Civilinė byla Nr. 2A-1080-254/2015;

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03902-2012-;

                                                                                 Procesinio dokumento kategorijos: 45.5;54; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7493-713/2014 pagal ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Kauno vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 698,68 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas G. P. nuo 2004-04-29 nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė pagal 2004-05-18 sudarytą sutartį užtikrina šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas. Ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, o atsakovas už jam suteiktas paslaugas už 2012-07-01 - 2014-01-30 neatsiskaitė, susidarė 698,68 Lt skola.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovo 698,68  Lt (202,00 Eur) skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą  nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,00 Lt (20,85 Eur) žyminio mokesčio. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

1. Teismas konstatavo, kad ieškinys pagrįstas byloje surinktais rašytiniais įrodymais: išrašu iš VĮ „Registrų centras“, priskaitymų apmokėjimo žiniaraščiu, išrašu iš gyventojų registro, skaitiklio pastatymo-keitimo aktu, pažeidimo aktu, patikrinimo aktu ir paaiškinimu prie akto. Teismas nustatė, kad  698,68 Lt (202,00 Eur) skola atsirado laikotarpyje nuo 2012-07-01 iki 2014-01-29 dėl atsakovo deklaruoto suvartoto šalto vandens kiekio neatitikimo skaitiklio parodymams. Pažymima, kad atsakovas pats pripažino, jog deklaravo šalto vandens sunaudojimą pagal savo asmeninius paskaičiavimus, o ne pagal skaitiklio parodymus.

2. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad skola susidarė dėl neteisingai sumontuoto šalto vandens skaitiklio. Pažymėjo, kad skaitiklis atsakovo bute buvo pakeistas 2012-07-17 ir rastas mechaninis vandens skaitiklio SAM.T15 Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimas. Teismas iš byloje esančių dokumentų: 2012-11-16 vandens apskaitos prietaisų objekte (duomenys neskelbtini) tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį surašė UAB „Kauno vandenys“ Tinklų skyriaus vandens apskaitos prietaisų tarnybos vyresnysis inžinierius A. R., to paties skyriaus tarnybos viršininkė V. S., dalyvaujant Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities sektoriaus viršininkei E. G.; vandens apskaitos prietaisų tarnybos vyresniojo inžinieriaus A. R. paaiškinimo prie 2012-11-16 Tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-03-14 ieškovės rašto Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, sprendė, kad vandens skaitiklis sumontuotas tinkamai. Teismas pažymėjo, kad atsakovui nesutinkant su paskaičiuota skola ieškovė siūlė jam perskaičiuoti skolą pagal Kauno miesto savivaldybės patvirtintas normas, toks perskaičiavimas reikštų kur kas didesnį įsiskolinimą ir atsakovas tokio pasiūlymo nepriėmė. Iš pateiktų nuotraukų teismas sprendė, kad gedimas buvo klozeto bakelio armatūroje, taip pat pažymėjo, kad santechninius prietaisus vartoja ir eksploatuoja pats atsakovas, todėl atsakovo pareiga pasirūpinti jų kokybe ir efektyvia eksploatacija.

3. Atsakovas, vieną iš nesutikimo su skola argumentų nurodė aplinkybę, jog jam neskaičiuojama kompensacija už šaltą vandenį. Teismas, atsakydamas į šį argumentą nurodė, kad ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo kompensuoti dalį patiekto šalto vandens kainos, nes pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams 2011-12-01 įstatymo 7 straipsnio 3 punktą, kompensuojama tuo atveju, kai įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Teismas nustatė, kad byloje nepateikta įrodymų, kad tokią sutartį atsakovas būtų sudaręs su ieškove, be to, kompensaciją skiria gyvenamosios vietos savivaldybės administracija, o ne ieškovė.

4. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovė jo atžvilgiu vykdo nesąžiningą komercinę veiklą. Pasak teismo, iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014-09-12 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarnyba atsisakė pradėti vartotojo G. P. prašymo nagrinėjimo procedūrą ta apimtimi, kuria vartotojas prašė išnagrinėti įmonės veiksmus, remiantis Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo reikalavimais, nes Tarnybos nuomone, UAB „Kauno vandenys“ veikla neatitinka klaidinančios ar agresyvios veiklos požymių. Teismo teigimu, atsakovas, nesutikdamas su tokiu nutarimu, turėjo teisę per vieną mėnesį jį apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka, tačiau nutarimo neskundė, todėl teismas sprendė, jog atsakovo argumentas dėl ieškovės nesąžiningos arba agresyvios veiklos nepagrįstas ir atmestinas.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, šiais argumentais:

1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo skirti ekspertizę, tikslu nustatyti ar šalto ir karšto vandens skaitikliai sumontuoti teisingai. Akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, jų nevertino. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad dėl ieškovo pareigų nevykdymo atsakovui atsirado neigiami padariniai - vandens nutekėjimas ir tai nėra klozeto bakelio gedimas armatūroje.

2. Teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo šioje byloje aktualiais poįstatyminiais aktais. Pažymima, kad pagal Viešąsias vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas, patvirtintas LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126, viešasis vandens tiekėjas privalo atlikti pilną metrologinę patikrą pagal dabar esamą skaitiklio sumontavimą atsakovo bute, o tai atlikus, pasak apelianto, būtų nustatyta, kad įvykęs vandens pereikvojimas yra atsiradęs dėl vandens tiekėjo kaltės. Pasak apelianto, jeigu viešas vandens tiekėjas nevykdo vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų, jis turi atsisakyti savo pretenzijų vandens vartotojui. Apelianto įsitikinimu, vandens apskaitos prietaisas teikia neteisingus parodymus. Apeliantas pažymi, kad vadovaujantis „Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių“ 13 punktu, tarp atsakovo ir ieškovo (vandens tiekėjo) buvo pasirašyta 2004-05-18 vandens tiekimo sutartis, pagal kurią, vandens tiekėjas įpareigotas sumontuoti vandens apskaitos mazgą atsakovo bute, ties vandens tiekimo ir vartojimo riba, vadovaudamasis minėtomis taisyklėmis. Nurodo, kad ieškovas pagal 6.1 sutarties punktą vandens filtrų nepastatė, ir jų neužplombavo, pagal 6.2. punktą neįrengė skaitiklių taip, kad būtų patogus priėjimas plombų patikrinimui bei vandens skaitiklio pakeitimui, o pagal 6.3. sutarties punktą, vandens apskaitos skaitikliai buvo sumontuoti pažeidžiant jų techninių pasų montavimo reikalavimus. Taip pat sutarties pasirašymo momentu nebuvo pažymėtos vandens apskaitos prietaisų markės, tik jų numeriai, o techninių pasų atsakovui nepateikė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliantas daro išvadą, kad skaitikliai buvo sumontuoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys, kad sutarties pasirašymo momentu bute buvo sumontuotas „Samel“ vandens apskaitos skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2008-05-15 jis pakeistas į „Resi“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-10-25 pakeistas į „AaT“ Nr. 43491487, todėl, pasak apelianto, ieškovas klaidina teismą tvirtindamas, kad atsakovo bute buvo ir yra sumontuotas apskaitos prietaisas „AaT“ Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovas neatsakė į atsakovo pareikštus prieštaravimus.

3. Pasak apelianto, skaitiklio parodymai neatitinka faktinio vandens suvartojimo, bute sumontuota ekonomiška santechninė įranga, kuri apsaugo nuo neekonomiško vandens vartojimo, bute gyvena tik jis vienas, todėl 1,7 m3 per mėnesį suvartotas vandens kiekis yra per didelis. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos skaičiavimo, pasak apelianto, teismas netinkamai vertino tiek pateiktus įrodymus dėl skolos nebuvimo, tiek pačią situaciją, kadangi ieškovas skaičiuoja nesamą skolą, tai tokiu atveju kompensacija ir netaikoma. Teigia, kad viešasis vandens tiekėjas apelianto atžvilgiu vykdo nesąžiningą komercinę veiklą peraugusią į agresiją, kas atsispindi 2013-12-06 ieškovės rašte. Taip pat apeliantas nurodo įstatymų normas, kurių, jo teigimu, ieškovas nesilaikė.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno šalių išsakyto argumento, nes teismas privalo aptarti ir įvertinti tik su nagrinėjama byla susijusius argumentus. Ieškovo teigimu, teismas visapusiškai įvertino visus ieškovo ir atsakovo argumentus, ginčo sprendimui reikšmingus faktus ir teisingai nustatė, kad atsakovo 698,68 litų (202 eurų) skola ieškovui susidarė laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 dienos iki 2014 m. sausio 29 dienos, kadangi atsakovo deklaruotas vandens kiekis skyrėsi nuo vandens skaitiklio parodymų. Ieškovas sutinka su teismo išvada, kad skaitiklis įrengtas tinkamai. Atkreipiamas dėmesys, kad matavimo priemonių, kurioms taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas (tame tarpe vandens apskaitos skaitikliai), metrologinę patikrą atlieka Valstybinė metrologijos tarnyba, kuri be kitų jai pavestų funkcijų, nagrinėja vartotojų skundus, susijusius su matavimo prietaisų pažeidimais. 2012-11-22 Lietuvos metrologijos inspekcija atlikusi patikrinimą pažeidimų nenustatė. Pažymi, kad teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo skirti vandens apskaitos skaitiklio ekspertizę, kadangi byloje yra pateikti kiti įrodymai, leidžiantys nustatyti, kad atsakovo bute šalto vandens apskaitos skaitiklis A AQUARIUS S sumontuotas teisingai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

2004-05-18 ieškovė UAB „Kauno vandenys“ ir atsakovas G. P. sudarė sutartį dėl atsiskaitymo už butui (duomenys neskelbtini) patiektą ir nukanalizuotą į valymo įrenginius vandenį. Sutartyje nurodyta, kad šalys vadovaujasi Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis, Vyriausybės nutarimais ir Savivaldybės potvarkiais, reglamantuojančiais tiekėjo ir mokėtojo santykius. Ieškovė 2013-03-14 rašte Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (1 t., b.l. 43) nurodė, kad negavo iš buto (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymo įrengti vandens skaitiklių ir pagal jos turimus duomenis vandens skaitikliai šiame bute veikia nuo 1996 m. lapkričio mėn., gyventojai juos įsirengė savo lėšomis. Iš sutarties matyti, kad jos pasirašymo dieną bute jau buvo sumontuoti šalto ir karšto vandens skaitikliai, sutartyje buvo įrašyti jų numeriai ir rodmenys. Apeliantas šio fakto nepaneiginėjo. 2012-11-16 buvo atliktas vandens apskaitos prietaisų apelianto bute patikrinimas ir akte konstatuota, kad apeliantas patikrinimą atlikusiems specialistams bei ieškovės atstovams nepateikė vandens skaitiklių įsigijimo ir jų įrengimo dokumentų. Iš to daroma išvada, kad ieškovė pagrįstai nurodo, jog ji eksploatuoja bute jau įrengtus apskaitos prietaisus, keisdama juos į metrologiškai patikrintus ir statydama juos į anksčiau buvusią vietą, t.y. pagal Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 14.5 p. nuostatas užtikrina jų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, reikalaujamą matavimų tikslumą ir Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nustatyta tvarka organizuoja metrologinę patikrą (Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą už suteiktas paslaugas per 2012-07-01 – 2014-01-31. Byloje nustatyta, kad 2012-11-16  buvo atliktas vandens apskaitos prietaisų apelianto bute patikrinimas, dalyvaujant apeliantui, ieškovės atstovams, taip pat Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities sektoriaus viršininkei ir vyriausiajai valstybinei inspektorei (1 t., b.l. 97). Šiame akte nurodyti išsamūs bute įrengtų skaitiklių duomenys – jų tipai, numeriai, pagaminimo metai, rodmenys. Taip pat konstatuota, kad šalto ir karšto vandens skaitiklai sumontuoti teisingai, laikantis skaitiklių gamintojų techniniuose pasuose nustatytų reikalavimų. Taigi, vandens apskaitos prietaisai buvo identifikuoti, metrologiškai patikrinti ir nėra pagrindo išvadai, kad jie negali atlikti savo kaip matavimo priemonės funkcijų ir užfiksuoti faktiškai patiektą ir nukanalizuotą vandens kiekį.  Apeliantas teigia, kad vandens apskaitos prietaisai teikia neteisingus parodymus ir prašė byloje skirti ekspertizę. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad prietaisai sumontuoti nesilaikant gamintojo reikalavimų, todėl “dėl neteisingai sumontuoto apskaitos prietaiso, dėl vandens hidraulinių smūgių, yra sulaužoma klozeto bakelio santechninė įranga (paskutinis toks hidraulinis smūgis, kuris sugadino santechninę įrangą, įvyko š.m. kovo 16 d.”(. t. b.l. 25). Esant pirmiau paminėtų Lietuvos metrologijos specialistų išvadoms dėl prietaisų įrengimo teisingumo, apelianto niekuo nepagrįsti argumentai dėl skaitiklių įrengimo neteisingumo bei pirmiau nurodytų to sukeliamų pasekmių, nesudarė būtinumo byloje skirti ekspertizę jo prielaidoms paneigti, todėl toks atsakovo prašymas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai (CPK 212 str. 1 d.).

Apeliantas savo 2014-12-01 rašytiniuose paaiškinimuose ( 1 t., b.l. 126) nurodė ir pats pripažino, kad ieškovui deklaravo vandens kiekį, kuris neatitiko skaitiklių parodymų. Už 2010-10  -  2014-10 deklaravo po 1,7 m3 per mėnesį vandens išnaudojimą, nors pats pripažino, kad pagal skaitiklio parodymus per tą laikotarpį jam būtų reikėję deklaruoti po 3,4 m3. Apelianto vertinimu, toks per mėnesį suvartotas vandens kiekis yra per didelis. Tačiau jis buvo informuotas ieškovės 2013-12-06 raštu (1 t., b.l. 13, 45), kad jo suvartotas kiekis yra mažesnis už Kauno m. savivaldybės patvirtintas normas, todėl vertinant ir šį apelianto argumentą, nėra pagrindo daryti prielaidą, kad skaitiklių parodymai gali būti neteisingi. Pažymėtina, kad pats apeliantas byloje yra nurodęs savo santechnikos gedimus, kurie galėjo sąlygoti suvartoto vandens kiekio pokyčius.

Apeliantas nurodo, kad ieškovė atsisako vykdyti Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 18.3 punkto reikalavimus, suteikiančius jam teisę prašyti viešąjį vandens tiekėją atlikti neeilinę geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų metrologinę patikrą, jeigu įtaria, kad naudojamas apskaitos prietaisas neatitinka jam nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju, jeigu patikrinus nustatoma, kad apskaitos prietaisas atitinka jam nustatytus metrologinius reikalavimus, neeilinei patikrai patirtas viešojo vandens tiekėjo sąnaudas turi apmokėti abonentas (vartotojas). Atsakovas į bylą pateikė 2012-10-11 pareiškimą ieškovei, kuriame išdėstė savo abejones dėl skaitiklių pastatymo neteisingumo. Pagal šį prašymą atsakovo bute buvo patikrinti skaitikliai, vienas iš jų pakeistas ir tai patvirtina 2012-10-25 vandens skaitiklio pastatymo-keitimo aktas (1 t., b.l. 14). 2012-11-16 buvo atliktas skaitiklių įrengimo patikrinimas taip pat dalyvaujant Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities sektoriaus specialistams ir nenustatyti pažeidimai, todėl nėra pagrindo pritarti apeliantui, kad ieškovė ignoravo paminėtose sąlygose nustatytą atsakovo teisę.  

Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali sutikti, kad apeliantas įrodė, jog ieškovas jo atžvilgiu vykdo nesąžiningą komercinę veiklą, peraugusią į agresiją. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2014-09-12 nutarimu ( 1 t., b.l. 102-103) atsisakė pradėti apelianto prašymo nagrinėjimą šiuo aspektu nesant duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą. Apeliaciniame skunde nurodomas atsakovui siųstas ieškovės 2013-12-06 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 45) taip pat buvo pateiktas nutarimą priėmusiai institucijai atsakovo argumentai dėl ieškovės nesąžiningos ir agresyvios veiklos nepagrįsti. O byloje esantys šalių susirašinėjimo duomenys ir kiti jau paminėti įrodymai dėl atsakovo prašymų sprendimo rodo, kad sutarties šalys bendradarbiavo (CK 6.200 str. 2 d.). Tuomet negalima pritarti apeliantui, kad ieškovė nevyko vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų, todėl turi atsisakyti savo pretenzijų vandens vartotojui.  

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Pirmosios instancijos teismas sprendime glausta forma nurodė teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, jų vertinimą; argumentus, dėl kurių teismas atmetė atsakovo argumentus, todėl teismo sprendimą pripažinti nemotyvuotu negalima (CPK 270 str. 4 d.). Pažymėtina, kad net tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atliko pakankamai išsamią byloje pateiktų ir surinktų įrodymų vertinimo bei byloje taikytinų teisės normų analizę. Apeliantas nori, kad būtų detaliai atsakyta į kiekvieną jo argumentą, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, No. 16034/90, judgment of 19 April 1994, § 61, ). Šios nuostatos taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Įvertinusi visas pirmiau minėtas aplinkybes, teisėja sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Teisėja                                                                                                                                                       Dalė Burdulienė