Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.2.6.1; 3.2.8.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,
sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ atstovui advokatui Vytui Večerinskui,
atsakovo V. V. atstovui advokatui Petrui Ragauskui,
trečiajam asmeniui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ patikslintą ieškinį atsakovui V. V., trečiasis asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šilėja“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu po teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašo priteisti iš atsakovo V. V. 2 735,27 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 vasario 25 d. ieškovė UAB „Šilėja“ (toliau - Administratorius) ir trečiasis asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau - Bendrija) atnaujinta administravimo sutartimi NS-1 (2014-11-01) R4-32/21 susitarė dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau - Namas), kuriame atsakovas V. V. turi (duomenys neskelbtini) butą, savininkų bendrosios nuosavybės savininkų turto administravimo sąlygų (toliau - Sutartis). Ieškovė sutartimi įsipareigojo apskaičiuoti ir rinkti mokesčius už paslaugas ir kaupiamąsias lėšas, pateikti patalpų savininkams mokėjimo pranešimus, kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir atlikti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (Sutarties 4 p.). Bendrija, be kita ko, įsipareigojo administratoriui kompensuoti jo išlaidas, kurios apima tik tas UAB „Šilėja“ išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su gyventojų įmokomis pagal 2016 m. spalio 14 d. daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBN-2016-6259-03, pagal bendrijos prašymą, siųstą 2021 m. vasario 25 d. Nr. 21/02-25 (toliau - Kredito sutartis), Sutarties Priedo Nr. 1 5 p. Pagal nurodytos kredito sutarties sąlygas bendrija gautas lėšas panaudojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui, kurias pagal kredito sutarties ir sutarties sąlygas proporcingai Šiaulių bankui grąžina naudos gavėjai, tai yra namo patalpų savininkai. 2024 m. vasario 19 d. bendrija pateikė iš Šiaulių banko gautą pranešimą apie pradelstą sumokėti sumą ir įpareigojimą pradėti teisminį skolos išieškojimą, taip pat pateikė namo savininkų sąrašą, įskaitant atsakovą, kurie nevykdo prievolės grąžinti namo renovacijai panaudotas lėšas.
3. Teigia, kad ieškovė per laikotarpi nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. suteikė bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas, tačiau atsakovas neįvykdė pareigos sumokėti 67,98 Eur už administravimą, 84,99 Eur už techninę priežiūrą, 30,33 Eur už banko paslaugas, 25,56 Eur už remonto darbus, 3,26 Eur už elektrą bendrosioms reikmėms, 34,98 Eur namo atnaujinimui kaupiamas lėšas, 2 488,17 Eur kredito panaudoto būsto renovacijai.
4. Paaiškino, kad Kredito sutartimi mokėtinos sumos yra nustatytos 2021 m. vasario 15 d. susitarimu Nr. 9 dėl kredito sutarties specialiųjų sąlygų pakeitimo. Kreditas kiekvieną mėnesį yra grąžinamas lygiomis dalimis, tai yra po 1 288,18 eurų, taip pat palūkanų mokėjimo atidėjimo atveju (kredito sutarties 5.6. punktas) lygiomis dalimis, tai yra po 144,05 eurų, mokamos atidėtos palūkanos ir pagal sutarties sąlygas apskaičiuotos einamosios palūkanos. Kredito davėjas kiekvieną mėnesį apskaičiuoja bendrą bendrijos grąžintiną sumą (grąžintina panaudoto kredito dalis su atidėtomis ir einamosiomis palūkanomis), kurioje yra susitarimo priede Nr. 2 namo (duomenys neskelbtini) buto savininkui tenkanti 3,75 procentų dydžio mokėtina suma, kurią sudaro 48,31 eurų kredito dalis, 5,402 proc. atidėtos palūkanos ir einamosios palūkanos, apskaičiuotos nuo kredito likučio. Susitarimo Nr. 2 sudarymo metu (duomenys neskelbtini) buto savininkas buvo A. B., o šiuo metu - V. V..
5. Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad pripažįsta ir neginčija pačios turtinės prievolės, susijusios su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame turi nuosavybės teise priklausančias patalpas, renovacija. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujamų mokėjimų dydžiais; prašo ieškinį atmesti.
6. Atsakovo teigimu, jis ne kartą reiškė pageidavimą teisingai ir sąžiningai paskaičiuoti jam priklausančią Namo renovacijos išlaidų dalį, kad jis galėtų šią sumą sumokėti iš karto. Per daugiau nei dvejus su puse metų ieškovė iki šiol atsakovui nėra pateikusi atitinkamo paskaičiavimo ir instrukcijos kaip jis galėtų iš karto apmokėti visą jam priklausančią paskolos dalį. Ieškovės pateikti skaičiavimai yra pagrįsti vien tik valdomų Namo patalpų plotu ir ignoruoja Namo renovacijos metu padarytus skirtingus patalpų vertę didinusius pagerinimus, todėl yra neteisingi ir nesąžiningi. Atsakovo turimais duomenimis dalyje butų (konkrečiai – penkiuose) buvo įrengti individualūs šildymo katilai bei karšto vandens įrenginiai, kurių kaina sudarė bemaž 10 proc. visos Namo renovacijos kainos. Atsakovui priklausančiam ieškinyje nurodomame bute, nei individualus šildymo katilas, nei karšto vandens įrenginys įrengtas nebuvo. Todėl reikalauti, kad atsakovas padengtų kitų butų pagerinimo išlaidas yra nesąžininga ir neteisinga. Be to pagal Namo renovacijos darbų pagrindinės sutarties CPO69435 priedą Nr. 3 Name turėjo būti įrengiami termostatiniai ventiliai (20 vnt. už 2 280 Eur plius PVM) ir rankšluosčių džiovintuvai (20 vnt. už 8 380 Eur plius PVM). Atsakovo bute tokie darbai nebuvo atliekami, tad jei jie buvo atlikti dalyje kitų butų, jų vertė papildomai sudaro daugiau nei dar 5 proc. paskolos sumos (10 660 Eur plius PVM, t. y. 12 898,60 Eur), kurios mokėjimo reikalauti iš atsakovo taip pat yra nesąžininga ir neteisinga. Kadangi atsakovui iki šiol nebuvo pateiktas konkretus ir detalus visų Namo renovacijos metu atliktų darbų, susijusių su individualiais pagerinimais, sąrašas ir informacija apie jų apmokėjimo sumas, nėra galimybės įvertinti ar jam skaičiuojama sąžininga ir teisinga namo renovacijos išlaidų dalis.
7. Be to, ieškovė savo reikalavimo teisę grindžia jai sutartimi Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – DNSB) perduotomis teisėmis. Pastebi, kad DNSB, kurios interesais veikia ieškovė, nepagrįstai nesiima priemonių Namo renovacijos išlaidas sumažinti 40 330,67 Eur plius PVM (t. y. 48 800,11 Eur) bei PVM dalimi nuo 45 216,98 Eur (t. y. 9 495,57 Eur), generaliniam rangovui UAB „A“ pareiškiant atitinkamą reikalavimą 58 295,68 Eur sumai. Rangovas ne tik nekokybiškai atliko darbus, bet vieno ypač sudėtingų formų fasado apskritai neapšiltino, nors pagal sutartį buvo įsipareigojęs tai padaryti. DNSB turi pagrindą iš rangovo mažiausiai reikalauti atlyginti (grąžinti) nepagrįstai už atitinkama dalimi neatliktą apšiltinimą 2017-2018 m. gautus / sutaupytus 38 545,76 Eur arba 75 212,39 Eur už netinkamai įvykdytų įsipareigojimų ištaisymą 2024 m. esančiomis kainomis. Vilniaus apskrities VPK šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00449-21 dėl Namo renovacijos metu galimai padarytų nusikalstamų veikų – turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. Tokiu būdu ieškovė šias sumas siekia nepagrįstai perkelti atsakovui ir kitiems Namo patalpų savininkams.
8. Taip pat, ieškovės pateikti skaičiavimai, susiję su renovacijos išlaidų paskirstymu tarp Namo patalpų savininkų, yra pagrįsti visa renovacijos kaina ir ignoruoja valstybės dengtiną renovacijos išlaidų dalį. DNSB net nesikreipė ir neprašė tinkamų renovacijos išlaidų dalies padengimo, nors dar 2017 m. gruodžio 11 d. pati yra patvirtinusi pažymą apie statinio atitiktį projektui, o Nekilnojamo turto registro duomenimis Namo energetinio naudingumo klasė „C“ yra pasiekta, nes skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti sudaro 77,34 kWh/m2/m, taigi netgi gerokai mažiau nei investiciniame plane numatytas siekiamas dydis – 123,25 kWh/m2/m. Šio rodiklio pasiekimas be kita ko reiškia, kad valstybė turėtų padengti ir 20 proc. tinkamų statybos rangos darbų išlaidų. Toks DNSB neveikimas aiškiai pažeidžia atsakovo ir kitų Namo patalpų savininkų interesus ir vien dėl DNSB, kurios vardu veikia ieškovė, aplaidumo ir nesikreipimo dėl tinkamų išlaidų kompensavimo atsakovas neturėtų mokėti sumų, kurias yra pažadėjusi padengti valstybė.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinė byla skirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka.
10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti.
11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą ieškinį atmesti.
12. Trečiojo asmens Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui nėra žinoma trečiojo asmens nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Šilėja“ yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorė, kuri teikia administravimo paslaugas pagal 2021-02-25 atnaujintą administravimo sutartį NS-1 (2014-11-01) R4-32/21 (toliau – Administravimo sutartis), sudarytą tarp ieškovės ir trečiojo asmens Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos.
14. Taigi, ieškovė savo reikalavimo teisę grindžia jai sutartimi Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos perduotomis teisėmis.
15. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui V. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. balandžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DJ-2603.
16. Ieškovė atsakovui už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskaičiavo 2 735,27 Eur skolą, kurią sudaro 67,98 Eur administravimo mokestis, 84,99 Eur techninė priežiūra, 30,33 Eur banko paslaugos, 25,56 Eur remonto darbai, 3,26 Eur elektra bendrosioms reikmėms, 34,98 Eur kaupiamosios lėšos, bei 2488,47 Eur kreditas panaudotas būsto renovacijai.
17. Atsakovas savo prievolės mokėti už administravimo ir kitas paslaugas bei kredito lėšų už būsto renovaciją grąžinimo neginčija, tačiau nesutinka su ieškovės paskaičiuota skola.
18. Ieškovė skolą grindžia 2024-02-19 AB „Šiaulių bankas“ trečiajam asmeniui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai siųstu pranešimu apie pradelstą sumokėti 28 854,04 Eur sumą pagal 2016-10-14 daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBN-2016-6259-03 bei trečiojo asmens ieškovei siųstu 2024-02-19 pranešimu „Dėl kredito grąžinimo už namo renovaciją skolų iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų“.
19. Ieškovė taip pat pateikė priedą prie Administravimo sutarties, kurioje yra nurodyti teikiamų paslaugų tarifai nuo 2021 m. kovo 1 d., kuriame nurodytos kainos mėnesiui, paskaičiuotos buto plotui: administravimo paslauga – 0,040 Eur/m2, techninė priežiūra – 0,05 Eur/m2, kaupiamos lėšos – 0,025 Eur/m2, banko paslaugų mokestis – 1 proc. nuo buto mokamos sumos.
20. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė kiekvieną mėnesį mokestiniu pranešimu informuoja atsakovus apie jiems tenkančią pareigą iki kiekvieno mėnesio pabaigos sumokėti priskaičiuotus mokėjimus už suteiktas paslaugas. Ieškovė sąskaitų patalpų savininkams neteikia.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo turimai daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
22. Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu. Įstatymo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).
23. Taikant šią taisyklę, teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik tam tikro buto savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).
24. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
25. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).
26. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.205 straipsnyje numatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.
27. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.
28. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
29. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčo laikotarpiu buvo buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl būdamas bendro naudojimo objektų bendraturčiu, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje, turėjo pareigą prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo, administravimo, atnaujinimo. Atitinkamai, privalėjo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl skolos už administravimą, už techninę priežiūrą, už banko paslaugas, už remonto darbus, už elektrą bendrosioms reikmėms ir už kaupiamąsias lėšas yra pagrįstas, ir ieškovei iš atsakovo priteistina 247,10 Eur skola.
30. Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 2488,47 Eur kredito panaudoto būsto renovacijai su palūkanomis grąžinimo AB „Šiaulių bankas“.
31. Kaip minėta, atsakovas pripažįsta ir neginčija pačios turtinės prievolės, susijusios su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kuriame turi jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, renovacija. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujamų mokėjimų dydžiais ir savo poziciją grindžia tuo, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl jam tenkančios paskolos dalies paskaičiavimo, nes paskolą ketino kreditoriui sumokėti iš karto.
32. Šią atsakovo nurodytą aplinkybę patvirtina atsakovo ieškovei 2021-10-28 siųstas raštas. Byloje duomenų, kad ieškovė būtų pateikusi atsakovei tokius paskaičiavimus nėra.
33. Taip pat atsakovas nesutikimą su paskaičiuota kredito skola motyvuoja ir tuo, kad atsakovui iki šiol nebuvo pateiktas visų Namo renovacijos metu atliktų darbų sąrašas ir informacija apie jų apmokėjimo sumas, jis neturi galimybės įvertinti ar šiame punkte aptarta apimtimis jam skaičiuojama sąžininga ir teisinga namo renovacijos išlaidų dalis.
34. Ieškovė į bylą nepateikė jokių skolos paskaičiavimo įrodymų (kas skolą sudaro, kaip ji buvo skaičiuota ir už kokį konkrečiai laikotarpį).
35. Iš AB „Šiaulių bankas“ 2024-02-19 trečiajam asmeniui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai siųsto pranešimo matyti, kad yra nurodyta tik bendra patalpų savininkų pradelsta sumokėti 28 854,04 Eur suma.
36. Iš į bylą pateikto 2021-02-12 Naudos gavėjų sąrašo matyti, kad atsakovui priklausančiam butui paskaičiuota panaudoto kredito dalis yra 16 892,51, t. y., 6,94 proc. kredito sumos. Kuo remiantis buvo padaryti tokie paskaičiavimai, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino, jokių įrodymų nepateikė.
37. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog iš Namo renovacijos darbų pagrindinės sutarties CPO69435 priedo Nr. 3 Name turėjo būti įrengiami termostatiniai ventiliai (20 vnt. už 2280 Eur plius PVM) ir rankšluosčių džiovintuvai (20 vnt. už 8380 Eur plius PVM). Tačiau atsakovas teigia, jog šie darbai jo bute nebuvo atliekami, tad jei jie buvo atlikti dalyje kitų butų, jų vertė papildomai sudaro daugiau nei dar 5 proc. paskolos sumos (10660 Eur plius PVM, t. y. 12898,60 Eur).
38. Nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl kredito skolos svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad Vilniaus apskrities VPK šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00449-21 dėl Namo renovacijos metu galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.
39. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekte, ir jo korekcijoje, nurodyta, kad preliminariame projekto finansavimo plane numatomas planuojamų investicijų paskirstymas pagal finansavimo šaltinius, kurių tarpe ir valstybės paramos lėšos, savivaldybės paramos lėšos.
40. Nekilnojamo turto registro duomenimis namo, esančio (duomenys neskelbtini) energetinio naudingumo klasė „C“ pasiekta, tačiau byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių, kad valstybės skiriama parama buvo pasinaudota.
41. Taigi nesant visų aukščiau nurodytų duomenų, teismas ieškovės reikalavimą dėl 2488,47 Eur kredito skolos priteisimo atmeta, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas ieškovės patikslintą ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia ieškovei iš atsakovo 247,10 Eur skolą už techninę priežiūrą, už banko paslaugas, už remonto darbus, už elektrą bendrosioms reikmėms ir už kaupiamąsias lėšas, o likusioje dalyje (t. y. dėl 2488,47 Eur kredito panaudoto būsto renovacijai) atmeta, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
43. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
44. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
45. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu ir jį tenkina – priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 247,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
2. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos pritiesiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
3. Ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas - už ieškinį sumokėtą 82 Eur žyminį mokestį.
4. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos
(CPK 98 straipsnio 1 dalis). 5. Ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti jai iš atsakovo 2735,27 Eur, teismo sprendimu jam priteista 247,10 Eur, t. y. patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 9 proc. Taikant šią proporciją, šalims paskirstytinos jų bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 7,38 Eur (82 Eur x 9 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų
6. Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (41,20 Eur) tenka ieškovei ir atsakovui proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei tenkanti šių išlaidų dalis – 37,50 Eur (41,20 Eur x 91 proc./100) – viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl priteisiama iš ieškovės valstybei. Atitinkamai atsakovui tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma (3,70 Eur) neviršija 8 Eur, todėl valstybei nepriteistina (CPK 92 straipsnis).
Dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo
7. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad žyminis mokestis grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai.
8. Nagrinėjamu atveju už ieškovės pareikštą patikslintą ieškinį, kurio suma 2735,27 Eur, mokėtinas 82 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė sumokėjo 131 Eur žyminį mokestį, t. y. daugiau nei numato įstatymas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina žyminio mokesčio permoka – 49 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“, juridinio asmens kodas 121462961, iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 247,10 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir 10 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 247,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,38 Eur (septynis eurus ir 38 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį).
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“, juridinio asmens kodas 121462961, 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“, juridinio asmens kodas 121462961, 49 Eur (keturiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. MOK2401826 per AB „Swedbank“ (mokėjimo kodas (ID) ZN27103).
Ieškovei išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marina Vladimircevienė