Baudžiamoji byla Nr. e1-2230-893/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09478-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individuali veikla, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini)., teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
V. K. laikotarpiu nuo 2020-01-20 iki 2020-01-21 (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš A. S. paėmė 700 Eur už pastarajam tariamos paskolos suteikimą – įsipareigojo A. S. vardu nupirkti arba įsteigti mažąją bendriją, tačiau žadėtų paslaugų nesuteikė, tokiais savo veiksmais apgaule savo naudai įgijo A. S. priklausanti turtą – 700 Eur.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. K. laikotarpiu nuo 2020-01-20 iki 2020-01-21 (duomenys neskelbtini), nebūdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju A. S. išrašė tris pinigų paėmimo kvitus MB „(duomenys neskelbtini) “ vardu, viso už 600 Eur, kuriuose pasirašė, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, kurį panaudojo.
Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. K. savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė tokias aplinkybes. Jis nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini) “ priklauso jo tėvui. Šių metų pradžioje, tiksliai datos neprisimena, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino A. S.. Pastarasis pokalbio metu paaiškino, kad jo namą nori parduoti iš varžytinių. Pastarasis domėjosi, ar jis gali jam padėti. Jis A. S. pasiūlė susitikti biure, esančiame (duomenys neskelbtini). Į biurą atvažiavęs A. S. detaliai papasakojo apie įvykusią situaciją bei paklausė, ar jis gali padėti. Jis A. S. surado teisininką, kuris pastarajam padėjo, kad namas nebūtų parduotas iš varžytinių. Su teisininku A. S. pats tarėsi dėl visko. Jie žodžiu sutarė, kad jis jam padės įsteigti mažąją bendriją, tam, kad A. S. gautų paskolą. A. S. reikėjo 35000 eurų. Jis A. S. paaiškino, kad jam tokios paskolos nesuteiks. Paaiškino, kad geriausiu atveju suteiks 30000 eurų. A. norėjo savo vardu įsteigti mažąją bendriją, tačiau jam to padaryti nepavyko. Tuomet jis pasiūlė MB įsteigti pastarojo sesers vardu. A. jam per kelis kartus perdavė tam tikrą sumą pinigų. Kiek pastarasis perdavė, neprisimena. Neatmeta galimybės, kad galėjo būti įtarime nurodyta suma. Jis su A. bendravo apie pusantro mėnesio po ko pastarasis pasakė, kad per ilgai viskas užsitęsė ir liepė grąžinti pinigus. Jis A. S. iš karto norėjo grąžinti 50 eurų, tačiau pastarasis nepaėmė. A. S. paprašė iš karto grąžinti 200 eurų. Jis tiek pinigų neturėjo. Po kelių dienų jie susitiko biure, kur jis jam grąžino 150 eurų. Dėl grąžinimo niekur nepasirašė. Po šio susitikimo jie bendravo. Jis prašė, kad A. palauktų, kol jis surinks pinigus, tačiau jis galimai nenorėjo laukti, todėl kreipėsi su pareiškimu į policiją. Jis pažada artimiausiu laiku surinkti pinigus ir grąžinti A. S. visą skolą. Labai gailisi, kad taip įvyko (e. b. l. 38).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis V. K. savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė tokias aplinkybes. Jis nurodė, kad apie įtarime nurodytą įvykį jau yra davęs išsamius parodymus pirminėje apklausoje. Duotus parodymus prisimena ir juos patvirtina. Papildomai parodo, kad jis suklastojo pinigų priėmimo kvitus, pasinaudojęs MB „(duomenys neskelbtini) “ vardu, nors minėtoje įmonėje jis nedirbo. Minėtus kvitus atspausdino, juos užpildė ir pasirašė. Sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 46).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. nurodė tokias aplinkybes. Jis stato namą, o namo statybai pabaigti jam reikėjo 40000 eurų, todėl jis nusprendė paimti paskolą. Internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt jis rado skelbimą dėl paskolų, refinansavimo ir panašių paslaugų. Jis parašė elektroninį laišką skelbime nurodytu elektroninio pašto adresu, kuriame nurodė, kad šiuo metu reikalinga 40000 eurų paskola. Po kurio laiko jis gavo atsakymą, kuriame buvo aprašytos teikiamos paslaugos bei nurodytas kontaktinis telefonas. 2020-01-07 jis paskambino minėtu telefono numeriu. Jam atsiliepė vyras, kuris prisistatė V.. Telefoninio pokalbio metu jis paaiškino, kad jam reikalinga paskola įkeičiant statomą namą. V. pasakė, kad jis elektroniniame laiške nurodys, kokio dydžio paskolą jie galės jam suteikti. Po kurio laiko jis gavo elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad jam gali suteikti iki 65% namo vertės paskolą, tai yra 30000 eurų. Kadangi buvo sprendžiamas klausimas dėl statomo namo pardavimo iš varžytinių, todėl jam reikėjo teisininko pagalbos, norint sustabdyti varžytines. V. jam rado teisininką, už kurio paslaugas jis turėjo sumokėti 2800 eurų. Jo sesė A. S. 700 eurų pervedė teisininkui, o jis 2100 eurų padavė V. biure, esančiame (duomenys neskelbtini). Teisininkas savo darbą atliko. Namo varžytinės buvo sustabdytos. Po to, V. jam pranešė, kad jam gali suteikti 30000 eurų paskolą geresnėmis sąlygomis, tuomet, kai jis įkurs arba nusipirks mažąją bendriją. Mažos bendrijos pirkimui V. paprašė 420 eurų. 2020-01-20 biure jis V. padavė 420 eurų, dėl to pastarasis išrašė pinigų paėmimo kvitą, kuriame buvo nurodyta, kad pinigus gavo MB „(duomenys neskelbtini) “. 2020-01-21 telefoninio pokalbio metu V. jam pasakė, kad turi geresnį pasiūlymą dėl paskolos. Pastarasis nurodė, kad gali suteikti jam 35000 eurų paskolą 15 metų, tačiau tam reikėjo nupirkti mažąją bendriją su geresne veiklos istorija už 600 eurų. Jis sutiko, todėl į biurą V. atvežė dar 180 eurų. Po to karto, kai jis V. perdavė pinigus, jam su V. nepavyko susisiekti pusantros savaitės. 2020-01-30 jis nuvažiavo į biurą. V. patikino jį, kad viskas yra tvarkoje ir jis dirba tam, kad jam suteiktų paskolą. V. paaiškino, kad turėjo šeimyninių problemų, todėl negalėjo su juo bendrauti telefonu. Jis V. paaiškino, kad nori atgauti sumokėtus pinigus už tarpininkavimą perkant mažąją bendriją. V. nurodė jam parašyti prašymą dėl pinigų atgavimo. Jis tokį prašymą parašė. Po to susitikimo jis daug kartų skambino V.. V. paaiškino, kad jo prašymą perdavė direktoriui. Pinigų jam niekas negrąžino. Po kurio laiko telefoninio pokalbio metu V. jam pasakė, kad 2020-02-03 13.00 val. įmonės direktorius perduos jam pinigus automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). V. pateikė direktoriaus kontaktinį telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Nurodytą dieną laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 15.30 val. jis buvo V. nurodytoje vietoje, tačiau su juo niekas nesusitiko, nesusisiekė. Tą dieną jis daug kartų skambino telefonu, tačiau niekas neatsiliepė. Susiskambinęs su V., jis pranešė, kad kreipsis į policiją. V. jį atkalbinėjo, žadėjo grąžinti pinigus. 2020-02-04 jam paskambino V.. Pokalbio metu pastarasis nurodė atvažiuoti į biurą, sakė, kad atiduos pinigus. Jam atvykus į biurą, V. jam norėjo duoti 50 eurų, tačiau jis jų nepaėmė (e. b. l. 7-8).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas A. S. nurodė tokias aplinkybes. Jis civilinio ieškinio nereikš, nes su V. K. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Pastarasis 2020-06-12 grąžino jam 100 eurų (e. b. l. 12).
Iš 2020-02-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė tris pinigų priėmimo kvitų, kurie buvo išrašyti MB „(duomenys neskelbtini) “ vardu, kopijas (e. b. l. 18-22).
Iš 2020-06-12 tarp nukentėjusiojo bei kaltinamojo pasirašyto susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad kaltinamasis V. K. įsipareigojo nukentėjusiajam A. S. atlyginti dėl jo kaltės nukentėjusiojo patirtą turtinę 600 eurų žalą nuo 2020-06-30 iki 2020-11-30, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 100 eurų, pinigus pervedant į banko sąskaitą (e. b. l. 50).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 182 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.
BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, savo naudai įgijo A. S. priklausanti turtą – 700 Eur, taip pat kad jis A. S. išrašė tris pinigų paėmimo kvitus MB „(duomenys neskelbtini) “ vardu, viso už 600 Eur, kuriuose pasirašė, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, kurį panaudojo.
Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys, tarp nukentėjusiojo bei kaltinamojo pasirašytame susitarime užfiksuoti duomenys, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad V. K. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. K. pareiškė, kad tam pritaria, su bausmės rūšimis ir dydžiais sutinka.
Dėl V. K. skirtinų bausmių ir kitų klausimų
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai nuosavybei ir valdymo tvarkai, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, nors šiuo metu turtinė žala nukentėjusiajam nėra atlyginta, tačiau yra pasirašytas abipusis susitarimas dėl žalos atlyginimo, į kaltinamojo asmenybę. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. K. – vedęs, užsiimantis individuali veikla, baustas administracine tvarka, praeityje teistas. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes – baudas. Šių bausmių dydžiai, įvertinus, be kita ko, kaltinamojo asmenybę bei įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes, paskirtini artimiems šių straipsnių sankcijose numatytų baudų minimumams. Teismo vertinimu, pagal V. K. ir jo padarytų nusikalstamų veikų apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos. Bausmės, paskirtos už šių nusikalstamų veikų padarymą, bendrintinos apėmimo būdu. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgus į baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 20 mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. K. skirti subendrintą 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Patvirtinti 2020-06-12 tarp nukentėjusiojo A. S. bei kaltinamojo V. K. pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis V. K. įsipareigojo nukentėjusiajam A. S. atlyginti dėl kaltinamojo kaltės patirtą turtinę 600 eurų žalą laikotarpiu nuo 2020-06-30 iki 2020-11-30, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 100 eurų, pinigus pervedant į Luminor banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti V. K., kad:
1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dvidešimt mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Dainius Grizickas