Civilinė byla Nr.e2S-1829-577/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22035-2015-9

              Procesinio sprendimo kategorija:122.3.;122.4.;125.11.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininko A. M..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Kreditorius UAB „Naujamiesčio būstas“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 187,08 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir 28,91 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko A. M..

II.              Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus  UAB „Naujamiesčio būstas“ pareiškimą skolininkui A. M. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kaip kreditoriaus atstovė kreipėsi aukštąjį teisinį išsilavinimą turinti kreditoriaus darbuotoja, duomenų apie tai, kad kreditorius byloje pasitelkė advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, nėra, todėl teismas neturi pagrindo priteisti kreditoriui 24,20 Eur išlaidų, sumokėtų UAB „SKOLOS LT“ už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687 esančiu išaiškinimu, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas, o CPK 88 str. 1 d. 9 p. nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 str. 1 d. 1 – 8 p. Atsižvelgdamas į tai, kad CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, taip pat į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), kreditoriaus pareiškimą, atsisakė priimti kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

III.              Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą  argumentai

Kreditorius UAB „Naujamiesčio būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26  nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-29485-833/2015. Apeliantas teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino, ar reiškiamas reikalavimas iš esmės neįmanomas. Nurodė, kad teismo argumentas, jog nėra numatyta galimybė tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, nes tai nėra reglamentuota CPK XXIII skyriuje, neatitinka suformuluotos teismų praktikos (pvz. nutartis Nr. 2S-817-278/2013). Teigia, kad minėtame skyriuje nėra draudimo priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Kadangi reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų laikytinas išvestiniu, mano, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti pareiškimą dėl 187,08 Eur skolos, 3 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur ir 0,84 Eur už viešųjų registrų duomenų peržiūrėjimą. Apelianto manymu, pagal CPK 435 str. 2 d. pareiškimą atsisakytina priimti, kai jis yra visas aiškiai nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad kreditorius UAB „Naujamiesčio būstas“ Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 187,08 EUR skolos, 5% procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų (3,00 EUR sumokėto žyminio mokesčio; 0,87 EUR ir 0,84 už viešūjų registrų išrašus; 24,20 EUR už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) priteisimo iš skolininko A. M..

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kreditoriaus prašymas priteisti išlaidas už teisines paslaugas yra nepagrįstas, atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, jog teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl kitos dalies reikalavimų. Apeliantas atskirajame skunde neginčija teismo padarytos išvados, kad reikalavimas dėl išlaidų už teisinę pagalbą yra nepagrįstas, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. CPK 435 str. 2 d. numatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, normos nenumato tiesioginio draudimo išduoti teismo įsakymą dėl kreditoriaus reikalavimų dalies, todėl siekiant išspręsti ginčijamą klausimą būtina sistemiškai išanalizuoti minėto skyriaus nusotatas bei atsižvelgti į supaprastinto proceso tikslus.

Pažymėtina, kad sumarinio proceso tikslas – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir neprieštaraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus. Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo. Išsprendus ginčo situaciją kreditoriaus nurodomu būdu, t.y. priėmus teismo įsakymą dėl dalies pareiškimo reikalavimų, o kitą pareiškimo dalį (dėl aiškiai nepagrįstų reikalavimų) atsisakius priimti, kreditoriui atsirastų galimybė pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimo dalį (CPK  435 str. 2 d.). Vadinasi, galima situacija, kai iš esmės vieno pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrindu teismas priimtų du atskirus procesinius dokumentus ir taip vėliau vyktų du procesai – išieškojimo ir apeliacijos, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus tokią nutartį, galimi ir du išieškojimo procesai (dėl teismo įsakymo ir dėl bylinėjimosi išlaidų). Akivaizdu, kad toks procesas neatitiktų sumarinio proceso tikslų.

Taigi, šios aplinkybės, taip pat CPK XXIII skyriuje įtvirtinti reikalavimai teismo įsakyme nurodyti ne tik priteisiamą skolą, tačiau ir išvestinius reikalavimus (jei tokie buvo pareikšti) (CPK 436 str.), teismo įsakymo apskundimo teisės ribojimas (CPK 436 str. 7 d.), leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jei visų pareiškimo reikalavimų patenkinimas pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).

Kreditorius, pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reikšdamas (nors ir vieną) aiškiai nepagrįstą reikalavimą, prisiima riziką netekti teisės supaprastintu būdu apsiginti galimai pažeistas ar pažeidžiamas materialines subjektines teises. Apeliantas vieną aiškiai nepagrįstą reikalavimą pareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis paliktina nepakeista, o kreditoriaus atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.  teismas

n u t a r i a:

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d.  nutartį palikti nepakeistą.

         Teisėja                                                                                                      Jadvyga Mardosevič