Bylos Nr. e2-6414-905/2017

Proceso Nr. 2-68-3-00807-2017-4

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.39.2.5.5; 3.2.4.4

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,

sekretoriaujant posėdžio sekretorei Deimantei Mikelėnaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Daivai Lileikienei,

atsakovo atstovams teisininkei Justinai Paškevičienei ir Mindaugui Stakėnui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo A. B..

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovas prašė priteisti 3373 Eur draudimo išmokos ir penkių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovo, šalys 2016 m. balandžio 19 d. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kurios galiojimo metu (2016 m. rugpjūčio 16 d.) ieškovas, vairuodamas automobilį Audi, atsitrenkė į trečiojo asmens A. B. vairuotą automobilį Seat. Ieškovo teigimu, jis pripažino savo kaltę dėl šio įvykio ir vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką dėl ieškovo patirtos žalos. Ieškovas paaiškino, kad vairuotojų nurodytos įvykio aplinkybės iš tikrųjų ne visai tikslios, tačiau tai pateisinama dėl eismo įvykio kilusiu vairuotojų dideliu stresu ir ilgu (vieno mėnesio) laikotarpiu tarp eismo įvykio ir atsakovui teiktų ieškovo paaiškinimų. Ieškovas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pareigą įrodyti, tačiau neįrodė aiškius (tyčinius) įvykio aplinkybių suklastojimo faktus.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, įvertinus eismo įvykio dalyvių nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad automobilių sugadinimai padaryti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl įvykusio kontakto tarp automobilių, tačiau ginčas susijęs su nurodomomis kontakto aplinkybėmis. Kadangi automobilių apgadinimai padaryti vienodame aukštyje, tai, atsakovo nuomone, darytina išvada, kad apgadinimai atsirado automobilių nestabdant, o ieškovas teikė žinomai klaidingą informaciją siekdamas gauti draudimo išmoką.

Trečiasis asmuo savo procesinės pozicijos dėl nagrinėjamo ginčo neišreiškė.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Šalių sudaryta transporto priemonių draudimo sutartimi laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. buvo apdraustas automobilis Audi S6 Avant 4.2 Quattro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, p. 8-9). Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 17 d. pranešime atsakovui nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. 19 val. Vilniuje, Justiniškių gatvėje, įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas ieškovas (T. 1, p. 20). Atsakovas 2016 m. spalio 6 d. pranešimu atsisakė išmokėti draudimo išmoką nurodydamas, kad automobiliai sugadinti kitomis, negu ieškovo nurodytomis aplinkybėmis (T. 1, p. 19).

Spręsdamas, ar šiuo atveju atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas paaiškino, jog turi apie 14 metų vairavimo stažą ir jau anksčiau yra turėjęs eismo įvykių. Ieškovo pateikti įrodymai (T. 3, p. 66-72) taip pat patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio dalyviai – S. L. ir A. B.– jau anksčiau yra turėję eismo įvykių, kurių metu buvo pildomos eismo įvykio deklaracijos. Tai teikia pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamo įvykio dalyviai turėjo asmeninės patirties pildyti tokio pobūdžio dokumentą, todėl vertintini kaip nepagrįsti-neįrodyti ieškovo argumentai, kuriais apeliuojama į vairuotojų stresą, kaip į veiksnį, galėjusį nulemti netikslių įvykio aplinkybių atskleidimą ar šių aplinkybių neįsidėmėjimą-užmiršimą. Teismo vertinimu, tokią patirtį turtintis asmuo-vairuotojas negali sąžiningai klysti kalbėdamas apie esmines-svarbiausias įvykio aplinkybes, be kita ko, apie automobilių judėjimo greičius, jų stabdymą ar nestabdymą, susidūrimo momentą ir (arba) automobilių padėtis po susidūrimo. Be to, šiame kontekste sutiktina ir su atsakovo argumentais, kad abu vairuotojai nurodė iš esmės tapačias-vienodas svarbiausias įvykio mechanizmo aplinkybes, t. y. kad ieškovo automobilis atsitrenkė į prieš pėsčiųjų perėją sustojusį arba vis dar stabdomą automobilį (T. 1, p. 21; T. 2, p. 9, 10, 12), o ieškovas aiškiai nurodė, kad jis bandė stabdyti ir sukti automobilį į kairę (T. 2, p. 10).

Atsakovas neneigė ieškovo teiginio, kad ieškovo apdraustas automobilis buvo apgadintas iš tikrųjų kontakto su automobiliu Seat Alhambra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) metu (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, teismas, viena vertus, vertina kaip įrodytą šių automobilių susidūrimą, kaip tokį, juolab kad šią aplinkybę patvirtina ir teismo ekspertizės išvada (T. 3, p. 56). Kita vertus, tiek atsakovo argumentai, tiek ir ekspertizės išvada akivaizdžiai paneigia tiek ieškovo, tiek ir kito vairuotojo A. B. nurodomas eismo įvykio aplinkybes, t. y. kad A. B. vairuotas automobilis prieš pat susidūrimą buvo stabdomas („beveik sustojęs“) ir (arba) kad ieškovas savo automobilį ėmė stabdyti ir (arba) sukti į kairę (T. 2, p. 10). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad šios abiejų vairuotojų nurodomos aplinkybės (automobilių stabdymas) neatitinka kilusių apgadinimų pobūdžio, nes teismo ekspertizės akte aiškiai konstatuota, jog apgadinimai (vienodame aukštyje) atsirado automobilių nestabdant. Tai reiškia, kad jeigu bent vienas automobilis būtų stabdomas, tai apgadinimai būtų skirtinguose aukščiuose. Vertindamas ieškovo posėdžio metu iškeltas abejones, kad jis galbūt ir nestabdė savo vairuoto automobilio (ar nespėjo stabdyti), teismas konstatuoja, kad tokia ieškovo versija, pirma, nepaneigia anksčiau padarytų išvadų, nes netgi ir tokiu atveju apgadinimai turėtų būti skirtinguose aukščiuose dėl A. B. atlikinėto stabdymo veiksmo (T. 2, p. 12). Antra, laikantis ieškovo versijos, kad jis automobilio nestabdė (nespėjo stabdyti), būtų akivaizdžiai paneigiama abiejų vairuotojų nurodyta abiejų automobilių sustojimo vieta – akivaizdu, kad po susidūrimo ieškovo (iki susidūrimo nestabdytas) automobilis veikiamas inercijos jėgos neišvengiamai turėjo pajudėti ir sustoti gerokai toliau ir negalėjo likti stovėti toje pačioje susidūrimo vietoje; taip pat ir A. B. vairuotas (prieš pat pėsčiųjų perėję „beveik sustojęs“) automobilis (į jį atsitrenkiant ieškovo nestabdomam automobiliui) turėjo būti pastumiamas gerokai į priekį ir negalėjo likti stovėti prieš pėsčiųjų perėją. Tokiu atveju pakankamai akivaizdu, kad ankstesnę eismo įvykių ir jų deklaracijų pildymo patirtį turintys vairuotojai negalėtų abudu teikti vienodai klaidingų teiginių, jog po susidūrimo nė vienas automobilis nebuvo nublokštas toliau negu pėsčiųjų perėja ir kad abu automobiliai liko stovėti iš esmės toje pačioje kelio juostoje vienas paskui kitą (nors ieškovas posėdžio metu ir iškėlė abejonę, kad galbūt jo automobilis po susidūrino sustojo ant eismo juostas skiriančios linijos, tačiau vis tiek prieš A. B. vairuotą automobilį).

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovo automobilis apgadintas kitokiomis negu ieškovo ar abiejų vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetant ieškinį, valstybei iš ieškovo priteistina 10,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Atsakovui iš ieškovo priteistina 435,87 Eur už ekspertizės atlikimą (T. 3, p. 8; CPK 93 straipsnio 1 dalis), o likusi 64,13 Eur sumokėto avanso dalis grąžintina ieškovui iš teismo depozitinės sąskaitos.

Teismo išvada

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš ieškovo S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 435,87 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,15 Eur (dešimt eurų 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš teismo depozitinės sąskaitos 64,13 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 13 ct) sumokėto avanso už ekspertizės atlikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                 Vitalijus Abramovičius