Civilinė byla Nr. 2S-1765-775/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12777-2021-9

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3;

       3.3.2.4

       (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. patikslintą ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo pritesimo, turto padalijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuria ieškovės patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. P. 2021 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. P., kurį 2021 m. rugpjūčio 10 d. patikslinusi prašė teismo: 1) santuoką, įregistruotą tarp V. P. (V.) ir D. P. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo D. P. kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – „P.“ ir „P.“; 3) nustatyti nepilnametės dukters D. P. gyvenamąją vietą kartu su motina V. P.; 4) priteisti iš atsakovo D. P. išlaikymą nepilnametei dukrai D. P. periodinėmis išmokomis po 300 Eur mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki nepilnametės dukters D. P. pilnametystės; 5) nepilnametės dukters D. P. turto bei piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti V. P.; 6) priteisti iš atsakovo D. P. išlaikymą V. P. po 100 Eur; 7) pripažinti kelių transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), asmenine D. P. nuosavybe; 8) pripažinti V. P. asmenine nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

2.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, susipažinęs su ieškovės patikslintu ieškiniu, nustatė, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111, 135, 382 straipsniuose reglamentuotų reikalavimų, todėl ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumų šalinimui. Teismas nurodė, kad ieškovė kartu su ieškiniu turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog ji yra atleista nuo pareigos kreiptis dėl privalomosios mediacijos proceso vykdymo, taip pat visus duomenis, susijusius su bendru sutuoktinių dalintinu turtu, nurodant, ar dėl šalių turimo turto šalys neturi viena kitai pretenzijų, dėl galimo turto padalinimo, kompensacijos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys turi mažametį vaiką, nurodė ieškovei, kad ieškinyje privalo pasisakyti dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos. Taip pat teismas, patikrinęs vedybų sutarčių registrą, ir nustatęs, kad ieškovė ieškinyje nurodė neteisingą informaciją apie šalių kreditorinius įsipareigojimus, nurodė ieškovei patikslinti informaciją, susijusią su atsakovo kreditoriniu reikalavimu, bei įpareigojo pateikti teismui duomenis, patvirtinančius, jog kreditoriui yra pranešta apie kreipimąsi dėl santuokos nutraukimo. Pažymėjo, kad kreditorius nėra įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu.

3.       Ieškovė V. P. 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo pritesimo ir turto padalijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškovės V. P. patikslintą ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo pritesimo ir turto padalijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nepašalino dalies esminių ieškinio trūkumų. Teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje tarp kitų trūkumų nurodė, jog teismui patikrinus vedybų sutarčių registrą nustatyta, kad atsakovas turi solidarų kreditorinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kreditoriui (duomenys neskelbtini). Dėl šio atsakovo kreditorinio reikalavimo ieškovė nepasisakė, nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad šiam asmeniui yra pranešta apie kreipimąsi dėl santuokos nutraukimo, taip pat šis asmuo nėra įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu. Ieškovė, teikdama teismui patikslintą ieškinį, dėl šio teismo nustatyto trūkumo nepasisakė, kreditoriaus neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepateikė teismui ieškinio ir jo priedų, kuriuos būtina įteikti kreditoriui, nepateikė duomenų, kad šiam asmeniui yra pranešta apie kreipimąsi dėl santuokos nutraukimo. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nepasisakė dėl atsakovo vardu registruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, nepasisakė dėl šalių mažamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos, jos nesuformulavo, tik nurodė, kad bendravimo tvarką tikslinga nustatyti teismo sprendimu, įvertinus visas aplinkybes.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė V. P. prašo teismo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir priimti jos 2021 m. rugpjūčio 24 d. patikslintą ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1.                       Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu, nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes bei neatsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo ir mažamečio vaiko pažeistas teises gali ginti tik tokiu būdu. Ieškovė teismui pateiktu patikslintu ieškiniu pašalino visus teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, trūkumus, t. y. sumokėjo žyminį mokestį, pasisakė dėl nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini) priklausomybės (pateikė rašytinius įrodymus), pasisakė, kad pasirašant sutuoktinių tarpusavio turto pasidalijimo sutartį 2017 m. liepos 26 d. (duomenys neskelbtini) notaro biure, ieškovei buvo nurodyta dėl (duomenys neskelbtini) akcijų pasidalinimo tarp sutuoktinių - V. V. ir V. V. (P.), kurios pripažintos ieškovės asmenine nuosavybe (pateikė rašytinius įrodymus), pasisakė ir dėl kreditorių, t. y. nurodė, kad ieškovei nėra žinoma apie atsakovo D. P. turėtus kreditorius iki santuokos sudarymo momento t. y. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. Ieškovė nurodė teismui, kad tik iš 2021 m. rugpjūčio 13 d. teismo nutarties ji sužinojo apie solidarų kreditorinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (kreditorius - (duomenys neskelbtini)). Be to, ieškovė nurodė, jog patikslintame ieškinyje išsamiai pasisakė ir dėl santuokinio turto padalinimo.

1.2.                      Bendravimo tvarka gali būti nustatoma tik priimant teismo sprendimą, įvertinus visas aplinkybes ir atsižvelgus į atsakovo D. P. valią. Ieškovė nurodo, kad patikslintame ieškinyje negalėjo suformuluoti reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi atsakovas D. P. nuo 2021 m. liepos 24 d. nereiškia noro bendrauti su mažamečiu vaiku bei neteikia išlaikymo. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu pragyvena tik iš savo gaunamų 214,50 Eur, vaikui skiriami pinigai buvo pervedami tiesiogiai į atsakovo sąskaitą, todėl šią išmoką ieškovė pradės gauti tik nuo 2021 m. rugsėjo 11 d.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 straipsnis, 111 straipsnis), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo.

10.       Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). CPK 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

11.       Vadovaujantis teismų praktika, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

12.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi įpareigojo ieškovę nutartyje nustatytu terminu pašalinti joje nurodytus ieškinio trūkumus. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį. Skundžiama 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi teismas, nustatęs, kad pašalinti ne visi teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai, ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo pritesimo, turto padalijimo ir kitų reikalavimų laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir nurodo, kad faktinis ieškinio pagrindas ir pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisminę praktiką, sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, nes pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti ieškovės nepašalinti ieškinio trūkumai negali būti laikomi esminėmis kliūtimis nagrinėjant ieškinio priėmimo klausimą.

13.       Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nepasisakė dėl atsakovo kreditorinio reikalavimo kreditoriui (duomenys neskelbtini), nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad šiam asmeniui yra pranešta apie kreipimąsi dėl santuokos nutraukimo, neįtraukė jo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.

14.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad CPK 382 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.126 straipsnis). Taigi, tiek pagal CK, tiek pagal CPK reglamentavimą, ieškovas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi nurodyti tik jam žinomus kreditorius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2020 m. rugsėjo 25 d., o atsakovo D. P. prievolė kreditoriui (duomenys neskelbtini) atsirado (duomenys neskelbtini) sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. iki šalių santuokos sudarymo. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad apie šį kreditorinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ji sužinojo tik iš 2021 m. rugpjūčio 13 d. teismo nutarties. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė kreditoriaus nenurodė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad šie duomenys apie kreditorių jai nebuvo žinomi, todėl pirmosios instancijos teismas, kreditoriaus, apie kurį ieškovei nėra žinoma, nenurodymą nepagrįstai vertino kaip nepašalintą esminį ieškinio trūkumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis ieškinio trūkumas nesudaro esminės kliūties tolesnei proceso eigai, kuomet CK 3.126 straipsnyje nurodyti tikslai dėl kreditorių teisių garantijų gali būti pasiekti išsprendus ieškinio priėmimo klausimą, pasirengimo stadijoje, gavus atsakovo atsiliepimą. Be to, teismas, priėmęs ieškinį ir nustatęs, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos kreditoriaus (duomenys neskelbtini) interesams, turi teisę ir pats savo iniciatyva minėtą asmenį įtraukti į bylos nagrinėjimą ir nusiųsti jam ieškinį.

15.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nepasisakė dėl atsakovo vardu registruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 1/16 šio žemės sklypo yra registruota D. P. vardu kaip asmeninė nuosavybė. Kadangi CPK 382 straipsnio 4 punkte numatyta, kad ieškovas privalo nurodyti duomenis apie bendrą sutuoktinių turtą, todėl ieškovė neturėjo pareigos pasisakyti dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Teismui kilus neaiškumams, juos taip pat galima išsiaiškinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijoje (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis).

16.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys turi mažametį vaiką, 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nurodė ieškovei, kad ji ieškinyje privalo pasisakyti dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, nepasisakė dėl šalių mažamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos, jos nesuformulavo, tik nurodė, kad bendravimo tvarką tikslinga nustatyti teismo sprendimu, įvertinus visas aplinkybes. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad bendravimo tvarka gali būti nustatoma tik priimant teismo sprendimą, įvertinus visas aplinkybes ir atsižvelgus į atsakovo valią, kuri jai nėra žinoma.

17.       CPK 382 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio dėl santuokos nutraukimo turinį, 3 punkte nurodyta, jog be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodoma: jeigu sutuoktiniai turi vaikų, – duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas yra nustatyti tėvų susitarimu, kartu su ieškiniu teismui turi būti pateikiamas šis susitarimas. Reikalavimas ieškinyje nurodyti vaikų bendravimo su vienu iš tėvų tvarką šiame straipsnyje nenumatytas.

18.       Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, jog visos vaiko teisės tėvams nutraukiant santuoką būtų užtikrintos, tėvai, teikdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, be klausimų, susijusių su vaiko išlaikymu ir gyvenamosios vietos nustatymu, turėtų nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jei vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo, jie tai paprastai turėtų nurodyti teismui ieškinyje ar teismo posėdžio metu. Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (lot. galutinio teismo sprendimo) galią ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-16-706/2016).

19.       Atsižvelgdamas į minėtas CPK nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad įstatyme nėra numatytas imperatyvus reikalavimas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodyti siūlomą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką, o jos nenurodymas neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui. Nors teismo teisė nutartimi pasiūlyti šalims nurodyti siūlomą bendravimo tvarką ar susitarti šiuo klausimu nėra apribota, skundžiama nutartimi teismas aplinkybę, kad ieškovė savo pozicijos dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nėra pareiškusi, laikė ieškinio trūkumu, kuris turi būti pašalintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai minėtą ieškinio trūkumą laikė esminiu, kadangi dėl bendravimo tvarkos nustatymo ieškovė gali pasisakyti jau priėmus ieškinį pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Toks klausimas gali būti iš esmės išnagrinėtas teismo posėdžio metu, kuriame yra galimybė susitarti taikiai ir tokiu atveju teismas sprendime turėtų nurodyti, jog vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina bendraus bendru šalių sutarimu.

20.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir ieškovės V. P. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Edita Šliumpienė