Civilinė byla Nr. 2-427-819/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31413-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.8.10; 2.6.11.6; 3.2.6.1

 (S)

      VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės R. S. B. atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui,

atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei Simonai Puidokienei,

viešame teismo posėdyje, jį dėl epidemiologinės situacijos Lietuvos Respublikoje organizuojant nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė R. S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo priteisti jai iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (toliau – AB „Lietuvos draudimas“) 15 056 Eur draudimo išmoką, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2017 m. spalio 25 d. sudarė su atsakove Būsto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiui nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. buvo apdraustas jai priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), draudimo suma 38 000 Eur, kartu buvo nustatyta besąlyginė išskaita 40 Eur dėl gamtinės jėgos ir kitų rizikų. Sutartimi buvo nustatytas minimalus pastatų draudimo variantas – ugnis, gaisras, dūmai ir suodžiai, žaibo įtrenkimas ir t. t. 2018 m. liepos 23 d. įvyko draudiminis įvykis – gaisras, kurio metu Namas buvo apgadintas. Apie įvykusį gaisrą buvo informuota atsakovė ir paprašyta išmokėti draudimo išmoką. Praėjus maždaug savaitei laiko, atsakovės atstovui apžiūrint apgadintą Namą, dėl nežinomų priežasčių vėl kilo gaisras. Pats atsakovės atstovas iškvietė priešgaisrinės apsaugos pareigūnus, kurie vėl gesino gaisrą, po kurio Namas praktiškai visas sudegė ir jo tolimesnė eksploatacija tapo negalima. Tiksli gaisro priežastis nustatyta nebuvo. Nurodė, kad atsakovė 2018 m. spalio 19 d. raštu atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, jog Name nuolat negyvenama, aplinka apaugusi žolėmis, keliukai iki ūkinių pastatų per žolę nepraminti, pastatas buvo pardavinėjamas, tačiau niekas jo nepirko. Ieškovės teigimu, tokie atsakovės motyvai yra formalūs, niekuo nepagrįsti ir išgalvoti, kadangi Name ji nuolat gyveno kartu su K. V., iš Namo ji dėl senyvo amžiaus, pablogėjus sveikatai, kartais išvažiuodavo pas anūkę V. A., tačiau nuolat sugrįždavo į Namą, o jai išvykus, Name nuolat gyvendavo K. V. Kadangi jokių gyvulių ji neaugino ir nelaikė, į ūkinius pastatus nebuvo reikalo vaikščioti, žolės buvimas kieme visiškai netrukdė gyvenimui Name – Name visą laiką buvo elektra, kuri buvo pastoviai naudojama ir už ją mokama, Namą nebuvo ruošiamasi pardavinėti, jį buvo galvojama parduoti tik maždaug prieš dešimt metų, bet ne ginčo laikotarpiu. Pažymėjo, kad Namas buvo draudžiamas ir ankstesniais laikotarpiais, kas, ieškovės vertinimu, iš esmės paneigia tyčinio padegimo faktą. Draudžiant turtą visos šios sąlygos buvo žinomos atsakovės atstovei, kuri fotografavo objektą bei priėmė draudimo įmokas. Ieškovė pabrėžė, kad tuo atveju jei minėtos sutarties sudarymo metu ir buvo nustatytos kokios nors specialios sąlygos, jos jai nebuvo žinomos, kadangi ji yra beraštė, nemoka nei skaityti, nei rašyti.

Nurodė, kad atsakovei atsisakius išmokėti draudimo išmoką, ji 2019 m. vasario 1 d. skundu kreipėsi į atsakovę, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Lietuvos banką. 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas raštu Nr. S2019/(21.14-2101)-12-1577 informavo, kad jei draudikas pateiks ją netenkinantį atsakymą, ji turės teisę per 1 metus vėl kreiptis į Lietuvos banką. 2019 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentui vėl buvo pateiktas skundas ir 2019 m. gruodžio 5 d., po pirminio ieškinio pateikimo teismui, buvo gautas minėtos įstaigos 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. 242-478 (toliau – Sprendimas), kuriuo iš dalies patenkintas jos reikalavimas ir atsakovei rekomenduota apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką, sumažintą 20 procentų dėl sutartinių pareigų netinkamo vykdymo, taip pat atsakovė įpareigota per mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos raštu informuoti Lietuvos banką apie šios rekomendacijos įgyvendinimą (neįgyvendinimą). Atsakovė minėtos rekomendacijos neįvykdė, ji elgiasi nesąžiningai, nesilaiko sutartinių įsipareigojimų, pasireiškiančių piktybiniu vengimu nustatyta tvarka išmokėti jai priklausančią draudimo išmoką, nors ji jokių sutartinių įsipareigojimų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kad būsto draudimo liudijime turto draudimo suma buvo nustatyta 38 000 Eur, turtas sudegė visas, dėl ko yra taikoma sutartyje numatyta 40 Eur besąlyginė išskaita, be to, vadovaujantis Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Sprendimu draudimo išmoka turėtų būti mažintina 20 procentų, ieškovės naudai priteistina draudimo išmoka sudaro 30 368 Eur.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė paaiškino, kad su ieškove buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis (Draudimo liudijimo Nr. 444547146) (toliau – Sutartis), kuria laikotarpiui nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. buvo apdraustas Namas, nustatant sąlygą: būstas – nuolat gyvenami pastatai. 2018 m. liepos 23 d. gaisro metu (toliau – Įvykis) buvo sugadintas Sutartimi apdraustas. AB „Lietuvos draudimas“, 2018 m. liepos 26 d. gavęs pranešimą apie Įvykį, užregistravo žalą Nr. 2038223 ir pradėjo įprastus žalos administravimo veiksmus: 2018 m. liepos 27 d., dalyvaujant ieškovės atstovei V. A., buvo atlikta sugadinto turto apžiūra, surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, padarytos sugadinto turto nuotraukos, gauti V. A. pateikti dokumentai. Draudėjos atstovė raštu nurodė, kad Namas buvo tuščias 3-4 savaites; 2018 m. rugpjūčio 6 d. V. A. raštu taip pat nurodė, kad Name niekas negyveno, netvarkė ūkio, remonto nedarė, apie gaisrą sužinojo iš kaimyno, Namas buvo parduodamas, tačiau niekas nepirko, pardavinėjo, nes niekas negyveno. 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo išsiųstas paklausimas Vilkaviškio rajono priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (toliau – PGT) su prašymu pateikti informaciją, be kita ko, dėl gaisro kilimo priežasties, ar pastatas buvo gyvenamas, ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. gautas atsakymas, kad gaisras kilo negyvename name, labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gedimas elektros instaliacijoje. 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo išsiųstas paklausimas dėl avarijos Elektros skirstymo operatoriui (toliau – ESO), ar Name iki Įvykio buvo teiktos elektros tiekimo paslaugos, kas eksploatuoja avarijos šaltinį, kas ir kada jį įrengė, vykdė remonto darbus, ir 2018 m. rugsėjo 4 d. gautas atsakymas, kad gedimų, atsijungimų, įtampos svyravimų ar kitų sutrikimų nefiksuota. 2018 m. spalio 9 d. buvo  gauta uždarosios akcinės bendrovės „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ (toliau – UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“) gaisro tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad tikėtinos dvi gaisro priežastys – pirma, dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio (pvz., nuorūka, degtukas ir pan.) poveikio; antra, dėl avarinio namo instaliacijos darbo rėžimo, šioje išvadoje taip pat buvo pažymėta, jog savininkės paaiškino, kad gaisro kilimo metu name niekas negyveno. Atsižvelgiant į šią žalos administravimo metu surinktą informaciją, 2018 m. spalio 19 d. ieškovė buvo informuota apie priimtą sprendimą – atsisakymą mokėti draudimo išmoką. Vėliau, 2019 m. kovo 15 d. AB „Lietuvos draudimas“ gavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos (toliau – Lietuvos bankas) persiųstą ieškovės pretenziją su reikalavimu Įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką, kartu su ieškovės pretenzija dėl 2018 m. spalio 19 d. sprendimo, buvo pateiktas trečiojo asmens K. V. pareiškimas, kad jis gyveno Name, prižiūrėjo gyvulius, o būsto savininkai lankydavosi tik savaitgaliais. Su gauta pretenzija AB „Lietuvos draudimas“ nesutiko. Lietuvos bankas, sprendęs šalių ginčą, priėmė 2019 m. lapkričio 26 d. Sprendimą, kuriuo nusprendė iš dalies tenkinti R. S. B. reikalavimą ir rekomenduoti draudikui apskaičiuoti ir ieškovei išmokėti draudimo išmoką, sumažintą 20 procentų dėl sutartinių pareigų netinkamo vykdymo. Atsižvelgdama į tai, AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo ieškovės dėl Įvykio patirtą žalą ir mokėtiną draudimo išmoką – 15 008 Eur, atsižvelgdama į Lietuvos banko Sprendime pateiktą rekomendaciją sumažinti draudimo išmoką 20 procentų dėl sutartinių pareigų netinkamo vykdymo, tačiau negalėjo jos išmokėti draudėjai, nes ji nebuvo pateikusi banko sąskaitos, į kurią pageidauja ją gauti, numerio. Ieškovei pateikus tokius duomenis, 2020 m. sausio 31 d. jai buvo išmokėta 15 008 Eur draudimo išmoka, o 2020 m. vasario 28 d. ieškovei išmokėta 304 Eur draudimo išmokos nepriemoka, susidariusi dėl aritmetinės klaidos. Atsakovės įsitikinimu, ji įvykdė Lietuvos banko Sprendimą, tinkamai apskaičiavo ieškovei mokėtiną draudimo išmoką, kuri visiškai atlygino ieškovės dėl gaisro patirtą nuostolį ir ją išmokėjo ieškovei. Didesnė draudimo išmoka, atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju negali būti mokama.

Atsakovė taip pat pabrėžė, kad Namas gaisro metu nebuvo nuolat gyvenamas. Pastaroji aplinkybė nurodyta tiek ieškovės atstovės 2018 m. liepos 27 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d., tiek 2018 m. rugpjūčio 21 d. PGT raštuose. Tai, kad Namas buvo negyvenamas, patvirtina ir PGT pateikta papildoma informacija, tai nurodoma ir UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ gaisro tyrimo išvadoje. Faktą, kad apdraustame pastate ieškovė ar jos šeimos nariai nuolat negyveno įrodo ir namo aplinka, jos nuotraukos (apaugusios žolės, nepraminti keliai iki nei vieno ūkinio pastato). Žalos administravimo metu taip pat nustatyta, jog pastatas buvo pardavinėjamas jau ilgą laiką, kadangi apdraustame Name niekas negyveno ir netvarkė ūkio. Nei prieš sudarant Sutartį, nei Sutarties galiojimo laikotarpiu draudikui nebuvo pateikta informacija, jog norimas apdrausti objektas yra ne nuolatos gyvenamas namas ar tokiu tapo. Sutarties sudarymo metu ieškovė nurodė, kad draudžiamas Namas yra nuolatos gyvenamas, Sutarties galiojimo metu iki Įvykio draudikui informacija apie tokios aplinkybės pasikeitimą nebuvo pateikta. Atsakovės vertinimu, trečiojo asmens K. V. raštas, kuriame minėtas asmuo tvirtino gyvenantis Sutartimi apdraustame Name, negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas, pagrindžiantis, kad apdraustame Name buvo nuolatos gyvenama, kadangi jis pateiktas praėjus dideliam laiko tarpui po žalos administravimo, tuo tarpu žalos administravimo metu nei ieškovė, nei ieškovės atstovė neteikė jokių paaiškinimų dėl trečiojo asmens nuolatinio gyvenimo apdraustame Name, tokios informacijos išvis nebuvo. Be to, rašte nurodytos aplinkybės (būsto savininkai lankydavosi apdraustame Name savaitgaliais) prieštarauja ieškovės atstovės pirminiams paaiškinimams. Tai, kad Namas nebuvo gyvenamas, akcentuota ir Lietuvos banko Sprendime. Atsakovė pažymi, kad gerbdama draudimo rinkos reguliatoriaus Sprendimą, priėmė sprendimą jį vykdyti, t. y. Sprendime nurodyta tvarka apskaičiavo ieškovei mokėtiną draudimo išmoką, ją sumažino 20 procentų ir gavusi ieškovės banko sąskaitos numerį, ją išmokėjo. Akcentavo, kad atsakovės teisę mažinti draudimo išmoką dėl Sutartimi prisiimtų pareigų netinkamo vykdymo nustatė ir Taisyklių nuostatos: tuo atveju, jei draudimo išmoka būtų mokama atsižvelgiant į tai, kad faktiškai įvykio metu pastatas nebuvo nuolat gyvenamas, nors Sutartis sudaryta ir draudimo išmoka sumokėta kaip už nuolat gyvenamą pastatą, draudimo išmoka būtų buvusi dar mažesnė, draudėjos sumokėta 76,96 Eur sudaro tik 53,66 procentų įmokos, kuri turėtų būti mokama pastatą draudžiant kaip ne nuolat gyvenamą (143,41 Eur), atitinkamai atsakovė turėtų teisę mokėti draudimo išmoką, sudarančią 53,66 procentus kitu atveju mokėtinos draudimo išmokos. 

Atsakovė paaiškino, kad draudimo polise nurodyta draudimo suma nėra suma, kuri besąlygiškai mokama visais atvejais įvykus įvykiui. Draudimo suma – tai suma, kurios išmokama draudimo išmoka negali viršyti. Draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija tikrąją draudžiamo turto vertę, todėl draudėja negali turėti teisėto lūkesčio, jog įvykus draudžiamajam įvykiui jai bus išmokėta visa draudimo polise nurodyta draudimo suma. Ieškovė nurodė, kad Įvykio metu sugadintas, Sutartimi apdraustas pastatas nebus atstatinėjamas, todėl draudimo išmoka buvo apskaičiuota atsižvelgiant į Namo nusidėvėjimą (likutinę vertę). Kadangi sudegusio Namo sienos buvo rąstinės tokio gyvenamojo namo metinis nusidėvėjimo dydis lygus 1,5 procento. Namo statybos pabaigos metai – 1985 m., todėl iki Įvykio dienos (2018 m.) Namo amžius buvo 33 metai. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad bendras Namo nusidėvėjimo koeficientas lygus 49,5 procentų, atitinkamai nuostolio suma (likutinė vertė) sudarė 19 190 Eur (38 000 x 50,5 %) Eur. Galutinė mokėtina draudimo išmoka, vadovaujantis Lietuvos banko rekomendacija sumažinti draudimo išmoką 20 procentų bei draudiko pareiga taikyti 40 Eur išskaitą (taip, kaip buvo šalių sutarta Sutarties sudarymo metu), sudaro 15 312 Eur (19 190 – 20 proc. – 40 Eur). Būtent ši suma, kaip draudimo išmoka dėl gaisro metu patirtos žalos, ir buvo išmokėta ieškovei. Todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl 15 312 Eur draudimo išmokos išmokėjimo atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes tokio dydžio draudimo išmoka jai jau yra išmokėta; likusioje dalyje ieškinys atmestinas dėl tos priežasties, kad išmokėta išmoka yra tinkamas ir pilnas ieškovės dėl gaisro patirtos žalos atlyginimas įgyvendinant Lietuvos banko Sprendimą, didesnė draudimo išmoka nagrinėjamu atveju, remiantis Taisyklių nuostatomis, negali būti mokama.

Dublike ieškovė iš esmės palaikė savo poziciją, išdėstytą ieškinyje. Papildomai nurodė, kad atsakovė, vykdydama Lietuvos banko Sprendimą, išmokėjo jai 15 312 Eur, tačiau ji su šia suma nesutinka. Atsakovė iš pradžių visai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, o vėliau ją išmokėjo, ženkliai ją sumažindama. Išmokos sumažinimo motyvais atsakovė nurodė tas pačias aplinkybes, dėl kurių atsisakė iš viso išmokėti draudimo išmoką. Ieškovės vertinimu, atsakovės motyvai yra formalūs, niekuo nepagrįsti ir išgalvoti. Pakartotinai pabrėžė, kad Name ji ir K. V. gyveno nuolat.

Triplike atsakovė iš esmės palaikė savo atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai pabrėžė, kad su ieškove buvo sudaryta standartinė būsto draudimo sutartis, kurios pagrindas – Taisyklės, standartinės draudiko paruoštos sąlygos. Taisyklės ieškovei, Sutarties sudaryti į „AB „Lietuvos draudimas“ skyrių atvykdavusiai su anūke, buvo aiškiai išaiškintos, dar paklausta ar suprato, Taisyklės, kartu su lankstinuku, įteiktos gyvai. Ieškovė tiek pati, tiek padedama savo atstovės anūkės, kuri ją atstovavo tiek Sutarties sudarymo metu, tiek viso žalos administravimo metu, pati nurodė, kad turi įgaliojimą tvarkyti visus reikalus, susijusius su jos nekilnojamu turtu, turėjo galimybę skaityti ir analizuoti pasirašomos Sutarties sąlygas, užduoti papildomus klausimus draudimo konsultantei, paprašyti paaiškinimų, kilusius klausimus aiškintis tol, kol nelieka jokių neaiškumų. Kreipdamasi į Lietuvos banką ieškovė taip pat neginčijo fakto dėl tinkamo supažindinimo su Taisyklėmis, jų įteikimo, o Lietuvos bankas, nuolat, dažnai ir savarankiškai, tikrindamas tokias aplinkybes, šios draudiko pareigos pažeidimo taip pat nenustatė. Atsakovė pabrėžė, kad joks protingas vidutinis vartotojas negali turėti lūkesčio, jog draudimo sutartis sudaroma be jokių sąlygų. Atitinkamai nagrinėjamu atveju ieškovė, net ir kaip pati teigia, būdama berašte, sudarydama Sutartį, nors, kaip teigia, nemoka nei skaityti, nei rašyti, negalėjo tikėtis, kad jai nebus taikomos standartinės, įprastos tokioms sutartims taikomos sąlygos, nurodytos Taisyklėse, kurios, minėta, jai buvo įteiktos gyvai, draudimo konsultantei jas papildomai paaiškinus ir pasitikslinus ar viskas suprantama ir aišku, kad gaisro atveju, nepaisant jokių aplinkybių, jai bus išmokama draudimo liudijime nurodyta draudimo suma. Todėl sudarius ginčo Sutartį, AB „Lietuvos draudimas“, gavusi pranešimą apie įvykusį draudiminį įvykį, tiek žalos administravimą, tiek draudimo išmokos apskaičiavimą teisėtai ir pagrįstai atliko būtent vadovaudamasis šios Sutarties sąlygomis, nustatytomis Taisyklėse ir draudimo liudijime. Atsakovės vertinimu, ieškovės pateikiamas draudimo išmokos apskaičiavimo būdas neatitinka Taisyklių nuostatų, jis laikytinas suprantamu, tačiau neteisėtu ir nepagrįstu siekiu gauti didesnę nei priklauso draudimo išmoką.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytą ieškovės poziciją. Papildomai paaiškino, kad į atsakovę kreipėsi ieškovė kartu su anūke V. A., ieškovė yra senyvo amžiaus, anūkė dalyvavo sudarant Sutartį, draudimo atstovas dalyvavo, apžiūrėjo turtą, Sutarties sudarymo metu žodžiu buvo draudikui nurodyta, kad Namas faktiškai gyvenamas; Taisyklės ieškovei perskaitytos ir pagarsintos nebuvo, ji jų neperskaitė, ieškovė nemoka skaityti ir rašyti, tiesiog pasirašė; ar draudiko atstovui pasakė, kad yra beraštė, negali atsakyti; Taisyklės buvo įteiktos; Name gyveno ieškovė, iki gaisro apie 6 metus gyveno K. V.; pirmojo gaisro metu ieškovės ir K. V. Name nebuvo, gaisrą pastebėjo kaimynas T., ieškovė buvo (duomenys neskelbtini) pas anūkę, V. iki įvykio dviem savaitėm išvyko laikinai dirbti į Švediją; antras gaistas įvyko apžiūrint gaisravietę draudiko atstovui; po pirmojo gaisro Name gyventi nebuvo galimybės; draudimo sutartis sudaryta ieškovės iniciatyva; anūkė buvo ieškovę lydintis asmuo, patariantis, jei kildavo ieškovei klausimų, notarinio įgaliojimo nebuvo; A. savo paaiškinimuose nurodė netikslias aplinkybes; Namas nebuvo pardavinėjamas 2015-2017 m., pardavinėjamas buvo 2014 m.; ką anūkė kalba, tą ji pati paaiškins; K. V. gyveno Name nuolat, prižiūrėjo arklius, kurie ganėsi laukuose, vasarą arkliai nakvodavo taip pat laukuose, ieškovė name gyveno, bet neištisai, važiuodavo pas anūkę; sodyboj Įvykio metu gyvulių nebuvo, ieškovė gyvulių neaugino, arkliai kito asmens – V. A. arkliai, į ginčo sodybos tvartą nebuvo vedami; ieškovė išvykdavo pas anūkę ar kitus giminaičius, Name draudimo laikotarpiais lankydavosi dažniausiai savaitgaliais, V. Name gyveno 6 metus nepertraukiamai; Namas buvo šildomas; su V. giminystės ryšių ieškovė neturi; Name sąlygos buvo tinkamos gyventi, išvykdavo iš Namo dėl sveikatos ar aplankyti artimųjų; ar Name buvo vanduo negali atsakyti, sanitarinio mazgo nebuvo; iš savo Namų ieškovė iki gaisro nebuvo persikėlusi; Sutartis sudaryta, ieškovė vyko į skyrių tris kartus, kodėl vyko tris kartus negali atsakyti, jei buvo iškilę klausimų, matyt į juos buvo atsakyta, nes Sutartis buvo sudaryta; ar buvo perskaityta draudimo sutartis ieškovei jos sudarymo metu negali atsakyti, su ieškove sunku bendrauti; ieškovė suprato, kad Namas apdraustas polise nurodytai sumai ir įvykus įvykiui proporcingai padarytai žalai bus jai atlyginta žala, Namas sudegė visiškai, todėl ieškovė mano, kad jai turi būti išmokėta visa suma; dabartinių išmokėtų lėšų Namui atstatyti nepakanka, tenkinus ieškinį ieškovė svarstytų Namą atstatyti; šiuo metu ieškovė glaudžiasi pas artimuosius; su Lietuvos banko Sprendimu ieškovė sutinka iš dalies, nesutinka, kad Namas buvo negyvenamas, nesutinka, kad buvo klaidinamas draudikas; ieškovė sumažina savo reikalavimą savo iniciatyva 20 % nuo pirminės sumos (38 000 Eur – 40 Eur = 37 960 Eur), mano, kad jai priklauso dar 15 056 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytą atsakovės poziciją. Papildomai paaiškino, kad Namas nebuvo nuolat gyvenamas, buvo bandoma draudiką klaidinti; draudikas įvykdė rekomendaciją, išmoka apskaičiuota pagal Taisykles, iki Sutarties sudarymo visi klausimai ieškovei su jos atstove anūke buvo atsakyti; kadangi Namas neatstatomas, skaičiuota likutinė vertė; nuo likutinės vertės minusuota 20 %; toks skaičiavimas atliktas Sutarties ir Taisyklių pagrindu; draudimo suma nėra draudimo išmoka; ieškovės dėl gaisro patirti nuostoliai atlyginti; prieš sudarant buvo vykta tris kartus, visus tris kartus su anūke vyko, visus klausimus atsakė, Taisyklės buvo įteiktos; prieš sudarant Sutartį buvo vyktą į vietą, visada buvo užrakinta, tikėjo draudėjo nurodoma informacija; pirmasis gaisras 2018 m. liepos 23 d., antrasis gaisras įvyko apžiūrint, užsidegė neužgesinti svilėsiai, esminis gaisras pirmasis; apie Įvykį buvo registruota telefonu; V. paaiškinimas vėlesnis; iš pradžių skaičiuojant draudimo išmoką buvo padaryta aritmetinė skaičiavimo klaida, dėl to buvo papildomai ieškovei išmokėta suma; tai, kad Namas pardavinėjamas, nurodė A. savo paaiškinimuose, tai pakankamas pagrindas tikėti; iki Sutarties sudarymo draudikas apžiūrėjo Namą tik iš išorės, draudimo sutarties sudarymo metu laikė, kad Namas nuolat gyvenamas, draudikui taip buvo pasakyta, ieškovė sakė, kad Name gyvena nuomininkas; žalos administravimo metu paaiškėjo, kad Namas negyvenamas; per mėnesį vid. namų ūkis sunaudojo 140 kW elektros, ieškovės sunaudoti 9 000 kW per metus nėra daug, šis įrodymas nepagrindžia nuolatinio gyvenimo name, draudiko vertinta įrodymų visuma; V. paaiškinimas žymiai vėlesnis, ne iki galo apgalvotas, parengtas siekiant gauti draudimo išmoką; anūkės paaiškinimai yra pirminiai, neišgalvoti, anūkė apie V. nenurodė; ar pardavėja pažinojo ieškovė, negali atsakyti.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklausta V. A. parodė, kad yra ieškovės močiutė; 2018 m. liepos mėn. sudegė močiutės namas, močiutė buvo pas dukrą, Marijampolėje, ji (liudytoja) su šeima buvo namuose, atėjo kaimynas, tėčiui pasakė, kad namas sudegė, nors prieš tris valandas viskas buvo gerai, tėtis prižiūrėjo gyvulius; nuvažiavo į Įvykio vietą, jau buvo gaisrinė, policija, iš ryto atvažiavo, buvo draudimas atvažiavęs, dar kartą gaisrinė, nes ne viskas gerai užgesinta buvo; buvo atvažiavę „žaliukai“, kažkokia tarnyba, davė rašyti paaiškinimus, nelabai pamena ką rašė; viską surašė sėdėdama mašinoje; tada pas draudėją (duomenys neskelbtini) buvo nuėjusi, ji nuvyko prie Namo, viską nusifotografavo; dalyvavo sudarant Sutartį, pati ir apdraudė, kitą dieną su draudėja nuvyko fotografuoti Namo; buvo viena, močiutė truputį sirgo, nevažiavo; Namas buvo draudiko įvertintas 38 000 Eur; per daug nesidomėjo kodėl 38 000 Eur, močiutę ši suma tenkino, džiaugėsi, kad Namas apdraustas, davė Sutartį draudikas, gal 2-3 lapai; draudėja aiškino, kad visais atvejais šią sumą gaus nuo gaisro, vandens, vėjo, elektros, jei kažkas kils; Taisyklės buvo įteiktos; Taisykles skaitė, močiutei taip pat Taisykles perskaitė, ne viską suprato, išsilavinimas 8 klasės; Sutartį įgaliojo sudaryti močiutė, ji kurčia, yra įgaliojimas byloje, pas notarą įgaliojimo neturėjo; Name buvo, ten augo, vėliau su tėvais išėjo iš ten, Name gyveno močiutė ir tas žmogus V.; močiutė savaitgaliais pas ją pabūdavo, kai susirguliuodavo, kad nusipraustų, nes Name vandens nebuvo; V. padėdavo močiutei, jis gyveno Name apie 6 metus; močiutė norėdavo namo, nes pas ją (liudytoją) butas trečiame aukštas, močiutei nepatogu, o V. ir pakūrendavo, vandens atnešdavo, daržiuką patvarkydavo; Namas kūrenamas malkomis, vanduo iš šulinio, tualetas lauke; V. su ieškove tolimi giminės, iš tėvo pusės berods sūnėnas; Name du kambariai ir virtuvė, buvo antras aukštas, koridorius, bet dar nebuvo suremontuotas;  draudikui apie Įvykį buvo pranešta, kas pranešė negali atsakyti; Įvykio metu Name nebuvo močiutės, V. taip pat nebuvo, prieš dvi savaites buvo išvykęs; prieš tai dvi savaites močiutė Name buvo, ji (liudytoja) ją (močiutę) pasiimdavo į butą vakarais, pernakvodavo, Name dieną praleisdavo, tėtis taip pat į Namą, važiuodamas pas gyvulius, užvažiuodavo, pakurdavo močiutei, kad būtų šilta; močiutė arklių nežiūrėdavo, tuo metu gyvulių neturėjo močiutė; paaiškinimų draudimui rašė gal kokis tris, pirmąjį mašinoj iš karto po įvykio, vėliau pas draudėją, paskui dar kartą pas draudėją, nepamena tiksliai; ką „žaliukai“ sakė, tą ji (liudytoja) ir rašė; ką šoke rašė, nepamena, Namas tikrai buvo gyvenamas, močiutė ten gyveno; kodėl paaiškinime rašė, kad Name niekas negyvena, negali atsakyti, pamena tik tiek, kad rašė, ką jai sakė; su draudiku bendravo tik po gaisro; namą pardavinėjo prieš kokius 10 metų; Name močiutė labai seniai gyveno, savo vaikus ten augino, gal kokius 50 metų ten gyveno; R. P. yra draudėja, su kuria sudarė Sutartį, iki Sutarties sudarymo pažinojo iš matymo; prieš sudarant Sutartį draudėja buvo Name viduje, į vieną kambarį neįėjo, nes buvo užrakinta; antrasis paaiškinimas kur buvo rašomas negali pasakyti, ką sakė, tą ir rašė; ką pas draudėją po gaisro rašė, neatsimena; vyko pas draudėją, nes draudėja pasikvietė, prašė, kad atvyktų ir močiutė, nes jai reikėjo kažką pasirašyti; arklius tėvas laikė pievoje, buvo vasara, tėvas V. A.; žiemą laikydavo arklius tvartukuose (duomenys neskelbtini); mokėdavo už elektrą, už šiukšles, mokėdavo V., sunaudodavo mažai elektros, tik dviese buvo; skundą Lietuvos bankui rašė pati; močiutė pas ją (liudytoja) nebuvo persikėlusi, išvykdavo tik laikinai; močiutė juda, apsitarnauja pati, prasta klausa; V. 6 metus gyveno, nes neturėjo kur gyvent, sutiko mielu noro, kad padėtų močiutei; ieškinį ir dubliką rašė ji (ieškovė), močiutė gyvulių nelaikė, arklius laikė tėtis; buvo šunys, katės, budų nebuvo, šuniukai vaikščiojo visur, nebuvo agresyvūs; V. aplinką tvarkydavo, dvi savaites iki Įvykio nebuvo, žolės augo, takeliai pramindžioti, žolės nebuvo daug; V. daiktų buvo – televizorių vieną jis turėjo, vieną močiutė; sudarant Sutartį pas draudėją nuėjo viena; pasirinko minimalų variantą, kodėl – negali atsakyti; suprato, kad draudžia nuo nelaimingų atsitikimų, draudėja padavė Taisykles, sakė, kad persiskaitytų, ji persiskaitė; draudė Namą, kas viduje buvo taip pat buvo įvertinta; ar apdraudė buitinę techniką negali atsakyti, apdraudė Namą, pastatus; Namą apdraudė pirmą kartą; teismui dokumentus padėjo surašyti advokatai, ieškovė pasirašė, pas advokatus vyko pati ieškovė.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. V. parodė, kad ieškovė jam yra tolima giminaitė iš tėvo pusės, pažįsta daug metų; (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 2012 m., iki sudegimo; Įvykio metu buvo išvažiavęs dvi savaites, važiavo į Švediją, grižo po pusantro mėnesio, apie gaisrą dukra telefonu pranešė; gyveno kartu su močiute; močiutė gyveno pastoviai, būdavo anūkė išsiveždavo; dirbo lentpjūvėje apie metus, paskui į Švediją išvažiavo; Namas buvo šildomas malkomis, už elektrą pats mokėdavo, per mėnesį apie 10-15 Eur, vanduo šulinyje, tualetas lauke; pasiūlė pagyventi ir močiutę prižiūrėti; aplinką tvarkydavo, daržuose sukasdavo, padėdavo, laikė močiutė arklius – žiemą jie būdavo tvartuose, vasarą ganyklose, pievose; buvo Marijampolėje, pas advokatą, rašytas prieš pusantrų-metus, jis (liudytojas) tik pasirašė; gaisro metu sudegė drabužiai, televizorius; Vaclovas arklius maitindavo kiekvieną dieną, jis prižiūrėdavo, kad nepavogtų, kitų gyvulių nebuvo, šuniukas buvo; technika kita jau Name buvo jam atsikrausčius; į Švediją vyko dėl darbo, pažįstamas pasiūlė, plaukė keltu; arkliai buvo V., jis juos šerdavo, ganydavo, ganykla valdiška.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. A. parodė, kad su K. V. yra draugas, kartu mokinosi, jis gyveno (duomenys neskelbtini) laikydavo arklius, viskas buvo gerai, ryte ir vakare viskas gerai buvo, perrišo arklius, o naktį Namas užsidegė; laiko arklius kokius 15 metų; (duomenys neskelbtini) yra tvartukai, ganyklos, Namas niekada nebuvo tuščias – ten gyveno K. V. ir mama R. S. B., būdavo mama išvykdavo pas anūkę, ilgiausiai pas anūkę savaitę buvo, visada sugrįždavo į Namą; K. V. pradėjo gyventi Name, kai jis su sugyventine į butą išėjo; jis (liudytojas) Name kiekvieną dieną būdavo, pakurdavo, kartais nakvodavo, nes visada būdavo gyvuliai, vasarą arkliai ganyklose, atvažiuodavo perrišti, pasižiūrėdavo ar viskas gerai ir važiuodavo namo; K. V. Name gyveno daugiau kaip 6 metus, ir jis (liudytojas) būdavo, ir anūkė; arkliai jo (liudytojo), močiutė gyvulių draudimo laikotarpių nelaikė, ji mikli, tik klausa silpna.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. T. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su ieškove, V., anūke jį saisto kaimynystės ryšiai; tris metus A. veždavo malkas ir anglis; prieš gaisrą, savaitę iki to pravažiuodamas pro Namą matė jame šviesą; dažnai matydavo šviesą pravažiuodamas, jis lankydavosi, kai veždavo malkas, Name nebuvo, tik kieme; malkas veždavo (duomenys neskelbtini), V. mamai A., ją matydavo prie Namo, giminaičių matydavo atvažiavusių; K. V. irgi matydavo, pareidavo į Namą vakare; I. A., tokia senukė, nedidelio ūgio.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklausta R. P. parodė, kad dirba AB „Lietuvos draudimas“ konsultante, pažįsta tik S., ji iš draudimo žalų skyriaus; klientė su savo anūke užėjo į skyrių pasiteirauti, ar gali apdrausti namus, buvo viskas išaiškinta, kitą dieną atėjo su Namo byla, padarė Sutartį, pasikalbėjo apie galimus draudimo variantus, paaiškino, kad yra trys draudimo variantai, pasirinko minimalų, nes turėjo mažai pinigų, prašė drausti nuo ugnies, žaibo, gamtinių jėgų; ji (liudytoja) klausė, ar namai, pastatai gyvenami, atsakė, kad gyvenami, kad pati gyvena, paaiškino, kad reikalingos nuotraukos, kitaip negalima draudimo sutarties sudaryti; dėl nuotraukų nelabai laikėsi susitarimo, nes ji (liudytoja) važiavo tris kartus su anūke, bet visus tris kartus nebuvo įleista į vidų, nufotografavo tik tai, ką matė; sakė, kad gyvena pačios, ji (liudytoja) išaiškino, kad jei negyvens ar įsileis nuomininką, turės pranešti, nes sąlygos keičiasi, taisyklės keičiasi; buvo viskas paduota, viskas išaiškinta, atsakyta, kad viskas suprasta; draudimo suma buvo paskaičiuota pagal metus, plotą, sistema paskaičiavo; paaiškino, kad žalos suma, priklauso nuo to, kokia žala būna, bet jokiais būdais ne visa suma; po Sutarties sudarymo daugiau nebendravo, apie gaisrą sužinojo vėliau; (duomenys neskelbtini) romų nemažai yra, visada paklausiama, ar suprato; nepavykus nufotografuoti paaiškino, kad turi pačios turėti vidaus nuotraukas; jos į skyrių ateidavo dviese; papildomai nuotraukos vidaus nebuvo pateiktos; iš vienos pusės keli langai buvo užkalti, iš vidaus pusės matė pro langą virtuvę, viskas normaliai atrodė, kambarių, koridoriaus nematė, neatsimena, ar yra ūkinis pastatas; buvo paaiškinta, kad galima drausti nenuolat gyvenamus ar negyvenamus pastatus, bet didėja įmoka, klientės patvirtino, kad nuolat gyvena; ieškovės ir jos anūkės nepažinojo; Namo pirmas draudimas, anksčiau nebuvo draustas; reikėjo tik Namo bylą, kitų dokumentų neprašo, dar Nekilnojamojo turto registre duomenis patikrina, jei sutinka; draudėjai patys prisiima atsakomybę apie jų pateikiamą informaciją apie nuolatinį gyvenimą; turto sunaikinimo akto po Įvykio nerašė; močiutė nieko neskaitė, ji (liudytoja) viską abiem perskaitė ir viską pasakė; paaiškino, nuo ko draudžia, kaip draudžia ir kaip draudimas mokėtų; draudimo sumos pagal padarytą žalą, nuo draudimo sumos pagal padarytą žalą draudimo sumos yra išmokama, viskas buvo išaiškinta; visiško sunaikinimo atveju jos neklausė; apie nusidėvėjimą buvo paaiškinta, jos šito neklausė, procentų nesako, sumas skaičiuoja žalų skyrius; kokiu procentu pastatui buvo nusidėvėję Sutarties sudarymo metu nesiaiškino; močiutė neraštinga, anūkė raštinga.

Ieškinys netenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (b. l. 12-14, t. 1) ieškovei nuo 2014 m. gruodžio 30 d. priklausė 100 procentų baigtumo, 44 procentų fizinio nusidėvėjimo (2011 m. gegužės 24 d. duomenimis) 1985 m. statybos gyvenamasis namas (vieno buto pastatas) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Namas – rąstinis, jame – krosninis šildymas, vandentiekio, nuotekų šalinimo nėra, jo bendras plotas 58,71 kv. m, gyvenamasis plotas 37,51 kv. m.

2017 m. ieškovė, siekdama apdrausti Namą, kreipėsi į atsakovę. Ieškovei derantis su atsakove dėl draudimo sutarties sąlygų ieškovės pusėje be pačios ieškovės dalyvavo ir jos anūkė V. A. Derybų metu ieškovė, jos anūkė nurodė pageidaujančios Namą apdrausti minimaliu draudimu, nurodė, kad Name yra nuolat gyvenama. Šalių sulygtos individualios sąlygos buvo įtvirtintos rašytinėje draudimo sutartyje – 2017 m. spalio 25 d. išduotame Būsto draudimo liudijime TAI Nr. 444547146, Serija LD Nr. 109301803 (b. l. 9, t. 1). Dėl to ginčo tarp šalių nėra. Sutartyje nurodytas draudėjas – ieškovė, draudžiamo būsto adresas – (duomenys neskelbtini), apibrėžiant, kad būstas – nuolat gyvenami pastatai, nurodyta, kad pastatų draudimo variantas – minimalus, į kurį patenka taip pat ugnis (gaisras, dūmai ir suodžiai, žaibo įtrenkimas, sprogimas, valdomo skraidančio aparato, jo dalių, krovinio užkritimas), draudimo suma – 38 000 Eur, draudimo vertė – atkūrimo vertė, besąlyginė išskaita gamtinių jėgų atveju – 40  Eur, draudimo laikotarpis – nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. Sutartyje taip pat buvo pažymėta, kad bendrosios draudimo sutarties sąlygos įtvirtintos Būsto draudimo taisyklėse Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šios Taisyklės buvo įteiktos ieškovei per jos anūkę V. A., kuri su jomis susipažino, jas perskaitė, atsakovės atstovei nenurodė, kad tam tikros Taisyklėse nurodytos sąlygos ieškovei yra neaiškios, nesuprantamos, taisytinos ar netaikytinos.  

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. liepos 23 d. Name kilo gaisras. Apie šį gaisrą atsakovė buvo informuota 2018 m. liepos 26 d., po ko buvo pradėta žalos administravimo byla. 2018 m. liepos 27 d. atsakovės darbuotojo žalų eksperto vertintojo, dalyvaujant ieškovės anūkei V. A., buvo atlikta sugadinto turto apžiūra, kurios rezultatai fiksuoti turto sunaikinimo, sugadinimo akte (b. l. 157-158, t. 1). Šios apžiūros metu ieškovės anūkė nurodė, kad Namas gyvenamas, ieškovė lankėsi Name kas dieną, tik nenakvodavo, Namas buvo tuščias 3-4 savaites (b. l. 155, 158, t. 1). 2018 m. rugpjūčio 6 d. ieškovės anūkė V. A. pateikė atsakovei papildomus paaiškinimus raštu, kuriuose nurodė priešingas 2018 m. liepos 27 d. nurodytoms aplinkybėms. Būtent, šiuose paaiškinimuose ieškovės anūkė V. A. nurodė, kad Name niekas negyveno, netvarkė ūkio, remonto nedarė, apie gaisrą sužinojo iš kaimyno, Namas buvo parduodamas, tačiau jo niekas nepirko, pardavinėjo, nes niekas negyveno (b. l. 154, t. 1). 

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, atsakovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad žalos administravimo metu atsakovė rinko duomenis apie Įvykį Name. 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu atsakovė kreipėsi į Vilkaviškio rajono priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, prašydama pateikti informaciją apie gaisro priežastį, ar Namas buvo gyvenamas, į ką gavo 2018 m. rugpjūčio 21 d. Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atsakymą, kad gaisras kilo negyvenamame name, labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gedimas elektros instaliacijoje (b. l. 151-153, t. 1). 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu atsakovė kreipėsi į AB „Elektros skirstymo operatorius“, prašydama pateikti informaciją, ar Name buvo teiktos elektros tiekimo paslaugos, kas eksploatuoja avarijos šaltinį, kas ir kada jį įrengė, vykdė remonto darbus, į ką atsakovė 2018 m. rugsėjo 4 d. gavo atsakymą, kad gedimų, atsijungimų, įtampos svyravimų ar kitų sutrikimų nefiksuota (b. l. 148-149, t. 1). 2018 m. spalio 9 d. atsakovė gavo UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ surašytą gaisro tyrimo išvadą (b. l. 137-146, t. 1), kurioje nurodyta, kad tikėtinos dvi gaisro priežastys: pirma, dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio (pvz., nuorūka, degtukas, pan.) poveikio, antra, dėl avarinio namo instaliacijos darbo rėžimo.

2018 m. spalio 19 d. atsakovė priėmė sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl Įvykio pagal Sutartį (b. l. 17, t. 1). Tokį sprendimą atsakovė motyvavo tuo, kad žalos administravimo metu užfiksuota, kad Namo aplinka apaugusi žolėmis, keliukai nepraminti per žolę nei iki vieno ūkinio pastato, iki gaisro sodyba buvo pardavinėjama, bet jos niekas nepirko, Name šešis metus niekas negyvena, pati draudėja gyvena pas anūkę V. A. Marijampolėje. Tai liudija, kad Namas nėra nuolat ieškovės ar jos šeimos narių gyvenamas. Remdamasi tuo, atsakovė padarė išvadą, kad sudarant Sutartį atsakovei nebuvo atskleista teisinga informacija apie faktinę situaciją, Namo naudojimo būdą ir priežiūrą, todėl, remdamasi Taisyklių B II dalies 1,5, 1.8 punktais, B V dalies 1.1, 2.2 punktais, atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Dėl šio sprendimo ieškovė pateikė 2019 m. vasario 1 d. skundą atsakovei, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir Lietuvos bankui, kuriame, be kita ko nurodė, kad Namas niekuomet nebuvo paliktas likimo valiai, net jo savininkei dėl sveikatos būklės persikėlus pas anūkę, Namą prižiūrėjo ir jame nuolat gyveno jį prižiūrintis asmuo. Lietuvos bankas 2019 m. kovo 21 d. raštu, įvertinęs tai, kad skundas pateiktas atsakovei, išaiškino ieškovei, kad jeigu atsakovė pateiks ieškovės netenkinantį atsakymą ar per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos nepateiks atsakymo, ieškovė per vienus metus nuo kreipimosi į atsakovę dienos turės teisę kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo (b. l. 16, t. 1). Tokį prašymą dėl ginčo nagrinėjimo ieškovė Lietuvos bankui suformulavo 2019 m. rugpjūčio 5 d. skunde (b. l. 18-19, t. 1), gavusi pakartotinį tomis pačiomis aplinkybėmis grindžiamą neigiamą atsakymą iš atsakovės 2019 m. kovo 27 d. raštu Nr. 2038223 (b. l. 129-132, t. 1).  2019 m. lapkričio 26 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius (toliau – Lietuvos bankas) priėmė sprendimą Nr. 242-478 „Dėl R. S. B. ir AB „Lietuvos draudimas“ ginčo nagrinėjimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo nutarė iš dalies tenkinti pareiškėjos R. S. B. reikalavimą ir rekomenduoti draudikui apskaičiuoti ir pareiškėjai išmokėti draudimo išmoką, sumažintą 20 procentų dėl sutartinių pareigų netinkamo vykdymo bei įpareigoti draudiką per mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos raštu informuoti Lietuvos banką apie šio sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytos rekomendacijos įgyvendinimą. Sprendime buvo nurodyta, kad Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas, o vartotojui ir finansų rinkos dalyviui išlieka teisė dėl ginčo sprendimo kreiptis į teismą ar kitą ginčų nagrinėjimo instituciją įstatymų nustatyta tvarka.

Šį Lietuvos banko Sprendimą lėmė keletas išvadų, padarytų ištyrus šalių Lietuvos bankui pateiktus įrodymus ir paaiškinimus. Pasisakydamas dėl Sutarties sudarymo aplinkybių, Lietuvos bankas nurodė nustatęs, kad Sutartį su ieškove atsakovė sudarė pagal ieškovės anūkės V. A. pateiktą žodinę informaciją, prieš Sutarties sudarymą atsakovės darbuotoja prašė, kad ieškovės anūkė pateiktų Namo nuotraukas, tačiau jų ji nepateikė, prieš Sutarties sudarymą atsakovės darbuotoja Namą apžiūrėti tris kartus, be to, atsakovė surinko informaciją, kad Name gyvena nuomininkas. Įvertinęs šias aplinkybes, Sprendime Lietuvos bankas konstatavo, kad prieš sudarant Sutartį atsakovei buvo suteikta informacija, kad Name gyvena nuomininkas, dėl ko Lietuvos bankas sprendė, kad ieškovė atsakovei atskleidė informaciją pati negyvenanti Name, ką liudija ir draudimo liudijimas, kuriame ieškovės kaip draudėjos gyvenamasis adresas yra ne draudžiamo objekto adresas. Tai reiškia, kad sudarydama Sutartį su ieškove, nepaisant Taisyklėse apibrėžto nuolat gyvenamo būsto apibrėžimo, šios aplinkybės atsakovė nelaikė lemiančia draudimo riziką. Pasisakydamas dėl Namo pripažinimo ne nuolat gyvenamu, Lietuvos bankas Sprendime nurodė iš oficialaus įrodymo – Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2018 m. rugpjūčio 21 d. rašto,  nustatęs, kad Įvykio metu pastatas nebuvo gyvenamas, kas patvirtina atsakovės teiginį, kad Namas iki Įvykio nebuvo gyvenamas ir /ar prižiūrimas pilnamečio asmens. Pasisakydamas dėl teisinių pasekmių, kad ieškovė nepranešė apie tai, kad Namas nebuvo nuolat gyvenamas, Lietuvos bankas Sprendime nurodė, kad pareiškėja neturėjo pareigos pranešti nei apie tai, kad ji pati negyvena Name po Sutarties sudarymo (ši aplinkybė atsakovei buvo nurodyta Sutarties sudarymo metu ir ji nekliudė atsakovei sudaryti Sutartį), nei apie tai, kad Name negyvena nuomininkas (aplinkybė, kad Namas yra draudžiamas atsakovės kaip nuolat gyvenamas būstas išimties tvarka, ieškovei nebuvo nurodyta, nebuvo paaiškintos to pasekmės). Sutarties sąlyga, jog draudžiamas Namas yra nuolat gyvenamas, buvo įtvirtinta dėl atsakovės suklydimo ir atsakovė neišaiškino ieškovei prisiimamos draudimo rizikos, todėl šios informacijos nepateikimas negali būti vertinamas kaip kalti ieškovės veiksmai ir tai negali įtakoti draudimo išmokos, jos dydžio. Pasisakydamas dėl ieškovės siekio suklaidinti atsakovę, kas pagal Taisyklių B V dalies 2.2 papunktį suteikia teisę draudikui nemokėti draudimo išmokos, jei draudėjas ar su juo susiję asmenys bandė suklaidinti draudiką, klastodami faktus, pateikdami neteisingus duomenis, ar ėmėsi veiksmų nepagrįstai gauti ar padidinti draudimo išmoką, Lietuvos bankas Sprendime nurodė, kad atsakovė neturi pagrindo remtis tuo, kad ieškovė Sutarties sudarymo metu suteikė klaidinančią informaciją, kiek ji susijusi su įtvirtinta sąlyga dėl nuolat gyvenamo būsto, nes klaidingos informacijos draudimo liudijime įtvirtinimas yra sietinas su draudiko kaip draudimo rinkos profesionalo netinkamu pareigų vykdymu. Lietuvos bankas Sprendime konstatavo tik tai, kad ieškovė netinkamai vykdė įstatymo nustatytą pareigą Sutarties galiojimo laikotarpiu suteikti atsakovei teisingą informaciją, kuri būtina draudžiamojo įvykio faktui patvirtinti ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti (2018 m. liepos 27 d. ieškovės atstovė V. A. teikė klaidingą informaciją, kad Namas buvo gyvenamas), ir nors pripažino, kad tai nelėmė draudžiamojo įvykio kaip tokio, neįtakojo draudimo išmokos mokėjimo, jos dydžio, dėl to žalos administravimas nebuvo apsunkintas,  konstatavo esant tikėtina, kad neteisingos informacijos teikimu atsakovei ieškovė siekė išvengti neigiamų teisinių pasekmių draudimo išmokai. Šią aplinkybę Lietuvos bankas pripažino sudarančia pagrindą mažinti draudimo išmoką 20 procentų.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad atsakovė, siekdama įvykdyti Lietuvos banko Sprendimą, 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 28 d. pranešimais informavo ieškovę, jog dėl 2018 m. liepos 23 d. įvykusio Įvykio, kurio metu buvo sugadintas Namas, atsakovė išmokės ieškovei 15 312 Eur draudimo išmoką (b. l. 107, 108-109, t. 1) Byloje nėra ginčo dėl to, kad šią išmoką atsakovė ieškovei išmokėjo. Iš atsakovės paaiškinimų, į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad apskaičiuodama atsakovės ieškovei pagal Sutartį dėl Įvykio mokėtiną draudimo išmoką atsakovė iš esmės įgyvendino Lietuvos banko Sprendimą – pripažino Įvykį draudžiamuoju ir sumažino ieškovei mokėtiną draudimo išmoką 20 procentu dėl to, kad žalos administravimo metu ieškovė atsakovei teikė klaidinančią informaciją, siekdama išvengti neigiamų teisinių pasekmių draudimo išmokai. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovės paaiškinimų taip pat nustatyta, kad apskaičiuodama draudimo išmoką pagal Sutartį, mokėtiną dėl Įvykio, ieškovė rėmėsi Taisyklių B IV dalies 3.3 punkto nuostata, numatančia, jeigu ieškovė nesutinka atstatyti (nors tai įmanoma) ir (arba) neįrodo, kad bus atstatyti sunaikinti, sugadinti pastatai, pastatų elementai, kai pastatai apdrausti atkūrimo verte, draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į pastato nusidėvėjimą (likutinę vertę), o pastato nusidėvėjimas nustatomas vadovaujantis Taisyklių 1 priedu arba, pastatų nuostolio atveju, mokant tiesiogines atstatymo išlaidas (jei jos mažesnės nei pastatų likutinė vertė). Kadangi atsakovei nebuvo pateikti įrodymai apie Namo atstatymą, atsakovė taikė Taisyklių 1 priede nurodytą metinį rastinio namo nusidėvėjimo dydį – 1,5, ir nustatė, kad mokėtina išmoka, įvertinus šalių sulygtą Namo draudimo sumą – 38 000 Eur, Namo amžių Įvykio dienai pagal jo statybos metus (1985 m.) – 33 metai (nusidėvėjimas lygus 49,5 procentams (33 x 1,5)), neatskaičius besąlyginės išskaitos ir 20 procentų mažintinos draudimo išmokos sumos, yra lygi 19 190 Eur (38 000 Eur x 50,5 procentų).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28, 29 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Byloje surinkti įrodymai liudija, kad ieškovė, gavusi atsakovės atsisakymą išmokėti draudimo išmoką dėl Įvykio, kreipėsi iš pradžių su 2019 m. rugpjūčio 5 d. skundu į Lietuvos banką, o vėliau į teismą 2019 m. spalio 17 d. ieškiniu, ieškinyje pažymėdama, kad sprendimo dėl ginčo iš Lietuvos banko ieškovė iki ieškinio pateikimo teismui nėra gavusi. Šiuo pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 37 960 Eur draudimo išmoką (Sutartyje nurodyta draudimo suma 38 000 Eur minus 40 Eur besąlyginė išskaita), 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Tiek skundą Lietuvos bankui, tiek ieškinį teismui ieškovė grindė tuo, kad atsakovė, atsisakydama išmokėti draudimo išmoką dėl Įvykio, nepagrįstai vertino, kad Namas nebuvo nuolat gyvenamas. Byloje surinkti įrodymai liudija ir tai, kad dar ieškinio priėmimo stadijoje ieškovė gavo Lietuvos banko Sprendimą, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas ir rekomenduota atsakovei apskaičiuoti ir ieškovei išmokėti draudimo išmoką, sumažintą 20 procentų dėl sutartinių pareigų netinkamo vykdymo. Gavusi šį Lietuvos banko Sprendimą ieškovė patikslino pradinį ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovės 30 368 Eur draudimo išmoką (Sutartyje nurodyta draudimo suma 38 000 Eur minus 40 Eur besąlyginė išskaita minus 20 procentų nuo draudimo sumos sumažintos besąlyginės išskaitos suma), 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Šiame patikslintame ieškinyje, kurį teismas priėmė nagrinėti, ieškovė nurodė iš esmės tas pačias ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos pradiniame ieškinyje. Tai yra ir patikslintą ieškinį ieškovė grindė tuo, kad atsakovė nepagrįstai atsisako mokėti draudimo išmoką dėl to, kad Namas nebuvo nuolat gyvenamas. Atsakovė, pateikdama atsiliepimą į šį ieškovės patikslintą ieškinį, nurodė, kad ji įvykdė Lietuvos banko Sprendimą, su juo sutikdama, – apskaičiavo ieškovei mokėtiną draudimo išmoką pagal Sutartį, ją sumažino 20 procentų ir gavusi ieškovės sąskaitą, ją išmokėjo. Atsiliepime atsakovė taip pat aiškiai nurodė, kokiu būdu atsakovė ieškovei apskaičiavo dėl Įvykio mokėtiną draudimo išmoką – kadangi ieškovė nurodė, kad Įvykio metu sugadintas, Sutartimi apdraustas turtas nebus atstatinėjamas, atsakovė rėmėsi Taisyklių B IV dalies 3.3 punktu ir apskaičiavo draudimo išmoką atsižvelgiant į Namo nusidėvėjimą. 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi teismui pasirengimą bylos nagrinėjimui nusprendus organizuoti paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė pateikė dubliką, kuriuo sumažino reiškiamą reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo nuo 30 368 Eur sumos iki 15 056 Eur sumos. Tokį ieškinio reikalavimų sumažinimą ieškovė grindė tuo, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 15 312 Eur draudimo išmoką, tačiau dublike nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, sudarančių ieškinio faktinį pagrindą. Priešingai dublike ieškovė pažymėjo, kad atsakovė išmokos sumažinimo motyvais nurodė tas pačias aplinkybes, dėl kurių atsisakė iš pradžių iš viso sumokėti draudimo išmoką, kurie, ieškovės teigimu, yra formalūs, niekuo nepagrįsti ir išgalvoti.

Teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai liudija, kad ieškovės pareikštas ieškinys pagal jame suformuluotą ieškinio pagrindą yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė ieškovei mokėtiną draudimo išmoką dėl Įvykio pagal Sutartį sumažino ne dėl aplinkybės Namas Įvykio metu buvo nuolat gyvenamas ar ne vertinimo, ką akcentuoja ieškovė, o dėl to, kad atsakovė, sutikusi su Lietuvos banko Sprendimu dėl ieškovės teisės į draudimo išmoką pagal šalių sulygtas individualias Sutarties sąlygas, ją skaičiuodama taikė Taisyklėse įtvirtintas nuostatas dėl draudimo išmokos apskaičiavimo atsižvelgiant į Namo nusidėvėjimą.

Ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės nenurodė jokių konkrečių argumentų, susijusių su tuo, kad atsakovė draudimo išmoką dėl Įvykio pagal Sutartį ieškovei paskaičiavo netinkamai taikydama Taisyklių nuostatas: neteigė ir neįrodinėjo, kad ieškovė siekė atstatyti Namą po Įvykio, jį ėmėsi atstatinėti ir patyrė konkrečias jo atstatymo išlaidas, neteigė ir neįrodinėjo, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo Namo nusidėvėjimą pagal Taisykles ar kita. Savo poziciją šiuo aspektu ieškovė grindė tik tuo, kad ieškovė, sudarydama Sutartį, suprato, kad bet kuriuo atveju įvykus draudžiamajam įvykiui jai visais atvejais bus išmokėta Sutartyje nurodyta draudimo suma – 38 000 Eur. Teismo vertinimu, tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta.

Šiuo aspektu teismas visiškai sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais, kad tiek Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo, tiek Taisyklių nuostatos aiškiai numato, kad draudimo polise nurodyta draudimo suma nėra suma, kuri besąlygiškai mokama visais atvejais įvykus įvykiui. Draudimo suma – tai suma, kurios išmokama draudimo išmoka negali viršyti. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas numato, kad draudimo suma – tai draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus (2 straipsnio 27 dalis). Taisyklių A VI dalies 2 punktas numato, kad draudimo suma – tai suma, kurios neviršydama atsakovė atlygina draudžiamojo įvykio metu ieškovės patirtus nuostolius; draudimo suma nustatoma šalių susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (gali būti nurodoma atskirai kiekvienam draudimo objektui arba kiekvienai daiktų grupei); draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamojo turto vertės (draudimo vertės); draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę; įvykus draudžiamajam įvykiui ir paaiškėjus anksčiau nurodytiems draudimo sumos ir draudimo vertės neatitikimams, atsakovė už draudimo vertę, viršijančią ir tokiu būdu negaliojančią draudimo sumos dalį atitinkamos draudimo įmokos dalies negrąžina ir draudimo išmokos dalies, viršijančios draudimo vertę, nemoka. Iš byloje liudytoja apklaustos R. P. parodymų nustatyta, kad ši Sutarties nuostata ieškovei, dalyvaujant jos anūkei V. A., buvo papildomai paaiškinta, kas paneigia ieškovės argumentus, kad galimai tam tikrų nuostatų ji nesuprato. Tokius argumentus paneigia ir liudytoja apklaustos anūkės V. A. paaiškinimai, kad jai buvo įteikta tiek Sutartis, tiek Taisyklės, su kuriomis ji, padedama ieškovei Sutarties pasirašymo procese, susipažino prieš Sutarties pasirašymą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutartimi šalys, apibrėždamos individualias sąlygas, aiškiai nurodė, kad Namas yra draudžiamas atkuriamąja verte. Pagal Taisyklių A VI dalies 1.1.1 punktą atkūrimo vertė – tai analogiško, tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat medžiagas ir įranga, būdinga tai vietovei naujo pastato atkūrimo vertė, kuri apima pastato pastatymo, įskaitant konstravimą ir projektavimą išlaidas, todėl pagal Taisyklių B III dalies 2.1 punktą, kai pastatai <...> apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sunaikinti <...>, tai nuostolis yra naujo analogiško pastato <...> įprasta tai vietovei atstatymo vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį. Tačiau pagal Taisyklių B IV dalies 3.2 punktą draudimo išmoka už pastatų atstatymą <...> mokama tik tais atvejais, kai atsakovė įsitikina, kad bus pastatyti tos pačios rūšies ir paskirties pastatai ankstesnėje jų buvimo vietoje, ir tai bus padaryta ne vėliau nei per trejus metus, skaičiuojant nuo draudžiamojo įvykio dienos; jei atstatyti sunaikintų pastatų ankstesnėje vietovėje pagal galiojančius teisės aktus nėra galimybės, tai užtenka, kad pastatai bus pastatyti ar įsigyti kitoje Lietuvos vietoje. Pagal Taisyklių C III dalies 2.10 f punktą, jeigu sugadinami pastatai, pareigą pateikti visus turimus įrodymus – sugadinto pastato atstatymo projektinę dokumentaciją, inventorizacijos dokumentus bei kitus dokumentus, būtinus sunaikinimo priežastims, aplinkybėms ir nuostoliui dydžiui nustatyti, turi ieškovė.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė nurodė neketinanti atstatyti Namo po Įvykio. Šios aplinkybės nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė neneigė, jos nenurodė kaip jos reiškiamo ieškinio šioje byloje faktinio pagrindo. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovo išsakyta nuomonė, kad ieškovė galimai pageidaus atstatyti Namą ateityje, gavusi didesnę išmoką, aplinkybės, kad žalos administravimo metu ieškovė nurodė neketinanti atstatyti Namo, nepaneigia. Todėl konstatuoti, kad atsakovė nepagrįstai, apskaičiuodama draudimo išmoką dėl Įvykio, taikė Taisyklių B IV dalies 3.3 punktą, be kita ko įvertinus ieškinio pagrindą, teismas neturi jokio pagrindo.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, jog faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovės šioje byloje pareikštą ieškinį nėra.

Teismas plačiau nepasisako dėl ieškovės šioje byloje įrodinėtų, be kita ko liudytojų parodymais, aplinkybių, jog Namas prieš Įvykį buvo gyvenamas, jame gyveno nuomininkas, kuris Įvykio metu Name negyveno, buvo išvykęs, ieškovė Name lankėsi, tačiau nenakvodavo ir kt., jų vertinimo šalių sudarytos Sutarties kontekste, nes šios aplinkybės, teismo vertinimu, nagrinėjamam ginčui teisingai išnagrinėti šiuo metu nėra reikšmingos. Nereikšmingomis ginčui teisingai išnagrinėti pripažintinos ir aplinkybės, susijusios su netinkamu ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymu (klaidinančios informacijos teikimu atsakovei). Kaip minėta, byloje nustatyta, kad atsakovė, remdamasi Lietuvos banko Sprendimu, kuriame buvo konstatuota ieškovės teisė į draudimo išmoką dėl Įvykio pagal šalių Sutartimi sulygtas individualias sąlygas, ją mažinant 20 procentų, su kuo pati ieškovė ieškinyje sutiko, to neginčijo, pripažino įvykį draudžiamuoju, apskaičiavo draudimo išmoką ir ją išmokėjo. Didesnės ieškovės prašomos išmokėti draudimo išmokos neišmokėjimo faktą lėmė ne tai, ar Namas buvo nuolat gyvenamas, ar ieškovė tinkamai vykdė jai kylančias sutartines pareigas (teikė teisingą ar klaidingą informaciją), o tai, kad žalos administravimo metu ieškovė nurodė neketinanti atstatyti Namą, kas lėmė draudimo išmokos skaičiavimą vertinant Namo nusidėvėjimo laipsnį pagal Taisykles. Kaip minėta, nei aplinkybės, kad ji neketino atstatyti Namo, nei aplinkybių, susijusių su netinkamu nusidėvėjimo laipsnio taikymu ar kita, ieškovė ieškinyje ar kituose procesiniuose dokumentuose (dublike) nenurodė kaip jos teikiamo ieškinio pagrindo, tokių aplinkybių apskritai neįrodinėjo, o atsakovės nurodytų neneigė.

Ieškovė byloje sumokėjo 907 Eur žyminio mokesčio (b. l. 21, 78, t. 1), patyrė 500 Eur advokato pagalbos išlaidų (b. l. 94, 121, t. 2). Kadangi ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu sumažino jos reiškiamą turtinį reikalavimą iki 15 056 Eur sumos, jai grąžinama permokėta žyminio mokesčio dalis – 455 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Likusi žyminio mokesčio dalis – 452 Eur, taip pat ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos, jai neatlyginamos, nes ieškovės ieškinys atmestas kaip nepagrįstas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė šioje byloje patyrė 36,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti ieškovės R. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio dėl draudimo išmokos priteisimo.

Grąžinti ieškovei R. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 455 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt penki Eur) žyminio mokesčio, jos sumokėto 2019 m. gruodžio 31 d. kvitu 114507. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Priteisti iš ieškovės R. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 36,59 Eur (trisdešimt šešis Eur 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir