Civilinė byla Nr. 2-490/2011

  Procesinio sprendimo kategorijos 99.1.2, 99.4 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. Ž. ir Z. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2611-479/2010 pagal ieškovių G. Ž. ir Z. D. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretysis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Jurtinga“. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovės G. Ž. ir Z. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Swedbank“ bei trečiajam asmeniui BUAB „Jurtinga“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Ieškinio suma – 12 874 318,13 Lt (5 109 464,67 JAV dolerių). Už ieškinį ieškovės sumokėjo po 100 Lt ir prašė teismo atleisti jas nuo likusios žyminio mokesčio sumos mokėjimo arba jį atidėti. Ieškovės teigė, kad dėl sunkios turtinės padėties viso žyminio mokesčio sumokėti negali.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi prašymo netenkino ir įpareigojo kiekvieną iš ieškovių sumokėti po 19 805 Lt žyminio mokesčio. Šią nutartį grindė tuo, kad ieškovės nepateikė pakankamai įrodymų, jog pagrįstų sunkią savo turtinę padėtį ir būtinybę atleisti ieškoves nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti ieškovėms žyminio mokesčio sumokėjimą.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovės pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies atleisti nuo privalomo mokėti žyminio mokesčio ar atidėti nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi užkirto kelią ieškovėms ginti savo pažeistas teises ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. įtvirtiną teisę į teisminę gynybą.

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai priėjo prie išvados, jog ieškovių turtinė padėtis nėra sunki ir jog jos yra pajėgios nagrinėjamoje byloje sumokėti žyminį mokestį.

Atsiliepimų nagrinėjamoje byloje nėra gauta.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos, prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali į būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens  turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

CPK 84 straipsnis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Šios nuostatos tikslas yra užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia kreipimosi į teismą dieną sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio.

Teismas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, t. y. esant sunkiai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai procesinio dokumento pateikimo metu, ir konstatavęs, jog įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam gali būti per sunki našta, gali atleisti, atleisti iš dalies ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo turtinę padėtį. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo išrašai, VĮ ,,Regitra“ pažymos, turto, pajamų deklaracijos ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010). Įstatymų leidėjas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą kaip ir atleidimą iš dalies nuo šio mokesčio sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens finansine padėtimi, bet ir su pareiškėjų turtine padėtimi apskritai. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad G. Ž. gauna 935 Lt darbo užmokestį, o  Z. D. 748,88 Lt pensiją ir konstatavo, kad vien šių išmokų gavimo faktas nepatvirtina, jog ieškovių turtinė padėtis yra tokia sunki, jog būtų teisinis pagrindas jas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nes apeliančių pateiktų duomenų neužtenka konstatuoti, jog jų turtinė padėtis yra tokia sunki, jog būtų teisinis pagrindas jas atleisti ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o kitų duomenų, pagrindžiančių sunkią apeliančių turtinę padėtį, jos nepateikė.

Be to, apeliantės nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, o tai rodo, kad G. Ž. ir Z. D. galimai disponuoja viešai nedeklaruotomis pajamomis. Tai reiškia, kad apeliančių turtinė padėtis nėra tokia sunki, jog jos apskritai negalėtų sumokėti žyminio mokesčio ir jog būtų pagrindas jas atleisti ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovių turtinė padėtis, nors ir nesudaro pagrindo atleisti, iš dalies atleisti jas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nėra pakankamai gera, atsižvelgiant į tai, kad jų turtas yra  areštuotas (b. l. 24), konstatuoja, jog yra pagrindas atidėti dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Atidedant žyminio mokesčio dalies sumokėjimą yra vertinama ir ta aplinkybė, kad ieškovės yra sumokėjusios už ieškinį po 100 Lt.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 84, straipsniu 337 straipsnio 4 punktu, 338 straipsniu

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį.

Panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo.

Įpareigoti G. Ž. (duomenys neskelbtini) sumokėti 7 900 Lt žyminį mokestį už ieškinį iki 2011 m. balandžio 1 d. ir pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Likusios dalies, tai yra 11 905 Lt, žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo.

Įpareigoti Z. D. (duomenys neskelbtini) sumokėti 7 900 Lt žyminį mokestį  už ieškinį iki 2011 m. balandžio 1 d. ir pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Likusios dalies, tai yra 11 905 Lt, žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                Virginija Čekanauskaitė

 

Danutė Milašienė

 

Vytas Milius