Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-09-28][nuasmenintas nutarimas byloje][A6.-673-1155-2023].docx
Bylos nr.: A6.-673-1155/2023
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjas
Kategorijos:
Pasirengimas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (ANK 627 str.)
Pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną (ANK 590 str.)
Administracinių nusižengimų teisenos pradžia ir administracinių nusižengimų tyrimas
Administraciniai nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (ANK 108-125 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (ANK 108-125 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (ANK 108-125 straipsniai)
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
Administracinių nusižengimų teisena



Administracinio nusižengimo byla 

Nr. A6.-673-1155/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01026-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.11

(S)

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

 

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,

sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje H. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje,

 

n u s t a t ė :

 

H. R., būdama (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini); toliau – ir bendrovė) vadovė, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tokiais savo neteisėtais veiksmais pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises.

Šiais savo veiksmais H. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

 

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko VMI pareiškime išdėstytą poziciją. 

Teismo posėdžio metu H. R. parodė, kad ji yra bendrovės direktorė. Ji nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes bendrovės finansinė būklė po pandemijos buvo labai sunki, stengėsi tęsti veiklą, mokėti darbuotojams atlyginimus. Dėl VMI pareiškime nurodytų mokėjimų paaiškino, kad E. B. mokėjo už patalpų nuomą, (duomenys neskelbtini) yra produktų (duomenys neskelbtini) tiekėjas, (duomenys neskelbtini) – elektros tiekėjas, S. B. taip pat mokėta už nuomą. H. R. paaiškino, kad siekdama išlaikyti bendrovės gyvybiškumą, neteko savo asmeninių pinigų, prarado butą. Labai gailisi, kad nepasisekė verslas.

 

VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėja G. V. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo (pareiškimas teisme gautas 2023 m. rugpjūčio 29 d.). VMI pareiškime prašė iškelti bendrovės vadovei H. R. administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditorės VMI teisių pažeidimą, padarytą nesilaikant CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, ir paskirti jai baudą, atitinkančią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį. 

VMI pareiškime nurodyta, kad bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. rugpjūčio 28 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 102 626,75 Eur. VMI bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimdama sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Siekiant nustatyti bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2023 m. liepos 25 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas, kurio metu bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 97 518,03 Eur. Atlikus operatyvų patikrinimą, buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma. 

VMI pareiškime detalizuota, kad įvertinus AB SEB banko pateiktą sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, jog bendrovė būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Vykdant mokėjimus kitiems kreditoriams buvo įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį. Bendrovė 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-68092, tačiau nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, nemokėjo įmokų pagal sutarčių grafikus, todėl 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (23.24‑08) 327-17145 minėta mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta. Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimai buvo atlikti, be kita ko, E. B. (2022 m. lapkričio 3 d. sumokėta 1 000 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 5 338,09 Eur, o įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 6 104,15 Eur), (duomenys neskelbtini) (2022 m. lapkričio 15 d. sumokėta 1 000 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 9 767,59 Eur, o įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 6 104,15 Eur), E. B. (2022 m. gruodžio 23 d. sumokėta 1 000 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 3 495,09 Eur, o įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 12 173,90 Eur), (duomenys neskelbtini) (2022 m. gruodžio 27 d. sumokėta 1 000 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 3 003,45 Eur, o įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 18 232,50 Eur), (duomenys neskelbtini) (2023 m. sausio 2 d. sumokėta 2 155,91 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 4 344,89 Eur, o įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 18 253,27 Eur), (duomenys neskelbtini) (2023 m. vasario 6 d. sumokėta 1 000 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 1 216,32 Eur, o įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 24 342,87 Eur), S. B. (2023 m. kovo 18 d. sumokėta 850 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 8 602,47 Eur, o įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 25 112,46 Eur), (duomenys neskelbtini) (2023 m. gegužės 15 d. sumokėta 1 500 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 108 865,19 Eur, o įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 0 Eur). 

VMI pareiškime padaryta išvada, kad prieš tai nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, jog bendrovės vadovė H. R. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI. Dėl tokių bendrovės vadovės veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, bendrovės vadovė H. R., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (b. l. 2–3).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi iškėlė bendrovės vadovei H. R. administracinio nusižengimo bylą dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad ji, būdama bendrovės vadovė, nesilaikė bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tuo pažeisdama VMI teises (b. l. 186‑188).

Iš mokestinės nepriemokos balansų kopijų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 3 d. bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) sudarė 24,63 Eur, dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) – 5 313,46 Eur (b. l. 6). 2023 m. gruodžio 23 d. bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto GPM sudarė 3 491,64 Eur, dėl nesumokėto PVM – 3,45 Eur (b. l. 7). 2023 m. sausio 1 d. bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto GPM sudarė 1 039,78 Eur, dėl nesumokėto PVM – 3 305,11 Eur (b. l. 11). 2023 m. kovo 18 d. bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto GPM sudarė 4 715,81 Eur, dėl nesumokėto nekilnojamojo turto mokesčio – 0,68 Eur, dėl nesumokėto PVM – 3 885,98 Eur (b. l. 13). 2023 m. gegužės 15 d. bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto GPM sudarė 35 858,80 Eur, dėl nesumokėto nekilnojamojo turto mokesčio – 378,55 Eur, dėl nesumokėto pelno mokesčio – 640,43 Eur, dėl nesumokėto PVM – 71 987,41 Eur (b. l. 14). 2023 m. rugpjūčio 28 d. bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto GPM sudarė 46 987,61 Eur, dėl nesumokėto nekilnojamojo turto mokesčio – 378,55 Eur, dėl nesumokėto pelno mokesčio – 363,42 Eur, dėl nesumokėto PVM – 54 897,17 Eur (b. l. 5).

Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovė yra H. R. (b. l. 182–185).

Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo nustatyta, kad nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. buvo vykdomi įvairūs mokėjimai iš bendrovės sąskaitos (b. l. 20–178). 

 

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

 

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų nustatymo. 

CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. 

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos H. R. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Juridinių asmenų registro duomenimis, H. R. yra bendrovės direktorė nuo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2023 m. rugpjūčio 28 d. buvo 102 626,75 Eur (46 680,46 Eur GPM ir 307,15 Eur delspinigiai; 378,55 Eur nekilnojamojo turto mokestis; 363,42 Eur pelno mokesčio avansas; 54 664,18 Eur PVM ir 232,99 Eur delspinigiai).

Teismas vertina, kad H. R. ne vėliau nei 2022 m. rugpjūčio 23 d., kai bendrovė sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-8) 327-68092, kuri 2023 m. balandžio 6 d. buvo nutraukta dėl įmokų nemokėjimo pagal sutartą grafiką, tikrai buvo žinoma apie bendrovės mokestinę nepriemoką, todėl jai kilo pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

H. R., būdama bendrovės vadovė ir žinodama apie jos finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, mokėjo atitinkamas sumas kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI: 2022 m. lapkričio 3 d. E. B. sumokėta 1 000 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 5 338,09 Eur, o įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 6 104,15 Eur; 2022 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) sumokėta 1 000 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 9 767,59 Eur, o įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 6 104,15 Eur; 2022 m. gruodžio 23 d. E. B. sumokėta 1 000 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 3 495,09 Eur, o įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 12 173,90 Eur; 2022 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) sumokėta 1 000 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 3 003,45 Eur, o įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 18 232,50 Eur; 2023 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) sumokėta 2 155,91 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 4 344,89 Eur, o įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 18 253,27 Eur; 2023 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini) sumokėta 1 000 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 1 216,32 Eur, o įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 24 342,87 Eur; 2023 m. kovo 18 d. S. B. sumokėta 850 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 8 602,47 Eur, o įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 25 112,46 Eur; 2023 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) sumokėta 1 500 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 108 865,19 Eur. Taigi, bendrovės vadovė nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. gegužės 15 d., pirmenybę teikdama ne VMI, o kitiems bendrovės kreditoriams.

Konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog H. R., būdama (duomenys neskelbtini) vadovė, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. pirmenybę teikė (duomenys neskelbtini) atsiskaitymui su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, tokiu būdu savo neteisėtais veiksmais pažeidė aukštesnės eilės kreditorės VMI teises, todėl šie H. R. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

 

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

 

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu); pažeidėjos kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia); į H. R. asmenybę (neteista, (duomenys neskelbtini), dirbanti); į tai, kad nenustatyta H. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet nustatyta trys jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padariusi ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat administracinis nusižengimas padarytas dėl pandemijos metu taikytų prekybos apribojimų, dedant pastangas tęsti bendrovės veiklą (ANK 35 straipsnio 2 dalis); byloje nenustatyta, kad H. R. būtų atlikusi mokėjimus, tiesiogiai nesusijusius su bendrovės vykdoma veikla (be to, šių atliktų mokėjimų sumos nėra didelės); tam tikri mokėjimai į valstybės ir Sodras biudžetus buvo atliekami.

Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta H. R. paskyrus mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. paskyrus 100 Eur baudą.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 637–638, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

pripažinti H. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti H. R., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „A6.-673-1155/2023“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                            Eglė Ramanauskienė