Civilinė byla Nr. B2-391-755/2014
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00047-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija:
106.5; 110.4; 113.2; 114.4; 117.2;126.1; 126.3; 126.5.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 9 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka,
sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,
dalyvaujant pareiškėjo Amerihaus Corp. atstovei advokatei I.Krolienei,
atsakovo UAB“Tėvynė“ atstovui adv.D.Staškevičiui,
trečiojo asmens BUAB “Sėkmės pulas“ atstovui L.Petroniui,
pareiškėjo UAB “Amush apskaita“ atstovui nedalyvaujant,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjes civilinę bylą pagal UAB “Amush apskaita“ ir Amerihaus Corp. pareiškimus atsakovei UAB “Tėvynė“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
n u s t a t ė:
Amerihaus Corp. ir UAB“Amush apskaita“ pateikė teismui pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB “Tėvynė”. UAB“Amush apskaita“ teigia, jog atsakovas skolingas 2564 Lt, Amerihaus Corp. tvirtina, jog pagal sutartį UAB “Tėvynė” skolinga 447786,32 Lt. UAB“Amush apskaita“ pareiškime nurodė, kad nepaisant raginimų skola iki šiol nesugrąžinta .Atsakovas skolos neginčijo, bet jos neapmoka, todėl matomai yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.
Amerihaus Corp.pareiškime nurodė, jog teikė atsakovui paslaugas, pardavė prekes, bet atsakovas su jų bendrove iki galo neatsiskaitė. Atsakovo vadovo siūlymu tarp bendrovių buvo sudaryta skolos dengimo sutartis, patvirtintas grafikas, bet atsakovas sumokėjo tik dalį skolos. Savo reikalavimą įrodinėja susirašinėjimu su atsakovo atstovu, dalies skolos apmokėjimo faktu, sąskaitomis faktūromis. Į teismą dėl skolos prisiteisimo iki šiol nesikreipė, nes atsakovas skolos neginčijo.
Atsiliepimais į pareiškimus ir paaiškinimais teismo posėdyje atsakovas prašo pareiškimus atmesti ar palikti nenagrinėtu. Nurodė, jog bendrovė turi pakankamai turto, todėl pagal UAB“Amush apskaita“ reikalavimą ji nėra nemokia. Amerihaus Corp.pareiškimą atsakovas laiko nepagrįstu, nes atsakovas šiai pareiškėjai neskolingas, bendrovė nepirko iš Amerihaus Corp. paslaugų, galimai tik kai kuriuos daiktus- spausdinimo įrangą ar pan. Atsakovui vadovavo nesąžiningi asmenys, kurie sudarė fiktyvius dokumentus ir dabar siekia perimti vertingiausią bendrovės turtą- nekilnojamąjį turtą ( žemės sklypą Panevėžyje bei biuro patalpas Pasvalyje). Jeigu atsakovas realiai būtų skolingas Amerihaus Corp. , ši pateiktų teismui prekių įvežimo į Lietuvą , pvz. muitinės , originalias sąskaitas faktūras, paslaugų ,pvz. advokato pagalbos , teikimą patvirtinančius dokumentus. Teigia, jog pati Amerihaus Corp. yra neegzistuojanti įmonė, tad ji neturi net reikalavimo teisės. Bendrovės dokumentai, turtas dabartiniam vadovui neperduoti. Paskutinė finansinė atskaitomybė pateikta už 2011 metus.Paaiškinti jos turinio, įsipareigojimų sudėties, nurodyti kiek yra pradelstų mokėjimų negali , nes neturi dokumentų. Teigia, jog tik iš teismui pateiktų dokumentų žino apie skolą UAB “Amush apskaita“.
Trečiojo asmens atstovas prašo atmesti reikalavimą. Pritaria atsakovo atstovo pozicijai. Mano, jog dokumentai dėl skolos Amerihaus Corp. yra fiktyvūs.
Pareiškimai atmestini.
Įmonių bankroto įstatymo(toliau - ĮBĮ) 9 str. 7 d. nustato, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų:1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.
Abu pareiškėjai tvirtina atsakovą esant nemokiu , nes pastarasis su jais pagal prievoles neatsiskaito.
ĮBĮ 2 str. 8 p. įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 4 str. 1 d. nustato, kad bankroto byla gali būti keliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Pagal ĮBĮ 5 str.1 d.nuostatas, be kitų asmenų, kurie turi teisę inicijuoti įmonei bankroto bylos iškėlimą, numatyta, jog tokią teisę turi įmonės kreditoriai.
UAB“Amush apskaita“ reikalavimo 2564 Lt dydis patvirtinami išduotu vykdomuoju raštu ( b.l.8-9). Neatsiskaitymo faktą atsakovas pripažįsta.
Iš atsakovo pozicijos Amerihaus Corp. reikalavimo atžvilgiu akivaizdu, kad jis nesutinka su Amerihaus Corp. teiginiais ir nurodo, jog šiais įmonei neskolingi. Savo reikalavimui pagrįsti Amerihaus Corp. teikia elektroninio susirašinėjimo su atsakovu , sąskaitų faktūrų kopijas. Vienok, tuometinis atsakovo vadovas Ž.Valikonis paaiškino teismui, jog laiškų su pasiūlymu Amerihaus Corp. sudaryti skolų mokėjimo grąfiką niekada nėra rašęs ir siuntęs, juolab anglų kalba, nes jos jis nemoka. Susipažinęs su pateikto laiško kopija ( t.1, b.l.97, vertimas 120) , liudytojas teigė, jog tokio turinio laiško nei rašė, nei apie jį ką nors žino. Ant laiško yra jo parašo kopija ir spaudas su jo vardu bei pavarde, nes jis turėjo ir naudojo tokius atspaudus. Nutraukus darbą pas atsakovą, šie spaudai liko bendrovėje, todėl jais matyt ir pasinaudota. Kaip vadovas nebuvo girdėjęs apie jokius sandorius su Amerihaus Corp., nedavė jokių nurodymų apmokėti šiai kokias nors skolas. Realiai visus bendrovės reikalus tvarkė R.R., kuris jo supratimu buvo UAB “Tėvynė“ savininku, bei jo administratorė. Mano, jog pasinaudojant jam negrąžintais spaudais, laiškas, jeigu toks ir buvo išsiųstas, suklastotas. Bendrovės direktoriumi jis tapo R.R. pasiūlymu, buhalteriniai dokumentai bei turtas jam nebuvo perduoti, ant finansinių, bankinių dokumentų jis nepasirašinėjo.
Paminėti duomenys leidžia konstatuoti, jog dėl atsakovės skolos Amerihaus Corp. fakto yra kilęs ginčas .Liudytojo Ž.V. paaiškinimai apie jo tik formalų direktoriaus pareigų atlikimą, laiško, kuriuo pripažįstama skola, rašymo neigimas, liud.G.B. ir M.V., kitais laikotarpiais buvusių UAB“Tėvynė“vadovais parodymai, jog ir jie šias pareigas ėjo tik formaliai, faktiškai bendrovė valdė R.R., kuris pagal bylos duomenis yra pareiškėjo Amerihaus Corp. vienu iš vadovų ar dalyvių ( t.2,b.l.68-73), aplinkybė, kad Amerihaus Corp. nepateikė teismui jokių dokumentų, išskyrus neva Ž.V. rašytą elektroninį laišką( kopiją), su atsakovo atstovų parašais, kurie leistų neginčijamai spręsti, kad atsakovas pripažįsta sutartiniais ryšiais susijęs su Amerihaus Corp., paslaugų pirkimo, prekių įvežimo į Lietuvą dokumentai nepateikti, teismo nuomone, suponuoja išvadą, jog abejonės dėl skolos Amerihaus Corp. pagrįstos. Dėl šio teismas sprendžiant dėl bankroto bylos kėlimo neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog Amerihaus Corp. ieškovei neginčijamai yra skolinga 447786,32 Lt ar kokią kitą sumą.
Apeliacinės instancijos teismas , spręsdamas klausimą ar įmonei keltina bankroto byla ir vertindamas jos (ne) mokumo klausimą, yra nurodęs, kad prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008). Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą. ĮBĮ nėra reglamentuota, kaip nustatoma, ar asmuo turi teisę kaip kreditorius inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kai skolininkas nesutinka su kreditoriaus reikalavimo teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008). Tačiau nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje .Tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tai reiškia, kad atsakovui ginčijant ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą atsakovo skolą ieškovui, reikia nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
Kadangi dėl atsakovo skolos Amerihaus Corp. faktinės aplinkybės dėl atsakovo prievolės sumokėti ieškovui skolą nėra akivaizdžios, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, ieškovo reikalavimas neįskaitomas į atsakovo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sudėtį. Teismas į galimos skolos faktą bei dydį neatsižvelgia, jo nevertina, o apie atsakovo mokumą sprendžia vertindamas tik pareiškėjo UAB“Amush apskaita“ reikalavimą.
Kaip minėta, teismas disponuoja tik įmonės finansine atskaitomybe už 2011 m., todėl iš jos spręsti apie teismo proceso nagrinėjimo laikui turimą tikslų turto ir pradelstų įsipareigojimų dydį nuspręsti negalima. Be nekeliančios abejonių skolos UAB“Amush apskaitai“ ir ginčijamos skolos Amerihaus Corp. kitų skolų turimi duomenys nepatvirtina. Skola VSD fondo biudžetui sudaro 0,97 Lt, valstybės , savivaldybės biudžetams, valstybės pinigų fondams skolų nėra ( b.l.52-53). Pagal Liteko bazės duomenis teisminiai procesai dėl galimų atsakovo skolų teismuose nepradėti. 2011 metų pabaigoje turėjo turto už 808067 Lt ( tarp jo 134013 Lt per metus gautinos lėšos). Ilgalaikio materialaus turto buvo už 551989 Lt ( t.2, b.l.3). Mokėtinos skolos sudarė 720012 Lt, bet iš jų dydžio nuspręsti apie pradelstų įsipareigojimų dydį, kuris reikšmingas sprendžiant dėl mokumo, negalia.
Sykiu duomenys iš VĮ Registrų centas rodo, jog nuo atsakovas nuosavybės teise valdo apie 30 proc. beveik 48 arų gyvenamųjų namų statybos sklypo Panevėžyje, kurio vidutinė rinkos vertė 320000 Lt ( t.2, b.l.63-68). Atsakovo dalies vertė apie 96000 Lt .
Atsižvelgdamas į nurodytus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad nors atsakovas ir turi skolų, tačiau įtraukiant UAB“Amush apskaita “nurodytą 2564 Lt reikalavimą į atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumą, atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pusės į įmonės balansą įtrauktino turto vertės, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Amerihaus Corp. nurodoma suma yra ginčijama, o šio reikalavimo pagrįstumas negali būti nustatytas bankroto bylos iškėlimo stadijoje.
Nenustačius atsakovo nemokumo ir esant ginčui dėl atsakovo įsiskolinimo Amerihaus Corp. pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą ĮBĮ 9 str.7 d.1 p. numatytu pagrindu, t. y. kai įmonė yra nemoki, pagrindo nėra.
Atsakovas kelia abejones, jog tokia įmonė kaip Amerihaus Corp. apskritai neegzistuoja, todėl ji negali būti pareiškėja. Teismas su šiuo teiginiu nesutinka, nes į bylą nepateikta įrodymų, kurie leistų daryti tokią išvadą. Pareiškėjui atstovauja advokatė, kurios įgalinimus atstovauti patvirtina su ja sudaryta sutartis ( išrašas). Teismui nėra pagrindo spręsti, jog sudarant atstovavimo sutartį advokatė nesitikslino dėl atstovaujamojo teisinio statuso .
Ieškinius atmetant, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ĮBĮ 2 str., 5 str. 1 d. , 10 str. 1 d., CPK 290-291 str., teismas
n u t a r i a :
UAB“Amush apskaita“ ir Amerihaus Corp. pareiškimus atsakovei UAB“Tėvynė“ dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.
Priteisti iš UAB“Amush apskaita “, kodas 302669644 ir Amerihaus Corp. ,valstybei po 29,02 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėjas Eigirdas Činka