Administracinė byla Nr. A-1372-629/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06051-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo W. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo W. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas W. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 24S228597, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 metus) ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 metus) (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. jis pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Hegelmann transporte“ (toliau – ir Bendrovė). 2024 m. sausio 31 d. jam buvo išduotas leidimas Nr. 760329558 laikinai gyventi (toliau – ir Leidimas) Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio l dalies 4 punkto ir 44 straipsnio l dalies 2 punkto pagrindais. Leidimas laikinai gyventi buvo įteiktas 2024 m. kovo 4 d. 2024 m. spalio 10 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti Leidimą (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo), nurodydamas, kad asmuo 2024 m. kovo 4 d. atsiėmęs Leidimą, į Lietuvą neatvyko, tačiau, pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra pagrįstas netiksliais duomenimis. Pareiškėjas 2024 m. kovo 12 d. atskrido į Lietuvą, Bendrovė jam suteikė gyvenamąją vietą ir informavo, jog bus surengtas praktinių žinių patikrinimo egzaminas. Egzamino instruktorius su pareiškėju bendravo jam nesuprantama rusų kalba, o egzaminui pasibaigus buvo informuotas, kad jo neišlaikė, o Bendrovė negali pareiškėjo įdarbinti. Pareiškėjas nebuvo informuotas, kokias klaidas padarė ar kokių lūkesčių neatitiko, joks trūkumus nurodantis dokumentas jam nebuvo įteiktas. Pareiškėjo teigimu, jo pateikti duomenys atitinka tikrovę. 2008 m. pabaigęs mokymo įstaigą Azad Jammu & Kashmir Board of Intermediate & Secondary Education Mirpur, jis įgijo vairuotojo specialybę. Nuo 2012 m. iki 2020 m. dirbo bendrovėje PSO Muslim Carruage Contractors, tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Nuo 2020 m. iki 2023 m. dirbo bendrovėje LTD Huxin International, tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2024 m. sausio 31 d. išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, 2024 m. kovo 4 d. pareiškėjas jį atsiėmė ir 2024 m. kovo 12 d. atvyko į Lietuvą pasiruošęs dirbti Bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.
2.2. Prisijungęs prie MIGRIS paskyros, pareiškėjas pamatė, kad Bendrovė pateikė pranešimą Nr. 2403-PRNŠ-4123 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ir nurodė, kad jis neatvyko dirbti. Neaišku, kodėl darbdavys nurodė, kad pareiškėjas neatvyko dirbti, taigi būtent Bendrovės pateikti duomenys yra klaidingi, bet atsakovas gautų duomenų tikrumo nenustatinėjo.
2.3. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 metus), tačiau neinformavo pareiškėjo, kiek laiko jis turi pasiruošti išvykimui ir neinformavo, kad turi pranešti apie savo išvykimą.
2.4. Sprendimas yra neproporcingas ir nepagrįstas. Jis užkerta kelia pareiškėjui dirbti ir užsiimti bet kokia ūkine ar komercine veikla ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Šengeno erdvei priklausančiose valstybėse. Sprendimo buvo priimtas neįvertinus individualios pareiškėjo situacijos – jis negali grįžti į Pakistaną, nes atvyko norėdamas užsidirbti ir išlaikyti Pakistane esančia šeimą. Priėmus Sprendimą, jis neteko galimybės užsidirbti jokioje Šengeno erdvei priklausančioje valstybėje, o galimybės gyventi ir susirasti darbą Pakistane yra ypač sudėtingos. Atvykdamas į Lietuvą, jis išleido didelę dalį savo santaupų.
2.5. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neatliko visapusiško ir objektyvaus individualaus situacijos vertinimo, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko, susitiko su darbdaviu, laikė darbdavio surengtą egzaminą, bet dėl kalbos barjero jo neišlaikė, o galimybės perlaikyti egzaminą negavo. Tai patvirtina, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
3. Pareiškėjas, pamatęs, kad Bendrovė pateikė klaidingą pranešimą Migracijos departamentui, suprato, kad Bendrovė neturėjo tikslo įdarbinti užsienietį, todėl nusprendė išvykti į Lenkiją ir ieškoti darbo. Jis yra gavęs pasiūlymą dirbti vienoje Lenkijos įmonių vairuotoju. 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateikė prašymą Lenkijos Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi Lenkijoje darbo pagrindu išdavimo.
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. ginčijamas Sprendimas buvo priimtas po to, kai Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, nustatė, kad pareiškėjas, 2024 m. kovo 4 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, į Lietuvą neatvyko, taip pat kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis, todėl panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas dėl leidimo buvo priimtas gavus tarpininkavimo raštą pateikusios Bendrovės pranešimą apie tai, kad darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, nes užsienietis neatvyko dirbti. Kadangi leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), tai pareiškėjui nesudarius darbo sutarties su tarpininkavimo raštą išdavusia Bendrove leidimas laikinai gyventi panaikintas. Esant įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose numatytiems pagrindams, atsakovo teigimu, Migracijos departamentas neturi diskrecijos teisės priimti kitokį sprendimą, negu imperatyviai nurodo įstatymas. Todėl pareiškėjo įvardijamos aplinkybės dėl atvykimo ar laikyto egzamino ginčijamam Sprendimui įtakos neturi. Kadangi Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tai vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi turėjo ir teisę uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Laikotarpis, kuriuo gali būti uždraudžiama atvykti – ne ilgesnis negu 5 metai.
4.2. Buvo atliktas individualus faktinių aplinkybių vertinimas. Nustatyta, kad pareiškėjas anksčiau nebuvo gavęs nei Lietuvos nacionalinės vizos, nei leidimo gyventi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) sistemoje nėra duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą Lietuvoje. Migracijos departamento naudojamuose registruose nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, asmeniui buvo nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis, kuris, atsakovo vertinimu, yra proporcingas.
4.3. Atsižvelgus į tai, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvą, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nesudaryta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, todėl Sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas. Atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisių, o pareiškėjas, pažeisdamas migracijos procedūras, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dirbti Lietuvoje ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių teritorijoje.
4.4. Pareiškėjo argumentai, jog į Pakistaną grįžti jis negali, nes „atvyko į Lietuvą su tikslu užsidirbti ir išlaikyti šeimą“ atmestini. Teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjas patvirtino, kad jam žinoma, jog turi informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl jo prašymo. Pareiškėjui informavus Migracijos departamentą, kad nebuvo pasirašyta darbo sutartis, leidimas laikinai gyventi turėjo būti panaikintas. Tačiau pareiškėjas savo pareigos neatliko, turimu leidimu laikinai gyventi naudojosi neteisėtai, piktnaudžiaudamas migracijos procedūromis, pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis. Informacijos apie pareiškėjo darbą Lenkijoje Migracijos departamentas sprendimo priėmimo metu neturėjo, todėl ši aplinkybė neturėtų būti vertinama sprendžiant Sprendimo teisėtumo klausimą.
4.5. Sprendimas atitinka visus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Jis yra išsamus, aiškus, pagrįstas teisės normomis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas. Todėl jis atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
II.
5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo W. A. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
6.1. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu UAB „Hegelmann transporte“.
6.2. 2024 m. sausio 31 d. buvo išduotas leidimas Nr. 760329558 laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio l dalies 4 punkte ir 44 straipsnio l dalies 2 punkte nustatytais pagrindais (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo įteiktas 2024 m. kovo 4 d.
6.3. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760329558, nes asmuo, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, į Lietuvos Respubliką neatvyko, darbo sutarties su Bendrove nesudarė, taip pat asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
6.4. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 10 d. priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 10 d. iki 2027 m. spalio 9 d. bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nuo 2024 m. spalio 10 d. iki 2027 m. spalio 9 d.
7. Teismas pažymėjo, jog Sprendimas dėl leidimo buvo priimtas Bendrovei pateikus pranešimą apie tai, kad darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, nes jis neatvyko dirbti. Kadangi leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, tai pareiškėjui nesudarius darbo sutarties su tarpininkavimo raštą išdavusia Bendrove leidimas laikinai gyventi panaikintas. Esant Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose numatytiems pagrindams, Migracijos departamentas neturi diskrecijos teisės priimti kitokį sprendimą, negu imperatyviai nurodo įstatymas. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo įvardijamos aplinkybės dėl atvykimo ar laikyto egzamino ginčijamam Sprendimui įtakos neturi. Kadangi Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tai, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, turėjo ir teisę uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas anksčiau nebuvo gavęs nei Lietuvos nacionalinės vizos, nei leidimo gyventi. Sodros sistemoje nėra duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą Lietuvoje. Atsakovo naudojamuose registruose nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi bei tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, pagal Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu
Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 14 punktą asmeniui pagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
8. Įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, teismas darė išvadą, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnyje keliamus reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Sprendimas išsamus, aiškus, pagrįstas teisės normomis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas. Todėl jis atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
III.
9. Pareiškėjas W. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti arba pareiškėjo skundą perduoti nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Būtent Bendrovė jo tinkamai neįdarbino, nors jis atitiko visus reikalavimus darbo vietai ir pagal Įstatymą jam turėjo būti išduotas leidimas laikinai gyventi. Nėra informacijos, kuri pagrįstų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, priešingai – jis bendradarbiauja su Migracijos departamentu ir noriai teikia visą informaciją. Pareiškėjas būdamas Lietuvoje nėra padaręs jokių pažeidimų. Jis jau susirado naują darbdavį, bet jis nutraukė darbo sutartį, todėl pareiškėjas nespėjo susirasti naujos darbo vietos ir pasikeisti galiojančio leidimo laikinai gyventi. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko tikėdamasis aiškaus ir tinkamo migrantams teisinio reguliavimo, kuris užtikrintų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus.
9.2. Sprendimo dalis, kuria įtrauktas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą, pareiškėjo vertinimu, yra per griežta, taip pat tinkamai nepagrįsta, todėl neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kadangi pareiškėjas nėra padaręs jokio pažeidimo, atsakovas nepagrįstai nusprendė neįleisti jo į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį.
10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas sutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir papildomai akcentuoja, kad:
10.1. pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą kitu juridiniu pagrindu. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas netyrė ir nevertino ginčijamo Sprendimo dalies, kurios pirmosios instancijos teismui neskundė. Nors skundas buvo teikiamas dėl teismo sprendimo, susijusio su ginčijamu Sprendimu uždrausti jam atvykti į Lietuvą ir įtraukti perspėjimą į SIS, tačiau pareiškėjas teigia, kad jis atitiko reikalavimus darbo vietai ir pagal Įstatymą jam turėjo būti išduotas leidimas gyventi. Migracijos departamentas neneigė aplinkybių, susijusių su pareiškėjo teise gauti leidimą laikinai gyventi – pareiškėjas prašė leidimo laikinai gyventi ketindamas dirbti Lietuvos Respublikoje ir pateikė potencialaus darbdavio tarpininkavimo raštą, todėl jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, bet jam neatvykus dirbti leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Migracijos departamentas negali vertinti hipotetinių aplinkybių dėl pareiškėjo siekių pateikiant dokumentus, tačiau konstatavus faktą, kad pareiškėjas ketino dirbti, tačiau dirbti neatvyko ir darbo sutarties nesudarė, turėjo pagrindą daryti išvadą, kad jis, prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
10.2. Migracijos departamentui 2025 m. sausio 7 d. patikrinus duomenis Sodros informacinėje sistemoje, nerasta jokių pareiškėjo sudarytų, taigi, ir nutrauktų, darbo sutarčių. Migracijos departamentas nenustatė jokių pareiškėjo ryšių su Lietuva, jokia kita Šengeno valstybė nėra pradėjusi konsultacijų dėl pareiškėjo. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika asmeniui išduotų leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, Migracijos departamentas gali priimti sprendimą atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnį.
10.3. Pareiškėjas, teigdamas, kad nepadarė jokių pažeidimų gyvendamas Lietuvoje, nemano, jog pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, kai neteisėtai naudojosi jam išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvoje, nors nesudaręs darbo sutarties turėjo grąžinti leidimą laikinai gyventi ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šiuo metu nėra duomenų apie pareiškėjo išvykimą iš Lietuvos Respublikos.
10.4. Sprendimas dėl draudimo atvykti buvo priimtas nustačius faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjui panaikintu leidimu laikinai gyventi ir nustatytu faktu, kad pareiškėjas gautu leidimu laikinai gyventi naudojosi neteisėtai, piktnaudžiaudamas migracijos procedūromis, pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis, kas sudarė pagrindą Migracijos departamentui daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Priimtos ribojančios priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams, o pareiškėjo argumentai, jog į Pakistaną grįžti jis negali, nes „atvyko į Lietuvą su tikslu užsidirbti pinigus ir išlaikyti šeimą“ atmestini. Be to, atsakovo vertinimu, pareiškėjo atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į Šengeno informacinę sistemą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 24S228597, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 metus) ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas padarius teisingas bei pagrįstas išvadas, nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis bei į SIS įtraukto perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus laikotarpis yra proporcingas.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu teisės aiškinimu ir aplinkybių, susijusių su jo įdarbinimu, vertinimu, teigia, jog atsakovo Sprendimas prieštarauja gero administravimo, įstatymų viršenybės principams, priimtas remiantis formaliais pagrindais.
14. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
15. Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento 2024 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 24S228597. Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Todėl teisėjų kolegija, neišeidama iš nagrinėjamos bylos ribų, pasisako tik dėl skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nevertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Migracijos departamento 2024 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 24S177062, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760329558.
16. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, į tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, nustatė pareiškėjui draudimą 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, taip pat į tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jis įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, neįsidarbino), padarė išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, bei, siekdamas užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, nusprendė įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėn. (3 metus) nuo Sprendimo priėmimo dienos. Šis Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu ir Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktais.
17. Šioje byloje ginčijamo Sprendimo dalis dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra priimta vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (2024 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIV-2784 redakcija, galiojančia nuo 2024 m. liepos 1 d.), kurioje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024).
18. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
19. Iš Migracijos departamento Sprendimo dėl leidimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Migracijos departamentas nustatė, kad UAB „Hegelmann transporte“ darbo sutarties su asmeniu nesudarė (2024 m. kovo 21 d. gautas Bendrovės pranešimas Nr. 2403-PRNŠ-4123, kad asmuo neatvyko dirbti) ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas asmuo šiuo metu nedirba.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento 2024 m. liepos 29 d. sprendime nurodytos priežastys sudarė pagrindą atsakovui, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovas įvertino pagrindą, dėl kurio pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi (kaip jau buvo minėta, Migracijos departamento 2024 m. liepos 29 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinamas nagrinėjamoje administracinėje byloje) (Kriterijų vertinimo tvarkos 11.1 p.), esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (pareiškėjas ryšių neturi) (Kriterijų vertinimo tvarkos 11.2 p.), tai, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo išduota nei Lietuvos nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, o Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmens įdarbinimą (Kriterijų vertinimo tvarkos 11.3 p.) bei vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpį. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nukrypti nuo tokio vertinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai ir teisėtai nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
21. Įstatymo 133 straipsnio 7 dalis nustato, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
22. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
23. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenustatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2467-789/2024).
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą praktiką).
26. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų ir dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024 ir kt.). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamo Sprendimo dalis įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų ir yra naikintina.
27. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinti ginčijamo Sprendimo dalį, kuria į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), paliekant nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo W. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo W. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 10 d. sprendimo 24S228597 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Kitą pareiškėjo W. A. skundo dalį atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė