Administracinė byla Nr. A-1053-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01079-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei O. C. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės O. C. (toliau – ir atsakovė) 319,05 Lt (92,40 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

Prašyme nurodoma, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus vietinės rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė vietine rinkliava apmokestinta už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vietinė rinkliava apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, pagal kuriuos atsakovė yra nekilnojamojo daikto – buto, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.  

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies: iš atsakovės pareiškėjui priteisė 245,55 Lt (71 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pareiškėjo prašymą kitoje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.  

Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektas – butas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei O. C. (b. l. 9). 2014 m. rugsėjo 11 d. pažyma teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1803 patvirtina, jog atsakovei laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už minėtą nekilnojamojo turto objektą apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava – 319,05 Lt.

Duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis nustatyta tvarka dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) taikymo ir būtų atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, nėra. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 str.). Atsakovė nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (CK 6.38 str.).

Vadovaujantis 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtinta Nuostatų redakcija, galiojusia iki 2009 m. sausio 1 d., pranešimas apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą už 2008 metus atsakovei turėjo būti išsiųstas iki 2009 m. sausio 15 d. ir atitinkamai vietinė rinkliava sumokėta iki vasario 15 d. Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtintą Nuostatų redakciją, galiojusią iki 2011 m. sausio 1 d., mokėjimo pranešimas apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už 2009 metus turėjo būti pateiktas iki 2009 m. sausio 20 d. ir vietinė rinkliava už pirmą ketvirtį sumokėta iki 2009 m. vasario 15 d., už antrą ketvirtį – iki 2009 m. balandžio 15 d., už trečią ketvirtį – iki 2009 m. liepos 15 d.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 22 d. ir ši data laikytina kreipimosi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pagal Nuostatų reglamentavimą ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 105 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiškėjui jau nuo 2014 m. liepos 16 d. atsirado teisė kreiptis dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. išieškojimo. Į teismą pareiškėjas kreipėsi suėjus priverstino išieškojimo senaties terminui, todėl teismas konstatavo, jog vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teismui nepateikė mokėjimo pranešimo už 2008 metus, kuris atsakovei turėjo būti išsiųstas iki 2009 m. sausio 15 d., ir mokėjimo pranešimo už 2009 metus, kuris pareiškėjui turėjo būti pateiktas atitinkamai iki 2009 m. vasario 1 d., ir jame apskaičiuota 2009 metais (nurodant ketvirčiais ir už visus metus mokėtiną rinkliavą) mokėtina vietinė rinkliava, todėl teismas spręsdamas apie ketvirčiais mokėtiną vietinę rinkliavą vadovavosi 2014 m. rugsėjo 11 d. pažyma Nr. (8.2)-5R-1803, kurioje nurodytas rinkliavos dydis už 2008-2009 metus. Už 2008 metus turėjo būti sumokėta 30,00 Lt vietinės rinkliavos. Už visus 2009 metus turėjo būti sumokėta 58,00 Lt vietinės rinkliavos suma ir vienam ketvirčiui tenkanti rinkliavos dalis yra 14,5 Lt (58 : 4 = 14,5 Lt). Už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. mokėtinos vietinės rinkliavos dalis yra 43,5 Lt (14,5 x 3 = 43,5). Taigi laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuota vietinės rinkliavos dalis yra 73,5 Lt (30 + 43,5 = 73,5) ir konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas. Atitinkamai sumažinta priteistinos vietinės rinkliavos suma iki 245,55 Lt (319,05 – 73,5 = 245,55 Lt).

Teismas priteistiną sumą perskaičiavo į eurus, remdamasis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta apvalinimo taisykle.

III.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo minėtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialinės teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. MAĮ reglamentuoja mokestinius teisinius santykius. MAĮ 13 straipsnis apibrėžia, kokiems mokesčiams taikomas įstatymas, šis sąrašas yra baigtinis ir jame nėra minimos vietinės rinkliavos. MAĮ yra apibrėžti ir teisinio santykio dalyviai. Visi MAĮ IV skyriuje išvardyti mokesčių administratoriai administruoja MAĮ 13 straipsnyje nurodytus mokesčius, kurių tarpe vietinės rinkliavos nėra.

2. Bendruosius senaties terminus nustato Civilinis kodeksas. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Atskirų rūšių reikalavimams nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. MAĮ numatytas sutrumpintas 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, tačiau jis vietinei rinkliavai negali būti taikomas, nes negalima pagal analogiją taikyti specialių teisės normų. Akcentuoja, jog atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties.

3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, nes perskaičiuojant priteistiną sumą į eurus, turėjo vadovautis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir suapvalinti sumą euro centų tikslumu, o ne vieno euro tikslumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės O. C. 319,05 Lt (92,40 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies: iš atsakovės pareiškėjui priteisė 245,55 Lt (71 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pareiškėjo prašymą kitoje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.  

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nepriteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, pritaikant mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, ir netinkamu Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo taikymu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Be to, pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio sprendė dėl senaties taikymo.

Visgi pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi MAĮ 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Ši išvada darytina įvertinus tai, kad priverstinio išieškojimo senatis ir mokesčių administratoriaus teisė apskaičiuoti mokestį už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, yra skirtingos teisinės sąvokos, nes pirmuoju atveju yra priimtas sprendimas dėl nesumokėtų, bet turimų sumokėti mokesčių, antruoju atveju – mokesčiai (rinkliava) apskaičiuojami, kas vėliau gali suponuoti sprendimą dėl jų priteisimo bei priverstinio išieškojimo, ir atsižvelgiant į nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 22 d. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už 2009 m. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. 289,05 Lt vietinės rinkliavos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartyje aptarė iki tol egzistavusią praktiką dėl lito perskaičiavimo į eurus bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo ir pažymėjo, jog priteistinos vietinės rinkliavos dydį perskaičiuojant iš litų į eurus apvalintina euro centų tikslumu – ši teisinė pozicija pripažinta dominuojančia bei taikytina į ateitį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1139-556/2015). Taigi 289,05 litų perskaičiuojant į eurus gaunama 83,71 eurų suma, kuri ir priteistina.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 83,71 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti, priteisiant iš atsakovės O. C. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 83,71 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus septyniasdešimt vieną euro centą) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan