Civilinė byla Nr. e2S-772-603/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05184-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3.;
3.3.2.1.; 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovui R. P., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rakursas“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas R. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovui R. P., trečiajam asmeniui UAB „Rakursas“ dėl skolos priteisimo. Kartu prašė atidėti 257 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą trims mėnesiams.
2. Apeliantas prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą grindė tuo, jog dėl šalyje paskelbto karantino darbdavys ketina jį arba atleisti iš darbo, arba skelbti prastovą. Nurodė, kad dėl to jo atlyginimas bus sumažintas iki minimumo arba jis liks be darbo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi atsakovui nustatė terminą žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti.
4. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 84 straipsnį galima atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, todėl prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys atsakovo nurodomas aplinkybes.
5. Teismas nurodė, jog atsakovo nurodyta aplinkybė dėl darbdavio ketinimo atleisti jį iš darbo arba skelbti prastovą, dėl ko atlyginimas bus sumažintas iki minimumo, arba apskritai, atsakovas liks be darbo, nepagrįstas jokiais įrodymais. Teismo teigimu, paskelbtas karantinas savaime nereiškia, jog atsakovas neteks darbo arba jo pajamos sumažės, be to, asmens turtinę padėtį apibūdina ne tik jo gaunamas atlygis. Dėl nurodytų argumentų sprendė nustatyti atsakovui terminą žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantas R. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti 257 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą bent trims mėnesiams, skaičiuojant nuo karantino pabaigos; 2) priimti pridedamą įrodymą – UAB „Gustaf“ ir R. P. 2020-03-30 susitarimą, kadangi būtinybė jį pateikti teismui atsirado tik dabar. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Apeliantas prašo ne atleisti nuo žyminio mokesčio, tačiau jį atidėti dėl laikinos sunkios finansinės padėties. Siekdamas darbdavio veiklos bei darbuotojų atleidimo išsaugojimo, sutiko su darbdavio pasiūlymu atsisakyti savo atlyginimo viso karantino metu ir tris mėnesius po karantino pasibaigimo, todėl pasibaigus karantinui, darbdavys atnaujins veiklą ir atsakovas gaus darbo užmokestį. Nurodo, kad trūkstamų lėšų pasiskolinti nepavyksta, be to, atsakovas taip pat turi nepilnametį vaiką, kuriam kiekvieną mėnesį teismo sprendimu moka išlaikymą.
6.2. Nors pirmosios instancijos teismas vienu iš argumentų nurodė, jog apelianto turtinę padėtį apibūdina ne tik jo gaunamas atlygis, tačiau daugiau jokių papildomų motyvų nepateikė. Tuo atveju, jeigu teismas turėjo omeny atsakovo nekilnojamąjį turtą, tačiau Lietuvoje karantino metu apskritai nevyksta turto prekyba, todėl iš jo atsakovas negali gauti pajamų.
6.3. Kadangi apylinkės teismas nutartį grindė įrodymų stoka, prašo teismo priimti papildomus įrodymus. Pažymi, jog iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo tokio rašytinio įrodymo pateikti negalėjo, kadangi sudarytas vėliau nei pateiktas apeliacinis skundas, be to, pagrindžia įrodinėjamas aplinkybes dėl finansinės padėties.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
3. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
4. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2020 m. kovo 30 d. su UAB „Gustaf“ sudarytą susitarimą, kurį prašo priimti ir vertinti sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumą Nurodo, jog tokio įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi apeliacinis skundas pateiktas anksčiau nei sudarytas susitarimas, be to, įrodymu siekiama pagrįsti susiklosčiusią finansinę padėtį.
6. Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus. Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314,318 straipsniai).
7. Apeliacinės instancijos teismas priima atsakovo su atskiruoju skundu pateiktą papildomą įrodymą, kadangi jis gali būti svarbus sprendžiant klausimą dėl atsakovo turtinės padėties ir jo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo, be to, kaip matyti iš pateikto rašytinio įrodymo, jis sudarytas vėliau nei kad pateiktas apeliacinis skundas.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.
9. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad galutinio sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį turės galimybę sumokėti.
10. Kiekvienu atveju nagrinėdamas prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį, visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas, kitas aplinkybes, ir tik tuomet spręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Turtinę asmens padėtį gali įrodyti registrų, bankų, valstybinio socialinio draudimo duomenys, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, kuriuos pateikti teismui turi prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
11. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog atsakovas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė išsamių įrodymų, atspindinčių jo turtinę padėtį, taip pat nepateikė ir darbdavio ketinimo atleisti jį iš darbo arba skelbti prastovą, dėl ko atlyginimas bus sumažintas iki minimumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas savo prašymo nepagrindė įrodymais (CPK 178 straipsnis). Tačiau apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė 2020 m. kovo 30 d. susitarimą su UAB „Gustaf“, iš kurio turinio matyti, jog iš tiesų atsakovas karantino laikotarpiu ir pasibaigus jam dar tris mėnesius susitarė dirbti nemokamai tikslu išsaugoti įmonės veiklą. Taigi spręstina, jog susiklosčiusi situacija turi neigiamos įtakos atsakovo finansinei padėčiai, o atsakovas neapibrėžtą laikotarpį negaus pajamų. Nors pirmosios instancijos teismas tik pažymėjo, jog finansinę padėtį apibūdina ne tik gaunamos pajamos, o apeliacinės instancijos teismas, remdamasis susiklosčiusia praktika, neturi pagrindo nesutikti su tokiu argumentu, tačiau sutiktina su atsakovu, jog net ir turint turto, dėl susiklosčiusios situacijos yra sudėtingas turto realizavimas. Taigi vertintina, jog nagrinėjamu atveju tikėtina aplinkybė, jog atsakovas dėl susiklosčiusios karantino situacijos ir laikinai sustabdytos įmonės veiklos neturi finansinių galimybių sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, tačiau tokias galimybes turės ateityje. Pažymėtina, kad asmens sunki finansinė padėtis negali apriboti asmens teisės ginti savo interesus teismine tvarka, kartu ir teisės į apeliaciją.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, iš kurių galima daryti išvadą apie apelianto komplikuotą finansinę padėtį, į būtinybę atsakovui pasinaudoti teise į apeliaciją dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš jo priteista nemaža skolos suma, į tai, jog atsakovas turės didesnę galimybę sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laiko tarpą, bei tai, jog sprendžiamas žyminio mokesčio atidėjimo, o ne atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimas, sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atidėti atsakovui žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtinas ne atsakovo atskirajame skunde nurodytam terminui, kadangi karantino sąlygos yra švelninamos, dėl ko įmonių veiklos atnaujinamos, tačiau, kita vertus, karantino pabaigos laikas yra neapibrėžtas ir priklausantis nuo objektyvių aplinkybių, dėl ko gali susiklostyti tokia situacija, kuomet atsakovo apeliacinis skundas bus išnagrinėtas dar nepasibaigus jo nurodytam laikotarpiui, kas būtų nepateisinama atsižvelgiant į žyminio mokesčio atidėjimo esmę.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
atsakovo R. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir atidėti atsakovui R. P. mokėtiną 257 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Loreta Bujokaitė