Administracinė byla Nr. AS-226-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02930-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas R. B. (toliau – pareiškėjas) 2014 m. lapkričio 27 d. kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 2014 m. spalio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-51 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjo R. B. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu“; 2) pripažinti, kad sveikatos sutrikdymą patyrė esant Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms ir jam priklauso kompensacija; 3) įpareigoti atsakovą siųsti jį į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicininės ekspertizės komisiją (toliau – CMEK) dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. tarnybos metu, vykdydamas tarnybines pareigas, t. y. sulaikydamas galbūt baudžiamosios teisės pažeidimą įvykdžiusį ir teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams nepaklususį asmenį, patyrė sveikatos sutrikdymą – buvo diagnozuotas kairės rankos plaštakos raiščių trauminis plyšimas. 2014 m. spalio 20 d. buvo surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-51, kuria pripažinta, jog sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, tačiau šis sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, ar statusu vykdant tarnybines pareigas. Šioje išvadoje pažymėta, jog patirtas sveikatos sutrikdymas atsirado ne dėl G. P. veiksmų, o dėl jo paties neatsargumo sulaikant asmenį. Dėl to nuspręsta, kad aptariamas atvejis yra nelaimingas atsitikimas tarnyboje, todėl išvados siūlomosios dalies 3 punkte įtvirtintas sprendimas nemokėti jam kompensacijos. Pareiškėjo nuomone, sveikatos sutrikdymas atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas, todėl jam priklauso šioje teisės normoje nustatyta kompensacija.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties dalimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl pripažinimo, kad pareiškėjas sveikatos sutrikdymą patyrė esant Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms ir jam priklauso kompensacija; kitą skundo dalį priėmė teismo žinion (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., administracines bylas Nr. A14-261/2007; Nr. AS146-669/2009; Nr. AS146-20/2012). Be to, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų     iš esmės beprasmis (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS822-172/2010; Nr. AS143-560/2010; Nr. A502-447/2010; Nr. A143-2053/2012). Teismas pažymėjo, jog nagrinėdamas bylą iš esmės pasisakys dėl Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas – pripažinti, jog pareiškėjas sveikatos sutrikdymą patyrė esant Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms ir jam priklauso kompensacija, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio       2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A520-1489/2012, teigia, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą dėl tarnybinio patikrinimo išvados dėl traumos darbe panaikinimo, kartu privalo konstatuoti ir tai, kad pareigūnas sveikatos sutrikdymą patyrė esant Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms. Be to, pažymi ir tai, kad tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimas ir konstatavimas, jog pareigūnas sveikatos sutrikdymą patyrė esant Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, leidžia pradėti kompensacijos skyrimo administracinę procedūrą, ir atvirkščiai, nors vieno iš šių nurodytų aspektų ignoravimas užkirstų kelią tokios procedūros pradžiai. Kadangi teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose, skundžiama nutarties dalis yra nepagrįsta ir keistina.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties dalimi, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti skundo dalį dėl   reikalavimo pripažinti, kad pareiškėjas sveikatos sutrikdymą patyrė esant Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms ir jam priklauso kompensacija, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjo nuomone, sveikatos sutrikdymas atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas, todėl jam priklauso šioje teisės normoje nustatyta kompensacija. Pareiškėjas nesutinka      su atsakovo vertinimu, pateiktu 2014 m. spalio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 86-IS-51. Formuluodamas paminėtą reikalavimą, jis iš esmės siekia, kad teismas padarytų priešingą nei atsakovas išvadą (konstatuotų faktą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo      dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, ,,Administracinė jurisprudencija“, Nr. 11, 2007 m.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Teiginiai dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-480/2012).

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti aptartą pareiškėjo skundo dalį pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Tuo atveju, jei teismas panaikintų Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-51, teismo sprendime būtų konstatuota, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas kompensacijos skyrimo sąlygas, vidaus tarnybos   statutinei įstaigai sukuriant pareigą siųsti pareigūną į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, t. y. pareigą vykdyti administracinę procedūrą dėl kompensacijos skyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-1489/2012).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties dalis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Audrius Bakaveckas

                                                                                                Anatolijus Baranovas

                                                                                                Vaida Urmonaitė-Maculevičienė