siuntė pranešimą elektroniniu paštu, nurodytu registrų centre (duomenys neskelbtini). Informuoja, kad įmonėje emailai gaunami per (duomenys neskelbtini) tai yra mokama ir negarantuota paslauga, todėl neapmokėjus ar kitaip (duomenys neskelbtini) kitų programų veikimui emailai negaunami. Registrų centre nurodytas jo mobilaus telefono Nr., kuriuo paskambinus būtų žodžiu informuotas apie duomenų pateikimo būtinybę, bet tai nebuvo padaryta (prideda praleistų skambučių ataskaitą). ANK 573 straipsnio 1 dalis numato, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba jo darbovietę. Protokolo surašymo metu (duomenys neskelbtini) jo nebuvo Lietuvoje, neturėjo galimybės dalyvauti ir teikti paaiškinimus. Įmonė valdo daug transporto priemonių ir kelių policijai tinkamai įteikiant pranešimus, nėra nei karto per daugelį metų bausta už duomenų nepateikimą.
Teismo posėdžio metu D. S. pakartojo skunde išdėstytas aplinkybes, prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą.
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusius asmenis galimybę daryti naujus administracinius nusižengimu, nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą (Panevėžio apygardos teismo 2017-03-13 nutartis).
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4- 2011).
ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų”.
ANK 431 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau - lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje kilo ginčas dėl priimto nutarimo. D. S. savo pateiktame teismui nurodo, kad jis negavo jokių duomenų apie tai, kad reikia pateikti duomenis apie vairuotoją, kuris vairavo įmonei priklausantį automobilį ir padarė administracinį nusižengimą. Jam niekas jo naudojamu mobilaus ryšio telefono numeriu neskambino, gyvenamuoju adresu taip pat negavo jokių pranešimų, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime nurodytais el. pašto adresais įmonė naudojasi, tačiau el. laiškai įmonėje gaunami per (duomenys neskelbtini), kurie yra mokami, todėl neapmokėjus ar kitaip sutrikus (duomenys neskelbtini) kitų programų veikimui el. laiškų negauna. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje nebuvo. Visada pateikia informaciją apie įmonės automobilius, kai tik gauna tinkamai pranešimus.
Tačiau šie pareiškėjo argumentai teismo vertintini kritiškai, nes prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.
Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) D. S. įmonei buvo surašytas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo ir prašant pateikti duomenis apie vairuotoją, kuris galėjo jį padaryti. Pranešimai buvo išsiųsti: (duomenys neskelbtini). ei. paštu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vai. ei. paštu (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) vai. ei. paštu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad visi šie el. paštai yra nurodyti VĮ „Registrų centras“.
ANK 573 straipsnio 1 dalyje (galiojančioje nuo 2022-01-01) reglamentuota, kad „Šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionaline elektroniniu siuntu pristatymo naudojant pašto tinklą informacine sistema (toliau — E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroniniu ryšiu priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, - kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje - asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento, kuris siunčiamas registruotąja pašto siunta, įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą, siunčiamą registruotąja pašto siunta, arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventom resistre (toliau - Gyventoju registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms šauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu“.
Byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad pranešimai apie duomenų pateikimą D. S. įmonei buvo siunčiami ne kartą. Pažymėtina ir tai, kad iš (duomenys neskelbtini) išsiųsto ei. laiško ei. paštu (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonei pranešimai buvo ne tik siunčiami, tačiau Institucijos atstovė telefonu bendravo su įmonės buhaltere, todėl darytina išvada, kad įmonė žinojo apie pareigą pateikti duomenis apie automobilį vairavusį asmenį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateikti duomenys apie siunčiamus pranešimus ir telefoninį bendravimą su įmonės darbuotoja vyko iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki tol, kol įmonės vadovas D. S. dar nebuvo išvykęs. Todėl argumentas, kad jis nieko nežinojo atmestas, kaip nepagrįstas.
Bylos duomenys patvirtina, kad valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šiuo konkrečiu atveju VĮ „Registrų centras“ D. S. yra nurodęs įmonės naudojamus ei. paštus. Įstatymo leidėjas ANK 573 straipsnio 1 dalyje yra reglamentavęs procesinių dokumentų įteikimo tvarką, kuri numato, kad procesiniai dokumentai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui siunčiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau - E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Registruota siunta procesiniai duomenys siunčiami tik tuo atveju, jeigu asmuo yra bedarbis. Atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes: įmonė savo ei. pašto adresus yra nurodžiusi valstybės informacinėse sistemose ar registruose; D. S. įmonė neatitinka įstatymo leidėjo reglamentuotų kriterijų dėl kurių procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami registruota siunta; informacijos pateikimas telefonu nėra reglamentuotas, todėl Institucijos atstovė neturėjo pareigos skambinti D. S., teismas patvirtina, kad D. S. ir jo įmonei visi procesiniai dokumentai vadovaujantis galiojančia teisės norma buvo įteikti tinkamai. D. S., kaip įmonės vadovas turi pareigą užtikrinti, kad valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodytais įmonės ei. pašto adresais visada būtų galimybė susisiekti ir jie tinkamai veiktų. Teismo vertinimu, šiuo atveju asmuo elgėsi neatsakingai ir neapdairiai, neužtikrinęs, kad jo valstybės informacinėse sistemose ar registruose pateiktais ei. pašto adresais siunčiama informacija ne visada yra gaunama. Kaip jau buvo pažymėta anksčiau, informacija apie tai, kad reikia pateikti duomenis buvo siunčiama ne tik ei. paštu, bet ir telefonu bendraujant su įmonės buhaltere. Todėl D. S. nurodytos aplinkybės dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo būdo; dėl duomenų negavimo ir nežinojimo, kad būtina juos pateikti, negali būti vertinamos kaip objektyvios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima panaikinti priimtus procesinius dokumentus.
Pastebėtina ir tai, kad D. S. nurodyta aplinkybė, jog įmonė visada pateikia duomenis, taip pat vertintina kritiškai. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad už ANK 431 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą D. S. jau buvo baustas (duomenys neskelbtini)
Paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, yra lygi sankcijoje numatytam baudos minimumui. Asmuo nepasinaudojo galimybe sumokėti administraciniu nurodymu jam paskirtą baudą. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto (duomenys neskelbtini) priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 640, 642 straipsniais,
n u t a r i a:
Pareiškėjo D. S. skundo netenkinti.
Palikti galioti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto (duomenys neskelbtini) Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės
teismą.
Teisėjas Aleksandras Prygunkovas