčo nagrinėjimą.
24. Vilniaus apskrities VPK 2022 m. vasario 18 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės pranešimą dėl galimai suklastotos transporto priemonės ridos nurodydamas, kad atsakovės teisės gali būti apgintos taikant civilinės teisės normas.
25. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė pateikė priešieškinį ieškovei, prašydama nutraukti Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų, įpareigoti ieškovę per protingą terminą atsiimti transporto priemonę, priteisti patirtus nuostolius – 150,30 Eur automobilio registracijos mokestį.
26. Šalys bylos nagrinėjimo teisme metu, 2022 m. rugpjūčio 22 d., UAB „Krasta auto“ Kauno atstovybėje atliko transporto priemonės patikrinimą. UAB „Krasta auto“ pažymoje apie automobilio patikrinimo rezultatus nurodyta, kad apatinės variklio skirstymo mechanizmo grandinės nėra jos montavimo vietoje, galimi variklio galvutės ir skirstymo mechanizmo pažeidimai, tikslų pažeidimų mąstą galima nustatyti išardžius variklį. 2022 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonės grąžinimo-priėmimo aktas ir transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, jog po patikrinimo Kaune automobilis buvo paimtas iš atsakovės ir ieškovės lėšomis parvežtas į Vilnių.
27. Po automobilio grąžinimo ieškovė pateikė patikslintą ieškinį atsakovei, prašydama nutraukti su atsakove sudarytą Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį nuo automobilio grąžinimo dienos – 2022 m. rugpjūčio 22 d., priteisti 2669,15 Eur nuomos įmokų įsiskolinimą iki 2022 m. rugpjūčio 22 d., 2081,94 Eur delspinigių, 247,50 Eur terminuotos sutarties užbaigimo prieš terminą mokestį, 2676,42 Eur transporto priemonės remonto išlaidų, 140 Eur transporto priemonės transportavimo iš Kauno į Vilnių išlaidų. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė UAB „Krasta auto“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. pasiūlymą, kuriame nurodyti būtini atlikti darbai bei keistinos detalės, t. y. abiejų variklio grandinių, kitų dalių pakeitimas iš viso už 2676,42 Eur. Taip pat pateikė UAB „Marijano takas“ išvadą dėl automobilių variklių grandinių eksploatacijos ir remonto.
28. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko ir padidino priešieškinio reikalavimus dėl nuostolių priteisimo iki 416,43 Eur (150,30 Eur automobilio registracijos mokestis, 136,13 Eur už automobilio patikrą UAB „Krasta auto“, 130 Eur už automobilio transportavimą patikrai į Kauną).
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
29. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas kilo dėl jų 2021 m. rugsėjo 18 d. sudarytos sutarties, pavadintos transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartimi.
30. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikiantis asmenimis, sudarantiems sutartis, teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, sudaro pagrindą spręsti, kad CK normomis, atsižvelgiant į civilinėje teisėje vyraujantį dispozityvųjį metodą, nesiekiama detaliai sureguliuoti visų sutartinių teisinių santykių formų. Taigi šalių sudaroma sutartis gali atitikti, bet gali ir neatitikti vienos iš CK reglamentuojamų sutarčių rūšių, arba ji gali turėti kelių sutarčių požymių. Sprendžiant dėl iš šalių sudarytos sutarties kylančių įsipareigojimų vykdymo ir šalių atsakomybės pagal sutartį, visų pirma turi būti vadovaujamasi sutarties nuostatomis, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, ir tik tada, jeigu tam tikras klausimas šalių neaptartas, turi būti vadovaujamasi CK įtvirtintu teisiniu reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
31. Civiliniame kodekse išperkamosios nuomos sutarties sąvoka nepateikiama, tačiau CK 6.503 straipsnyje nurodyta galimybė nuomojamą daiktą išpirkti. Pagal šio straipsnio 1 dalį įstatymai arba nuomos sutartis gali nustatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje nustatytą kainą (išperkamoji nuoma). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad kaip išperkamosios nuomos sutartis gali būti kvalifikuojama sutartis, kai fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti siekia įsigyti daiktą, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už daiktą jo savininkui sumoka periodinėmis įmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011, 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taigi išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą. CK nereglamentuojami išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo padariniai ir šalių atsakomybė pagal šią sutartį, todėl, sprendžiant ginčus dėl šalių atsakomybės pagal išperkamosios nuomos sutartį, visų pirma turi būti vadovaujamasi konkrečios sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
32. CK 6.522 straipsnio 1 dalyje transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis apibrėžiama kaip sutartis, pagal kurią nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, nuomos laikotarpiu nuomininkas privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Transporto priemonių nuoma iš kitų nuomos sutarčių išsiskiria specifiniu nuomos objektu – transporto priemonės valdymas ir naudojimas reikalauja užtikrinti kvalifikuotą vairavimą ir techninę eksploataciją. Transporto priemonių nuomos santykių reglamentavimas skiriasi priklausomai nuo to, kuriai šaliai – nuomotojui ar nuomininkui – tenka šios pareigos. Transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų santykių reglamentavimui, kaip specialiosios, skirtos CK 6.522–6.529 straipsnių normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles taikomos bendrosios nuomos sutarčių taisyklės (CK 6.477–6.503 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011).
33. Šalių sudarytos Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties bendrosios dalies 2.1 punkte apibrėžta, kad šia sutartimi davėjas (t. y. ieškovė) įsipareigoja suteikti gavėjui (t. y. atsakovei) laikinai, atlygintinai naudoti transporto priemonę, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, su galimybe įsigyti transporto priemonę nuosavybės teise, o gavėjas įsipareigoja mokėti įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 3.1 punktu davėjas įsipareigojo gavėjai perduodamą transporto priemonę nupirkti iš gavėjo pasirinkto pardavėjo. Sutarties 11.2 punkte šalys aptarė, kad pasibaigus sutarties terminui gavėjas, tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir neturintis skolos davėjui pagal sutartį, turi teisę įsigyti transporto priemonę davėjo pasiūlytomis sąlygomis, atsižvelgiant į transporto priemonės vertę konkrečiu laikotarpiu. Sutarties 11.2 punkte nurodytu atveju davėjas, įsitikinęs, kad gavėjas neturi skolos pagal sutartį, sudaro transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį su gavėju; gavęs visišką apmokėjimą už transporto priemonę davėjas ne vėliau kaip per 7 dienas išduoda gavėjui įgaliojimą perregistruoti transporto priemonę registre gavėjo vardu. Sutarties 11.1 punkte numatyta, kad šalys aiškiai susitaria, kad gavėjas neturi pareigos įsigyti transporto priemonę ir atsisakius ją įsigyti nebus taikomi jokios nepagrįstos sankcijos ir mokesčiai. Gavėjui nepasinaudojus teise įsigyti transporto priemonę, gavėjas savo sąskaita privalo grąžinti transporto priemonę davėjui. 1.1.24 punkte šalys aptarė, kad transporto priemonės vertė konkrečiam laikotarpiui numatoma priede Nr. 2 prie sutarties, pagal kurį transporto priemonės vertė sutarties termino pradžioje – 4905,35 Eur, pabaigoje – 1485 Eur.
34. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, šalių paaiškinimus, kad ieškovė įsigijo ir išnuomojo atsakovei jos išsirinktą automobilį su teise jį įsigyti, o atsakovės ketinimai buvo sumokėjus įmokas tapti automobilio savininke, ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis vertintina kaip mišri sutartis, turinti tiek transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų (CK 6.522 straipsnio 1 dalis), tiek išperkamosios nuomos (išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą) (CK 6.503 straipsnio 1 dalis), požymių.
35. Aptariamoji sutartis turi finansinės nuomos (lizingo) sutarties elementų – nuomotojas, privačios nuosavybės teise įgydamas išperkamosios nuomos objektą, perduoda jį nuomininkui valdyti ir naudoti, kuris turi teisę sutartyje numatytomis sąlygomis išpirkti jį per išperkamosios nuomos terminą savo nuosavybėn, tačiau būtina lizingo sutarties sąlyga – daikto naudojimas verslo tikslais (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė yra fizinis asmuo, sutarties objektas buvo naudojamas asmeniniams ar šeimos poreikiams, bet ne verslui, dėl to aptariama sutartis nekvalifikuotina kaip lizingo sutartis ir sprendžiant ginčą netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios lizingo teisinius santykius, o šalių ginčas spręstinas pagal šalių sudarytos transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties nuostatas, CK bendrąsias sutartinius santykius reglamentuojančias normas, CK 6.522-6.528 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias transporto priemonių nuomą neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, taip pat bendrąsias nuomos sutartinius santykius reglamentuojančias normas.
36. Aplinkybė, kad šalių sudaryta transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartis laikytina turinti ir aptartų finansinės nuomos (lizingo) požymių, kartu su išperkamosios nuomos požymiais, patvirtina tai, kad sutartis atitinka tikruosius atsakovės ketinimus – jos paaiškinimu, išsimokėtinai įsigyti automobilį.
37. Sutartis sudaryta juridinio ir fizinio asmens, sutartyje nenurodoma, kad daiktas atsakovei perduodamas ne jos asmeniniams poreikiams, todėl vertinama, kad ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį, kuri atitinka vartojimo sutarties požymius bei sprendžiant šalių ginčą papildomai taikomos apsauginės bendrosios vartojimo sutarčių taisyklės, numatytos CK 6.2281-6.22824 straipsniuose.
38. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudaryta sutartis vertintina kaip mišri, turinti transporto priemonės nuomos bei išperkamosios nuomos požymių, įvertinus specifinį nuomos objektą – transporto priemonė, sprendžiant ginčą nėra pagrindo taikyti atsakovės nurodytas vartojimo nuomą reglamentuojančias CK 6.504-6.511 straipsnių nuostatas, kadangi šalių tikslas buvo ne daikto nuomos (trumpalaikio pasinaudojimo kilnojamuoju daiktu) santykis.
Dėl sutarties pažeidimo
39. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar vykdant Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį atsakovei buvo perduotas tinkamos kokybės daiktas bei dėl to, ar atsakovė pretenzijas dėl sutarties dalyko – transporto priemonės – kokybės gali reikšti ieškovei.
40. Atsakovė teigia, kad jai buvo perduota transporto priemonė su paslėptais trūkumais – variklio defektu ir suklastota rida. T. y., priešingai nei jai buvo nurodyta transporto priemonės pardavimo metu, variklio grandinė nebuvo keista, nors pagal pravažiuotų kilometrų skaičių tai turėjo būti padaryta, po trijų savaičių naudojimosi automobiliu variklio grandinė trūko ir automobilis tapo netinkamas naudoti. Ridos suklastojimo faktą patvirtina www.carvertical.com duomenys, tai nustatė ir Lietuvos policija nagrinėdama atsakovės prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
41. Ieškovė teigia, jog perduodant automobilį atsakovei jis trūkumų neturėjo, buvo techniškai tvarkingas, gedimas atsirado jau atsakovei pradėjus juo naudotis, po trijų savaičių, galimai ir dėl to, kad atsakovė, turėdama pareigą tai daryti, automobilio tinkamai neprižiūrėjo ir neremontavo, dėl ko automobilio būklė iš esmės pablogėjo, automobilį išsirinko pati atsakovė pagal individualius požymius.
42. CK 6.197 straipsnyje numatyta, kad jei sutarties dalyko kokybė nei sutartyje, nei įstatymuose nenustatyta, tai ji turi atitikti protingą ir ne žemesnę už vidutinę kokybę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.
43. Reikalavimai pagal nuomos sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.483 straipsnyje, pagal kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą; nuomininkas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos sutarties terminą.
44. Kaip minėta, transporto priemonės nuoma pasižymi specifiniu nuomos objektu – transporto priemonės valdymas ir naudojimas reikalauja užtikrinti kvalifikuotą vairavimą ir techninę eksploataciją. Pagal CK 6.524 straipsnį nuomininkas transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nuomojamos transporto priemonės vairavimą ir jos komercinį bei techninį eksploatavimą užtikrina nuomininkas savo jėgomis ir lėšomis (CK 6.525 straipsnis). Šalių sudarytos Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties bendrųjų nuostatų 7.3.1 ir 7.3.7 punktais atsakovė įsipareigojo naudotis transporto priemone atidžiai ir rūpestingai, savo sąskaita užtikrinti kasdienę, tinkamą transporto priemonės priežiūrą bei rūpintis jos technine priežiūra, einamuoju ir kapitaliniu remontu, techniniu aptarnavimu bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus užtikrinti tinkamą transporto priemonės būklę taip, kad ji būtų tinkama naudoti. Tačiau tai nereiškia, kad jau perdavimo nuomai metu transporto priemonė gali būti tokia, kad jos negalima būtų naudoti pagal paskirtį ar pagal paskirtį galėtų būti naudojama tik nuomininkui patyrus dideles papildomas sąnaudas, nebent tokie trūkumai būtų aptarti šalių sudarytoje sutartyje ar nuomininkui būtų akivaizdūs.
45. Daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktas neatitinka sutarties sąlygų ar daikto būklė neatitinka daikto paskirties (CK 6.483 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti nuomininkas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo, kad įrodinėja tas, kas teigia, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje. CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Nuomotojo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pagal CK 6.485 straipsnio 5 dalį, nuomotojas neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo. Iš to seka, kad nuomininkas turi įrodyti, jog daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad sutarties sudarymo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie daikto trūkumus.
46. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
47. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės iš trečiojo asmens įsigytas ir atsakovei pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį perduotas automobilis BMW 525 yra naudotas, t. y. eksploatuotas nuo pirmos jo registracijos 2008 m., o atsakovė sutartį su ieškove sudarė turėdamas tikslą toliau automobilį naudoti savo asmeniniams poreikiams bei per 36 mėnesius sumokėjusi sutartyje nustatyto dydžio įmokas (iš viso 8735,40 Eur) 4905 Eur vertės automobilį (sutarties termino pabaigoje – 1485 Eur vertės) įgyti nuosavybės teise.
48. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl naudoto ir naujo daikto skirtumų jų kokybei keliamų reikalavimų prasme, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog pagal transporto priemonės nuomos sutartį, turinčią ir išperkamosios nuomos požymių, t. y. turėdama tikslą įsigyti transporto priemonę nuosavybės teise, jai perduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir iš karto po jo perdavimo važiuos tinkamai be jokių papildomų sąnaudų, bus tinkamas naudoti smarkiai neviršijant įprastinių to daikto eksploatavimo sąnaudų. Prieš sudarydama sutartį su ieškove atsakovė kartu su kitu asmeniu (draugu) apžiūrėjo automobilį. Kaip nurodo atsakovė, automobilis atrodė techniškai tvarkingas, tai patvirtino ir automobilį aprodęs trečiojo asmens atstovas. Atsakovės lūkestį, kad jai perduodamas automobilis yra tinkamos kokybės, turėjo patvirtinti ir tai, kad nei sudarytoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, nei automobilį aprodęs trečiojo asmens darbuotojas nurodė esant kokių nors jo trūkumų. Priešingai, 2021 m. rugpjūčio 17 d. buvo atlikta automobilio techninė apžiūra bei jos ataskaitoje nurodyta, kad automobilis tinkamas eksploatuoti.
49. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po sutarties sudarymo atsakovė automobiliu naudojosi, automobilis važiavo, tačiau, atsakovės paaiškinimu, pirmos ilgesnės kelionės metu automobilis sugedo, nustojo veikti variklis. Atsakovė 2021 m. spalio 13 d. kreipėsi į UAB „Agarus“, atlikus automobilio variklio patikrą buvo nustatyti automobilio trūkumai – galimai trūkusi variklio paskirstymo grandinė, automobilio variklis neveikia. Bylos nagrinėjimo metu pakartotinai apžiūrėjus automobilį UAB „Krasta auto“ Kauno atstovybėje nustatyta, kad apatinės variklio paskirstymo grandinės nėra jos montavimo vietoje, variklio alkūninis velenas sukasi, o skirstymo velenas nejuda, tikslų pažeidimų mąstą galima nustatyti išardžius variklį.
50. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad automobilio variklio grandinės keitimas nuvažiavus labiausiai tikėtina apie 2419 km (skirtumas tarp 2021 m. rugpjūčio 17 d. techninės apžiūros ataskaitoje nurodytos 282 412 km ridos ir 2022 m. rugpjūčio 22 d. automobilio apžiūros metu, dalyvaujant šalims, UAB „Krasta Auto“ nustatytos bei serviso pasiūlyme nurodytos 284 831 km ridos) negali būti laikytinas automobilio eksploatavimu pagal paskirtį nepatiriant didelių sąnaudų ir nepatogumų. UAB „Marijano takas“ išvadoje nurodoma, kad nėra oficialių gamintojo rekomendacijų, kokiu kilometrų intervalu turi būti keičiama grandinė. Todėl įprastai bet kuris asmuo galėjo tikėtis, kad pasinaudojus automobiliu nepilną mėnesį, ženkliai neviršijus jo įprastinio naudojimosi transporto priemonėmis intensyvumo, nereikės atlikti automobilio variklio dalies keitimo darbų, reikalaujančių pusės automobilio vertės sąnaudų, tuo labiau, kad šiuo konkrečiu atveju automobilio vertė pagal atsakovės pateiktus VšĮ Emprekis duomenis (DOK-23942) atitiko tokių automobilių rinkos vertę, taigi nėra pagrindo vertinti, kad automobilio vertė aptarta mažesnė dėl galimų variklio grandinės trūkumų. Ieškovė teigia, kad automobilis po sutarties sudarymo atitiko tiesioginę savo paskirtį, t. y. juo buvo galima važiuoti. Tačiau iš automobilio gedimo pobūdžio, šalių paaiškinimų, UAB „Marijano takas“ išvados matyti, kad poreikis keisti variklio grandinę neatsiranda vos pasinaudojus automobiliu, įprastai tam reikalingas pakankamai ilgas naudojimasis automobiliu ir didelis kilometražas, taigi variklio grandinės keitimo priežastys turėjo egzistuoti jau automobilio perdavimo atsakovei metu. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovei naudojimuisi perduotas automobilis negali būti laikomas atitinkančiu įprastus naudotiems automobiliams keliamus kokybės reikalavimus.
51. Byloje nustatyta, kad atsakovei perduoto automobilio trūkumai buvo nustatyti atlikus jo patikrą UAB „Agarus“ bei vėliau atlikus išsamią automobilio diagnostiką specializuotame servise UAB „Krasta Auto“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės pateiktoje UAB „Marijano takas“ išvadoje „Dėl automobilių variklių grandinių eksploatacijos ir remonto“ nurodyta, kad automobilio paskirstymo grandinė yra sandariai uždengta, todėl plika akimi jos gedimų pastebėti neįmanoma. Atsižvelgiant į nustatytų defektų pobūdį, t. y. kad gedimas yra susijęs su akivaizdžiai nematomų automobilio dalių tinkamu veikimu, darytina išvada, kad įprastai apžiūrint transporto priemonę atsakovė, bet kaip ir bet kuris kitas atidus ir rūpestingas asmuo analogiškomis sąlygomis, tokių automobilio trūkumų jo perdavimo metu negalėjo pastebėti, nes jie vizualiai yra nematomi.
52. Tokios išvados nepaneigia tai, kad atsakovė nesinaudojo teise patikrinti jai perduodamą naudotą automobilį kreipiantis į specialistus.
53. Įstatymas nenumato nuomininko pareigos patikrinti jam perduodamus daiktus, tuo tarpu nuomotojas turi pareigą garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, vertinant nuomotojo atsakomybę, atsižvelgtina į tai, kad šiuo konkrečiu atveju buvo sudaryta transporto priemonės neteikiant jos techninės priežiūros paslaugų nuomos sutartis, kuomet ir pagal CK 6.524 straipsnio, ir pagal šalių sudarytos sutarties 7.3.7 punktų nuostatas pareiga rūpintis automobilio technine priežiūra, jos kapitaliniu ir einamuoju remontu priklausė atsakovei, tačiau tai nereiškia, kad sutarties sudarymo metu automobilis neturėjo būti tokios būklės, kad jam nebūtų būtinas kapitalinis remontas ar paslėptų dalių remontas, reikalaujantis papildomų, pusę automobilio vertės siekiančių sąnaudų. Nagrinėdamas ginčus dėl pirkimo – pardavimo sutarčių kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-182/2009). Teismo vertinimu, tokios taisyklės turėtų būti laikomasi ir dėl pagal transporto priemonės nuomos sutartį, turinčią išperkamosios nuomos požymių, perduodamo daikto kokybės.
54. Todėl šiuo atveju tai, kad atsakovė nesinaudojo teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę) kreipiantis į specialistus, nereiškia, kad ji buvo itin neatsargi, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, tuo labiau, kad jai nebuvo nurodyta galint būti jo trūkumų.
55. Vienas iš ieškovės argumentų atsikirsti į atsakovės reikalavimus buvo tai, kad atsakovei buvo perduotas pagal individualius požymius jos pačios išsirinktas daiktas, tačiau kaip ir pirkimo- pardavimo atveju pardavėjo, kai pirkėjui parduodamas jo išsirinktas daiktas, taip ir nuomos atveju nuomotojo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą tai nepaneigia.
56. Nepagrįstu laikytinas ieškovės argumentas, kad atlikta privalomoji techninė automobilio apžiūra patvirtina, jog automobilis neturi trūkumų, kurie trukdytų jį naudoti pagal paskirtį, kadangi privalomoji techninė automobilio apžiūra nėra skirta atskleisti visus galimus automobilio trūkumus, ji skirta tik įvertinti automobilio būklę saugumo požiūriu, suteikiant galimybę jį naudoti eisme, todėl ir atitinkantis techninius reikalavimus automobilis gali būti pripažintas neatitinkančiu kokybės reikalavimų ir kad jį galima tinkamai eksploatuoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-159/2003).
57. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei išperkamajai nuomai perduotas automobilis negali būti pripažintas tinkamos kokybės, nes jis neatitinka įprastų tokiems daiktams keliamų reikalavimų ir pagrįstų atsakovės (vartotojos) lūkesčių.
58. Ieškovė teigia, kad automobilis po sutarties sudarymo atitiko tiesioginę savo paskirtį, t. y. juo buvo galima važiuoti, nustatyti automobilio defektai galimai buvo sąlygoti pačios atsakovės netinkamo transporto priemonės eksploatavimo, nes po sutarties sudarymo iki variklio gedimo automobilis buvo pakankamai intensyviai naudojamas, per nepilną mėnesį su juo galėjo būti nuvažiuota apie 5000 km (jei automobilio ridos atskaitos tašku imti techninės apžiūros ataskaitoje nurodytos ridos ir UAB „Agarus“ pažymoje nurodytos ridos skirtumą).
59. Teismas daro išvadą, jog pagal į bylą pateiktus duomenis labiausiai tikėtina atsakovei automobiliu pravažiavus ne ieškovės nurodytus apie 5000 km, o apie 2419 km (skirtumas tarp 2021 m. rugpjūčio 17 d. techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodytos 282 412 km ridos ir dalyvaujant šalims 2022 m. rugpjūčio 22 d. automobilio apžiūros UAB „Krasta Auto“ pagal odometro duomenis nustatytos bei serviso pasiūlyme nurodytos 284 831 km ridos).
60. Pvz., kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nereikalaujama, jog defektas būtų akivaizdus jau daikto perdavimo metu – pakanka, kad būtų priežastys tokiam defektui išryškėti ar atsirasti ateityje garantinio laikotarpio metu. Tai ypač aktualu kalbant apie kompleksinius ir technologiškai sudėtingesnius daiktus, kadangi jų trūkumams (kuriuos sukeliančios priežastys jau yra daikto perdavimo metu) išryškėti gali reikėti daugiau laiko, tačiau vėlesnis jų paaiškėjimas nepaneigia nei fakto, jog tai – trūkumas, nei to, kad daikto kokybė buvo netinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis Nr. e3K-3-5-915/2018).
61. Byloje nustatyta, kad atsakovei perduoto naudoto automobilio trūkumai paaiškėjo nepraėjus mėnesio naudojimosi laikotarpiui nuo sutarties sudarymo ir daikto perdavimo. Darant išvadą, kad labiausiai tikėtina per šį laikotarpį automobiliu pravažiavus 2419 km, toks naudojimasis negalėtų vertinamas kaip neintensyvus, tačiau negali būti vertinamas kaip itin intensyvus, viršijantis įprastines aplinkybes, įvertinus ir tai, kad automobiliu reikėjo parvykti iš Vilniaus į dabartinę atsakovės gyvenamąją vietą Utenos mieste.
62. Procesinę pareigą įrodyti, kad automobilio variklio grandinės gedimas įvyko būtent dėl atsakovės kaltės, turėjo tai teigianti ieškovė, kadangi šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o nuomotojas, perduodamas nuomos dalyką, patikina, kad jis yra tinkamas naudoti pagal paskirtį (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, kad trūkumai atsirado dėl to, kad atsakovė netinkamai eksploatavo transporto priemonę ir yra kalta dėl trūkusios variklio grandinės. 2022 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu šalims buvo išaiškinta teisė prašyti skirti byloje automobilio techninę ekspertizę siekiant nustatyti bylai reikšmingus faktus dėl variklio gedimo priežasčių, paaiškinta įrodinėjimo pareiga, tačiau ieškovė šia teise nesinaudojo, todėl byloje spręstina pagal joje pateiktus įrodymus. Ieškovės teiginiai, kad gedimo priežastis gali būti nuvažiuotas atstumas nuo automobilio perdavimo, naudoti netinkami tepalai ir netinkamas automobilio eksploatavimas bei vairavimas, yra bendro pobūdžio. Duomenų, kad tokios ieškovės nurodytos aplinkybės įtakojo automobilio gedimą būtent šiuo konkrečiu atveju į bylą nepateikta, tuo tarpu ir UAB „Krasta auto“ pažymoje nurodoma, kad tikslų pažeidimų mastą galima nustatyti išardžius variklį.
63. Reikalavimą nutraukti sutartį atsakovė grindė ir suklastota automobilio rida. Į bylą yra pateikti tokie duomenys: patikrinus transporto priemonę www.carvertical.com svetainėje duomenys rodė, kad transporto priemonė 2014 m. kovo mėn. buvo pravažiavusi 284 654 km, o 2021 m. rugpjūčio mėn., t. y. prieš pat įsigyjant automobilį – 282 412 km. Ieškovė nurodo, kad www.carvertical.com svetainės duomenys nėra oficialūs, tačiau tokia pat rida (282 412 km) užfiksuota ir transporto priemonės techninės apžiūros 2021 m. rugpjūčio 17 d. ataskaitoje. Atsakovės teikta į bylą automobilio serviso knygelė nebuvo priimta nepateikus jos vertimo į valstybinę kalbą, tačiau teisėsaugos institucijos, atlikusio patikrinimą dėl atsakovės nurodytų aplinkybių apie suklastotą ridą, 2022 m. vasario 18 d. nutarime, apžiūrėjus automobilio techninio aptarnavimo knygelės kopiją, nurodoma, kad paskutinis įrašas apie šio automobilio patikrinimą yra darytas 2021-03-26 ir jame matosi, kad automobilio rida yra 466 310 km. Artima šiai ridai nurodyta ir www.carvertical.com ataskaitos generavimo metu nurodyta tikėtina automobilio rida – 355 261 km. Šalys nesinaudojo išaiškinta teise prašyti byloje paskirti techninę automobilio ekspertizę ir dėl automobilio ridos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas). Vadovaujantis šiais išaiškinimais, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, sprendžiama labiau tikėtina, kad atsakovei perduoto automobilio ridos duomenys neatitiko faktinės padėties ir buvo netikslūs, kas objektyviai atsakovei trukdė tinkamai apsispręsti tiek dėl jo įsigijimo, tiek dėl to, kokios techninės priežiūros reikia tokiam automobiliui.
64. Byloje taip pat kilo ginčas dėl to, kam atsakovė turėtų reikšti pretenzijas dėl automobilio kokybės – ar ieškovei UAB „Greiti autosprendimai“, su atsakove sudariusiai Transporto priemonės perdavimo valdyti ir naudotis sutartį, ar trečiajam asmeniui UAB „Kunikov“, iš kurio ieškovė įsigijo atsakovės išsirinktą transporto priemonę bei perdavė valdyti ir naudotis transporto priemonę atsakovei.
65. Byloje nustatyta, kad šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo sutartis, tai reiškia, kad taikytinos ne tik bendrosios nuomos sutartis (CK 6.477-6.503 straipsniai), transporto priemonių nuomą neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis (CK 6.522-6.529 straipsniai) reglamentuojančios normos, bet ir papildomos vartotojo teisinės garantijos, nustatytos CK 6.2281-6.22816 straipsniuose.
66. Vertinant atsakovės ir ieškovės sudarytos transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties bei su šia sutartimi susijusios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas matyti, kad šalių santykiams iš esmės pritaikytas į panašus lizingo (finansinės nuomos) teisinių santykių modelis, tačiau lizingo teisiniai santykiai susiklosto tarp verslininkų, o lizingo gavėjui CK numatytos pirkėjo teisės ir pareigos kyla iš įstatymo (CK 6.567, 6.573 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovė yra vartotoja ir šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai, tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta mišri sutartis, turinti tiek išperkamosios nuomos, kadangi nuomos sutarties pabaigoje atsakovei suteikiama teisė išsipirkti nuomojamą turtą, tiek transporto priemonės nuomos požymių, ką iš esmės byloje įrodinėjo ir ieškovė – kad ji atsakovei suteikė nuomą. CK 6.2282 straipsnyje numatyta, kad vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių; vartojimo sutarčių sąlygos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai panaikina ar apriboja šiame kodekse nustatytas vartotojų teises, negalioja. CK 6.2284 straipsnyje preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.) (18 punktas). Įvertinus, kad su šia sutartimi susijusios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties 5.3.3 punkte yra numatyta, kad atsakovė (gavėja) jokiomis aplinkybėmis nereikš jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų, susijusių su transporto priemone, jos būkle, pirkėjui (ieškovei), ieškovei nepateikus į bylą įrodymų, jog sutarties, sudarytos ieškovės buveinėje, pagal ieškovės paruoštą sutarties tekstą, sąlygos su atsakove (vartotoja) buvo aptartos individualiai, šalių sudarytos transporto priemonės nuomos, t. y. 2021 m. rugsėjo 18 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties 4.5 punkto nuostatos, kad bet kokias pretenzijas, susijusias su transporto priemone, įskaitant kokybę, komplektiškumą ir pan. gavėjas turi teisę reikšti tiesiogiai pardavėjai (trečiajam asmeniui byloje), yra nesąžiningos sąlygos atsakovės (vartotojos) atžvilgiu, nes panaikina jai, kaip nuomininkei įstatymu suteiktas teises nuomotojo atžvilgiu kai nuomos dalykas yra netinkamos kokybės, todėl negalioja ab initio (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 18 punktas, 8 dalis) ir sprendžiant ieškovės bei atsakovės ginčą netaikytinos. Atskiro reikalavimo pripažinti šalių sandorį negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis) ar apgaulės (CK 1.91 straipsnis) atsakovė nereiškė, todėl šioje dalyje jos motyvai tirti vertinant sutarties sąlygų nesąžiningumą.
67. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovė sugedus automobiliui delsė susisiekti su ieškove, nebendradarbiavo, vengė grąžinti automobilį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė sugedusį automobilį UAB „Agarus“ patikrino 2021 m. spalio 13 d., o pretenziją dėl automobilio kokybės, sutarties nutraukimo ir sumokėtų piniginių lėšų grąžinimo ieškovei pateikė 2021 m. spalio 25 d., teisinės pagalbos sutartį su pretenziją surašiusia advokato atstove pasirašė 2021 m. spalio 15 d. Taigi apie nustatytus daikto trūkumus ieškovei pranešė per protingą terminą nuo jų nustatymo momento, tačiau ieškovė į gautą pretenziją 2021 m. lapkričio 3 d. atsakė nematanti pagrindo ir galimybės ją tenkinti bei nuo 2021 m. lapkričio 3 d. elektroniniais laiškais pradėjo raginti ieškovę sumokėti įmokų už transporto priemonę įsiskolinimą.
68. Ieškovė prašo kaip precedentu vadovautis Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-49-613/2021 2022 m. vasario 10 d. priimtu sprendimu, tačiau šioje ir nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės nėra tapačios, nurodytoje byloje buvo sprendžiama dėl transporto priemonės gedimų, atsiradusių praėjus 14 mėnesių nuo eksploatavimo pradžios.
69. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių automobilio defektų atsiradimą dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl netinkamo automobilio eksploatavimo, atsakomybė už nustatytus trūkumus tenka ieškovei.
70. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodė, kad jai perduotas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų ir kad ji negalėjo žinoti apie perduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu ieškovė neįrodė aplinkybių, mažinančių jos atsakomybę už perduoto naudoto daikto kokybę, dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.498 straipsnį, nustatantį nuomininko teisę nutraukti nuomos sutartį, kai perduotas daiktas yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir sutarties sąlygas. Atsakovės pasirinktas jos teisių gynimo būdas yra tinkamas ir proporcingas įvertinus kokybės trūkumų mastą, kadangi atsakovė iš esmės negavo to ko tikėjosi iš sutarties, kai jai buvo perduota 4950 Eur vertės transporto priemonė, kurios remontas tam, kad ji būtų naudojama paskirtį, turėtų būti UAB „Krasta Auto“ serviso pasiūlyme nurodytos apimties ir vertės (2676,42 Eur), viršijančios daigiau nei pusę automobilio vertės, t. y. sutarties pažeidimas laikytinas esminiu (CK 6.217 straipsnio 1 dalis).
71. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. rugsėjo 18 d. sudarytą Transporto priemonės naudojimo ir valdymo sutartį Nr. VNS210918-2 tenkinamas, ieškovės ieškinys dėl sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo atmetamas.
72. Atsakovė mokėjimų pagal sutartį nebuvo atlikusi, transporto priemonė ieškovei grąžinta, ginčo tarp šalių dėl to nėra, todėl restitucijos klausimas, įpareigojant ieškovę atsiimti automobilį, nesprendžiamas.
Dėl nuostolių priteisimo
73. Dėl sutarties nutraukimo atsakovė prašo priteisti 416,43 Eur nuostolių: priešieškiniu prašo priteisti 150,30 Eur automobilio registracijos mokestį, atsiliepimu į patikslintą ieškinį, padidinusi priešieškinio reikalavimą, prašo priteisti 136,13 Eur už automobilio patikrą UAB „Krasta Auto“ Kauno atstovybėje bei 130 Eur už automobilio transportavimą patikrai į Kauną.
74. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo.
75. Motorinės transporto priemonės registracijos mokesčio mokėjimo pranešimas (priešieškinio/tripliko 1 priedas) patvirtina, kad atsakovė yra 150,30 Eur transporto priemonės registracijos mokesčio mokėtoja, UAB „Krasta Auto“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaita-faktūra ir kvitas patvirtina, kad už automobilio patikrą sumokėta 136,13 Eur, UAB „Euro Impex Utena“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaita-faktūra ir kvitas patvirtina, kad už automobilio transportavimą sumokėta 130 Eur (atsiliepimo į patikslintą ieškinį 3, 4 priedai).
76. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatytas esminis šalių sudarytos sutarties pažeidimas ir ieškovės kaltė dėl to, atsakovė dėl to patyrė papildomų savo eiga nevažiuojančios transporto priemonės pervežimo techninei patikrai išlaidų, apmokėjo patikros išlaidas, taip pat apmokėjo pagal dėl esminio pažeidimo nutraukiamą sutartį jai perduotos ir ieškovei grąžintos transporto priemonės registraciją, todėl už tokių atsakovės be pagrindo patirtų išlaidų patyrimą yra atsakinga ieškovė. Atsižvelgiant į šalių sutarties nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovė privalo atlyginti atsakovės patirtas išlaidas už transporto priemonės pervežimą, automobilio patikrą ir transporto priemonės registraciją, iš viso 416,43 Eur, todėl jos priteistinos iš ieškovės atsakovei (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
77. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79, 93 straipsniai).
78. Ieškovė byloje patyrė 9662,40 bylinėjimosi išlaidų: ieškinį iš viso apmokėjo 176 Eur žyminiu mokesčiu, patyrė 9486,40 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (DOK-19947, DOK-26713).
79. Atsakovė byloje patyrė 2180 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (DOK-26709), priešieškinį iš viso apmokėjo 194 Eur (29 Eur+165 Eur) žyminiu mokesčiu.
80. Duomenų apie trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.
81. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, keliamus klausimus, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalius dydžius, iš ieškovės UAB „Greiti autosprendimai“ atsakovei V. A. priteistina 2180 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 194 Eur žyminio mokesčio, vertinant, kad buvo pareikštas priešieškinis dėl sutarties modifikavimo (nutraukimo) ir turtinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo.
82. Byloje patirta 31,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, tenkinant priešieškinį ar atmetant ieškinį, valstybei priteisiamos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti ieškovės UAB „Greiti autosprendimai“ ieškinį atsakovei V. A. dėl sutarties nutraukimo, skolos ir nuostolių priteisimo.
Patenkinti atsakovės V. A. priešieškinį ieškovei UAB „Greiti autosprendimai“ dėl transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo.
Nutraukti ieškovės UAB „Greiti autosprendimai“ (juridinio asmens kodas 304800868) ir atsakovės V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2021 m. rugsėjo 18 d. sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį NR. VNS210918-2.
Priteisti iš ieškovės UAB „Greiti autosprendimai“ (juridinio asmens kodas 304800868) atsakovei V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 416,43 Eur nuostolių atlyginimui, 2180 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 194 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės UAB „Greiti autosprendimai“ (juridinio asmens kodas 304800868) valstybei 31,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Teisėja Jurgita Šimonėlytė