Administracinė byla Nr. eA-3026-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02381-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.2; 11.6; 11.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio melioracija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio melioracija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl dalies nutarimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panevėžio melioracija“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Panevėžio melioracija“) patikslintame skunde teismo prašė panaikinti (pakeisti) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 2.2 punktą, sumažinant UAB „Panevėžio melioracija“ skirtą baudą iki 132 506 Eur, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos taryba, kurios nustatyto pažeidimo neginčija, nepagrįstai ir nesąžiningai vertino pareiškėjo 2018 m. bendrąsias pajamas bei paskyrė pareiškėjui ženkliai didesnę baudą vien dėl to, kad dėl jos pačios veiksmų ir sprendimų Nutarimas buvo priimtas tik 2019 m. Viena iš nepagrįstai ilgos tyrimo trukmės priežasčių buvo tai, kad, iš pradžių kvalifikuodama pareiškėjo pažeidimą, Konkurencijos taryba padarė akivaizdžią pažeidimo teisinio kvalifikavimo klaidą, kurią taisydama nepagrįstai pailgino tyrimo trukmę.

3.       Pareiškėjas pabrėžė, kad nuo 2017 m. pradžioje įvykusios Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos (toliau – ir STT) apklausos buvęs pareiškėjo direktorius aiškino, kad pareiškėjas, UAB „Pasvalio melioracija“ bei UAB „Biržų ranga“, kai to reikėdavo, padėdavo viena kitai laimėti konkursus gatvių ir kelių remonto bei melioracijos darbams savivaldybėse, kuriose įmonės veikė. 2018 m. pranešimas pareiškėjui sukėlė nuostabą, nes jame pateiktas teisinis susitarimo, kuriame dalyvavo pareiškėjas, kvalifikavimas neatitiko paties susitarimo su UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Biržų ranga“ tikslų ir faktinio konteksto: 2018 m. pranešime susitarimas buvo teisiškai kvalifikuotas ne kaip vienas susitarimas, tačiau kaip trys atskiri susitarimai (pažeidimai). 2019 m. pranešime ir Nutarime Konkurencijos taryba teisinį kvalifikavimą pakeitė, nors jokių naujų aplinkybių nenustatė.

4.       Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrįstai ir nemotyvuotai priėmė sprendimą atlikti papildomą tyrimą, kurio metu nebuvo rinkti jokie nauji faktiniai duomenys ar nustatinėjamos naujos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo ar kitų ūkio subjektų dalyvavimu nagrinėjamame pažeidime, išskyrus pareiškėjo paaiškinimuose pateiktą esminių faktinių aplinkybių pripažinimą. Be to, Konkurencijos taryba daugiau nei du mėnesius (iki 2019 m. sausio 29 d.) sprendė atlikti papildomą tyrimą, taip nepagrįstai ir nemotyvuotai vilkindama procesą.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba privalėjo atsižvelgti į tai, kad tik dėl jos padarytų klaidų ir priimtų sprendimų Nutarimo priėmimas persikėlė į 2019 m. Vadovaudamasi gero administravimo, objektyvumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, Konkurencijos taryba privalėjo užtikrinti, kad skiriant pareiškėjui baudą pareiškėjas neatsidurtų blogesnėje padėtyje nei būtų buvusi, jei Konkurencijos taryba būtų iš karto tinkamai kvalifikavusi pareiškėjo susitarimą su UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Biržų ranga“. Nustatydama galutinį baudos pareiškėjui dydį Konkurencijos taryba privalėjo vadovautis ne pareiškėjo 2018 m. bendrosiomis pajamomis, bet 2017 m. bendrosiomis pajamomis. Tokiu atveju maksimali pareiškėjui skirtina bauda būtų buvusi 132 506 Eur vietoj Nutarimu skirtos 209 800 Eur baudos.

6.       Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7.       Atsakovas nurodė, kad

8.       Atsakovas paaiškino, kad tik kai neturima duomenų apie praėjusių metų iki nutarimo priėmimo bendrąsias metines pajamas arba tie duomenys yra nepatikimi, gali būti remiamasi kitų artimiausių sprendimo priėmimo dienai vienerių ūkinių metų duomenimis, nes būtent jie tokiu išimtiniu atveju geriausiai parodys ūkio subjekto finansinius pajėgumus baudos skyrimo momentu (kitų duomenų, kurie galėtų parodyti finansinius pajėgumus, tiesiog nėra). Aplinkybių, kad duomenys apie 2018 m. bendrąsias metines pajamas yra nepatikimi ir todėl reikėtų vadovautis kitų metų, t. y. 2017 m., duomenimis, Konkurencijos taryba nenustatė. Tai, kad pareiškėjas per 2018 m. padidino savo bendrąsias metines pajamas, lyginant su 2017 m., nesudaro pagrindo abejoti duomenų apie 2018 m. bendrąsias metines pajamas patikimumu. Pajamų padidėjimas rodo, kad pareiškėjas rinkoje veikia efektyviai ir yra ekonomiškai pajėgus sumokėti jam paskirtą baudą.

9.       Atsakovas teigė, kad aplinkybė, jog tyrimas iki papildomo tyrimo buvo baigtas 2018 m. spalio 31 d., savaime nereiškia, kad ir galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas galėjo ar turėjo būti priimtas 2018 m., o pareiškėjui maksimalus leistinas baudos dydis skaičiuojamas nuo 2017 m. bendrųjų metinių pajamų: ūkio subjektų paaiškinimai dėl tyrimo išvadų buvo gauti tik 2018 m. lapkričio 19–27 d. ir nebuvo priimtas sprendimas dėl ūkio subjektų išklausymo posėdžio datos. Be to, Konkurencijos įstatymas nenumato, per kokį laiką nuo tyrimo baigimo momento, ypač kai  kyla poreikis atlikti papildomą tyrimą, Konkurencijos taryba privalo priimti galutinį nutarimą.

10.       Atsakovas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba, nuspręsdama atlikti papildomą tyrimą, veikė išimtinai pagal Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuris suteikia Konkurencijos tarybai teisę atlikti tokius veiksmus. Papildomo tyrimo metu Konkurencijos taryba turi teisę tiek atlikti papildomus Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimo veiksmus, kurių metu būtų gaunama nauja reikalinga informacija, tiek, remdamasi jau surinktais duomenimis, nustatyti tam tikras vertinimui reikšmingas aplinkybes, tiek pakeisti ūkio subjektų veiksmų teisinį vertinimą. Net jei ir nebūtų priimtas sprendimas dėl papildomo tyrimo atlikimo, tai savaime nereiškia, kad Konkurencijos taryba galutinį nutarimą būtų priėmusi 2018 m.

11.       Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju dviejų ūkio subjektų, įgyvendinant savo teisę į gynybą, pripažinimas apie bendrą tikslą pasidalinti visų trijų savivaldybių viešaisiais pirkimais, paskatino Konkurencijos tarybą iš naujo įvertinti byloje esančius duomenis kartu su gautais ūkio subjektų pripažinimais ir nustatyti, ar ūkio subjektų teiginiai dėl vieno susitarimo buvimo yra pagrįsti, ar tai yra tik ūkio subjektų gynybinė pozicija, kadangi UAB „Panevėžio melioracija“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ buvo tikslinga įrodinėti vieno tęstinio susitarimo buvimą – bendrovių veiksmai pagal 2018 m. tyrimo išvadas buvo kvalifikuoti kaip trys atskiri pažeidimai, dėl ko joms grėsė potencialiai didesnė bauda nei perkvalifikavus veiksmus į vieną tęstinį susitarimą. UAB „Biržų ranga“ savo paaiškinimuose dėl 2018 m. tyrimo išvadų pripažino veiksmų derinimą tik Pasvalio rajono savivaldybės viešuosiuose pirkimuose, o UAB „Jadrana“ apskritai neigė bet kokį veiksmų derinimą, ir tik posėdyje pripažino tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes dėl veiksmų derinimo viešuosiuose pirkimuose (bet ne teisinį jų vertinimą). Iki ūkio subjektų pripažinimo ir gautų paaiškinimų apie tai, kaip veikė draudžiamo susitarimo sistema, nebuvo pagrindo daryti išvados dėl vieno tęstinio susitarimo buvimo, kurio tikslas – pasidalinti visų trijų savivaldybių viešaisiais pirkimais. Konkurencijos taryba, gavusi ūkio subjektų pripažinimus ir paaiškinimus apie susitarimo veikimą, iš naujo įvertino turimus duomenis ir nustatė, kad ūkio subjektai savo veiksmais siekė vieno tikslo, todėl jų veiksmus galima kvalifikuoti kaip vieną tęstinį konkurenciją ribojantį susitarimą.

12.       Atsakovas akcentavo, kad Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatos nenustato, per kiek laiko nuo tyrimo baigimo Konkurencijos taryba privalo priimti nutarimą atlikti papildomą tyrimą. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju atskirai sprendžiama, kada toks nutarimas gali ir turi būti priimtas. Konkurencijos taryba, 2018 m. lapkričio 19–27 d. gavusi įtariamų ūkio subjektų paaiškinimus dėl 2018 m. tyrimo išvadų, turėjo pareigą juos įvertinti ir nuspręsti, kokius veiksmus toliau atlikti – skirti procedūros dalyvių išklausymo posėdį ar atlikti papildomą tyrimą, jeigu kyla poreikis įvertinti tam tikras aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į klausimo kompleksiškumą ir sudėtingumą, 2 mėnesių terminas sprendimui dėl tolimesnių veiksmų priimti buvo pagrįstas, todėl negali būti vertinamas kaip neteisėtas.

13.       Pareiškėjo atstovai pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai nurodė, kad Konkurencijos įstatymas nereglamentuoja terminų, per kiek laiko atsakovas turi atlikti tyrimą, paskirti posėdį, priimti nutarimą. Todėl atsakovas yra patogioje padėtyje, nes gali organizuotis laiką. Pareiškėjas šiuo atveju neturi jokių gynybinių įrankių įstatymo prasme sakyti, kad atsakovas pažeidė Konkurencijos įstatymą. Pareiškėjas nesiremia formaliu Konkurencijos įstatymo pažeidimu, o esminiu, pagrindiniu Konkurencijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) principų pažeidimu. Atsakovas savo poziciją grindžia formaliu požiūriu, kad viską atliko pagal įstatymą. Konkurencijos taryba suklydo kvalifikuodama pažeidimą. Pats pažeidimas yra elementarus pasidalinimas rinka, t. y. vienas susitarimas įgyvendinti ribojimą skirtingose savivaldybėse. Atsakovas savo darbą turėjo organizuoti geriau ir po gautų ūkinių vienetų rašytinių paaiškinimų per savaitę surengti posėdį ir per tris savaites surašyti sprendimą.

14.       Atsakovo atstovai pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai nurodė, kad atliko viską, ko reikalauja teisės aktai ir standartai viešo administravimo srityje. Bauda paskirta vadovaujantis Konkurencijos įstatymu ir Aprašo nuostatomis. Pagal Konkurencijos tarybos darbo reglamentą posėdis turi būti surengtas per dvi savaites. Nutarimą surašyti per dvi savaites neįmanoma, nes Nutarimas yra didelės apimties, bylą sudaro 80 tomų, be to, UAB „Biržų ranga“ ir UAB „Jadrana“ nepripažino pažeidimo, todėl šiuo atveju buvo būtinas ir papildomas tyrimas. Papildomas tyrimas buvo atliktas dėl to, kad ūkio subjektai tyrime teikė bendrus paaiškinimus, tačiau atsakovui nepakako duomenų konstatuoti bendrą veikimą. Gauti ūkio subjektų prisipažinimai tapo įrodymais.

II.

15.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Panevėžio melioracija“ skundą.

16.       Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto dalies, kuria už nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą UAB „Panevėžio melioracija“ skirta 209 800 Eur piniginė bauda, kaip ekonominė sankcija pagal specialų įstatymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

17.       Teismas nustatė, kad Konkurencijos taryba Nutarimu pripažino, kad UAB „Pasvalio melioracija“, UAB „Jadrana“, UAB „Biržų ranga“ ir UAB ‚Panevėžio melioracija“, dalyvaudamos Pasvalio rajono, Panevėžio rajono ir Biržų rajono savivaldybių 2012–2017 m. organizuotuose viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto ir melioracijos darbams pirkti, derino tarpusavyje veiksmus ir komercinius pasiūlymus, įskaitant kainą, bei pasidalinimo atitinkamų savivaldybių viešaisiais pirkimais. Tokiu būdu ūkio subjektai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. Pareiškėjui ekonominė sankcija paskirta vadovaujantis jo 2018 m. bendrosiomis pajamomis (2 330 624 Eur, 14 nutarimo punktas), sumažinus iki įstatymo numatytos maksimalios 10 proc. galimos maksimalios baudos bei 10 proc. dydžiu sumažinus galutinę baudą iki 209 800 Eur atsižvelgus į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o būtent tai, kad pareiškėjas tyrimo metu pripažino esmines tyrimo metu nustatytas pažeidimo aplinkybes. Pareiškėjas pripažįsta konstatuotą pažeidimą ir jo neginčija.

18.       Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl pareiškėjui paskirtos baudos dydžio, pagrįstumą, vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi ir 29 straipsnio 1–3 dalimis, nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas, baigęs tyrimą, 2018 m. spalio 31 d. pranešimu informavo pareiškėją apie tyrimo baigimą ir įteikė pranešimą. Minėtame rašte buvo pateikta informacija ir apie galimybę pateikti paaiškinimus raštu, susipažinti su tyrimo medžiaga bei nurodyta Konkurencijos tarybos posėdžio data. 2018 m. lapkričio 19–27 d. pareiškėjas ir kiti susitarime dalyvavę ūkio subjektai pateikė rašytinius paaiškinimus dėl tyrimo išvadų. Atsižvelgusi į įtariamų ūkio subjektų 2018 m. paaiškinimus, Konkurencijos taryba 2019 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 1S-6 (2019) nusprendė atlikti papildomą tyrimą. 2019 m. sausio 29 d. nutarime nuodyta, kad UAB ,,Panevėžio melioracija“ ir UAB ,,Pasvalio melioracija“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nesutinka su tyrime nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu. Bendrovių teigimu, pranešime nagrinėjamų susitarimų bendras tikslas buvo pasidalinti konkursais bei apriboti tarpusavio konkurenciją sudarant sąlygas kelių ir gatvių remonto bei melioracijos paslaugų konkursus laimėti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai įmonei. Atsižvelgiant į tai, pranešime nagrinėjami bendrovių veiksmai turėtų būti vertinami kaip vienas tęstinis pažeidimas, o ne trys atskiri susitarimai, nepriklausomai nuo to, kad viena ar kelios šių veiksmų dalys taip pat galėtų būti pripažintos atskiru susitarimu. Atsižvelgus į tyrime nustatytas aplinkybes ir tiriamųjų ūkio subjektų pateiktus paaiškinimus bei siekiant tinkamai kvalifikuoti visų ūkio subjektų, dalyvavusių draudžiamame susitarime (-uose), veiksmus, nagrinėjamu atveju Konkurencijos tarybai buvo būtina papildomai vertinti, ar tiriamųjų ūkio subjektų veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis pažeidimas, dėl ko galėjo būti reikalinga gauti ir įvertinti papildomo tyrimo reikšmingą informaciją bei, esant poreikiui, atlikti kitus tyrimo veiksmus.

19.        Teismas nustatė, kad

20.       Teismas nesutiko su skundo argumentais dėl nepagrįsto tyrimo papildymo po tyrimo pabaigos. Teismas iš nutarimo papildyti tyrimą nustatė, jog papildomas tyrimas atliktas siekiant tęsti turimos informacijos analizę bei surinkti papildomų duomenų, taip pat įvertinti ūkio subjektų pateiktas pastabas dėl pirminių tyrimo išvadų, o rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas papildomo tyrimo metu ne tik tęsė turimos informacijos analizę, bet ir perkvalifikavo ūkio subjektų veiksmus iš kelių teisės pažeidimų į vieną tęstinį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepagrindė, kad Konkurencijos taryba, tik 2018 m. lapkričio mėnesio pabaigoje gavusi įmonių paaiškinimus, per protingą terminą galėjo įgyvendinti jų teisę būti išklausytiems, suorganizuoti posėdį ir surašyti didelės apimties tyrimo medžiagą įvertinantį nutarimą iki 2018 m. gruodžio 31 d. Konkurencijos įstatymas nenumato konkrečių terminų surengti posėdį Konkurencijos taryboje ir termino paskelbti nutarimą, tačiau tai turi atitikti „protingo termino“ sąvoką. Teismas nenustatė, kad atsakovas nebūtų veikęs per protingus terminus ar nepateisinamai ilgai delsęs ir būtent dėl to tik 2019 m. viduryje buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Tyrimą nutarta papildyti motyvuotai. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su tyrimo papildymo motyvais, neduoda pagrindo priešingai išvadai.

21.        Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad įstatymas maksimalią galimos paskirtos baudos ribą sieja su bendrosiomis įmonės pajamomis už pilnus ūkinius metus iki nutarimo priėmimo, o ne iki tyrimo užbaigimo (Konkurencijos įstatymo 36 str. 8 d.). Tokia teisės aiškinimo praktika patvirtinta ir teismų praktikoje, ir ji atitinka baudų individualizavimo principą, kad įmonėms paskirtos baudos būtų ne tik nubaudžiančios, bet ir atgrasančios ir finansiškai įmanomos (pakeliamos) sumokėti.

22.       Teismas nenustatė atlikto tyrimo procedūros trūkumų ar nepateisinamų ilgų periodų, dėl ko būtų pagrindas pagal teismų praktiką mažinti paskirtą baudą. Teismas vertino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai, apskaičiuodama pareiškėjui skirtiną baudą, vadovavosi 2018 m., o ne 2017 m. pareiškėjo bendrosiomis pajamomis.

23.       Teismas nesutiko su skundo argumentu dėl netinkamo pirminio ūkio subjektų veikos kvalifikavimo. Teismas akcentavo, kad pirminis tyrimo išvadų padarymas, jų pateikimas ūkio subjektams įvertinti ir pastabų dėl jų teikimas tik patvirtina, kad pirminės išvados gali būti koreguojamos, patikslintos, ir tai niekaip neduoda pagrindo išvadai apie akivaizdžią tyrimo klaidą, galinčią sudaryti pagrindą mažinti paskirtą ekonominę sankciją. Priešingai, ši procedūra sudaro sąlygas maksimaliai būti išklausytiems ūkio subjektams Konkurencijos tarybos vykdomame tyrime (tiek raštu teikiant pastabas, tiek vėliau posėdžio metu teikiant savo argumentus). Konkurencijos taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjo laikytis Konkurencijos įstatyme įtvirtintos tyrimo eigos ir procedūros. Kiti neesminiai ir išvestiniai argumentai nedaro įtakos administracinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimui, individualizavimui ir skundžiamos nutarimo dalies skundžiamu pagrindu teisėtumui ir / ar pagrįstumui.

24.       Teismas, nenustatęs pareiškėjui pritaikytos ekonominės sankcijos apskaičiavimo ir baudos, kaip administracinės nuobaudos, individualizavimo netinkamumo, darė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Nutarimo dalį.

III.

25.       Pareiškėjas UAB „Panevėžio melioracija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą ir tenkinti skundą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

26.       Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.                       Teismas tik formaliai sprendė, kad pagal Konkurencijos įstatymą Konkurencijos taryba turi teisę įvertinti ūkio subjektų pateiktus paaiškinimus, atnaujinti tyrimą ir pakeisti ar patikslinti tyrimo išvadas, tačiau nevertino skundo argumentų, jog Konkurencijos taryba nesilaikė gero administravimo principo, o Nutarimas pažeidžia pamatinius viešojo administravimo principus;

26.2.                      Ginčo esminis klausimas yra tai, ar Nutarimo priėmimo procesas nebuvo užtęstas dėl Konkurencijos tarybos padarytų klaidų, ir tai nulėmė santykinai didesnės baudos pareiškėjui paskyrimą. Teismas apsiribojo Konkurencijos tarybos sprendimo procedūros įvertinimu, neatsižvelgdamas į tai, kad dalis procedūrinių sprendimų buvo pertekliniai, t. y. nebūtini, ir jie buvo susiję su Konkurencijos tarybos padarytų klaidų ištaisymu. Teismas neįvertino, kad vykdydama tyrimą ir priimdama Nutarimą Konkurencijos taryba priėmė klaidingus ir nepagrįstus sprendimus, o šių klaidų rezultatas buvo daugiau kaip 77 000 Eur didesnė pareiškėjui skirta bauda. Teismas, vadovaudamasis gero administravimo, atsakingo valdymo ir kitais bendraisiais viešojo administravimo principais, privalėjo įvertinti Konkurencijos tarybos padarytas klaidas bei sumažinti pareiškėjui skirtą baudą iki 132 500 Eur, nes tik dėl Konkurencijos tarybos klaidingų sprendimų atsirado pagrindas 10 proc. maksimalios baudos ribą vertinti ne pagal 2017 m., bet pagal 2018 m. bendrąsias pareiškėjo pajamas;

26.3.                      Nebuvo objektyvių priežasčių, kodėl Konkurencijos taryba negalėjo Nutarimo priimti iki 2018 m. pabaigos, jei 2018 m. pranešime nebūtų padariusi akivaizdžios teisinio kvalifikavimo klaidos. Konkurencijos taryba turėjo visas prielaidas ir galimybes dar 2018 m. pranešime tinkamai įvertinti nagrinėto susitarimo tikslą ir sudarymo aplinkybes bei tinkamai kvalifikuoti vieną tęstinį pažeidimą, kuriame dalyvavo pareiškėjas, ir Nutarimą priimti dar 2018 m., ką patvirtina šios aplinkybės:

26.3.1.                      Papildomo tyrimo metu bei Nutarime Konkurencijos taryba nenustatė ir nevertino jokių naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų, tačiau iš esmės pakeitė teisinį kvalifikavimą iš trijų į vieną tęstinį pažeidimą. Tai savaime patvirtina, kad 2018 m. pranešime buvo padaryta akivaizdi teisinio kvalifikavimo klaida;

26.3.2.                       Priežastis sprendimui atlikti papildomą tyrimą atsirado tik dėl poreikio ištaisyti 2018 m. pranešime padarytą akivaizdžią teisinio vertinimo klaidą, kurios buvo galima išvengti. Tai patvirtina šios aplinkybės: iš esmės vienintelis skirtumas tarp 2018 m. pranešimo ir 2019 m. pranešimo apie atliktą tyrimą bei Nutarimo yra papildymas vertinimu dėl vieno tęstinio pažeidimo; tai, jog susitarimai, kuriais pasidalinama rinka geografiniu pagrindu, neišvengiamai suponuoja „poreikį“ susitarti, kurį įmonė laimės konkursus konkrečioje teritorijoje, konkretiems darbams, t. y. pats tiriamo susitarimo pobūdis suponuoja, kad vieno susitarimo kontekste šalys suderina veikimą keliose geografinėse teritorijose; tinkamam susitarimo kvalifikavimui reikšmingi įrodymai buvo Konkurencijos tarybos tyrimo bylos medžiagoje, t. y. tam, kad būtų padarytos teisingos išvados, pakako įdėmiai susipažinti su bylos medžiaga; 

26.4.                      Kadangi Konkurencijos įstatymas nereglamentuoja tyrimų trukmės bei kitų procedūros terminų (per kiek laiko turi būti paskirtas posėdis ar priimtas nutarimas), iš pareiškėjo negali būti reikalaujama įrodyti, kad Konkurencijos taryba Nutarimą tikrai būtų priėmusi iki 2018 m. pabaigos. Tačiau, jei Konkurencijos taryba dar 2018 m. pranešime būtų teisiškai tinkamai kvalifikavusi pažeidimą, nėra jokių priežasčių abejoti, kad Konkurencijos taryba galėjo Nutarimą priimti dar 2018 m., ypač atsižvelgiant į tai, kad net du susitarimo dalyviai pažeidimą pripažino;

26.5.                      Aplinkybė, kad nei Konkurencijos taryba, nei pirmosios instancijos teismas nevertino Konkurencijos tarybos padarytų klaidų įtakos pareiškėjui skirtos baudos dydžiui, patvirtina, kad buvo pažeisti gero administravimo, atsakingo valdymo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai.

27.       Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą, atnaujinti terminą pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą.

28.       Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

28.1.                       Netgi nesant papildomo tyrimo Konkurencijos taryba objektyviai nebūtų galėjusi Nutarimo priimti iki 2018 m. pabaigos. Konkurencijos taryba tyrimą iki papildomo tyrimo baigė 2018 m. spalio 31 d., ūkio subjektų rašytinius paaiškinimus dėl 2018 m. tyrimo išvadų gavo 2018 m. lapkričio 19–27 d., todėl Nutarimui priimti iki 2018 m. pabaigos Konkurencijos taryba būtų turėjusi tik 34 kalendorines dienas arba 21 darbo dieną. Toks terminas, atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos darbo reglamentą, procedūros specifiką ir didelę Nutarimo bei tyrimo bylos apimtį yra nepagrįstas;

28.2.                       Pareiškėjui skirtos baudos dydį Konkurencijos taryba apskaičiavo laikydamasi Konkurencijos įstatymo ir Aprašo nuostatų, atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pavojingumą ir trukmę. Nutarimą priėmus 2019 m., Konkurencijos taryba pagrįstai maksimalų leistiną baudos dydį nustatė pagal pareiškėjo 2018 m. bendrąsias metines pajamas. Kitų metų pajamomis, nustatant maksimalų leistiną baudos dydį, vadovautis nebuvo tikslinga, kadangi tokiu atveju nebūtų įvertinti pareiškėjo pajėgumai būtent baudos skyrimo momentu ir bauda neatitiktų jos skyrimo tikslų;

28.3.                      Konkurencijos taryba, priimdama sprendimą pradėti papildomą tyrimą, vadovavosi Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte jai suteikta teise atlikti papildomą tyrimą, kuri negali būti suvaržyta. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi visi ūkio subjektai pripažino tęstinį konkurenciją ribojantį susitarimą. Poreikis atlikti papildomo tyrimo veiksmus kilo gavus pareiškėjo ir UAB „Pasvalio melioracija“ rašytinius paaiškinimus dėl 2018 m. tyrimo išvadų, kurie paskatino Konkurencijos tarybą iš naujo įvertinti byloje esančius duomenis kartu su gauta nauja informacija. Konkurencijos taryba atliko kompleksinį teisinį vieno tęstinio susitarimo vertinimą bei, vadovaudamasi byloje esančiais duomenimis, nustatė aplinkybes, kurios anksčiau, nesant papildomų duomenų, nebuvo nustatytos;

28.4.                      Konkurencijos tarybai neturi būti užkirstas kelias pakeisti anksčiau tyrimo metu padarytas išvadas. Priešingu atveju, ūkio subjektų teisės į gynybą įgyvendinimas po tyrimo išvadų gavimo taptų bereikšmis. Neatlikus papildomo tyrimo Konkurencijos taryba būtų pažeidusi gero administravimo ir atsakingo valdymo principą, kadangi galutinį nutarimą būtų priėmusi nepatikrinusi ūkio subjektų pozicijos pagrįstumo. Dėl papildomo tyrimo pareiškėjo padėtis pagerėjo, nes buvo konstatuotas tik vienas tęstinis pažeidimas vietoje trijų.

29.       Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose iš esmės laikosi pozicijos, kad Konkurencijos tarybos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai patvirtina pareiškėjo poziciją:

29.1                      . Konkurencijos taryba, 2018 m. spalio mėnesį pirmą kartą priimdama tyrimo išvadas, objektyviai turėjo visas galimybes tinkamai kvalifikuoti pareiškėjo padarytą pažeidimą. Konkurencijos taryba, kvalifikuodama pažeidimą ne kaip vieną tęstinį, o kaip tris atskirus pažeidimus, padarė akivaizdžią teisinio kvalifikavimo klaidą, kurią vėliau turėjo taisyti ir tai turėjo įtakos ilgesnei tyrimo trukmei bei pareiškėjui paskirtos baudos dydžiui;

29.2                      . Konkurencijos taryba nekorektiškai cituoja ar visiškai nepasisako dėl savo pozicijos keitimo ir aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią Nutarimą galėjo priimti neatlikdama papildomo tyrimo, kartu patvirtindama, kad papildomo tyrimo atlikimas buvo nepagrįstas;

29.3                      . Konkurencijos tarybos tikslas buvo ne skirti teisingą ir sąžiningą baudą pareiškėjui, o skirti maksimaliai didelę baudą, t. y. Konkurencijos taryba nesielgė pagal gero administravimo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

30.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ dalies skirti UAB „Panevėžio melioracija“ baudą teisėtumo ir pagrįstumo.

31.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, kad pageidauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje keliami atsakomybės ir baudų skaičiavimo klausimai nėra išsamiai nagrinėti teismų praktikoje.

32.       Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

33.       Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016).

34.       Pirmosios instancijos teisme ši byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad byloje keliami baudų skaičiavimo klausimai nėra išsamiai nagrinėti teismų praktikoje, savaime nelemia būtinybės nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliaciniame procese, ypač atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir ginčo esmės savo procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

35.       Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, ginčydamas Konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. Nutarimo dalį, kuria nustatytas pareiškėjui UAB „Panevėžio melioracija“ skirtos baudos dydis, t. y. prašydamas sumažinti UAB „Panevėžio melioracija“ skirtą baudą iki 132 506 Eur, iš esmės motyvuodamas tuo, kad Konkurencijos taryba galėjo ir turėjo tyrimą baigti anksčiau, t. y. dar 2018 metais, dėl ko, nustatant pareiškėjui skiriamos už padarytą pažeidimą baudos maksimalų dydį, būtų vertinamos jo bendrosios pajamos, gautos ne 2018 metais, o 2017 metais, kada jos buvo ženkliai mažesnės.

36.       Pirmosios instancijos teismas atmetė skundą, nenustatęs pritaikytos ekonominės sankcijos apskaičiavimo ir baudos, kaip administracinės nuobaudos, individualizavimo netinkamumo pareiškėjo nurodytais aspektais. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

37.       Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjo nurodytu aspektu, t. y. dėl teismo išvadų, susijusių su pagrindo sumažinti UAB „Panevėžio melioracija“ skirtą baudą iki 132 506 Eur nebuvimu, pagrįstumo, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: visų pirma, pasisakant dėl Konkurencijos tarybos nutarimų teisėtumo patikros apimties, primintina, kad  Konkurencijos taryba yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojanti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo. Teismas nevykdo tokių funkcijų, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011  m. birželio 23  d. nutartis administracinėje byloje Nr.  A444-1433/2011, 2013  m. balandžio 25  d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-634/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 17  d. nutartis administracinėje byloje Nr.  A-1699-822/2015, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.  30, 2015, 2017  m. balandžio 18  d. nutartis administracinėje byloje Nr.  eA-169-822/2017, 2017  m. rugpjūčio 3  d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-417-822/2017). Tikrinant Konkurencijos tarybos nutarimų teisėtumą, vertinama, ar Konkurencijos taryba, įgyvendindama baudų skyrimo diskreciją, nepadarė esminių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti nutarimą kaip neteisėtą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-706/2013). 

38.       Vertinant procedūrinius pažeidimus, kaip pagrindą panaikinti Konkurencijos tarybos nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vadovaujamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostata, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas inter alia dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, taip pat nuostata, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2005  m. balandžio 22  d. sprendimą administracinėje byloje Nr.  A14-416/2005, 2008  m.  lapkričio  25  d. nutartį administracinėje byloje Nr.  A39-1939/2008, 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-715/2008, 2013  m. kovo 5  d. sprendimą administracinėje byloje Nr.  A502-706/2013, 2014  m.  balandžio  8  d. nutartį administracinėje byloje Nr.  A502-253/2014 ir kt.).

39.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai išskiriami tokie vertinimo kriterijai, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami esminiams procedūriniams pažeidimams ir kurie yra pagrindas panaikinti visą Konkurencijos tarybos nutarimą arba jo dalį: ar nesant procedūrinio pažeidimo, Konkurencijos taryba būtų padariusi skirtingas išvadas dėl paties konkurencijos teisės pažeidimo padarymo fakto (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-715/2008); tikrinami Konkurencijos tarybos paskirtos sankcijos, inter alia piniginės baudos, teisėtumo bei pagrįstumo aspektai (žr., pvz., 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-337/2010); ar nėra kitų aplinkybių, į kurias teismas, vertindamas Konkurencijos tarybos paskirtas baudas, gali savo nuožiūra atsižvelgti (žr., pvz., 2014 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-54/2014).

40.       Pavyzdžiui, viena iš tokių aplinkybių, dėl kurių Vyriausiasis administracinis teismas, įgyvendindamas Konkurencijos įstatymo 34 straipsnio 4 punktą, t. y. pakeisdamas Konkurencijos tarybos nutarimą dėl sankcijų, yra sumažinęs ginčytais Konkurencijos tarybos nutarimais ūkio subjektams paskirtas baudas ne tik dėl netinkamo baudos dydį apibūdinančių kriterijų, yra neprotingai ilgas pažeidimo tyrimas Konkurencijos taryboje (2016 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-552/2016). Šiame kontekste tik pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje dėl pernelyg ilgos administracinės procedūros trukmės vertinimo pažymima, kad nors Komisijos padarytas protingo laikotarpio laikymosi principo pažeidimas gali pateisinti jos sprendimo, priimto po SESV 101 ir 102 straipsniu grindžiamos administracinės procedūros, panaikinimą, tiek, kiek tai yra ir atitinkamos įmonės teisės į gynybą pažeidimas, toks protingo laikotarpio laikymosi principo pažeidimas, net jei būtų įrodytas, negalėtų lemti skirtos baudos sumažinimo (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo CEPSA / Komisija, C‑608/13 P, EU:C:2016:414, 61 punktą ir 2016 m. birželio 9 d. sprendimo PROAS / Komisija, C‑616/13 P, EU:C:2016:415, 74 punktą 2017 m. sausio 26 d. sprendimo byloje Villeroy & Boch SAS prieš Europos Komisiją, C‑644/13 P, ECLI:EU:C:2017:59, 79 punktą).

41.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčas ir kilo dėl kitos aplinkybės, kuri nėra priskirtina prie procedūrinių pažeidimų, galinčių turėti įtakos Konkurencijos tarybos išvadai tiek dėl paties konkurencijos teisės pažeidimo padarymo fakto ar išvadai dėl ūkio subjektui skiriamos sankcijos dydžio: nors Konkurencijos tarybos diskrecija vykdant valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojant, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, yra itin plati, ją saisto tiek bendrieji teisės principai ir bendrosios viešojo administravimo normos, tiek specialiosios konkurencijos teisės normos, kurios tiek, kiek tai yra susiję Konkurencijos tarybos teise skirti sankcijas ar atleisti ūkio subjektus nuo atsakomybės už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, yra griežtos.

42.       Baudų už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, inter alia draudžiamus susitarimus, skyrimo procesas  yra formalizuotas tiek Konkurencijos įstatyme, tiek jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, t. y. Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64, kurių nuostatos ginčui aktualiu aspektu yra pakankamai vienareikšmės: už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda, kuri Aprašo nustatyta tvarka diferencijuojama atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto ir viešojo administravimo subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę (Konkurencijos įstatymo 37 str. 1 d.), negali viršyti 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais (Konkurencijos įstatymo 36 str. 1 d.).

43.       Praėję ūkiniai metai Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies prasme yra visi ūkiniai metai iki Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo momento. Ši nuostata, viena vertus, užtikrina sankcijos skyrimo objektyvumą (Konkurencijos tarybai nėra teikiami duomenys apie ūkio subjekto einamųjų metų pajamų dinamiką, o ūkio subjektai nėra informuojami apie numatomus tyrimo baigimo ir nutarimo priėmimo momentus), tiek jos proporcingumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2002 m. gruodžio 16 d. Reglamento Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 23 straipsnio 2 dalyje inter alia nurodyta, jog vienai įmonei ar įmonių asociacijai – pažeidimo dalyvei skiriama bauda negali viršyti 10 % jos bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį nustačius 10 % kiekvienos įmonės, dalyvavusios darant pažeidimą, apyvartos ribą siekiama būtent išvengti, kad baudos, kuri yra didesnė nei ši riba, paskyrimas viršytų įmonės pajėgumą mokėti tuo metu, kai Komisija ją pripažins atsakinga už pažeidimą ir skirs piniginę sankciją. Teisingumo Teismas nurodė, jog šią išvadą patvirtina Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, pagal kurią reikalaujama, kiek tai susiję su maksimalia 10 % riba, kad ji būtų apskaičiuojama remiantis ūkiniais metais, ėjusiais prieš Komisijos sprendimo skirti sankciją dėl pažeidimo priėmimo metus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimas byloje YKK Corporation ir kt. prieš Europos Komisiją, C‑408/12 P, 63, 64 p.).

44.       Ginčo atveju Konkurencijos taryba 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 1S-97 (2017) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“ pradėtame tyrime nutarimą, kurios ginčijama dalimi pareiškėjui UAB „Panevėžio melioracija“ skirta bauda, priėmė 2019 m. birželio 26 d., todėl vertinant, ar skirtos baudos dydis neviršija  Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nustatytos ribos, atsižvelgiant į minėto straipsnio nuostatas, pagrįstai vertintos UAB „Panevėžio melioracija“ bendrosios metinės pajamos 2018 metais.

45.       Pareiškėjo argumentai, kad nutarimas, kuriuo pareiškėjui skirta bauda, nebuvus padarytai pažeidimo kvalifikavimo klaidai, galėjo ir turėjo būti priimtas dar 2018 metais, dėl ko bauda, atsižvelgiant į UAB „Panevėžio melioracija“ bendrąsias metines pajamas 2017 metais, būtų buvusi mažesnė, taip pat kad Konkurencijos taryba siekė skirti didesnę baudą, yra deklaratyvūs ir grindžiami iš esmės tik prielaidomis: visų pirma, primintina, kad pareiškėjui Nutarimu skirta sankcija yra jo padaryto Konkurencijos įstatymo pažeidimo, kuris yra vienas pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, pasekmė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011  m.  birželio  23  d. nutartį administracinėje byloje Nr.  A444-1433/2011, 2012  m. balandžio 18  d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-290/2012, 2012 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1301/2012, 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2016/2012 ir kt.); tyrimo laiko iki pranešimo pareiškėjui ir kitiems ūkio subjektams apie jo baigimą ir išvadų pateikimą, atsižvelgiant į jo (tyrimo) apimtį, savaime nėra pagrindo įvardyti esant neprotingą (tai ir nėra įrodinėjama); Konkurencijos taryba neigia, o byloje nėra duomenų, kad nusprendusi perkvalifikuoti ūkio subjektų veikas negrąžindama tyrimo papildyti, Konkurencijos taryba nutarimą, kuriuo būtų skiriama sankcija, būtų priėmusi dar 2018 metais. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės aktai, inter alia Konkurencijos įstatymas, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 1S-10(2018), nenustato termino, kuriuo  nuo pranešimo ūkio subjektams apie tyrimo baigimą ir paaiškinimų pateikimą turi būti priimtas Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimas / sprendimai, todėl įrodyti aplinkybę, kad Konkurencijos taryba, tokį sprendimą priėmusi 2019 m. sausio 29 d., veikė aplaidžiai ar juo labiau, siekdama pareiškėjui skirti didesnę baudą, turi pareiškėjas, kuris to, pažymėtina, nepadarė.

46.       Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo teiginiai dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, t. y. kad Konkurencijos taryba turi įrodyti, jog veikė neaplaidžiai ir, vadovaujantis tais pačiais pareiškėjo argumentais, nesiekė skirti didesnę baudą, šiuo aspektu nėra pagrįsti: pareiškėjas iš esmės teigia Konkurencijos tarybą neveikus taip, kaip pagal teisės aktų nuostatas, inter alia gero administravimo principą, ji privalėjo veikti, dėl ko jis, skyrus didesnę baudą, patyrė tiesioginę turtinę žalą, t. y. iš esmės kelia klausimą dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), kuris nagrinėjamu atveju, dėl tokio pobūdžio pažeidimo tyrimo procedūros ir vienos iš sankcijų pobūdžio (bauda, mokama valstybei) ypatumų, gali būti reguliuojamas ne reiškiant reikalavimą žalos atlyginimo byloje, bet esant tam pagrindui, atitinkamai koreguojant baudos dydį. Pažymėtina, kad bylose dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), viešajai atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, iš jų – ir neteisėtus veiksmus (neveikimą), buvimą privalo įrodyti šalis, reiškianti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

47.       Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodytos šio įstatymo pažeidimo aplinkybės, procedūros dalyvių ir kitų suinteresuotų asmenų paaiškinimai, pateikti Konkurencijos tarybai, bei jų įvertinimas, priimto nutarimo motyvai ir teisinis pagrindas. Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje (2017 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIII-193 redakcija) nurodyta, kad prieš Konkurencijos tarybai priimant nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti per Konkurencijos tarybos posėdį. Konkurencijos tarybos darbo reglamento, patvirtinto Konkurencijos tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 1S-10 (2018), 133 ir 134 punktuose nurodyta, jog apie išklausymo posėdį procedūros dalyviai informuojami išsiunčiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus atitinkantį pranešimą apie posėdį. Pranešimas apie posėdį išsiunčiamas ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki išklausymo posėdžio, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių Konkurencijos taryba nusprendžia kitaip.

48.       Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą (be kita ko, į Konkurencijos tarybos pareigą priimti įstatymo reikalavimus atitinkantį motyvuotą nutarimą bei surengti išklausymo posėdį), taip pat į nagrinėjamu atveju Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo bei priimto Nutarimo apimtį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Konkurencijos taryba, net jei nebūtų atlikusi papildomo tyrimo, iki 2018 m. lapkričio 27 d. gavusi rašytinius ūkio subjektų paaiškinimus, turėjo pareigą surengti posėdį bei priimti įstatymo reikalavimus atitinkantį nutarimą iki 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. per 1 mėnesį ir 3 dienas arba 21 darbo dieną. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių, jog Konkurencijos taryba turėjo pareigą priimti Nutarimą būtent iki 2018 m. gruodžio 31 d.

49.       Taigi, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad Konkurencijos taryba padarė gero administravimo principo pažeidimą, lėmusį didesnės baudos skyrimą pareiškėjui, taip pat nagrinėjamu atveju nėra ir poreikio vertinti papildomo tyrimo atlikimo pagrįstumą, kadangi pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių, jog, neatlikus papildomo tyrimo, nutarimas privalėjo būti priimtas iki 2018 m. gruodžio 31 d

50.       Galiausiai byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui skirtos sankcijos dydis yra savaime neproporcingas, neprotingas ir dėl to neteisingas, viršijantis pareiškėjo pajėgumą ją sumokėti, dėl ko būtų būtina svarstyti jos dydžio teisėtumą ir pagrįstumą.

51.        Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

52.       Kadangi teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio melioracija“ apeliacinį skundą atmesti. 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė