Civilinė byla Nr. e2-1021-666/2022
Proceso Nr. 2-25-3-00155-2022-9
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 27 d.
Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,
sekretoriaujant Ingai Kanareikinai,
dalyvaujant ieškovei Z D. B., ieškovės atstovui advokatui Aliui Galminui,
atsakovėms V. B., A. V., D. P., atsakovių atstovui advokatui Linui Kontrimui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z D. B. patikslintą ieškinį atsakovėms V. B., A. V. ir D. P. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo bei piniginės kompensacijos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė Z D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: nustatyti ieškovei ir atsakovėms V. B., A. V. ir D. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio J. B. g. , Kretingoje, naudojimosi tvarką tokiu būdu: ieškovei Z D. B. paskirti naudotis gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis: 1-2 (3,66 m2), 1-3 (8,69 m2), 1-4 (13 m2), 1-5 (10,97 m2), 1-6 (2,90 m2), 1-7 (20,39 m2), 1-8 (1,72 m2), 1-9 (11,54 m2) ir rūsio patalpa pažymėta indeksu R-l (27,28 m2), bei bendro naudojimosi patalpa pažymėta indeksu 1-1 (1,28 m2), o atsakovėms D. P., V. B. ir A. V. paskirti naudotis bendrai su ieškove Z. D. B. pirmojo aukšto patalpa pažymėta indeksu 1-1 (1,28 m2), bei visomis gyvenamojo namo pastogės patalpomis 1-10 (2,73 m2), 1-11 (2,43 m2), 1-12 (7,50 m2), 1-14 (6,82 m2), 1-15 (12,82 m2), 1-16 (12,02 m2), 1-17 (1,92 m2), 1-1 (3,56 m2) ir rūsio patalpa R-2 (5,47 m2); priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių D. P., V. B. ir A. V. 4996,79 Eur piniginę kompensaciją už jai priklausančio gyvenamojo namo trūkstamą 9,78 m2 plotą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje, dublike bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovės yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. ūkinio pastato, unikalus Nr., garažo, unikalus Nr bei kitų kiemo statinių, unikalus Nr. esančių J. B. g. , Kretingoje, bendrasavininkės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 7/10 dalys minėto turto, o kiekvienai iš atsakovių – po 1/10 dalį. 2019 m. gruodžio 12 d. bendrasavininkės atliko gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, kurių metu nustatyta, kad gyvenamojo namo bendras plotas yra 156,58 m2. Šie duomenys 2020 m. spalio 22 d. buvo įregistruoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje. I. Z. D. B. faktiškai naudojasi gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis: 1-2 (3,66 m2), 1-3 (8,69 m2), 1-4 (13 m2), 1-5 (10,97 m2), 1-6 (2,90 m2), 1-7 (20,39 m2), 1-8 (1,72 m2), 1-9 (11,54 m2), rūsio patalpa pažymėta indeksu R-l (27,28 m2), bei bendro naudojimosi patalpa pažymėta indeksu 1-1 (1,28 m2). Iš viso ieškovė naudojasi 99,07 m2 gyvenamojo namo, nors jai faktiškai priklauso 108,85 m2. A. D. P, V. B. ir A. V. naudojasi bendrai su ieškove pirmojo aukšto patalpa pažymėta indeksu 1-1 (1,28 m2), bei visomis gyvenamojo namo pastogės patalpomis: 1-10 (2,73 m2), 1-11 (2,43 m2), 1-12 (7,50 m2), 1-14 (6,82 m2), 1-15 (12,82 m2), 1-16 (12,02 m2), 1-17 (1,92 m2), 1-1 (3,56 m2) ir rūsio patalpa R-2 (5,47 m2). Atsakovės nepagrįstai naudojasi 9,78 m2 daugiau gyvenamojo namo, negu joms priklauso. Ieškovė kreipėsi į UAB „R. G.“, kuri atlikusi turto apžiūrą nustatė, kad gyvenamojo namo rinkos vertė yra 80000,00 Eur. Atitinkamai vieno kvadratinio metro kaina yra 510,92 Eur. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė naudojasi 9,78 m2 mažesniu gyvenamojo namo plotu, prašo priteisti solidariai iš atsakovių 4996,79 Eur dydžio piniginę kompensaciją už trūkstamą plotą. Kadangi ginčo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu iš esmės nėra, prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal nusistovėjusią tvarką.
A. V. B, A. V. ir D. P. pateiktais atsiliepimais su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko su reikalavimu nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namų tvarką, o reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose bei triplike nurodė, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi tvarka yra faktiškai nusistovėjusi, todėl atsakovės neprieštarauja, kad ji būtų patvirtinta, ištaisius šias technines klaidas: ieškovė gyvenamojo namo patalpą Nr. 1-1 prašo paskirti naudotis du kartus, tai yra tiek visoms šalims bendrai, tiek atsakovėms bendrai. Patalpa, kurios plotas yra 3,56 m2 ir kuri turėtų būti paliekama naudotis atsakovėms yra pažymėta indeksu 1-13, o ne indeksu 1-1. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė patalpos, kuri paliktina naudotis bendrai atsakovėms ir kuri pažymėta indeksu 1-11, plotą nurodo 2,43 m2, kai pagal kadastrinių matavimo bylą šios patalpos plotas yra 2,31 m2 (2,43 m. yra pažymėtas sienos ilgis). Pagal nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, atsakovėms bendrai atitektų naudotis 55,15 m2 gyvenamojo namo ploto bei 0,384 m2 plotas iš bendros patalpos, pažymėtos indeksu 1-1, iš viso 55,534 m2. Pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą atsakovėms priklausančio gyvenamojo namo idealiąją dalį, joms priklausytų naudotis 46,974 m2 gyvenamojo namo plotu. Tuo tarpu ieškovei asmeniškai atitektų naudotis 100,15 m2 gyvenamojo namo plotas ir 0,896 m2 dalis iš bendros patalpos, pažymėtos indeksu 1-1, iš viso 101,046 m2. Pagal ieškovei priklausančią idealiąją gyvenamojo namo dalį, jai priklausytų naudotis 109,606 m2 gyvenamojo namo plotu. Pagal prašomą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, ieškovė naudotųsi 8,56 m2 mažesniu gyvenamojo namo plotu.
Atsakovės atkreipė dėmesį į tai, kad dalimi gyvenamojo namo naudojimosi tvarka jau buvo nustatyta 1974 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos rajono liaudies teismo sprendimu. Minėtu sprendimu atsakovėms buvo paskirtos naudotis visos salkoje (mansardoje) tuo metu buvusios įregistruotos patalpos Nr. III-1 12,27 m2 (2019 m. gruodžio 18 d. kadastrinių matavimų byloje patalpa pažymėta indeksu 1-16), patalpa Nr. III-2 13,26 m2 (2019 m. gruodžio 18 d. kadastrinių matavimų byloje patalpa pažymėta indeksu 1-15), patalpa III-3 2,31 m2 (2019 m. gruodžio 18 d. kadastrinių matavimų byloje patalpa pažymėta indeksu Nr. 1-11), patalpa III-4 7,45 m2 (2019 m. gruodžio 18 d. kadastrinių matavimų byloje patalpa pažymėta indeksu 1-12), ir patalpa III-5 6,82 m2 (2019 m. gruodžio 18 d. kadastrinių matavimų byloje patalpa pažymėta indeksu Nr. 1-14). Nei vienam iš bendraturčių jokia kompensacija dėl didesnio ar mažesnio atitenkančio gyvenamojo namo ploto nebuvo priteista. Šis teismo sprendimas, kuriuo atsakovėms buvo paskirtos naudotis visos mansardinio namo aukšto patalpos yra galiojantis ir nepakeistas.
Atsakovės pažymėjo, kad jos 1996 m. gyvenamojo namo mansardiniame aukšte įsirengė 1,92 m2 ploto vonios patalpą, kuri 2019 m. gruodžio 18 d. kadastrinių matavimų plane pažymėta indeksu 1-17 bei 3,56 m2 ploto sandėliuką, kuris 2019 m. gruodžio 18 d. kadastrinių matavimų plane pažymėtas indeksu 1-13. Šios patalpos buvo įrengtos tik atsakovių lėšomis ir darbu. Ginčų tarp gyvenamojo namo bendraturčių dėl šių patalpų įrengimo ar naudojimo niekada nekilo. 2019 m. gruodžio 18 d. atliekant naujus kadastrinius matavimus šios patalpoms buvo įregistruotos, dėl ko atitinkamai padidėjo ir bendras gyvenamojo namo plotas bei ieškovei priklausanti valdyti gyvenamojo namo dalis, nors pirmojo namo aukšto plotas nepasikeitė. Taigi esminis ginčas byloje kilo dėl kompensacijos ieškovei priteisimo, atsakovėms padidinus bendrą gyvenamojo namo plotą. Atsakovių vertinimu, nors pagal pirmiau nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, ieškovei ir tenka naudotis mažesnis gyvenamojo namo plotas, tačiau pagal savo naudingąsias savybes ieškovei atitenka didesnio vertingumo gyvenamojo namo patalpos, kas reiškia, jog tokiu būdu yra išlaikoma bendraturčių interesų pusiausvyra nepriteisiant nei vienam iš bendraturčių piniginės kompensacijos. Jei teismas visgi vertintų, kad ieškovei piniginė kompensacija priklauso, atsakovės prašo atkreipti dėmesį į tai, kad UAB „R. G.“ pažyma dėl vidutinės rinkos vertės, kuria remiasi ieškovė skaičiuodama kompensacijos sumą, yra parengta vertinant visos namų valdos, kurią sudaro tiek žemės sklypas, tiek ūkiniai pastatai, tiek kiti statiniai žemės sklype, vidutinę rinkos vertę, kai tuo tarpu pagal ieškovės reikalavimą, turėtų būti nustatoma tik gyvenamojo namo vertė. Be to, ieškovė kompensacijos dydį skaičiuoja kvadrato kainą daugindama iš 9,78 m2, kai tuo tarpu faktiškai trūkstamas naudoti plotas yra lygus 8,56 m2. Atsakovių vertinimu, skaičiuojant kompensaciją turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad gyvenamasis namas yra pastatytas 1956 m. ir nuo pastatymo iš esmės nebuvo remontuotas. Pasak atsakovių, ieškovės praradimus, naudojantis mažesniu gyvenamojo namo plotu nei jos idealioji nuosavybės dalis, atitiktų ne didesnė nei 500,00 Eur dydžio piniginė kompensacija.
Teismo posėdžio metu ieškovė Z D. B. ir jos atstovas advokatas Alius Galminas patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad name gyvena nuo 1996 m. Buvę savininkai žodžiu pasakė, kad jiems priklauso pirmas namo aukštas, tai juo visą laiką ir naudojosi. Antru aukštu naudojasi atsakovė A. V.. Kai nusprendė savo namo dalį parduoti, pirkėjas pamatė, kad neatitinka plotai. Dėl to buvo atlikti kadastriniai matavimai. Dėl trūkstamo ploto kreipėsi į atsakovė A. V., tačiau bendros kalbos dėl patalpų nerado. Vieną kartą atsakovės buvo pas ją atėjusios ir siūlė pasiimti 5 m2 rūsio patalpą, kuria jos nesinaudoja ir nurodė, kad pinigų neduos. Ji drėgno rūsio nenori, jis jai nereikalingas. Be to, ta patalpa būtų beveik dvigubai mažesnė, negu jai priklausytų. Jai būtų daug geriau, jei atsakovės atiduotų stoginės patalpą, bet jos ten yra įsirengusios tualetą ir tą padaryti nelabai būtų įmanoma, todėl prašo priteisti piniginę kompensaciją. Prašo iš atsakovių priteisti 3000,00 Eur bei teismo išlaidas.
Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad patikslintame ieškinyje yra padaryta techninė klaida reikalavime nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką bei klaidingai nurodytas patalpos, pažymėtos indeksu 1-11 plotas, kuris yra 2,31 m2, o ne 2,43 m2, kaip nurodyta patikslintame ieškinyje. Patikslina, kad ieškovei ir atsakovėms prašo palikti bendrai naudotis patalpa, pažymėta indeksu 1-1 (1,28 m2). Atsakovėms bendrai paskirti naudotis visomis gyvenamojo namo pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-10 (2,73 m2), 1-11 (2,31 m2), 1-12 (7,50 m2), 1-13 (3,56 m2), 1-14 (6,82 m2), 1-15 (12,82 m2), 1-16 (12,02 m2), 1-17 (1,92 m2), R-2 (5,47 m2). Ieškovei palikti naudotis pirmojo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-2 (3.66 m2), 1-3 (8,69 m2), 1-4 (13,00 m2), 1-5 (10,97 m2), 1-6 (2,90 m2), 1-7 (20,39 m2), 1-8 (1,72 m2), 1-9 (11,54 m2), R-1 (27,28 m2). Pažymėjo, kad trūkstamas naudotis plotas yra priskaičiuotas remiantis UAB „Kartografiniai projektais“ atliktais skaičiavimais, kuris sudaro 9,78 m2. Kompensaciją už trūkstamą plotą prašo priteisti atsižvelgiant į UAB „R. G.“ pateiktą informaciją.
Teismo posėdžio metu atsakovės V. B., A. V., D. P. ir jų atstovas advokatas Linas Kontrimas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko su reikalavimu nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, su reikalavimu priteisti kompensaciją nesutiko ir prašė atmesti.
A. D. P papildomai paaiškino, kad ginčo name gyveno nuo 1963 m., t. y. nuo gimimo iki kol išsikraustė. Visą laiką naudojosi tik namo mansarda. Mansardoje įsirengus ir įsiregistravus papildomas patalpas padidėjo viso namo plotas. Ieškovė už tas patalpas prašo priteisti kompensaciją. Sutiktų už trūkstamą plotą kompensuoti 500,00 Eur. Mano, kad tokia suma būtų teisinga. Namas yra senas, jame iš esmės buvo pakeistas tik stogas, kurio remonto išlaidos buvo padalintos per pusę.
A. V. B papildomai paaiškino, kad tetai parduodant namo dalį buvo padaryta klaida, t. y. nebuvo įteisintos dalys. Dabar už tą klaidą tenka mokėti. Pažymėjo, kad ieškovė Z. D. B. tikrai žinojo ką perka. Patys aprodė kas kur yra. Už trūkstamą plotą sutiktų kompensuoti nebent 500,00 Eur.
Atsakovė A. V. papildomai paaiškino, kad visa namų valda priklausė jos vyrui. Tėvų nurodymu, vyras pusę valdos padovanojo savo seseriai O. V. S.. Pirmam aukšte pasiliko kambarį ir virtuvę. Kai mirė vyras, kambarys ir virtuvė buvo priteista vyro tėvams. Mirus vyro tėvams, teismo sprendimu O. V. S. atiteko visas namo pirmas aukštas. Ji buvo įsirengusi antrą namo aukštą ir ten gyveno. Kai O. V. S. nusprendė savo dalį parduoti B, ji dalyvavo pardavimo sandoryje, davė sutikimą. O. V. S. viską aprodė, ką parduoda. Akcentavo, kad parduoda tik pirmą namo aukštą. Iš m. jokių pretenzijų dėl namo plotų nėra gavusi.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Klaipėdos rajono liaudies teismo 1974 m. lapkričio 15 d. sprendimu atsakovės V. B., A. V. ir D. P. nuosavybės teise, be kita ko, įgijo po 1/10 dalį gyvenamojo namo, esančio J. B. g. 47, Kretingoje (buvęs adresas P. C. g., Kretinga). Tuo pačiu teismo sprendimu nustatyta naudojimosi ½ dalimi gyvenamojo namo tvarka tokiu būdu: atsakovėms paskirtos naudotis salkoje (mansardoje) įrengtos patalpos Nr. III-1 12,27 m2 (2019 m. gruodžio 18 d. kadastrinių matavimų byloje patalpa pažymėta indeksu 1-16), patalpa Nr. III-2 13,26 m2 (2019 m. gruodžio 18 d. kadastrinių matavimų byloje patalpa pažymėta indeksu 1-15), patalpa III-3 2,31 m2 (2019 m. gruodžio 18 d. kadastrinių matavimų byloje patalpa pažymėta indeksu Nr. 1-11), patalpa III-4 7,46 m2 (2019 m. gruodžio 18 d. kadastrinių matavimų byloje patalpa pažymėta indeksu 1-12), ir patalpa III-5 6,82 m2 (2019 m. gruodžio 18 d. kadastrinių matavimų byloje patalpa pažymėta indeksu Nr. 1-14). O tuometiniams 2/10 dalių gyvenamojo namo savininkams O. V. ir F. V. buvo priskirta naudotis pirmojo aušto patalpomis pažymėtomis indeksais I-1 9,00 m2 (2019 m. gruodžio 18 d. kadastrinių matavimų byloje patalpa pažymėta indeksu 1-3) ir I-2 11,25 m2 (2019 m. gruodžio 18 d. kadastrinių matavimų byloje patalpa pažymėta indeksu 1-9) bei gyvenamojo namo salkoje esančia palėpe šalia kambario III-1. Rūsys po gyvenamuoju namu paskirtas naudotis bendrai visiems tuometiniams bendrasavininkams. Likusi ½ gyvenamojo namo dalis tuo metu priklausė O. V. S.. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka jos atžvilgiu nebuvo nustatyta.
I. Z. D. B. su sutuoktiniu V. B. 1996 m. vasario 27 d. sutartimi, be kita ko, nuosavybės teise įsigijo 7/10 dalis (anksčiau priklausiusias O. V., F. V. bei O. V. S.) gyvenamojo namo su mansarda, rūsiu ir priestatu, kurio naudingas plotas 113,23 m2 , esančio J. B. g. , Kretingoje. V. B. mirus, 2021 m. d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. bei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. pagrindu minėtas 7/10 dalis gyvenamojo namo valdo viena pati ieškovė.
2019 m. gruodžio 18 d. atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr., esančio J. B. g., Kretingoje, kadastriniai matavimai. Atliekant matavimus į gyvenamojo namo bendrą plotą įtrauktos atsakovių mansardoje įrengtos 1,92 m2 ir 3,56 m2 ploto vonios ir sandėliuko patalpos, kurios kadastrinių matavimų plane pažymėtos indeksais 1-17 ir 1-13. Nustatytas bendras namo plotas – 156,58 m2 (naudingas plotas – 123,83 m2). Atliktų matavimų rezultatai įregistruoti viešajame registre.
Nuo pat gyvenamojo namo įsigijimo ieškovė faktiškai naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2 (3.66 m2), 1-3 (8,69 m2), 1-4 (13,00 m2), 1-5 (10,97 m2), 1-6 (2,90 m2), 1-7 (20,39 m2), 1-8 (1,72 m2), 1-9 (11,54 m2) bei rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-1 (27,28 m2). Bendrai su atsakovėmis ieškovė naudojasi patalpa pažymėta indeksu 1-1 (1,28 m2). Iš viso ieškovė naudojosi 101,046 m2 ploto gyvenamojo namo dalimi. Pagal ieškovei priklausančią idealiąją gyvenamojo namo dalį, jai priklausytų naudotis 109,606 m2 gyvenamojo namo plotu.
Atsakovės faktiškai naudojasi namo mansardoje esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-10 (2,73 m2), 1-11 (2,31 m2), 1-12 (7,50 m2), 1-13 (3,56 m2), 1-14 (6,82 m2), 1-15 (12,82 m2), 1-16 (12,02 m2), 1-17 (1,92 m2) bei rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-2 (5,47 m2). Atsakovės kartu su ieškove bendrai naudojasi patalpa pažymėta indeksu 1-1 (1,28 m2). Iš viso atsakovės naudojasi 55,534 m2 ploto gyvenamojo namo dalimi. Pagal atsakovėms priklausančias idealiąsias gyvenamojo namo dalis, joms priklausytų naudotis 46,974 m2 gyvenamojo namo plotu.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kuri iš esmės yra nusistovėjusi daugelį metų, bei priteisti piniginę kompensaciją už trūkstamą naudotis plotą. Atsakovės su reikalavimu nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ieškovės pasiūlytu būdu sutinka, tačiau nesutinka su prašoma priteisti pinigine kompensacija bei jos dydžiu.
Dėl nustatytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pakeitimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tuo atveju, kai bendraturčiai nesutaria dėl bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką nustato teismas. Nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą daiktą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), todėl, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Tačiau nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys.
Keičiant nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018 35 punktą).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono liaudies teismo 1974 m. lapkričio 15 d. sprendimu, tuometiniams gyvenamojo namo, esančio, Kretingoje, savininkams – atsakovėms (kurioms iš viso priklausė 3/10 dalys gyvenamojo namo) bei O. V. ir F. V. (kuriems tuo metu iš viso priklausė 2/10 dalys gyvenamojo namo) buvo nustatyta naudojimosi jiems priklausančiomis gyvenamojo namo dalimis tvarka. Klausimas dėl likusios ½ dalies gyvenamojo namo naudojimo tvarkos, tuo metu priklausiusios O. V. S., nebuvo sprendžiamas. Tačiau akivaizdu, kad O. V. S. galėjo naudotis tik tomis gyvenamojo namo dalimis, kurios teismo sprendimu nebuvo priskirtos naudotis atsakovėms bei O. V. ir F. V..
1694 m. CK 127 straipsnyje buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, kuria naudojamasi atskiromis izoliuotomis šio namo patalpomis (butais, kambariais) sutinkamai su jų dalimis bendrosios nuosavybės teisėje. Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris paskiau įgyja dalį šio namo bendrosios nuosavybės teisėje. Nagrinėjamu atveju 1974 m. lapkričio 15 d. sprendimu patvirtinta naudojimosi ½ dalimi gyvenamojo namo tvarka viešajame registre įregistruota nebuvo, tačiau minėtas sprendimas yra įsiteisėję, galiojantis ir vykdytinas asmenims, kurių atžvilgiu jis buvo priimtas (1964 m. CPK 14 straipsnis, 2002 m. CPK 18 straipsnis, 2000 m. CK 1.75 straipsnio 1 dalis).
Po 1974 m. lapkričio 15 d. sprendimo priėmimo, pasikeitė faktinė situacija. O. V., F. V. ir O. V. S. priklausiusias gyvenamojo namo dalis 1996 m. įsigijo ieškovės šeima. Nuo 2021 m. 7/10 dalis gyvenamojo namo nuosavybės teise valdo viena pati ieškovė. 2019 m. atlikus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus buvo patikslintas gyvenamojo namo plotas, į kurį įtrauktas mansardoje atsakovių įrengtos patalpos, dėl ko bendras gyvenamojo namo plotas padidėjo. Pasikeitus bendram gyvenamojo namo plotui, pasikeitė ir ieškovės bei atsakovių idealiosios gyvenamojo namo dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Byloje nėra ginčo, kad 1974 m. lapkričio 15 d. nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nebetenkina bendraturčių interesų ir neužtikrina socialinės taikos. Atsižvelgiant į tai, kad 1974 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimu naudojimosi tvarka buvo nustatyta tik ½ daliai gyvenamojo namo bei į tai, kad pasikeitė gyvenamojo namo bendraturčiai ir bendras gyvenamojo namo plotas, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti 1974 m. lapkričio 15 d. sprendimu nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu galutinai suformuluotu reikalavimu prašė ieškovei paskirti naudotis gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis 2019 m. parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis indeksais: 1-2 (3.66 m2), 1-3 (8,69 m2), 1-4 (13,00 m2), 1-5 (10,97 m2), 1-6 (2,90 m2), 1-7 (20,39 m2), 1-8 (1,72 m2), 1-9 (11,54 m2) bei rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-1 (27,28 m2). Bendrai su atsakovėmis prašė paskirti naudotis patalpa pažymėta indeksu 1-1 (1,28 m2). Atsakovėms prašė paskirti bendrai naudotis visomis gyvenamojo namo pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-10 (2,73 m2), 1-11 (2,31 m2), 1-12 (7,50 m2), 1-13 (3,56 m2), 1-14 (6,82 m2), 1-15 (12,82 m2), 1-16 (12,02 m2), 1-17 (1,92 m2) bei rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-2 (5,47 m2). Bendram naudojimui su ieškove paskirti naudotis patalpa pažymėta indeksu 1-1 (1,28 m2). Nors ieškovė ir nepateikė atskiro naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos plano projekto, tačiau atsakovės to neginčijo, su siūloma nustatyti naudojimosi tvarka sutiko.
Teismas susipažinęs su ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka nustatė, kad ji iš esmės atitinka ilgametę tarp šalių susiklosčiusią faktinę naudojimosi bendru daiktu tvarką, neženkliai skiriasi nuo 1974 m. lapkričio 15 d. sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos. Pagal ieškovės pateiktą siūlymą ieškovei faktiškai tektų naudotis 8,56 m2 mažesniu gyvenamojo namo plotu, nei jai priklauso. Kad šalims skiriama naudotis realioji daikto dalis atitiktų jų idealiąją dalį, ieškovei tektų paskirti naudotis mansardoje esančiomis patalpomis, kuriomis faktiškai naudojasi atsakovės. Teismo vertinimu, tokia naudojimosi tvarka įtvirtintų prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, neužtikrintų teisės šalims naudotis izoliuotomis patalpomis ir negarantuotų privataus gyvenimo neliečiamumo. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka pagal 2019 m. gruodžio 18 d. sudarytos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis yra racionali, užtikrinanti šalių interesų pusiausvyrą, todėl tvirtintina.
Dėl piniginės kompensacijos priteisimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Parenkant atlyginimo formą, teismas atsižvelgia į poreikį kiek įmanoma labiau apsaugoti savininko turtinius ir neturtinius interesus, kad būtų teisingai kompensuotas nelygiavertis naudojimosi tvarkos nustatymas, teismas kompensacijos dydį nustato, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.
Bylos duomenys patvirtina, jog teismui nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės reikalavimą, ieškovei ribojama galimybė naudotis 8,56 m2 dydžio gyvenamojo namo dalimi. Tokius apribojimus nėra pagrindo laikyti menkaverčiais. Todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl kompensacijos ieškovei priteisimo už prarastą galimybę naudotis asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Skaičiuojant kompensacijos dydį ieškovė procesiniuose dokumentuose prašė vadovautis į bylą pateiktais UAB „R. G.“ duomenimis apie tikėtiną (galimą) nekilnojamojo turto, esančio J. B. g. 47, Kretingoje, rinkos kainą, kuri gali siekti iki 80000,00 Eur. Remiantis šiais duomenimis ieškovė solidariai iš atsakovių prašė priteisti 4996,79 Eur dydžio kompensaciją, skaičiuojant, kad 1 m2 rinkos kaina yra 510,92 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimą patikslino ir prašė priteisti 3000,00 Eur kompensaciją. Atsakovės prašė į bylą pateikta UAB „R. G.“ pažyma nesivadovauti, kadangi joje nurodyta ne gyvenamojo namo galima rinkos kaina, o visos namų valdos, t. y. žemės sklypo, ūkinio pastato, garažo, šiltnamio, sandėlio bei kitų kiemo statinių. Teismas sutinka su atsakovių pateiktais argumentais, iš UAB „R. G.“ pateiktos pažymos nėra galimybės išskirti kokia yra būtent ginčo gyvenamojo namo rinkos kaina, todėl šio įrodymo nevertina.
Teismas klausimą dėl kompensacijos dydžio sprendžia vadovaujantis kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. 2019 m. gruodžio 28 d. sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, fotonuotraukomis bei šalių paaiškinimais. Iš į bylą pateiktų 2019 m. gruodžio 28 d. sudarytos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančių duomenų nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr., esantis J. B. g. , Kretingoje, pastatytas 1957 m. Bendras namo plotas – 156,58 m2. 2005 m. name buvo atliktas paprastasis remontas. Minėtoje byloje taip pat nustatyta, jog pastato nusidėvėjimas siekia 70 proc., vidutinė rinkos vertė – 35300,00 Eur. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančių duomenų nustatyta, kad gyvenamojo namo vertė, nustatyta 2021 m. liepos 27 d. masinio vertinimo būdu – 41000,00 Eur. Pastato nusidėvėjimas – 50 proc. Nors namas statytas maždaug prieš 65 m., tačiau kapitalinis remontas jame niekada nebuvo atliktas. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad bent jau namo mansardoje esančios patalpos įrengtos labai kukliai, daug metų neremontuotos. Kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodyta gyvenamojo namo vidutinė rinkos yra teisinga ir sąžininga ir teismas ja vadovaujasi skaičiuodamas priteistinos kompensacijos dydį.
Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodyta gyvenamojo namo vidutinė rinkos kaina yra 41000,00 Eur, 1 m2 kaina – 261,85 Eur (41000,00 Eur : 156,58 m2). Nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ieškovės pasiūlytu būdu, ieškovei ribojama galimybė naudotis 8,56 m2 dydžio gyvenamojo namo dalimi. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei solidariai iš atsakovių priteistina 2241,44 Eur (261,85 Eur x 8,56 m2) dydžio kompensaciją už ieškovės patiriamus praradimus.
Atsakovėms išaiškintina, kad sumokėjus ieškovei priteistą kompensaciją, kuri prilygsta turto dalies vertei, atsakovės turi galimybę reikšti reikalavimą dėl nuosavybės (idealiųjų) dalių perskaičiavimo atskiroje byloje tuo pagrindu kad jos yra įpareigotos išmokėti kompensaciją, priskaičiuotą pagal rinkos kainą, kai jų faktiškai naudojama (reali) namo dalis yra didesnė ir faktiškai bus išpirkta, nei įregistruota ideali dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartis Nr. e2A-457-280/2020).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 – 2 dalys).
I. Z. D. B. pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius patirtas 2159,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (159,00 Eur žyminis mokestis ir 2000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Iškovė taip pat į bylą pateikė UAB „R. G.“ 2021 m. lapkričio 16 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. RES 00535 – 100,00 Eur sumai už atliktą turto vertinimą. Duomenų, kad ši sąskaita būtų apmokėta, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai nepateikti, ši sąskaita skirstant bylinėjimosi išlaidas nevertintina.
A. V. B bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 1250,00 Eur (teisinės pagalbos išlaidos).
Proporcingai patenkintai patikslinto ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių priteistina 73 proc., t. y. 1576,00 Eur (iš kiekvienos po 525,33 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Proporcingai atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei V. B. iš ieškovės Z D. B. priteistini 27 proc., t. y. 338,00 Eur, patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
P. K. rajono liaudies teismo 1974 m. lapkričio 15 d. sprendimu nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr., esančiu J. B. g. , Kretingoje, tvarką ir nustatyti naują naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal 2019 m. gruodžio 18 d. sudarytos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis tokiu būdu:
- ieškovei Z D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis pažymėtomis indeksais: 1-2 (3.66 m2), 1-3 (8,69 m2), 1-4 (13,00 m2), 1-5 (10,97 m2), 1-6 (2,90 m2), 1-7 (20,39 m2), 1-8 (1,72 m2), 1-9 (11,54 m2) bei rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-1 (27,28 m2).
- atsakovėms D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti bendrai naudotis visomis gyvenamojo namo pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-10 (2,73 m2), 1-11 (2,31 m2), 1-12 (7,50 m2), 1-13 (3,56 m2), 1-14 (6,82 m2), 1-15 (12,82 m2), 1-16 (12,02 m2), 1-17 (1,92 m2) bei rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-2 (5,47 m2).
- ieškovei ir atsakovėms paskirti bendrai naudotis patalpa pažymėta indeksu 1-1 (1,28 m2).
Priteisti ieškovei Z D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovių D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2241,44 Eur piniginę kompensaciją bei iš kiekvienos po 525,33 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Z D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 338,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.
Teisėjas Erikas Jurgutis