Civilinė byla Nr. 3K-3-331/2010
(S)
Procesinio sprendimo
kategorija 124.2.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco
Versecko (pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo I. O. (I. O.)
prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo I. O. ieškinį
atsakovui Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai dėl atleidimo iš
darbo pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė
:
Pareiškėjas 2010
m. kovo 5 d. pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymą atnaujinti procesą
civilinėje byloje, užbaigtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi. Prašyme jis nurodė,
kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009
m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo I. O. ieškinį
atsakovui Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai dėl atleidimo iš
darbo pripažinimo neteisėtu nutarė Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3
d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas teigia, kad yra pagrindas
atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje ir prašymą grindžia tokiais
argumentais:
1) Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta
nesilaikant teisės aktų reikalavimų – pažeidžiant Laikinųjų civilinių bylų
paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme
taisyklių 4 ir 10 punktų ir CPK 352 straipsnio 1 dalies imperatyviuosius
reikalavimus;
2) teisėjas E.
Laužikas nesilaiko Konstitucijos 113 straipsnyje ir Teismų įstatymo 48
straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo eiti kitas renkamas ar skiriamas
pareigas, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus
pedagoginę ar kūrybinę veiklą – šis teisėjas yra išrinktas ribotos civilinės
atsakomybės viešojo juridinio asmens - asociacijos Vilniaus universiteto Teisės
fakulteto Alumni draugijos Tarybos nariu; be to, yra pažeidęs Viešųjų ir
privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 ir 7 straipsnių
imperatyviąsias nuostatas, teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo savo
privačių interesų, todėl jis nėra nepriekaištingos reputacijos ir šiais
nurodytais neteisėtais veiksmais šioje civilinėje byloje sukėlė akivaizdų
interesų konfliktą. Be to, teisėjas E. Laužikas turėjo tiesioginį
suinteresuotumą bylos baigtimi ir buvo šališkas atsakovo naudai - būdamas
ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens asociacijos Vilniaus
universiteto Teisės fakulteto Alumni draugijos Tarybos narys pagal savo
pareigas ex officio yra
suinteresuotas priimti nutartį, kuri būtų palanki Vilniaus universiteto Teisės
fakulteto absolventams. Šioje civilinėje
byloje atsakovui atstovavo trys Vilniaus universiteto Teisės fakulteto
magistrai, tuo tarpu pareiškėjas nėra ir nebuvo Vilniaus universiteto Teisės
fakulteto studentas arba absolventas. Tokioje situacijoje teisėjo E. Laužiko
šališkumas, pareiškėjo nuomone, yra preziumuojamas;
3) visa
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija in corpore buvo šališka, nes, būdama
pakankamai patyrusi, 2009 m. gruodžio 4 d. nutartyje nukrypo nuo esminių CPK
reikalavimų civiliniam procesui kasacinės instancijos teisme, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotos ilgametės ir visose bylose pasikartojančios praktikos
aiškinant ir taikant Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepaaiškino
tokio nukrypimo priežasčių. Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos patirtį bei pirmiau
išvardytas aplinkybes darytina išvada, kad ji in corpore buvo šališka ir suinteresuota bylos baigtimi.
Pareiškėjas
taip pat nurodo, kad prašyme atnaujinti procesą keliami ekstraordinarūs
klausimai, todėl prašo teismo: 1) perduoti prašymą plenarinei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus sesijai; 2) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2009,
išnagrinėti ją kasacine tvarka iš naujo; 3) panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2009, panaikinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
birželio 3 d. spendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės
teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą; 4) šaukti liudytoją V. A. G.
Suinteresuotas
asmuo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atsiliepimu į prašymą
atnaujinti procesą civilinėje byloje prašo neatnaujinti proceso byloje.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1) svarbiausia
priimtos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nutarties teisėtumo sąlyga yra
kolegialumo principo laikymasis. Jeigu kasacinės instancijos teismas nustatytų
aplinkybę, kad teisėjų kolegija buvo sudaryta pažeidus Laikinąsias civilinių
bylų skyrimo ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme
taisykles, tai nesudarytų pagrindo atnaujinti procesą, jei buvo laikomasi
kolegialumo principo;
2) suinteresuotas
asmuo mano, kad pareiškėjo argumentas dėl teisėjo E. Laužiko šališkumo yra
nepagrįstas, nes nepateikia jokių įrodymų šiam argumentui pagrįsti.
Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjo privačių interesų
deklaracijoje nurodyta, jog jis yra VBĮ M. Romerio universiteto
lektorius, taigi jis galėtų būti šališkas tiek suinteresuotą asmenį teisme gynusiems
advokatams, tiek pačiam pareiškėjui, kuris yra baigęs šį universitetą. Tai rodo
pareiškėjo argumento absurdiškumą. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad
pareiškėjas neteisingai supranta ,,šališkumo“ sąvoką;
3) pareiškėjas,
teigdamas, kad teisėjų kolegija iš esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikos, pažeidžia CPK 366 straipsnio nuostatas, taikomas prašymo atnaujinti
procesą turiniui. Kasacijos objektas nėra paties kasacinio teismo nutartis,
todėl šis teismas negali iš naujo vertinti savo priimtų sprendimų turinio.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl
proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu
Proceso
atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą
buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Z. M. v. Kauno miesto savivaldybė,
bylos Nr. 3K-3-20/2004; 2005 m. rugsėjo
7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.
M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr.
3K-3-376/2005; 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr.
3K-3-303/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. J. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr.
3K-7-363/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr.
3K-3-262/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad proceso
atnaujinimo instituto taikymas
pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams
peržiūrėti, procesas turi būti
atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių
byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti.
Nagrinėjamoje
byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8
punkto pagrindu, t. y. bylos procesas gali būti atnaujinamas šiuo pagrindu,
jeigu ją nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pareiškėjas, prašydamas
atnaujinti procesą šiuo pagrindu, nurodo, kad civilinę bylą dėl neteisėto
atleidimo iš darbo kasacine tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teisėjų
kolegija, nes ji buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias proceso įstatymų ir
Laikinųjų civilinių bylų skyrimo ir teisėjų kolegijos sudarymo Lietuvos
Aukščiausiajame Teisme taisyklių (toliau – Laikinosios taisyklės) normas; tiek teisėjas
E. Laužikas, tiek visa teisėjų kolegija, nagrinėjusi bylą, buvo šališka.
Dėl
teisėjų kolegijos sudarymo teisėtumo
CPK 62
straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjų kolegiją sudaro ir jos pirmininką
skiria atitinkamo teismo ar jo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Ši nuostata
dėl teisėjų kolegijos sudarymo ir kolegijos pirmininko skyrimo kasacinės
instancijos teisme konkretizuojama CPK
352 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamasis nustatytos bylų
paskirstymo tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką
ir pranešėją bei nustato posėdžio datą.
Sudarant teisėjų kolegiją išnagrinėti
pareiškėjo nurodytą bylą kasacine tvarka, galiojo Laikinosios taisyklės, patvirtintos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko 2007 m. gegužės 30 d. įsakymu, keistos
ir papildytos 2008 m. sausio 16 d. įsakymu. Šių taisyklių 4 punkte buvo
nustatyta, kad Civilinių bylų skyriaus pirmininkas kolegiją sudaro konkrečiam
kalendoriniam mėnesiui pagal teisėjų abėcėlinį sąrašą rotacijos principu; šis
sąrašas yra pagrindas trijų teisėjų kolegijoms sudaryti. Tačiau Laikinųjų
taisyklių 9 punkte buvo nustatyta bylų skirstymo išimtis, t. y. nustatyta, kad
tais atvejais, kai teisėjas serga, išvyksta į ilgalaikę komandiruotą, esant
kitoms objektyvioms priežastims ar proceso normų draudimui teisėjui dalyvauti
nagrinėjant konkrečią bylą, kalendoriniam mėnesiui sudaryta teisėjų kolegija
gali būti keičiama ir sudaroma kitos sudėties teisėjų kolegija. Teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Laikinųjų taisyklių 4 punkte buvo įrašyta
nuostata, kad teisėjų abėcėlinis sąrašas, pagal kurį sudaromos teisėjų
kolegijos, skelbiamas Teismo internetinėje svetainėje. Tai reiškia, kad
internetinėje svetainėje skelbiama ne kiekvienoje byloje sudarytos teisėjų
kolegijos, o tik abėcėlinis teisėjų sąrašas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos pirmininko nutartimi konkrečiai bylai
sudaryta teisėjų kolegija internetinėje svetainėje neskelbiama, tačiau
kiekvienu atveju segama į bylą.
Teisėjų
kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad proceso teisės
normose nustatyti bylą nagrinėsiančios kolegijos sudarymo principai, o
Laikinosiose taisyklėse reglamentuota tokių kolegijų sudarymo kasacinės
instancijos teisme tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus pirmininkė skyrė bylą nagrinėjusią kolegiją galiojusių Laikinųjų
taisyklių nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo
argumentas, kad bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, kurios sudėtis nebuvo
paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje, nenurodant
kitų proceso normų nustatytų reikalavimų teismo sudėčiai pažeidimų, yra
nepakankamas konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teisėjų
kolegija, t. y. pareiškėjo nurodytu argumentu nėra pagrindo atnaujinti procesą
pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
Dėl teisėjų kolegijos nario šališkumo
Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir
Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta viena iš esminių žmogaus teisių
ir laisvių užtikrinimo garantijų – teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.
Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr.
15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą
išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad bylos negali nagrinėti
teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis
bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo
nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių pagrindinė garantija,
būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Šis
išaiškinimas taip pat reiškia, kad turi būti šalinamos visos prielaidos, kurios
gali kelti abejonių atskiro teisėjo ar visos kolegijos šališkumu. Europos Žmogaus
Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98) konstatavo, kad
Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas
turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė
vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti
tendencingas. Asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam
prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąją
prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią
su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta,
ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo šališkumo.
Pateiktų išaiškinimų pagrindu teismo nešališkumo klausimu remiasi kasacinio
teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje L. V., R. V. v. S. V., V. K. ir
kt., bylos Nr. 3K-3-267/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje
byloje V. K., N. K. v. Klaipėdos miesto
savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-283/2009; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje
byloje UAB ,,Abplanalp Engineering“ v.
UAB ,,Transtira“ ir kt,. bylos Nr. 3K-3-389/2007; ir kt.).
Pareiškėjas
nurodo, kad bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjas E. Laužikas turėjo
tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi ir buvo šališkas atsakovo naudai, nes
būdamas VU Teisės fakulteto Alumni draugijos Tarybos narys pagal savo pareigas ex officio buvo suinteresuotas priimti
naudingą nutartį atsakovui, nes jam atstovavo trys VU Teisės fakulteto
magistrai, t. y. šis teisėjas buvo subjektyviai šališkas ir turėjo išankstinį
nusiteikimą priimti atsakovui naudingą sprendimą. Teisėjų kolegija, vertindama
šį argumentą, pažymi, kad pagal VU Teisės fakulteto Alumni draugijos įstatų
11.1 punktą vienas iš draugijos tikslų yra palaikyti tvirtus fakulteto
absolventų tarpusavio ryšius ir jų ryšius su Alma Mater, tačiau tai
neįpareigoja ir nereiškia, kad draugijos nariai tarpusavyje ar su VU Teisės
fakulteto absolventais, nesančiais šios draugijos nariais, yra saistomi
tarpusavio įsipareigojimų, kurie gali turėti įtakos priimant palankų sprendimą
bylos šaliai, kuriai absolventas atstovauja. Teisės fakulteto absolventų, tarp
jų ir priklausančių šiai draugijai, tarpusavio ryšiai pernelyg nutolę ir niekuo
neapibrėžti, kad būtų galima vien tokio fakto pagrindu pripažinti realią įtaką
ar naudą vienas kito atžvilgiu. Be to,
pažymėtina, kad teisėjo priesaika yra svarbesnė už bet kokį įsipareigojimą,
kuris gali atsirasti dėl narystės tam tikroje draugijoje (Teismų įstatymo 59
straipsnis). Taigi pareiškėjo nurodama aplinkybė dėl teisėjo E. Laužiko, kaip
draugijos ir jos tarybos nario, šališkumo atsakovo, kuriam atstovavo VU Teisės
fakulteto absolventai, atžvilgiu, nenurodant kitų realiai šališkumą galinčių
patvirtinti įrodymų, negali paneigti asmeninio teisėjo nešališkumo. Dėl to
teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo modeliuojamas tariamas teisėjo
šališkumas išnagrinėtoje byloje, tiksliau – abejonė dėl galimo šališkumo, yra
grindžiamas tik dirbtinai sukurta prielaida, todėl negali paneigti
preziumuojamo teisėjo asmeninio nešališkumo principo ir neteikia pagrindo
išvadai, kad teisėjas buvo ar galėjo būti šališkas.
Pareiškėjas
kelia teisėjo E. Laužiko šališkumo klausimą ir kitu aspektu, t. y. kad šis
teisėjas, dirbdamas ne tik teisėjo darbą ir netiksliai deklaruodamas privačius
interesus, pažeidžia Teismų įstatymo reikalavimą būti nepriekaištingos
reputacijos. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad jokiu būdu nepagrindžia
teisėjo šališkumo pareiškėjo atžvilgiu, todėl dėl jo plačiau nepasisako.
Dėl teisėjų kolegijos šališkumo
Pareiškėjas
nurodo, kad visa teisėjų kolegija, nagrinėjusi kasacine tvarka jo atleidimo iš
darbo bylą, buvo šališka, nes, priimdama ne jo naudai nutartį, nesivadovavo
suformuota teismų praktika, sprendė fakto klausimus ir pan.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, išplėstinės
teisėjų kolegijos, skyriaus plenarinė sesija, nutartyse aiškindamos teisės
aktus, formuoja teismų praktiką (CPK 4 straipsnis), kuria turi vadovautis ir to
paties teismo teisėjų kolegijos, jeigu nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės
yra analogiškos ar labai panašios į anksčiau kasacine tvarka išnagrinėtą bylą. Tačiau
tai nereiškia, kad bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi teisės plėtoti,
pildyti ar keisti teismų praktikos, jeigu padaro išvadą, kad ankstesnis
išaiškinimas buvo neišsamus, ne visiškai atitiko nagrinėjamos bylos faktines
aplinkybes ar dėl tuo metu galiojusių kitų teisės aktų, visuomeninių teisinių
santykių ypatumų, kitų objektyvių priežasčių neatitiko teisės akto turinio.
CPK 353
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus
sprendimą ir (ar) nutartį teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad, skirtingai
negu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kasacijos dalykas – materialiosios
ir proceso teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Fakto klausimai nagrinėjami
tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai tinkamai taikė įrodinėjimą
reglamentuojančias teisės normas, teisiškai kvalifikavo faktinių aplinkybių
pagrindu nustatytus teisinius santykius, ar tinkamai aiškino ir taikė
nustatytiems teisiniams santykiams aktualų teisės aktą. Teisėjų kolegija,
pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad kasacine tvarka bylą nagrinėjusi
teisėjų kolegija nustatė naujas faktines
aplinkybes, pažymi, jog jis nepagrįstas, nes, palikdama galioti apeliacinės
instancijos teismo nutartį, rėmėsi byloje nustatytomis aplinkybėmis
(paminėjimas byloje esančio įrodymo, kuris atitinka nustatytas faktines aplinkybes, nereiškia naujų faktinių
aplinkybių nustatymo), teisiškai kvalifikavo ginčo santykį ir aiškino bei taikė
šį ginčą reglamentuojančias teisės normas, t. y. bylą sprendė proceso normų,
reglamentuojančių kasacinį procesą, tvarka. Be to, teisėjų kolegija atkreipia
dėmesį į tai, kad argumentai dėl tam
tikrų duomenų įrašymo ar neįrašymo į teismo nutartį, atitinkamų įrodymų
įvertinimo ar neįvertinimo teismo nutartyje negali būti pagrindas išvadai, kad
teisėjas buvo šališkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta pagal A. V. K. prašymą atnaujinti procesą
civilinėje byloje A. V. K. v. R. P., J. M., kt., bylos Nr.
3K-3-590/2006). Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, jog teisėjų
kolegija nepalankiai, pareiškėjo nuomone, išnagrinėjo jo atžvilgiu bylą
kasacine tvarka, nesant kitokių duomenų
dėl teisėjų suinteresuotumo bylos baigtimi ar kitokių aplinkybių, kurios keltų
realių abejonių dėl teisėjų nešališkumo, nėra pagrindas pripažinti, jog teisėjų
kolegija jo atžvilgiu buvo šališka.
Apibendrindama
tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos
prielaidos dėl teisėjo, visos teisėjų kolegijos šališkumo ir kolegijos sudėties
neteisėtumo nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais nepagrįstos ir
nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusių teisėjų šališkumu. Dėl to prašymas
atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu
laikytinas nepagrįstu, bylos procesas neatnaujintinas.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašyme keliami klausimai nėra sudėtingi, todėl
tenkinti pareiškėjo prašymą ir skirti jį nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra
teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš pareiškėjo
priteistina valstybei 22,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92,86
straipsniai).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 362 straipsnio 1
dalimi, 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 370 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a
:
Atsisakyti
atnaujinti procesą pagal pareiškėjo I. O. prašymą civilinėje byloje pagal
ieškovo I. O. ieškinį atsakovui Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo
bibliotekai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Priteisti
valstybei iš pareiškėjo I. O. (a. k. duomenys neskelbtini) 22,55 Lt (dvidešimt
du litus 55 ct) išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Antanas
Simniškis
Vincas
Verseckas