Civilinė byla Nr. 2-33/2014

Teisminio proceso Nr.2-55-3-01505-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija:113.6.2.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties, kuria paskirta ekspertizė ir byla sustabdyta, civilinėje byloje pagal ieškovo BAB „Vievio paukštynas“ ieškinį atsakovams AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje.

              Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas BAB „Vievio paukštynas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais tarp AB „Kauno grūdai“ ir BAB „Vievio paukštynas“ sudarytus sandorius: 1) 2011-09-02 susitarimą „dėl 2011-04-29 bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo“; 2) 2011-09-30 susitarimą „dėl 2011-04-29 bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 dalinio pakeitimo“; 3) 2011-09-30 vištų dedeklių nuomos sutartį; 4) 2011-10-31 vištų dedeklių nuomos sutartį; 5) 2012-03-30 susitarimą dėl 2011-10-31 vištų dedeklių nuomos sutarties dalinio pakeitimo; priteisti solidariai iš atsakovų AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ieškovo naudai 10 072 236,45 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Žalai nustatyti ieškovas prašė skirti buhalterinę – finansų ekspertizę ir ją pavesti atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Ieškovas prašė ekspertams užduoti šiuos klausimus: Ar BAB „Vievio paukštynas“ tipinės veiklos pardavimai AB „Kauno grūdai“ laikotarpiu, prasidėjusiu 2011 m. rugsėjo 1 d. ir pasibaigusiu 2012 m. liepos 23 d., buvo pelningi ar nuostolingi. Jeigu nuostolingi, kokius nuostolius patyrė BAB „Vievio paukštynas“.

Atsakovas AB „Kauno grūdai“ prašė ekspertams užduoti klausimą: Kiek turto realiai neteko (sunaudojo) bei tiesioginių (realių) išlaidų patyrė BAB „Vievio paukštynas“ pajamoms iš sandorių su AB „Kauno grūdai“ uždirbti, vykdytų laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. liepos 23 d.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi paskyrė buhalterinę – finansų ekspertizę ir pavedė ekspertams atsakyti į tokius klausimus: ar BAB „Vievio paukštynas“ tipinės veiklos pardavimai AB „Kauno grūdai“ laikotarpiu, prasidėjusiu 2011 m. rugsėjo 1 d. ir pasibaigusiu 2012 m. liepos 23 d., buvo pelningi ar nuostolingi? Jeigu nuostolingi, kokius nuostolius patyrė BAB „Vievio paukštynas“? Kiek turto realiai neteko (sunaudojo) bei tiesioginių (realių) išlaidų patyrė BAB „Vievio paukštynas“ pajamoms iš sandorių su AB „Kauno grūdai“ uždirbti laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. liepos 23 d.? Ekspertizę pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Įpareigojo ieškovą BAB „Vievio paukštynas“ iki 2013 m. spalio 28 d. į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą sumokėti 5000 Lt ekspertizės išlaidoms padengti. Įpareigojo atsakovą AB „Kauno grūdai“ iki 2013 m. spalio 28 d. į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą sumokėti 3000 Lt ekspertizės išlaidoms padengti. Šią civilinę bylą sustabdė kol bus atlikta ekspertizė. Nurodė, kad ieškovas BAB „Vievio paukštynas“ reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuri galimai atsirado iš tipinės veiklos pardavimų AB „Kauno grūdai“ laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. liepos 23 d. Šioms aplinkybėms ištirti, teismo vertinimu, reikalingos specialios buhalterinės ir finansinės žinios, todėl byloje paskyrė teismo ekspertizę, kurią pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Teismas atkreipė ekspertų dėmesį, kad vadovaujantis CPK 216 str. 2 d., jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas AB „Kauno grūdai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė ekspertizę nurodydamas, kad buhalterinė – finansų ekspertizė skiriama žalai nustatyti, nors ieškovas nepateikė nė vieno klausimo, kurį atsakius būtų galima sulaukti iš eksperto atsakymo apie kokią nors ieškovo patirtą žalą. Buhalterinė - finansų ekspertizė savo esme į klausimą dėl žalos dydžio apskritai atsakyti negali, o tik dėl buhalterinio pelno ar nuostolio remiantis ne verslo apskaitos standartais, kas nėra tas pats, kas žala LR Civilinio kodekso prasme. Be to, ieškovo prašoma skirti buhalterinė-finansų ekspertizė civilinėje byloje nėra būtina, kadangi atsakymai į ieškovo prašomus užduoti ekspertui klausimus 1, 2, 3 civilinės bylos medžiagoje jau yra pateikti, o 4 ir 5 klausimai yra ydingi, neaiškūs.

2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas neprašė skirti ekspertizės, jos skyrimui prieštaravo, papildomą klausimą ekspertui teikė tik su sąlyga, jeigu apskritai ieškovo prašymas būtų tenkintas ir nesutiko apmokėti jokių galimų ekspertizės išlaidų, todėl teismas negalėjo įpareigoti atsakovą sumokėti 3000 Lt ekspertizės išlaidoms padengti.

3. Pirmosios instancijos teismo nutartis, apelianto nuomone, prieštarauja vieniems esminių proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams bei iš esmės užvilkins civilinės bylos nagrinėjimą. Eksperto atsakymas į ieškovo suformuluotą klausimą niekaip nepasieks ekspertizės tikslo, kurį teismas įvardija nutartyje, t.y. neatsakys į klausimą dėl ieškovo neva patirtos žalos ir jos dydžio, o tik atkartos civilinėje byloje jau esančius duomenis apie ginčo laikotarpiu ieškovo apskaičiuotą buhalterinį veiklos nuostolį, kuris buvo apskaičiuotas remiantis verslo apskaitos standartais, o ne LR Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. prasme.

Atsakovas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad su skundu sutinka. Pažymėjo, kad atsakovų prieštaravimas dėl ekspertizės paskyrimo buvo išreikštas 2013 m. spalio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose, pasirašytuose abiejų šalių. Sutiko su atsakovo AB „Kauno grūdai“ argumentais, kad ekspertizė negali nustatyti žalos CK 6.249 straipsnio prasme buvimo ar nebuvimo. Paskyrus ekspertizę be pagrindo buvo užvilkintas civilinės bylos nagrinėjimas, tuo pažeidžiant ir proceso operatyvumo ir koncentracijos principus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes prašė atskirąjį skundą tenkinti ir ieškovo prašymą dėl ekspertizės paskyrimo atmesti.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas paskyrė ekspertizę, sustabdė bylą bei nustatė užstato išlaidoms padengti sumą, kurią turi apmokėti šalys.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad Lietuvos civilinio proceso teisėje nenumatyta galimybė apeliacine tvarka skųsti visus pirmosios instancijos teismo priimtus byloje tarpinius procesinius sprendimus. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.).

Apeliantas skundžia visą pirmosios instancijos tesimo nutartį, t.y. dėl ekspertizės paskyrimo, dėl sustabdymo bei dėl užstato ekspertizės išlaidoms padengti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartis dalyje dėl ekspertizės paskyrimo neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai bei nėra CPK atskirai numatyta galimybė skųsti nutartį dėl ekspertizės paskyrimo, todėl šioje dalyje nutartis negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu.

Vadovaujantis CPK 165 straipsniu dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos tesiminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį tesimą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju byloje pareikštas reikalavimas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nuostolių atlyginimo. Ieškovas BAB „Vievio paukštynas“ nuostolius kildina iš tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų sutarčių. Taigi iš užduoto ekspertams pirmojo klausimo matyti, kad paskirtos ekspertizės tikslas yra nustatyti nuostolių dydį iš veiklos pardavimų. Tuo tarpu antrasis klausimas ekspertams yra susijęs su pirmuoju ir yra sudėtine jo dalis. Ekspertizės paskyrimas yra fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas ir taikomas tada, kai teismas pripažįsta, kad būtina bylą stabdyti. Atsižvelgiant į ekspertizės tikslą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iki ekspertizės atlikimo negalimas tolimesnis bylos nagrinėjimas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs ekspertizę, pagrįstai sustabdė bylą iki ekspertizės atlikimo.

Apeliantas skundžia taip pat pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl užstato ekspertizės atlikimo išlaidoms padengti. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu tokius prašymus pareiškia abi šalys, tai užstatą sumoka abi šalys lygiomis dalimis. Dėl užstato sumokėjimo ir jo dydžio teismas priima nutartį (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad civilinio proceso kodekse specialiai nenustatyta, kad nutartis dėl užstato ekspertizės išlaidoms padengti gali būti skundžiama. Nagrinėjamoje proceso stadijoje sumos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms dar nėra išmokėtos, šia nutartimi sprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas, todėl tokios nutarties negalima laikyti nutartimi, kuria pasisakoma dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010). Taigi tokia nutartis, kuria nustatytas užstatas ekspertizės išlaidoms padengti, nepriskiriama prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje, bei neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl užstato ekspertizės išlaidoms padengti negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos tesimo nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė ir šalys įpareigotos sumokėti užstatą ekspertizės išlaidoms padengti, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.). Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs ekspertizę, pagrįstai sustabdė bylą, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylos sustabdymo paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos tesimo 2013 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė ir šalys įpareigotos sumokėti užstatą ekspertizės išlaidoms padengti, nutraukti.

Vilniaus apygardos tesimo 2013 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria byla sustabdyta, palikti nepakeistą.