Byla Nr. TS-78-270/2016
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.11.5.; 2.5.16.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. spalio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos atsisakymo teikti jį lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos,
n u s t a t ė :
E. Ž. nuteistas Rokiškio rajono apylinkės teismo, 2014-08-26, nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 180 str. 3d laisvės atėmimu aštuoniems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4 d., 9 d. bausmė subendrinta su 2013-08-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė bausmė E. Ž. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų , bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendis įsiteisėjo 2014-12-19. Bausmės pradžia – 2012-01-01, pabaiga – 2022-01-01.
Nuteistasis E. Ž. skundžia Vilniaus pataisos namų 2016-07-29 sprendimą Nr. 42-1038(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-09-06 sprendimą Nr. 2S-4826, kuriais atsisakyta jį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, prašo juos panaikinti ir įpareigoti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis nurodo, jog laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2012-01-01. Būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje 2012-01-17 jis padarė kitą nusikaltimą. Pagal 2002 m. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 4 p. redakciją lygtinis paleidimas netaikomas asmenims padariusiems tyčinius nusikaltimus pataisos namuose. Nuteistasis nurodo, kad , kad jis tuo metu buvo kardomojo kalinimo įstaigoje , o ne pataisos namuose, todėl jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. 2013-03-05 atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose jam buvo taikomas lygtinis paleidimas , nors tuo metu jau galiojo nauja BVK 158 str. 4 p. redakcija. Nuteistasis teigia, kad jo atveju yra pažeidžiamas LR Konstitucijos 31 str., kuris teigia kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, bei LR BVK 6 str. nuostatos.
Vilniaus pataisos namų administracija atsisakė nuteistąjį teikti lygtiniam paleidimui remdamasi LR BVK 158 str. 4 p. kuri numato, kad lygtinis paleidimas netaikomas asmenims nuteistiems už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose. Nuteistasis E. Ž. Vilniaus pataisos namų sprendimą apskundė, tačiau Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos išnagrinėjęs skundą nustatė, kad Vilniaus pataisos namų sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namai ir prokuroras atsiliepimų į nuteistojo skundą nepateikė.
Nuteistojo E. Ž. skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos BVK 164 str. pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priimti, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu sudaromos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (1 d.). Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisija, svarstydama nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatomis.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. nurodyta, jog teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus 1 mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. numatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja ir nuteistųjų prašymų dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką. Šių taisyklių 3251 p. nurodyta, jog nuteistųjų prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai, kuri per 10 darbo dienų nuo prašymo priėmimo pateikia jį kartu su socialinio tyrimo išvada Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (3253 p.).
Lietuvos Respublikos BVK – 158 str. – reglamentuoja ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymą.
Pagal nuo 2013-01-01 įsigaliojusią Lietuvos Respublikos BVK 158 str. redakciją asmenys, nuteisti už nusikaltimus padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose., lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami (158 str. 4 p.).
E. Ž. 2013-08-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d. . Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas kardomojo kalinimo įstaigoje, todėl nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BVK 157-158 str. ir 164 str. bei Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuostatos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, o ne atskirai, todėl Vilniaus pataisos namų administracija neturėjo ir neturi teisinės pareigos parengti nuteistojo E. Ž. dokumentų dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir perduoti juos kartu su nuteistojo prašymu nagrinėti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijai.
Nors nagrinėjamu atveju galiojantys teisės aktai iš esmės nedraudžia nuteistajam E. Ž. paduoti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau tokios nuteistojo teisės kreiptis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formalus realizavimas faktiškai prieštarautų teisinio prasmingumo principui, nes prašymo svarstymas nesukeltų nuteistajam E. Ž. jokių kitų teisinių pasekmių, išskyrus Lietuvos Respublikos BVK 158 str. numatytas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijai svarstyti nuteistojo E. Ž., nuteisto už nusikalstamų veikų padarymą būnant kardomojo kalinimo įstaigoje, prašymą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nebuvo ir nėra jokios teisinės prasmės, nes komisija negalėjo ir negali priimti kitokio sprendimo, kaip atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes yra Lietuvos Respublikos BVK 158 str. numatyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo pagrindai.
Nors bausmės vykdymo pradžioje nuteisto E. Ž. atžvilgiu galiojo švelnesnes, palankesnės Lietuvos Respublikos BVK 157-158 str. nuostatos, tačiau įstatymo numatytą būtinąją bausmės dalį , būtiną norint teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo E. Ž. atliko jau galiojant naujai BVK 158 str. 4 p. redakcijai, todėl Pataisos namų administracija teisėtai vadovavosi tuo metu galiojančia teisės norma.
Lietuvos Respublikos BK 3 str. reglamentuoja įstatymo galiojimą laike. Šiame straipsnyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą vieką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Vis tik šios nuostatos taikomos baudžiamajam įstatymui – Lietuvos Respublikos BK, – o ne Lietuvos Respublikos BVK, nes ne Lietuvos Respublikos BK, o Lietuvos Respublikos BVK reglamentuoja bausmių vykdymą.
Pažymėtina, kad baudžiamuoju įstatymu laikytinas toks įstatymas, kuriame yra įtvirtinta, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, nustatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei pagrindai ir sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, t.y. baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Tuo tarpu teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu. Kadangi Lietuvos Respublikos BVK numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (1 str. 1 d.), Lietuvos Respublikos BVK iš esmės nelaikytinas baudžiamuoju įstatymu.
Nors Lietuvos Respublikos BVK 3 str. 3 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, tačiau įstatymų kolizija – kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai – galima tik tarp galiojančių įstatymų, o nagrinėjamu atveju spręstina, kokį įstatymą taikyti: šiuo metu galiojantį ar jau nebegaliojantį. Kadangi kolizija tarp galiojančio ir negaliojančio įstatymo negalima, Lietuvos Respublikos BVK 3 str. 3 d. nuostatos netaikytinos (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr.: 1S-261-92/2014, 1S-101-365/2015, Kauno apygardos teismo nutartys Nr.:1S-1628-348/2013, 1S-318-383/2014, 1S-452-594/2014, 1S-532-485/2014, 1S-661-539/2014, 1S-748-508/2014, 1S-524-290/2015 ir kt.).
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, jog nuteistojo E. Ž. skundas dėl Vilniaus pataisos namų 2016-07-29 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-09-06 sprendimų, kuriais atsisakyta jį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, nepagrįstas, todėl atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 360 str. ir 362 str., teismas
n u t a r i a:
Atmesti nuteistojo E. Ž. skundą dėl Vilniaus pataisos namų 2016-07-29 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-09-06 sprendimų, kuriais atsisakyta jį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Olegas Zaicevas