Civilinė byla Nr. e2A-1606-933/2020 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32833-2019-0 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

 (S)

2.6.20.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegija pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8815-534/2020 pagal ieškovės „ETENDERS BALTIJA“, uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo bei reikalavimo sumokėti už atliktas paslaugas. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė „ETENDERS BALTIJA“, UAB ieškiniu prašė: i) pripažinti viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo 2019-05-14 sutarties Nr. 2019-SUT-76 (toliau – Sutartis) nutraukimą pagal 8.4.4 papunktį neteisėtu; ii) įpareigoti atsakovę įforminti Sutarties nutraukimą pagal 8.3 papunktį; iii) priteisti ieškovei iš atsakovės 1 742,40 Eur už atliktas paslaugas; iv) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; v) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

1.1.                      Ieškovė laimėjo konkursą organizuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus. Tarp ieškovės ir atsakovės 2019-05-14 buvo sudaryta Viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė ėmėsi rengti viešųjų pirkimo dokumentus dėl šviesoforų postų (sankryžų) modernizavimo darbų pirkimo. Atsakovė pateikė techninę specifikaciją, kurioje nenurodyti nei ypatingų statinių darbai, nei gatvių kategorijos. Pirkimo techninė specifikacija buvo suderinta su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Viliaus miesto savivaldybe, policija. Atsakovė 2019-05-31 pritarė suderintiems pirkimo dokumentams. Buvo organizuotas pirkimas, tačiau 2019 rugpjūčio mėn. pabaigoje atsakovė nutraukė pirkimą.

1.2.                      Ieškovė atliko sutartą paslaugą pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją. Atsakovės reikalavimas išskaidyti pirkimą į dvi dalis reiškia, kad ieškovė privalo paruošti dokumentaciją keliems viešojo pirkimo konkursams. Atsakovė nenurodė kokie darbai priskiriami prie ypatingų statinių darbų. Viešasis pirkimas buvo skirtas žalių rodyklių prie šviesoforo nuėmimui, papildomų sekcijų prie šviesoforo įrengimui. Viešojo pirkimo dokumentacija suderinta su suinteresuotomis įstaigomis, pastabų kvalifikaciniams reikalavimams nebuvo.

1.3.                      Atsakovė, nutraukdama Sutartį pagal 8.4.4 papunktį, pažeidė Sutartį, t. y. turėjo prieš 14 dienų nurodyti kas netinkamai įvykdyta, ką ieškovė privalo ištaisyti. Viešojo pirkimo skaidymas į dvi dalis nulemtas atsakovės neteisėtu vienašaliu sprendimu. Ieškovė nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo. Nesukonkretinti kvalifikaciniai reikalavimai šviesoforo modernizavimo darbų atlikėjui nėra viešojo pirkimo pažeidimas. Atsakovė ieškovei paruošė techninę specifikaciją, kur viešojo pirkimo įgyjami darbai neskirstomi į darbus pagal ypatingų ir nesudėtingų statinių kategorijas. Geriausias sąlygas pasiūlęs viešojo pirkimo dalyvis turėjo reikiamą kvalifikacija abiejų rūšių darbams atlikti. Ieškovė turi teisę reikalauti, kad Sutarties nutraukimas atitiktų faktines aplinkybes, t. y. kad Sutartis nutraukta vienašališku perkančios organizacijos sprendimu. Ieškovė sutartinę prievolę beveik įvykdė, buvo nustatytas ir geriausias sąlygas pasiūlęs viešojo pirkimo dalyvis, todėl reikalauja atlyginti 90 procentų suteiktos paslaugos kainos – 1 742,40 Eur.

2.       Atsakovė atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė tuo, kad Sutarties 4.4 papunktyje numatyta, jog apmokėjimas vykdomas surašius darbų priėmimo-perdavimo aktą. Paslaugos priimamos tik įvykdžius pirkimą. Nepasiektas Sutartyje numatytas rezultatas, todėl atsakovė pagrįstai nesumokėjo ieškovei už paslaugas. Ieškovė neįvykdė prievolės, nepasiekė tikslo, nesuformulavo kvalifikacinių reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-10 sprendimu ieškinį tenkino: i) pripažino Viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo 2019-05-14 sutarties Nr. 2019-SUT-76 nutraukimą pagal sutarties 8.4.4 papunktį neteisėtu; ii) įpareigojo atsakovę SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ įforminti Viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo 2019-05-14 sutarties Nr. 2019-SUT-76 nutraukimą pagal sutarties 8.3 papunktį; iii) priteisė iš atsakovės SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ ieškovei „ETENDERS BALTIJA“, UAB 1 742,40 Eur už atliktas paslaugas, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistus 1 742,40 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2019-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 919 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.1.                      Apylinkės teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2019-05-14 sudaryta Viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2019-SUT-76. Atsakovė 2019-10-09 ieškovei pateikė raštą Nr. 2019-S1-1298 dėl Sutarties nutraukimo, kuriuo informavo ieškovę, kad nutraukia Sutartį 8.4.4 papunkčio pagrindu (perkančioji organizacija (atsakovė) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, apie tokį sutarties nutraukimą raštu pranešdama paslaugų teikėjui (ieškovei) prieš 14 (keturiolika) dienų, kai paslaugų teikėjas per pagrįstai nustatytą protingą laikotarpį neįvykdo perkančiosios organizacijos nurodymo ištaisyti netinkamai įvykdytus arba neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus).

3.2.                      Apylinkės teismas nustatė, kad buvo vykdomas viešasis pirkimas, kurio metu viešojo pirkimo dalyvis UAB „Maniga“ pasiūlė priimtiniausias sąlygas. Tuomet atsakovė pareiškė pastabas, kad turėjo būti skelbiamas viešas konkursas ypatingų ir nesudėtingų statinių darbams atlikti. Ieškovei atsisakius stabdyti pirkimą, 2019-08-29 pirkimo procedūra nutraukta perkančios organizacijos (atsakovės) vienašaliu sprendimu, argumentuojant, jog yra dviprasmiškos ir neaiškios viešojo pirkimo sąlygos. Iš šalių 2019-07-25 susirašinėjimo teismas nustatė, kad viešojo pirkimo dalyvis UAB „Maniga“ pateikė ypatingojo statinio specialiųjų darbų vadovo atestatą. UAB „BISERIS“ teikė 2019-06-26 pretenziją dėl neaiškios techninės specifikacijos, praleidęs įstatymo nustatytą terminą, o vėliau, nutraukus viešąjį pirkimą, UAB „BISERIS“ apskundė pirkimo nutraukimą.

3.3.                      Apylinkės teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimo įstatymo 47 straipsnio 1–2 dalyse kalbama apie teisę, bet ne pareigą reikalauti, kad tiekėjas turėtų techninį ir profesinį pajėgumą, kvalifikaciją. Apylinkės teismas nurodė, kad ieškovė parengė įstatymo reikalavimus atitinkančius viešojo pirkimo dokumentus dėl šviesoforų postų (sankryžų) modernizavimo darbų pirkimo. Techninėje pirkimo specifikacijoje „Šviesoforų postų (sankryžų) modernizavimo darbų pirkimas“ nurodytos Vilniaus gatvės ir konkretūs darbai, susiję su šviesoforų įrengimu. Šviesoforų įrengimas reglamentuotas susiekimo ministro 2012-01-31 įsakyme Nr. 3-81 „Dėl kelių šviesoforų įrengimo taisyklių patvirtinimo“. Aplinkybė, kad kelių ir gatvių kategorijos suponuoja statinių priskyrimą prie ypatingų statinių ir nesudėtingų statinių viešojo pirkimo dalyviams žinoma. Techninės eismo reguliavimo priemonės bus skirstomos pagal sudėtingumą, atsižvelgiant į kelių ir gatvių kategorijas, todėl atrenkant viešojo pirkimo konkurso tiekėjo geriausią pasiūlymą galima pareikalauti atitinkamų atestatų, bet nenutraukti konkurso, reikalaujant skaidyti viešojo pirkimo įgyjamus darbus į ypatingų statinių ir nesudėtingų statinių darbus.

3.4.                      Apylinkės teismas rėmėsi kasacinio teismo 2019-11-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-469-469/2019 nurodytais išaiškinimais: i) jei viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus. Pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisės verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų); ii) tiekėjai iš esmės turi turėti galimybę pasitaisyti ir kitokiu būdu; iii) leidimas tiekėjui šalinti trūkumą kvalifikuotinas ne kaip bendrųjų teisės normų išimtis, o kaip atskiras institutas – įrodinėjimas, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys.

3.5.                      Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė ruošė viešųjų pirkimo dokumentus dėl šviesoforų postų (sankryžų) modernizavimo darbų pirkimo, todėl atsakovės teiginys, jog reikalavimas dėl darbų, kaip ypatingų ir nesudėtingų statinių darbų, perteklinis. Konkurso nugalėtojas negalės vykdyti Sutarties neturėdamas atitinkamos veiklos vykdymo teisės (leidimo). Atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį pagal sutarties 8.4.4 papunktį. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nutraukti viešąjį pirkimą, kai norminiai aktai nepažeisti, dirbtinai suradusi priežastį nutraukti viešąjį pirkimą, kai galimas viešojo pirkimo dalyvis, pasiūlęs geriausias sąlygas, turi reikiamą kvalifikaciją ypatingų ir nesudėtingų statinių darbams vykdyti. Apylinkės teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.720 straipsnio 5 dalimi, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 742,40 Eur, nes ji sutartį nutraukė be teisinio pagrindo, baigiantis viešajam pirkimui. CK 6.721 straipsnio 1 dalis numato, kad klientas, vienašališkai nutraukęs sutartį, privalo sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Byloje nėra įrodymų apie ieškovės netinkamą sutartinių prievolių atsakovei vykdymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.       Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 189 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

4.1.                      Ieškovė ir atsakovė 2019 metais pasirašė dvi viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugų sutartis: i) 2019-03-19 pasirašė viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2019-SUT-34 (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugas atsakovei vykdant 4 viešuosius pirkimus; ii) 2019-05-14 pasirašė viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2019-SUT-76 (toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugas atsakovei vykdant 2 papildomus viešuosius pirkimus (Šviesoforų postų (sankryžų) modernizavimo darbų pirkimą ir Elektros laidų tiesimo ir įrengimo darbų pirkimą). Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sąlygos identiškos, skiriasi tik sutarčių objektai. Ieškovė turi užtikrinti pirkimo dokumentų ir procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Pagal sutartis paslaugų priėmimas ir atsiskaitymas galimas tik ieškovei tinkamai atlikus ir užbaigus visą pirkimo procedūrą nuo pirkimo dokumentų parengimo iki pirkimo sutarties pasirašymo.

4.2.                      Šalys 2019-05-21 – 2019-06-10 elektroniniu paštu derino ieškovės parengtus pirkimo dokumentus. Pirkimo komisijai (įskaitant ieškovės deleguotą komisijos narę) patvirtinus Pirkimo dokumentus 2019-06-13, buvo paskelbtas Pirkimas. Už Sutarties Nr. 2 vykdymą atsakovės paskirtas atsakingas asmuo 2019-05-13 el. paštu užsakydamas Pirkimo organizavimo ir vykdymo paslaugą nurodė, kad Pirkimo dokumentų rengimo metu kilę neaiškumai turėtų būti aptariami su atsakovės Miesto eismo organizavimo departamento specialistais, o rengiant Pirkimo kvalifikacijos reikalavimus galima atsižvelgti ir į atsakovės jau vykdytų pirkimų dokumentus. Ieškovės specialistai, rengdami Pirkimo dokumentus, nesikonsultavo su atsakovės Miesto eismo organizavimo departamento specialistais, tinkamai nesivadovavo nurodytais pirkimų dokumentų pavyzdžiais. Pirkime 2019-06-26 gauta tiekėjos UAB „BISERIS“ pretenzija dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo nenukelti pasiūlymų pateikimo termino ir neteisėtų pirkimo sąlygų. Pretenzijoje tiekėja nurodė, kad neaiškiai nustatytas reikalavimas turėti teisę atlikti elektros įrenginių eksploataciją ir (ar) įrengimą, neaišku, ar Pirkimo objektu statiniai yra ypatingos kategorijos, neaiškiai nustatytos darbų sritys ir t. t. Ieškovės deleguota komisijos narė, susipažinusi su tiekėjos UAB „BISERIS“ 2019-06-26 pretenzija, 2019-06-26 el. laišku Pirkimo komisijos nariams nurodė pretenzijos nenagrinėti dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino. Tiekėjo UAB „BISERIS“ pretenzija dėl neteisėtų pirkimo sąlygų neišnagrinėta ieškovės iniciatyva. 2020-08-29 įvyko Pirkimo komisijos posėdis, kuriame jos nariai bendru sutarimu priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras dėl poreikio tikslinti kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams. Ieškovės deleguota komisijos narė taip pat balsavo už sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras. Už Sutarties Nr. 2 vykdymą atsakingas atsakovės asmuo 2019-09-19 el. paštu prašė ieškovę pakartoti Pirkimą pagal esamą sutartį. Ieškovė 2019-09-20 el. paštu atsisakė pakartoti Pirkimą, kol nebus sumokėta 90 procentų Sutartyje Nr. 2 numatytos Pirkimo vykdymo paslaugos kainos. Atsakovė 2019-10-09 pateikė ieškovei raštą, kuriuo nutraukė Sutartį Nr. 2, vadovaudamasi Sutarties Nr. 2 8.4.4 papunkčiu. Ieškovė 2019-10-16 teikė pretenziją atsakovei, kuria reikalavo panaikinti sprendimą nutraukti Sutartį Nr. 2 pagal 8.4.4 papunktį bei įforminti Sutarties Nr. 2 nutraukimą pagal 8.3 papunktį, priimti ieškovės faktiškai atliktas paslaugas pagal 2019-10-08 paslaugų perdavimo–priėmimo aktą ir už jas atsiskaityti pagal ieškovės pateiktą sąskaitą. Atsakovė 2019-11-04 rašte nurodė, kad su ieškovės pretenzija nesutinka.

4.3.                      Teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, netinkamai nustatė ir aiškino faktines aplinkybes. Ieškovė nekvalifikuotai parengė Pirkimo kvalifikacijos reikalavimus ir pažeidė Sutartį Nr. 2. Teismas nepagrįstai vertino ir analizavo aplinkybes, susijusias su Pirkimo techninės specifikacijos parengimu. Nėra šalių ginčo dėl Pirkimo techninės specifikacijos tinkamumo ir(ar) teisėtumo. Atsakovė buvo įsipareigojusi pateikti ieškovei Pirkimo techninės specifikacijos projektą ir tai padarė tinkamai. Pagal Sutarties Nr. 2 1.2–1.3 ir 2.3 papunkčius už visų kitų Pirkimo dokumentų tinkamą parengimą ir šių dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams atsako išimtinai tik ieškovė. Priežastis, dėl kurios Pirkimas nutrauktas, buvo susijusi su netinkamai parengtais Pirkimo kvalifikacijos reikalavimais. Iš Pirkimo sąlygų 30.1 papunktyje įtvirtinto kvalifikacijos reikalavimo dėl teisės verstis veikla neaišku, ar Pirkime dalyvaujančiam tiekėjui keliamas reikalavimas turėti teisę būti ypatingojo statinio statybos darbų rangovu. Nors pačioje kvalifikacijos reikalavimo formuluotėje ypatingas statinys neminimas, tačiau prie reikalaujamų pateikti kvalifikaciją įrodančių dokumentų nurodyta pateikti VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centro“ išduotą kvalifikacijos atestatą, kuris skirtas įrodyti teisę verstis statybos darbais būtent ypatinguose statiniuose. Pirkimo sąlygų 30.1 papunktyje į vieną reikalavimą nepagrįstai sujungti du skirtingi kvalifikacijos reikalavimai, t. y. dėl teisės verstis statybų veikla ir teisės atlikti elektros įrenginių eksploataciją, kurie turėjo būti nustatyti atskirai. Pirkimo sąlygų 30.1 papunktis buvo suformuluotas dviprasmiškai. Pirkimo sąlygų 30.3 papunktyje įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas netikslus, nes neypatingo statinio statybos vadovo kvalifikacija pagal statinių grupes (sritis) neskirstoma. Ieškovė nepagrįstai suformulavo Pirkimo sąlygų 30.3 papunkčio kvalifikacijos reikalavimą dėl neypatingo statinio statybos vadovo taip, kad tiekėjai turi turėti neypatingo statinio statybos vadovą tik konkrečioms statinių grupėms (sritims).

4.4.                      Ieškovės parengti kvalifikacijos reikalavimai neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintų Statybos darbų pirkimų gairių (paslaugų teikimo metu galiojo 2019-04-05 Gairių redakcija), kuriose pateikti pavyzdžiai ir rekomendacijos dėl atitinkamų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo perkančiajai organizacijai vykdant statinio statybos darbų viešuosius pirkimus. Kvalifikacinių reikalavimų neaiškumą patvirtina ir tiekėjo UAB „BISERIS“ pretenzija, kurioje pasisakyta dėl nekorektiškai suformuluotų kvalifikacinių reikalavimų tiekėjui verstis veikla ir reikalavimų tiekėjo specialistams. Teismas nepagrįstai teigė, kad tiekėjai informaciją apie tai, kokia kvalifikacija būtina siekiant dalyvauti Pirkime, galėjo nustatyti iš Pirkimo techninės specifikacijos. Tokie teiginiai prieštarauja teismų praktikai, pagal kurią pirkimo sąlygose perkančiosios organizacijos turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių. Teismo argumentai, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nutraukti viešąjį pirkimą, kai galimas viešojo pirkimo dalyvis, pasiūlęs geriausias sąlygas, turi reikiamą kvalifikaciją ypatingų statinių ir nesudėtingų statinių darbams vykdyti, prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymui. Atsakovė privalėjo nutraukti Pirkimo procedūras. Nenutraukus Pirkimo būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principai. Ieškovei, pažeidusiai sutartines prievoles, teisė į apmokėjimą už netinkamai suteiktas paslaugas neatsiranda. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Sutartyje Nr. 2 nustatytus šalių įsipareigojimus, jų atsakomybes, rizikų pasiskirstymą ir visus Pirkimo nutraukimo neigiamus padarinius perkėlė atsakovei.

4.5.                      Ieškovė pripažįsta, kad Pirkimo kvalifikacijos reikalavimai parengti netinkamai. Ieškovės 2020-08-29 deleguota Pirkimo komisijos narė balsavo „už“ Pirkimo nutraukimą dėl poreikio koreguoti netikslius kvalifikacijos reikalavimus. Ieškovė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos deleguotai Pirkimo komisijos narei buvo daromas psichologinis spaudimas, nepateikė.

4.6.                      Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šalių tarpusavio santykių praktiką ir elgesį iki Sutarties Nr. 2 pasirašymo. Atsakovė teismui nurodė, kad, vykdant Sutartį Nr. 1 dėl Inkasavimo paslaugų pirkimo, procedūra užbaigta nesudarius Inkasavimo paslaugų pirkimo sutarties, atmetus visų dalyvių pasiūlymus. Tik užbaigus pakartotinį Inkasavimo paslaugų pirkimą ir atsakovei pasirašius su laimėjusiu pirkimą tiekėju sutartį atsakovė apmokėjo Sutartyje Nr. 1 numatytą kainą. Atsakovei pasiteiravus, kaip šalys spręs kainos mokėjimo klausimą, jei kurį nors pirkimą teks kartoti, ieškovė nurodė, kad kaina mokėtina už rezultatyvią – sutartimi pasibaigusią – procedūrą. Sutartį Nr. 2 būtina vertinti kartu su Sutartimi Nr. 1, nes jos tarpusavyje susijusios. Aplinkybė, kad ieškovė be papildomo atlygio pakartotinai atliko neužbaigto pirkimo procedūrą rodo, kad šalys sudarytomis viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo sutartimis buvo susitariusios pasiekti konkretų rezultatą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad prievolė įvykdyti Pirkimą laikytina prievole pasiekti tam tikrą rezultatą. Sutartimi Nr. 2 šalys susitarė, kad ieškovė įvykdys Pirkimą iki Pirkimo sutarties pasirašymo. Tai, kad ieškovė atliko tik dalį Pirkimo procedūros savaime patvirtina Sutarties Nr. 2 neįvykdymo faktą. Ieškovės prievolė įvykdyti Pirkimą yra nedaloma. Nors Pirkimo procedūrą galima suskirstyti į atskirus etapus, tačiau atsakovė buvo suinteresuota tik galutiniu paslaugų rezultatu. Teismas nepagrįstai nedalomą prievolę modifikavo į dalomą prievolę. Ieškovė neginčijo Sutarties Nr. 2 sąlygų, todėl teismo intervencija į susiklosčiusius šalių privatinius santykius negalima. Sutartyje Nr. 2 numatyta, kad mokėjimas už suteiktas paslaugas vykdomas tik po Paslaugų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo. Ieškovei mokėjimas gali būti atliekamas tik įvykdžius pirkimą (pasirašius pirkimo sutartį), t. y. pasiekus Sutartyje Nr. 2 numatytą rezultatą.

4.7.                      Teismas neatsižvelgė į kliento interesų prioriteto principą. Ieškovės veiksmai vykdant Pirkimą, kai komisijos nariams prieš balsavimą dėl pretenzijos nenagrinėjimo netinkamai atskleistas 2019-06-26 UAB „BISERIS“ pretenzijos turinys, nebendradarbiavimas, Sutartyje Nr. 2 numatytų tikslų nepasiekimas prieštarauja atsakovės (kaip klientės) interesams. Ieškovė neįgyvendino kliento interesų prioriteto principo, t. y. nepakankamai rūpinosi tinkamų kvalifikacinių reikalavimų nustatymu, neišreiškė aiškios pozicijos (neinformavo), kad nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai potencialių tiekėjų vertinimu yra netinkami. Dėl netinkamai ir nekvalifikuotai ieškovės atlikto Pirkimo atsakovė patyrė didelę žalą (nuostolius). Pirkimas buvo skirtas pasirengti Kelių eismo taisyklių pakeitimams, susijusiems su žalių rodyklių panaikinimu. Pakeitimai turėjo būti įgyvendinti iki 2020-01-01. Kadangi Pirkimas neatliktas Sutartyje Nr. 2 nustatytais terminais (iki 2019-06-30), atsakovė nespėjo laiku pasiruošti planuojamiems Kelių eismo taisyklių pokyčiams. Atsakovė ir Vilniaus miesto savivaldybė patyrė reputacinę žalą, o eismo dalyviai – nepatogumus. Teko pakartotinai vykdyti Šviesoforų postų (sankryžų) modernizavimo darbų pirkimą, tai reikalavo papildomų atsakovės darbuotojų darbo laiko ir kitų susijusių sąnaudų.

4.8.                      Teismo sprendimas pagrįstas neaktualia teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-469-469/2019 priimta po ginčo laikotarpio. Pirkime dalyvių pasiūlymai buvo nagrinėjami nuo 2019-06-29 iki 2020-08-29, kai Pirkimo komisija priėmė sprendimą nutraukti Pirkimą, o aptariama nutartis priimta tik 2019-11-21. Atsakovė, vertindama Pirkimo dalyvių kvalifikaciją, negalėjo vadovautis nurodyta kasacinio teismo praktika, kuri suformuluota vėliau. Pagal Sutarties Nr. 2 1.3 papunktį už galutinės Pirkimo dokumentų redakcijos teisėtumą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams atsako ieškovė. Aplinkybė, kad atsakovės darbuotojai derino atitinkamus dokumentus, neeliminuoja ieškovės atsakomybės už dokumentų teisėtumą ir tikslumą. Ieškovė privalėjo užtikrinti, kad suvestinė Pirkimo dokumentų redakcija po derinimo yra aiški, tiksli, nedviprasmiška, tačiau to nepadarė. Ieškovė, būdama viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo profesionalė, turėjo, iki paskelbiant Pirkimą, kritiškai įvertinti numatomus skelbti dokumentus, esant poreikiui pateikti atsakovės darbuotojams tikslinančius klausimus dėl Pirkimo dokumentų tinkamumo, o gavusi paaiškinimus spręsti dėl poreikio koreguoti Pirkimo kvalifikacijos reikalavimus. Atsakovė nereikalavo nustatyti Pirkimo sąlygų 30.1 papunkčio kvalifikacinio reikalavimo. Atsakovė reiškė ieškovei pastabą įtraukti kvalifikacinį reikalavimą dėl tiekėjo teisės atlikti elektros įrenginių eksploataciją ir/ar įrengimą. Atsakovė išreiškė abejones dėl kvalifikacinio reikalavimo (teisės atlikti bendruosius statybos darbus) įtraukimo. Galutinė Pirkimo dokumentų redakcija ieškovės nepakoreguota pagal 2019-06-12 atsakovės pateiktas pastabas.

4.9.                      Teismas priteisė ieškovės naudai 4 730 Eur advokato pagalbos išlaidų, tačiau nepateikė tokio savo sprendimo motyvų. Teismas turi įvertinti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir dėl jų motyvuotai pasisakyti, tačiau to nepadarė. Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra be motyvų. Byla laikytina nesudėtinga. 2019-11-29 sąskaitoje Nr. 2019-11-29/1 nurodyta, kad ieškovė patyrė 2 068 Eur išlaidų už teisines paslaugas, tačiau nurodytas advokato teisinių paslaugų pobūdis (dokumentų analizė, situacijos analizė, įrodymų analizė, teismų praktikos analizė, ieškinio parengimas) yra besidubliuojantis. Reikalavimas priteisti didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą nei ieškinio suma laikytinas neprotingu. Iš ieškovės pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma advokatui sumokėta būtent už byloje teiktas teisines paslaugas. Byloje atsakovė teikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis atsakovės prašymas Vilniaus apygardos teismo 2020-02-06 nutartimi buvo tenkintas, t. y. apeliacinis teismas priėmė sprendimą atsakovės naudai. Ieškovės naudai negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su sprendimo už akių peržiūrėjimo procesu.

5.       Ieškovė „ETENDERS BALTIJA“, UAB atsiliepime į atsakovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-10 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grinė žemiau nurodytais motyvais:

5.1.                      Nesuprantami atsakovės teiginiai dėl ankstesnės 2019-03-19 viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2019-SUT-34 sugretinimo su Sutartimi. Minėtos sutartys sudarytos dėl skirtingų objektų, abi sutartys reguliuoja skirtingus šalių civilinius santykius.

5.2.                      Pagal Sutartį Nr. 2 ieškovė turėjo teikti tik viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugas. Sutarties Nr. 2 nuostatos nenumatė ieškovės pareigos pasiekti tam tikrą rezultatą. Dar iki Sutarties Nr. 2 paskelbimo buvo persiųsta atsakovės parengta techninė specifikacija. Ieškovė peržiūrėjo pateiktą techninę specifikaciją iš viešųjų pirkimų rengėjo (ne statybos eksperto) pozicijos. 2019-05-13 gavus atsakovės pritarimą, techninė specifikacija buvo paskelbta Centrinėje viešųjų pirkimų Informacinėje sistemoje. Pagal Sutartį Nr. 2, ieškovės parengti Pirkimo dokumentai turėjo būti privalomai suderinti su atsakove. Visas derinimas vyko 2019-05-21 – 2019-06-10, apsikeičiant el. laiškais ir (ar) koreguotais dokumentais, taip pat telefoniniais pokalbiais. Pirkimo dokumentų galutinis variantas buvo suderintas ir patvirtintas 2019-06-13. Komentarų, pastebėjimų ar pastabų dėl Pirkimo dokumentų tvirtinimo metu atsakovė neteikė. Net 6 atsakovės atstovai dalyvavo derinant ir tvirtinant Pirkimo dokumentus el. paštu. Neatitinkančiais tikrovės laikytini atsakovės teiginiai, kad ieškovės atstovai, rengdami Pirkimo dokumentus, nesikonsultavo su atsakovės Miesto eismo organizavimo departamento specialistais. Pirkimo dokumentų derinimo ir tvirtinimo metu dalyvavo net trys atsakovės Miesto eismo organizavimo departamento atstovai, įskaitant vadovus ir specialistą. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovė nesivadovavo atsakovės atstovės nurodytais dokumentų pavyzdžiais. Pirkimo dokumentų punktai, dėl kurių atsakovė kelia pretenzijas ir dėl kurių neva turi teisę nemokėti už paslaugas, t. y. Pirkimo sąlygų 30.1 papunktis pakoreguotas pagal atsakovės atstovų privalomai nurodytas formuluotes, o Pirkimo sąlygų 30.3 papunktis visa apimtimi perkeltas pagal atsakovės atstovų duotą privalomą nurodymą.

5.3.                      Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl tiekėjo UAB „BISERIS“ 2019-06-26 pretenzijos pateikiamos subjektyviai interpretuojant faktinę situaciją. Tiekėjo pretenzijos, pateiktos dėl pirkimo sąlygų praleidus terminą, nenagrinėjamos. Ieškovės atstovė pasiūlė atsakovės atstovams pretenzijos dalyje, kur skundžiamos Pirkimo sąlygos, nenagrinėti. Jam visi atsakovės atstovai pritarė ir neturėjo pastabų. 2019-07-24, pradėjus aiškėti Pirkimo nugalėtojui, atsakovė be pagrindo pradėjo teikti nepagrįstus reikalavimus ieškovei taikyti aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjų vertinimui, kad Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodyti darbai galimai yra ypatingame statinyje, nors anksčiau tokių aplinkybių nekelta. Atsakovė 2019-08-23 pradėjo reikšti poziciją apie ketinimą nutraukti Pirkimą ir skelbti naują Pirkimą, kur pirkimo objektas būtų padalintas į dalis – ypatingiems statiniams ir neypatingiems. 2019-08-29 tiekėjai informuoti apie atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimą, bei, neatsižvelgus į ieškovės nesutikimą, Pirkimo nutraukimo priežastimi atsakovė nurodė neva poreikį keisti Pirkimo sąlygas. Atsakovės atstovė 2019-09-19 el. paštu pasiteiravo ieškovės, ar ieškovė pakartotų Pirkimą pagal Sutartį Nr. 2. Kadangi Pirkimas buvo nutrauktas vienašališku atsakovės sprendimu dėl ketinimo skaidyti pirkimą į dalis, o ieškovė tinkamai suteikė didžiąją dalį sutartų paslaugų pagal techninę specifikaciją, todėl ieškovė, siekdama bendradarbiauti, siūlė atsakovei apmokėti 90 procentų pirkimo vykdymo paslaugos, o naują pirkimą pagal atsakovės pakoreguotą techninę užduotį pasiūlė įvykdyti už 50 procentų galiojančioje sutartyje numatytos pirkimo įvykdymo paslaugos kainos.

5.4.                      Vadovaujantis Sutarties Nr. 1.2 papunkčiu, ieškovės teikiamos paslaugos apėmė tik techninės specifikacijos peržiūrą ir korekciją. Pirkimo techninė specifikacija buvo suderinta ir patvirtinta ne tik atsakovės, bet taip pat Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės. Pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje pateiktos eismo valdymo (organizavimo) schemos ir bazinės fazių sekos, kurios buvo suderintos su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovais. Ieškovė pagrįstai laikė, kad techninė specifikacija yra tinkama skelbti Pirkimą. Ieškovė atliko sutartą paslaugą pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją. Teiginiai, kad Pirkimo kvalifikacijos reikalavimai ieškovės parengti netinkamai, neturi pagrindo. Atsakovė neįrodė sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo fakto. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad Pirkimo darbai galimai priskiriami ypatingųjų kategorijai (kurie darbai, kokia jų apimtis, kokios gatvės ir kt.).

5.5.                      Atsakovė klaidingai nurodo, kad neypatingojo statinio statybos vadovo kvalifikacija pagal statinių grupes (sritis) neskirstoma. Statybos darbų pirkimo gairės, kurias nurodo atsakovė, yra rekomendacinio pobūdžio ir neprivalomas dokumentas. Perkančioji organizacija neprivalo tikrinti tiekėjo kvalifikacijos. UAB „BISERIS“ pretenzija nenagrinėta, todėl negalima teigti, kad joje nurodyti argumentai turi pagrindo. Aplinkybes, jog Pirkimo dokumentai buvo aiškūs tiekėjams ir nekėlė dviprasmybių, patvirtina potencialaus tiekėjo UAB „BISERIS“ 2019-09-05 pateikta pretenzija dėl neteisėto sprendimo nutraukti pirkimą, kurioje jis nurodo, kad Pirkimo sąlygos (įskaitant kvalifikacinius reikalavimus) aiškios, tikslios ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

5.6.                      Teiginiai dėl potencialių tiekėjų negalėjimo dalyvauti Pirkime neturi pagrindo ir neįrodyti. Rinkoje yra tik keletas tiekėjų, galinčių pasiūlyti šviesoforų modernizavimo paslaugas. Aplinkybė, kad kelių ir gatvių kategorijos suponuoja statinių priskyrimą prie ypatingų statinių ir nesudėtingų statinių, viešojo pirkimo dalyviams yra žinoma. Duomenų, kad Pirkime negalėjo sudalyvauti kiti tiekėjai, nėra. Pati atsakovė be pagrindo teikė nepagrįstus reikalavimus ieškovei taikyti aukštesnius, nei nustatyti, kvalifikacinius reikalavimus tiekėjų vertinimui. Atsakovė nepateikė įrodymų dėl netinkamo paslaugų suteikimo ar Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Net ir priskyrus darbus ypatingųjų kategorijai, Pirkimą buvo galima atlikti pagal parengtas Pirkimo sąlygas. Atrenkant viešojo pirkimo konkurso tiekėjo geriausią pasiūlymą galima pareikalauti atitinkamų atestatų, bet nenutraukti konkurso. Nutraukti Pirkimą nebuvo pagrindo. Neatsižvelgiant į Pirkimo sąlygų 30.1 ir 30.3 papunkčių formuluotes, Pirkimą buvo galima tinkamai įvykdyti. Ieškovė niekada nesutiko nei su Pirkimo nutraukimu, nei su Pirkimo nutraukimo protokolo formuluotėmis, reiškė prieštaravimus ir atskirąją nuomonę. Ieškovės atstovė buvo lenkiama balsuoti „už“ pagal atsakovės siūlomas formuluotes. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas, kuriame ieškovės atstovai išsako savo nesutikimą, nepritaria atsakovės siūlomoms formuluotėms dėl Pirkimo nutraukimo. Byloje pateikta ieškovės atstovės S. B. atskiroji nuomonė, kuria išreikštas nesutikimas su Pirkimo nutraukimu ir Pirkimo nutraukimo formuluotėmis.

5.7.                      Nesuprantami apelianto teiginiai dėl Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 sugretinimo. Vykdant Sutartį Nr. 1, viešasis pirkimas neįvyko dėl to, kad buvo atmesti visų dalyvių pasiūlymai. Ginčo sutarties atveju ieškovė privalėtų iš esmės parengti naują dokumentaciją viešojo pirkimo konkursams. Ieškovė dėjo pastangas bendradarbiauti, geranoriškai siūlė nuolaidas už papildomų darbų atlikimą, tačiau atsakovė į tokį ieškovės siūlymą neatsakė. Atsakovės nurodytos aplinkybės apie buvusį šalių atstovų susitarimą prieš sudarant Sutartį Nr. 1 neturi pagrindo.

5.8.                      Sutartimi Nr. 2 šalys susitarė tik dėl ieškovės įsipareigojimų teikti paslaugas, bet ne dėl pareigos pasiekti konkretų rezultatą. Vien ta aplinkybė, kad Sutartyje Nr. 2 numatyta paslaugų priėmimą–perdavimą vykdyti dalimis, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė prisiėmė pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą. Tai, kad nebuvo pasiektas paslaugų rezultatas lėmė pačios atsakovės vienašališkas sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras. Ieškovė didžiąją dalį darbų atliko: parengė Pirkimo sąlygas ir Pirkimo sutarties projektą, atliko kitus veiksmus, nustatė Pirkimo laimėtoją. Atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį Nr. 2 tik vykdydama pareigą sumokėti ieškovei kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Apelianto argumentai dėl prievolės nedalumo nepagrįsti. Pati atsakovė sutinka, kad Pirkimo procedūrą galima susikarstyti į atskirus etapus. Net rezultato nepasiekimas, nesant esminio sutarties pažeidimo, neatima galimybės gauti atlyginimą už didžiąją suteiktų paslaugų dalį. Atsakovė nepateikė prieštaravimų dėl ieškovės paskaičiuotos atliktų darbų vertės, taip pat savo vertinimo dėl atliktų darbų atlyginimo dydžio. Vien deklaratyvūs teiginiai dėl netinkamos paslaugų kokybės nesudaro pagrindo nemokėti už faktiškai atliktas paslaugas.

5.9.                      Vykdydama Sutartį Nr. 2 ieškovė veikė išimtinai kliento (atsakovės) interesais. Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 3 punktas nurodo, kad perkančioji organizacija neprivalo tikrinti tiekėjo kvalifikacijos ar tikrinti jos visa apimtimi, tačiau tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys. Galimas kvalifikacijos tikrinimas ne visa apimtimi, o viešojo pirkimo laimėtojai bet kokiu atveju de facto negalės pradėti vykdyti viešojo pirkimo sutarties neturėdami atitinkamos veiklos vykdymo teisės (leidimo). Pati atsakovė nepakankamai bendradarbiavo vykdydama Sutartį Nr. 2, t. y. nesilaikė Sutarties Nr. 2 3.1–3.2 papunkčių nuostatų, nesuteikė reikiamos informacijos, nesudarė sąlygų paslaugoms vykdyti, priėmė abejotiną sprendimą nutraukti Pirkimą. Atsakovė nekėlė reikalavimo atlyginti patirtą žalą (nuostolius). Atsakovės teiginiai dėl neva patirtos žalos (nuostolių) peržengia bylos nagrinėjimo ribas.

5.10.                      Kasacinis teismas nustato teisės aiškinimo taisykles, bet ne teisės akto galiojimo laike tvarką. Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio nuostata, kuri numato, kad jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys, galiojo ir Pirkimo procedūrų vykdymo metu. Šia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata vadovavosi ieškovė. Tai, kad kasacinis teismas 2019-11-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019 patvirtino iš esmės tokį patį Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos aiškinimą, tik patvirtina, kad minėta tvarka turėjo būti taikoma ir Pirkimo procedūrų vykdymo metu. Pati atsakovė vadovavosi aptarta kasacinio teismo 2019-11-21 nutartimi, tačiau klaidingai interpretavo kasacinio teismo praktiką ir galimybę įvykdyti Pirkimo procedūras.

5.11.                      Pirkimą reikėjo vykdyti kaip galima skubiau, todėl ieškovė pirminiame Pirkimų sąlygų variante nustatė minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Atsakovei tokie reikalavimai netiko, todėl atsakovė atsiuntė formuluotes, kokie, atsakovės manymu, turėtų būti nustatyti kvalifikacijos reikalavimai. Pirkimo sąlygų 30.1 papunktis buvo pakoreguotas pagal atsakovės atstovų privalomai nurodytas formuluotes, o Pirkimo sąlygų 30.3 papunktis visa apimtimi perkeltas pagal atsakovės atstovų duotą privalomą nurodymą. 2019-05-31 atsakovės atstovai pritarė Pirkimo dokumentų taisymams. 2019-06-13 atsakovės atstovai patvirtino, kad Pirkimo dokumentų korekcijoms pritaria ir prašo paskelbti Pirkimą. Atsakovė turėjo teisę ir galimybę teikti pastabas ir nurodymus, tikslinti Pirkimo dokumentus, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

5.12.                      Sutarties Nr. 2 8.4.4 papunktis numato, kad atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį Nr. 2, apie tokį Sutarties Nr. 2 nutraukimą raštu pranešdama ieškovei prieš 14 dienų, tik kai „paslaugų teikėjas per pagrįstai nustatytą protingą laikotarpį neįvykdo Perkančiosios organizacijos nurodymo ištaisyti netinkamai įvykdytus arba neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus“. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad Pirkimo sąlygos būtų neteisėtos, ar ieškovės įsipareigojimai būtų įvykdyti netinkamai. Atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti Sutartį Nr. 2 vadovaudamasi 8.4.4 papunkčiu. Ieškovei nepateikta pagrįsto atsakovės nurodymo ištaisyti netinkamai įvykdytus ieškovės įsipareigojimus per nustatytą laikotarpį. Atsakovė tik teiravosi, ar ieškovė galėtų atlikti iš esmės naują pirkimą, išskaidyti pirkimą į dalis, kas reikalavo papildomų darbų atlikimo, Pirkimo sąlygų perdarymo. Nebuvo tenkinta nė viena būtina sąlyga nutraukti sutartį pagal 8.4.4 papunktį. Nebuvo esminio Sutarties Nr. 2 pažeidimo.

5.13.                      Teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 189 Eur žyminio mokesčio ir 4 730 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismas teisingai vadovavosi CPK nuostatomis ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas šalims. Ieškovės byloje pateiktose detalizacijose nurodytos suteiktos teisinės paslaugos neviršija rekomenduojamų dydžių. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu vien už ieškinio parengimą maksimali suma yra 3 222,50 Eur, o ieškinio parengimas, kartu su atstovavimu siekiant išspręsti ginčą ikiteisminėje stadijoje (pretenzijos parengimas) bei kliento konsultavimu, siekia tik 2 068 Eur. Ieškovės prašoma priteisti suma už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 papunktyje nurodyto maksimalaus dydžio. Ieškovės advokato numatytas darbo valandos įkainis (110 Eur/val.) taip pat neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus valandinio teisinių paslaugų teikimo įkainio. 2019-11-29 sąskaitos (18,8 val.) advokato darbo laiko sąnaudos susidarė dėl: i) kliento konsultavimo procese, įskaitant pirminę situacijos analizę; ii) pretenzijos rengimo; iii) ieškinio rengimo, kuris apima ir jam būtinų įrodymų – dokumentų ir pan., analizę ir rinkimą, teismo praktikos analizę. Advokato laiko sąnaudos susidarė dėl didelės apimties dokumentų tyrimo. Advokatui buvo būtina peržiūrėti gausų šalių susirašinėjimą už pusę metų. Vien byloje pateikta priedų, kurių apimtis virš 110 puslapių. Byloje keliami ne tik prievolių vykdymo (skolos) klausimai, bet nepagrįsto (neteisėto) sutarties nutraukimo klausimas, viešųjų pirkimų reguliavimo klausimai, statybos reguliavimo klausimai, nes paslaugų tinkamumas buvo vertinamas atliekant atitiktį viešųjų pirkimų reguliavimui. Dauguma ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl neapdairaus atsakovės elgesio ir netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Atsakovė be pateisinamų priežasčių praleido terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, dėl ko buvo priimtas sprendimas už akių, kuris įtakojo ieškovės būtinumą rengti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo bei kasacinio skundo rengimą. Vyko procesas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Išlaidos buvo patirtos ir dėl pasirengimo bei atstovavimo teismo posėdyje. Ieškovė siekė baigti ginčą taikiai, dėl to teikė atsakovei pasiūlymą atlikti papildomus darbus su nuolaida, vėliau teikė sumažintą Paslaugų aktą už 90 procentų faktiškai atliktų paslaugų.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8.       Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo Sutarties Nr. 2 nutraukimas pagal 8.4.4 papunktį, o ne 8.3 papunktį, pripažintas neteisėtu ir iš atsakovės ieškovės naudai priteista 1 742,40 Eur skola, kildinama iš šalių sudarytos Sutarties Nr. 2 vykdymo, t. y. už 90 procentų atliktų paslaugų (darbų). Taip pat ginčijama ir skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų.  

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

9.       Nustatyta, kad atsakovė kartu su apeliaciniu skundu (el. b. t. 2, b. l. 111–120) pateikė naują dokumentą – ieškovės faktiškai nustatyto reikalavimo dėl teisės verstis statybos darbų veikla ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintų statybos darbų pirkimų gairėse rekomenduojamo atitinkamo reikalavimo palyginimą. Ieškovė su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą taip pat padavė naujus įrodymus (el. b. t. 2., b. l. 123–135): i) atsakovės paslaugos kontaktų sąrašą; ii) informaciją iš Statybos produkcijos sertifikavimo centro apie neypatingojo statinio statybos vadovų kvalifikacijas.

10.       Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

11.       Susipažinęs su šalių prašomais prijungti naujais įrodymais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptarti įrodymai prijungtini prie bylos medžiagos. Pateikti įrodymai nedidelės apimties, susiję su byloje sprendžiamais klausimais, abi šalys turėjo galimybę dėl viena kitos pateiktų naujų įrodymų pasisakyti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12.       Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019-03-19 sudarė Viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2019-SUT-34 (Sutartis Nr. 1) (el. b. t. 1, b. l. 163–169). Sutartimi ieškovė (paslaugų teikėja) įsipareigojo atsakovei (perkančiajai organizacijai) suteikti kvalifikuotas viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugas siekiant, kad atsakovės vykdomi viešieji pirkimai (Inkasavimo paslaugų pirkimas; Transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų stebėjimo programos licencijų pirkimas; Bankinių atsiskaitymų parkomatuose paslaugų pirkimas; Mokėjimo paslaugų per internetą pirkimas) atitiktų viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą (Sutarties Nr. 1 1.1–1.2, 4.1 papunkčiai). Byloje ginčo dėl sutarties Nr. 1 vykdymo nekilo, savarankiški materialūs reikalavimai, kildinami Sutarties Nr. 1 pagrindu, nepareikšti.

13.       Šalys 2019-05-14 pasirašė Viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2019-SUT-76 (Sutartis Nr. 2) (el. b. t. 1, b. l. 11–15). Ja ieškovė (paslaugų teikėja) įsipareigojo atsakovei (perkančiajai organizacijai) suteikti kvalifikuotas viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugas siekiant, kad atsakovės vykdomi viešieji pirkimai (Šviesoforų postų (sankryžų) modernizavimo darbų pirkimas; Elektros laidų tiesimo ir įrengimo darbų pirkimas) atitiktų viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą (Sutarties Nr. 2 1.1–1.2). Sutarties Nr. 2 4.1 papunktyje šalys susitarė dėl paslaugos kainos: i) 1 936 Eur už viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugas Šviesoforų postų (sankryžų) modernizavimo darbų pirkime (toliau – Pirkimas); ii) 1 089 Eur už viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugas Elektros laidų tiesimo ir įrengimo darbų pirkime.

14.       Bylos ir viešai prieinamais duomenimis, atsakovė 2019-06-13 Centrinėje viešųjų pirkimų Informacinėje sistemoje paskelbė pranešimą apie vykdomą viešąjį pirkimą „Šviesoforų postų (sankryžų) modernizavimo darbai“ (žr. https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/ DocumentsFamily/2019-645012). Aptartas Pirkimas 2019-08-29 buvo nutrauktas (el. b. t. 1, b. l. 80–82).

15.       Ieškovė atsakovei elektroniniu paštu 2019-10-08 pateikė tvirtinti Paslaugų perdavimo–priėmimo 2019-10-08 aktą Nr. 2 prie Sutarties Nr. 2, kuriame prašė laikyti, kad ieškovė atliko 90 procentų paslaugų pagal Pirkimą ir atsakovė įsipareigoja sumokėti 1 742,40 Eur (el. b. t. 1, b. l. 16–18). Atsakovė 2019-10-09 pranešimu informavo ieškovę, kad praėjus 14 dienų nuo aptarto pranešimo gavimo dienos, atsakovė, vadovaudamasi 8.4.4 papunkčiu nutraukia Sutartį Nr. 2 (Sutarties Nr. 2 8.4.4 papunkčio nuostata suformuluota taip – „Perkančioji organizacija turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, apie tokį Sutarties nutraukimą raštu pranešdama Paslaugų teikėjui prieš 14 (keturiolika) dienų, kai „Paslaugų teikėjas per pagrįstai nustatytą protingą laikotarpį neįvykdo Perkančiosios organizacijos nurodymo ištaisyti netinkamai įvykdytus arba neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus“) (el. b. t. 1, b. l. 19–23). Ieškovė su Sutarties Nr. 2 nutraukimu pagal 8.4.4 papunktį nesutiko ir prašė Sutarties Nr. 2 nutraukimą įforminti pagal 8.3 papunktį bei apmokėti 1 742,40 Eur sąskaitą (Sutarties Nr. 2 8.3 papunkčio nuostata – „Perkančioji organizacija bet kada turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, apie tokį Sutarties nutraukimą pranešdama Paslaugų teikėjui prieš 14 (keturiolika) dienų. Tokiu atveju Perkančioji organizacija atlygina už faktiškai iki Sutarties nutraukimo suteiktas kokybiškas Paslaugas“) (el. b. t. 1, b. l. 24–27).  

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Sutarties Nr. 2 netinkamu vykdymu

16.       Bylos duomenys rodo, kad kilo šalių ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti ieškovei 1 742,40 Eur sumą, vadovaujantis Sutarties Nr. 2 nuostatomis, už ieškovės suteiktas viešųjų pirkimų organizavimo bei vykdymo paslaugas, suteiktas atsakovei vykdant Pirkimą („Šviesoforų postų (sankryžų) modernizavimo darbai“). Pirkimas vyko nuo 2019-05-14 (Sutarties Nr. 2 pasirašymas) iki 2019-08-29 (kai Pirkimas buvo nutrauktas). Matyti, jog 2019-08-29 nutraukus Pirkimą atsakovė buvo suinteresuota kartoti Pirkimą, su tam tikromis Pirkimo objekto modifikacijomis (susiaurinta Pirkimo objekto apimtis) ir Pirkimo dokumentų pataisymais (kvalifikacinių reikalavimų patikslinimas), kartoti (žr. 2019-08-30, 2019-09-06, 2019-09-19, 2019-10-09 el. laiškus) (el. b. t. 1, b. l. 104–109, 116). Visgi, ieškovė nurodė, kad Pirkimą sutiktų pakartoti tik tuo atveju, jeigu atsakovė apmokėtų 90 procentų Sutartyje Nr. 2 numatytos Pirkimui skirtos kainos, o naujų viešųjų pirkimų dėl Šviesoforų postų (sankryžų) modernizavimo darbų organizavimas ir vykdymas turėtų būti apmokamos 50 procentų tarifu nuo Sutartyje Nr. 2 nurodytos Pirkimo kainos (1 936 Eur). Atsakovė laikėsi pozicijos, jog pradinis Pirkimas buvo organizuotas ir vykdytas netinkamai (netinkamai parengti Pirkimo dokumentai, dėl ko reikėjo nutraukti Pirkimų procedūras), todėl ieškovė kartoti aptariamą pirkimą turėtų pagal „esamą sutartį“ (Sutarties Nr. 2 sąlygas). Šalims nesutarus dėl Pirkimo organizavimo ir vykdymo kartojimo atsakovė laikė, kad ieškovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 2 nebegali įvykdyti, todėl Sutartį Nr. 2 nutraukė 8.4.4 papunkčio pagrindu. Ieškovė su Sutarties Nr. 2 nutraukimu 8.4.4 papunkčiu nesutiko ir įrodinėjo, kad Sutartis Nr. 2 turėjo būti nutraukta 8.3 papunkčio pagrindu.

17.       Šalių ginčas kilo dėl to, ar Sutartis Nr. 2 galėjo būti nutraukta pagal 8.4.4 papunkčio pagrindą, ar turėjo būti nutraukta 8.3 papunkčio pagrindu. Esminis skirtumas tarp Sutarties Nr. 2 8.3 papunkčio ir 8.4.4 papunkčio tas, kad sutarties nutraukimas pagal 8.3 papunktį nesiejamas su šalies netinkamu prievolių vykdymu ir aptariamoje nuostatoje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) numatyta atsakovės pareiga atsikaityti su ieškove už faktiškai atliktus darbus iki Sutarties Nr. 2 nutraukimo. Sutarties Nr. 2 nutraukimas 8.4.4 papunkčio pagrindu siejamas su paslaugų teikėjos (ieškovės) netinkamu prievolių vykdymu. Apylinkės teismas palaikė ieškovės poziciją, jog Sutartis Nr. 2 turėjo būti nutraukta 8.3 papunkčio pagrindu nesant ieškovės kaltės. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

18.       Sutartyje Nr. 2 šalys sulygo dėl tokių ginčui spręsti reikšmingų nuostatų:

18.1.                      „1.1.        Pirkimo tikslas – pirkimu Perkančioji organizacija siekia įsigyti kvalifikuotas viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugas Sutarties 1.2 punkte nurodytų prekių ir paslaugų įsigijimui, siekiant, kad Sutarties pagrindu atliekami viešieji pirkimai atitiktų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“;

18.2.                      „1.2. <...> Teikiamos paslaugos apima: techninės specifikacijos peržiūrą ir korekciją, konkursų sąlygų parengimą; viešojo pirkimo sutarties projekto parengimą; pirkimo sukūrimą ir paskelbimą CVP IS; dalyvavimą viešojo pirkimo komisijoje komisijos nario ar eksperto teisėmis; viešojo pirkimo komisijos protokolų rengimą; bendravimą su tiekėjais, atsakymų į paklausimus ir pretenzijas rengimą, pasiūlymų vertinimą, konsultavimą kitais šių viešųjų pirkimų klausimais ir kitas paslaugas, būtinas pirkimams atlikti (toliau – „Paslaugos“). Šviesoforų postų (sankryžų) modernizavimo darbų pirkimo atlikimo paslauga turi būti suteikta iki 2019 m. birželio 30 d. <...> Dėl nuo Paslaugų teikėjo nepriklausančių aplinkybių Paslaugų suteikimo terminas (atskirai kiekviename pirkime) gali būti pratęstas šalių susitarimu, neviršijant 3 (trijų) mėnesių pratęsimo laikotarpio“;

18.3.                      „1.3. Visų Paslaugų teikimas turi būti iš anksto suderintas su Sutartyje nurodytu Perkančiosios organizacijos atstovu. Dokumentai rengiami ant Perkančiosios organizacijos pateiktų blankų ir pagal jos pateiktus pavyzdžius. Paslaugos teikiamos tik gavus išankstinį Perkančiosios organizacijos užsakymą konkrečių Paslaugų atlikimui. Visos Perkančiosios organizacijos pastabos yra privalomos Paslaugų teikėjui, tačiau Paslaugų teikėjas, būdamas atsakingu už pirkimo procedūros teisėtumą, turi užtikrinti dokumentų ir procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

18.4.                      „1.4. Paslaugos priimamos dalimis įvykus kiekvienam 1.2 punkte nurodytam viešajam pirkimui (pasirašius to pirkimo sutartį) pagal Paslaugų perdavimo ir priėmimo aktus“;

18.5.                      „2.3.        Paslaugų teikėjas įsipareigoja teikti Paslaugas Perkančiajai organizacijai pagal Sutartį, jos priedus ir Perkančiosios organizacijos pateiktus užsakymus už Paslaugų kainą, nurodytą Sutartyje, savo rizika bei sąskaita kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, Paslaugų teikimą pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius, žinias“;

18.6.                      „2.7.        Paslaugų teikėjas įsipareigoja užtikrinti, kad Sutarties sudarymo momentu ir visą jos galiojimo laikotarpį Paslaugų teikėjo darbuotojai turėtų reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, reikalingas teikti Paslaugoms. Paslaugų teikėjas Paslaugoms teikti gali pasitelkti trečiuosius asmenis tik iš anksto gavęs raštišką Perkančiosios organizacijos sutikimą“;

18.7.                      „5.4. Jeigu Paslaugų teikėjui teikiant Paslaugas, pirkimo procedūra nutraukiama dėl Paslaugų teikėjo kaltės (pvz., dėl netinkamai parengtų pirkimo dokumentų, procedūrinių pažeidimų), Paslaugų teikėjas turi atlikti pirkimą iš naujo, nereikalaudamas iš Perkančiosios organizacijos atlyginti už nutrauktą pirkimą <...>“.

19.       Esminė atsakovės pozicija neapmokėti ieškovės pagal Sutartį Nr. 2 reikalaujamos 1 742,40 Eur sumos yra ta, kad ieškovė nekvalifikuotai parengė Pirkimo kvalifikacijos reikalavimus, dėl ko pažeidė Sutartį Nr. 2. Pasisakydama dėl tokios atsakovės pozicijos teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Pirkimas buvo paskelbtas CVP IS priemonėmis 2019-06-13. Tai rodo, kad iki Pirkimo paskelbimo ginčo dėl Pirkimo sąlygų iš esmės tarp šalių nebuvo. Tą rodo ir iki aptartos datos vykęs šalių susirašinėjimas (el. b. t. 1, b. l. 48, 53, 117–122, 145, 170–171). Šalių susirašinėjimas iki 2019-06-13 rodo, kad ieškovė atsakovei siuntė Pirkimo dokumentus bei sutarties projektą.

20.       Bylos duomenys taip pat rodo, kad Pirkime tiekėjas UAB „BISERIS“ pateikė 2019-06-26 pretenziją dėl sprendimo nenukelti pasiūlymo pateikimo termino bei neteisėtų Pirkimo sąlygų (el. b. t. 1, b. l. 158–162). Dėl atsakymo į pateiktą pretenziją buvo konsultuotasi su atsakove (el. b. t. 1, b. l. 172). Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „BISERIS“ pretenzija būtų tenkinta, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, jog UAB „BISERIS“ būtų inicijavęs kokius nors teisminius ginčus dėl Pirkimo sąlygų.

21.       Po UAB „BISERIS“ pretenzijos (2019-06-26) matyti, kad ieškovė su atsakove pradėjo diskusijas dėl galbūt ne visiškai tikslių Pirkimo sąlygų (el. b. t. 1, b. l. 28–47, 67–75, 85–89). Iš aptarto susirašinėjimo matyti, kad atsakovė buvo suformulavusi poziciją nutraukti Pirkimą ir skelbti kelis naujus pirkimus. Bylos duomenimis, Pirkimas 2019-08-29 buvo nutrauktas (el. b. t. 1, b. l. 80–82). Pranešime dėl Pirkimo pabaigos nurodoma, kad Pirkimas nutraukiamas, „kadangi pirkimo dokumentuose nustatyti neaiškūs kvalifikaciniai reikalavimai (dėl tiekėjo teisės verstis pirkimui reikalinga veikla bei reikalavimai specialistui statinio statybos darbų vadovui) dėl ko galėjo būti neaiškios ir dviprasmiškos pirkimo sąlygos“. Nutraukus Pirkimą Pirkimo narė S. B. (ieškovės darbuotoja) surašė atskirąją nuomonę dėl to, kad Pirkimo nutraukti nebuvo būtina (el. b. t. 1, b. l. 83–84). Po Pirkimo nutraukimo 2019-06-26 buvo gauta tiekėjo UAB „BISERIS“ 2019-09-05 pretenzija dėl neteisėto Pirkimo nutraukimo (el. b. t. 1, b. l. 54–56). Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad po UAB „BISERIS“ 2019-09-05 pretenzijos gavimo Pirkimo procedūros nebuvo atnaujintos (el. b. t. 1, b. l. 104–115) ir, kaip matyti iš susirašinėjimo, parengtas atsakymas į pretenziją (pretenzija netenkinama). Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „BISERIS“ būtų kreipęsis į teismą dėl aptarto Pirkimo nutraukimo (ne)teisėtumo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).           

22.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, visų pirma pažymi, jog Sutartis Nr. 2 kvalifikuotina kaip atlygintų paslaugų sutartis (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Atlygintinų paslaugų teikimo teisinis reguliavimas, numatytas CK 6.716–6.724 straipsniuose, ginčo atveju taikytinas tiek, kiek šalys nesureguliavo tam tikrų komercinių santykių aspektų Sutartyje Nr. 2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. paslaugų sutartimi įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus), tačiau paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020, nutarties 30 punktas). CK 6.718 straipsnio 5 dalis numato galimybę, teikiant atlygintines paslaugas, susitarti ir dėl pareigos pasiekti tam tikrą rezultatą. Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis) yra išaiškinęs, jog: pirma, (ne)įsipareigojimas pasiekti tam tikrą rezultatą atitinkamai lemia prievolės šalies atsakomybės (plačiąja prasme), susijusios su prievolės vykdymu, atsiradimą arba neatsiradimą: i) jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsako dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo; ii) jeigu įsipareigojama pasiekti tam tikrą rezultatą, tai atsakomybė taikoma būtent už rezultato nepasiekimą; antra, Paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti tinkamai. Tinkamą paslaugų teikimą apibūdina kriterijai, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes: nustatytus teisės normų ar sutarčių, kylančius iš profesinės ar verslo praktikos ir kylančius iš bendrųjų tai veiklos rūšiai keliamų protingumo, sąžiningumo reikalavimų. Kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui, teismas, vadovaudamasis kliento interesų prioriteto principu, turėtų įvertinti, ar paslaugų teikėjas elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020, nutarties 31, 33 punktai).

23.       Analizuojant šalių sudarytą ginčo sutartį matyti, kad ieškovė atsakovei įsipareigojo suteikti tokias paslaugas: techninės specifikacijos peržiūrą ir korekciją, konkursų sąlygų parengimą, viešojo pirkimo sutarties projekto parengimą, pirkimo sukūrimą ir paskelbimą CVP IS, dalyvavimą viešojo pirkimo komisijoje komisijos nario ar eksperto teisėmis, viešojo pirkimo komisijos protokolų rengimą, bendravimą su tiekėjais, atsakymų į paklausimus ir pretenzijas rengimą, pasiūlymų vertinimą, konsultavimą kitais šių viešųjų pirkimų klausimais ir kitas paslaugas, būtinas pirkimams atlikti (Sutarties 1.2 papunktis). Sutarties Nr. 2 1.4 papunktyje šalys susitarė, kad paslaugos priimamos dalimis įvykus kiekvienam Sutarties 1.2 papunktyje nurodytam viešajam pirkimui (pasirašius to pirkimo sutartį) pagal Paslaugų perdavimo ir priėmimo aktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiškai aiškinant Sutarties 1.2 ir 1.4 papunkčius, negalima spręsti apie tai, kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl ieškovės pareigos pasiekti tam tikrą rezultatą, t. y. siekti, kad Pirkimas įvyktų ir Pirkimu perkamas objektas būtų įsigytas. Sutiktina su atsakove, jog pats įvykis – Pirkimo sutarties sudarymas ar nesudarymas – reikšmingas sprendžiant kilusį šalių ginčą dėl Sutarties Nr. 2 nutraukimo pagrindo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas.

24.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, ir vertindama aplinkybę, ar ieškovė tinkamai suteikė viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugas atsakovei, analizuoja:

24.1.                      nustatytus teisės normų ar sutarčių numatytus reikalavimus. Aptariamam ginčui spręsti tam tikra prasme aktualus Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas teisinis reguliavimas bei Sutarties Nr. 2 nuostatos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos duomenys duoda pagrindo išvadai, kad Sutarties Nr. 2 1.2 papunkčio nuostatos ieškovė nepažeidė. Pagal byloje esančius įrodymus negalima daryti išvados, jog ieškovė būtų neatlikusi techninės specifikacijos peržiūros ir korekcijos, nebūtų parengusi konkursų sąlygų projekto, viešojo pirkimo sutarties projekto, nebūtų paskelbusi apie Pirkimą CVP IS, nebūtų dalyvavusi viešojo pirkimo komisijoje komisijos nario ar eksperto teisėmis, nebūtų parengusi viešojo pirkimo komisijos protokolų, nebūtų bendravusi su tiekėjais, nebūtų rengusi atsakymų į paklausimus ir pretenzijas ir t. t. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad Pirkimo dokumentai, Pirkimo sutarties projektas buvo rengiami ir koreguojami, taip pat buvo paskelbta apie Pirkimą viešai CVP IS, ieškovės darbuotoja dalyvavo Pirkimo komisijos veikloje, ruošė protokolus bei atsakymus į pretenzijas, derino Pirkimo dokumentų bei pretenzijos tekstą su kitais komisijos nariais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad negalima konstatuoti Sutarties Nr. 2 1.2 papunkčio pažeidimo.

24.2.                      Pasisakydama dėl Pirkimo dokumentų atitikties Viešųjų pirkimų įstatyme numatytam teisiniam reguliavimui teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad Pirkimo sąlygos būtų buvusios teisminio ginčo objektu (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pastebėtina, jog atsakovė iš esmės po UAB „BISERIS“ 2019-06-26 pretenzijos pradėjo abejoti Pirkimo sąlygų 30.1 ir 30.3 papunkčių formuluotėmis bei aplinkybe, ar nereikėtų skaidyti pirkimo pagal ypatingų ir neypatingų statinių kategorijas. Sutiktina su atsakove, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių (Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pastebi, jog Pirkimo objektas – Šviesoforų postų (sankryžų) modernizavimo darbai gali turėtu tam tikrų ypatumų. Jau iš Pirkimo objekto matyti, kad perkami rangos darbai, siekiant Šviesoforų postų (sankryžų) modernizavimo, todėl atitinkamai pačiam Pirkimo objektui turės būti taikomas ir specialusis teisinis reguliavimas (pvz., Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai bei pan.). Analizuojant šalių susirašinėjimą matyti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė, prieš paskelbdamos apie Pirkimą CVP IS, nedetalizavo nuostatų dėl to, jog tam tikri Šviesoforų postai (sankryžos) gali būti laikomi ypatingais statiniais (žr. Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 28 dalis). Pastebėtina ir tai, jog atsakovė teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikri, konkretūs, Šviesoforų postai (sankryžos), įvardinti Pirkimo techninėje specifikacijoje (el. b. t. 1, b. l. 91–103), būtų priskirtini ypatingųjų statinių kategorijai. Iš esmės konkrečių Šviesoforų postų (sankryžų) priskyrimas ypatingų statinių kategorijai buvo argumentuojamas tik pačios atsakovės įžvalgomis (žr. 2019-07-25 el. laišką, el. b. t. 1, b. l. 28). Viena vertus, sutiktina dėl to, kad aplinkybe, jog tam tikri, Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodyti, Šviesoforų postai (sankryžos) galėtų būti priskirti ypatingiems statiniams, turėtų tam tikrą reikšmę visam Pirkimui (tiekėjai turėtų atitikti atitinkamus reikalavimus, o perkančioji organizacija turėtų pareigą tikrinti atitinkamas kvalifikacijas). Kita vertus, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta duomenų apie tai, kad Pirkimo sąlygos būtų buvusios nuginčytos, pripažintos negaliojančiomis (neteisėtomis), dviprasmiškomis ar neaiškiomis. Gi tiekėjų Pirkime pateiktos pretenzijos neleidžia konstatuoti, jog Pirkimo sąlygos buvo netinkamos ar nekorektiškos. Iš bylos duomenų matyti, kad ir pati atsakovė dvejojo bei nebuvo užtikrinta dėl to, ar Pirkimą buvo būtina nutraukti. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimas nutraukti Pirkimą dėl Pirkimo sąlygų dviprasmiškumo buvo nulemtas ne objektyvaus, šioje byloje įrodyto, tačiau subjektyvaus pačios atsakovės požiūrio.

24.3.                      Šalys ginčijosi ir dėl to, ar buvo tinkamai suformuluoti Pirkimo sąlygų 30.1 ir 30.3 papunkčiai (nustatantys kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams). Nustatyta, kad:

24.3.1.                      Pirkimo sąlygų 30.1 papunkčio lentelės grafoje „Kvalifikacijos reikalavimai“ nurodyta, kad: i) „Tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu, subtiekėjai ar kiti asmenys, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, turi turėti teisę atlikti elektros įrenginių eksploataciją ir/ar įrengimą (iki 1000V) Statiniai: susisiekimo komunikacijos: keliai (gatvės), kiti transporto statiniai; inžineriniai tinklai: elektros (1000 V įtampos)“; ii) „Statybos darbų sritys: bendrieji statybos darbai; betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas; elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas (1000 V įtampos); elektros tinklų tiesimas (1000 V įtampos); statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas“. Pirkimo sąlygų 30.1 papunkčio lentelės grafoje „patvirtinančių dokumentų sąrašas“ nurodyta, kad „Pateikiama: galiojančio Valstybinės energetikos inspekcijos išduoto atestato elektros įrenginiams eksploatuoti ir/ar įrengti kopija; galiojančio VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro nustatyta tvarka išduoto kvalifikacijos atestato ir (arba) teisės pripažinimo dokumentų kopijos arba nurodomas tiekėjui kvalifikacijos atestatą išdavusios įstaigos pavadinimas ir išdavimo data bei numeris; Jei dalyvauja kitos šalies tiekėjai – jie turi pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotą pažymą arba atitinkamus atestatus, patvirtinančius, kad pagal šalies, kurioje tiekėjas yra registruotas, įstatymus tiekėjui suteikta teisė atlikti dalyse nurodytus darbus. CVP IS priemonėmis pateikiamos skaitmeninės dokumentų kopijos“.

24.3.2.                      Pirkimo sąlygų 30.3 papunkčio lentelės grafoje „Kvalifikacijos reikalavimai“ nurodyta, jog „Tiekėjas turi turėti kvalifikuotus specialistus: 1. Bent vieną kvalifikuotą neypatingo statinio statybos darbų vadovą. statinių grupės: „Susisiekimo komunikacijos“: keliai (gatvės) arba „Susisiekimo komunikacijos“: gatvės; statybos darbų sritys - bendrieji statybos darbai; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas, statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas“. Pirkimo sąlygų 30.3 papunkčio lentelės grafoje „Patvirtinančių dokumentų sąrašas“ nurodyta, jog „1) Tiekėjo patvirtintas specialistų (-o), kurie (-is) bus atsakingi (-as) už pirkimo sutarties vykdymą, sąrašas, kuriame nurodomi specialisto vardas, pavardė, jo pareigos, vykdant pirkimo sutartį, specialisto turimi atestatai, išdavusios institucijos pavadinimas, atestato numeris ir galiojimo laikas, kiekvieno specialisto darbų teikimo tiekėjui teisinė forma (darbo sutartis, ketinimų protokolas ar kt.); 2) Kiekvieno specialisto kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai pagal taikomus reikalavimus (gyvenimo aprašymai, aukštojo mokslo baigimo diplomai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduoti atestatai arba kiti lygiaverčiai dokumentai)“.

24.4.                      Atsakovė įrodinėjo, jog Pirkimo sąlygų 30.1 papunktyje neaišku, ar ši kvalifikacijos dalis suformuluota dėl tiekėjų teisės atlikti elektros įrenginių eksploataciją, ar ji suformuluota ir dėl tiekėjo teisės verstis statybos darbų veikla; jeigu reikalavimas yra ir dėl tiekėjo teisės verstis statybos veikla, tai neaišku, ar iškeltas reikalavimas tiekėjui turėti teisę vykdyti statybos darbus ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose. Pirkimo sąlygų 30.3 papunktis atsakovės kritikuojamas dėl to, kad nurodytas konkretus specialistų skaičius bei vienam specialistui priskiriamos besidubliuojančios kompetencijos, taip pat dėl to, kad teisės vykdyti statybos darbų vadovo funkcijas neypatinguose statiniuose neskirstoma į darbų sritis.

24.5.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek bendrasis teisinis reguliavimas (CK), tiek specialusis, numatytas Viešųjų pirkimų įstatyme, nepriklausomai nuo to, ar perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato reikalavimą, jog tiekėjas turėtų teisę verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymui, ar ne, viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti tik tokią teisę turintys tiekėjai, t. y. jeigu atitinkamos veiklos vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl tokios veiklos vykdymo, nurodyti reikalavimai taikomi nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyti (pakartoti) viešojo pirkimo sąlygose, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019, nutarties 55 punktas). Dėl šios priežasties sutiktina su apylinkės teismo teiginiais, kad Pirkimo sąlygos tiekėjams buvo išviešintos (tai padaryta per CVP IS 2019-06-13) ir tiekėjai galėjo su Pirkimo sąlygomis susipažinti, pateikti konkrečius klausimus dėl Pirkimo sąlygų. Juolab, kad tiekėjams turėjo būti pakankamai aišku, jog Pirkimo objektas susijęs su specifiniais rangos darbais. Tai reiškia, jog rangovai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, kad galėtų vykdyti statybos darbus. Tai, kad tam tikri šviesoforų postai (sankryžos) galėjo patekti į ypatingųjų statinių kategoriją, reiškia, kad bet kuriuo atveju darbus, susijusius su ypatingais statiniais, galėtų atlikti tik tas asmuo, kuris turi teisę atlikti statybos darbus su ypatingųjų statinių kategorija. Kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) nurodyta, jog jei perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo neišsamius reikalavimus dėl teisės verstis veikla, dėl ko tiekėjas pateikia ne visus pagal pirkimo objekto specifiką būtinus atitinkamam reikalavimui pagrįsti dokumentus, perkančioji organizacija turi prašyti tiekėjo tikslinti kvalifikaciją, o tiekėjas tokiu atveju, grįsdamas reikalavimą dėl teisės verstis veikla, gali, įskaitant, bet neapsiribojant, nurodyti ir naujus ūkio subjektus (subtiekėjus, jungtinės veiklos partnerius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019, nutarties 38 punktas (38.1–38.5 papunkčiai), 40 punktas). Aptarta kasacinio teismo praktika taip pat pragrindžia aplinkybę, jog net ir tuo atveju, jeigu Pirkimo sąlygų 30.1 ir 30.3 papunkčiai nebuvo tikslūs, tai akivaizdaus poreikio, ar neišvengiamos būtinybės Pirkimo nutraukti nebuvo būtina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas ir aukščiau aptartas faktines aplinkybes nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės kaltę dėl būtinumo nutraukti Pirkimą (Sutarties Nr. 2 5.4 papunktis).

24.6.                      Pasisakydama dėl reikalavimų, kylančių iš profesinės ar verslo praktikos, teisėjų kolegija sutinka su atsakove, jog ieškovė, vykdydama Sutartį Nr. 2, laikytina savo srities profesionale, kuri turi veikti itin atidžiai ir rūpestingai. Visgi, atsakovė neįrodė aplinkybių, kad ieškovė savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) pažeidė kokias nors profesines ar verslo praktikos taisykles. Iš bylos duomenų, ypač šalių susirašinėjimo, matyti, kad ieškovė savo poziciją dėl to, jog Sutarties Nr. 2 nebūtina nutraukti, o galbūt netikslios Pirkimo sąlygų formuluotės galutiniam Pirkimo rezultatui įtakos neturėtų, grindė argumentuotai. Akivaizdaus prieštaravimo įstatymų imperatyvams ieškovės pozicijoje nenustatyta.

24.7.                      Vertindama ieškovės elgesį reikalavimų, kylančių bendrųjų tai veiklos rūšiai protingumo, sąžiningumo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės veikla buvo susijusi su viešųjų pirkimų organizavimu bei vykdymu (Sutarties Nr. 2 1.2 papunktis). Ieškovė turėjo rengti Pirkimo dokumentus, teikti savo argumentus bei samprotavimus pirkimo klausimais, konsultuoti Viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo klausimais, numatyti galimas rizikas Pirkimo vykdymo ypatumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė aptariamoje situacijoje nepažeidė bendrųjų protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Pirkimo objektas (Šviesoforų postų (sankryžų) modernizavimo rangos darbais) gali turėti turi tam tikrų ypatumų, kurie turėtų būti analizuojami bei vertinami atidžiau, tačiau kritinių klaidų ieškovės veiksmuose atsakovė neįrodė, tokių nenustatė ir teismas. Pažymėtina, jog ieškovė dėl Pirkimo sąlygose numatytų tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų kreipėsi ir į Viešųjų pirkimų tarnybą, tačiau ir Viešųjų pirkimų tarnyba kategoriškos nuomonės nepateikė (el. b. t. 1, b. l. 85–89).

25.       Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus sprendžiama, kad nenustatyta, jog ieškovė atsakovei būtų nesuteikusi, ar suteikusi paslaugas netinkamai, pažeisdama imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, Sutarties Nr. 2 ar CK 6.716–6.724 straipsniuose numatytą teisinį reguliavimą. Sistemiškai aiškinant Sutarties Nr. 2 5.4 punkto sąlygą darytina išvada, kad, kai pirkimo procedūra nutraukiama dėl atsakovės (perkančiosios organizacijos) kaltės, ji turi atlyginti paslaugos teikėjai už faktiškai suteiktas paslaugas. Toks nurodytos sąlygos aiškinimas atitinka sutarties šalių lygiateisiškumo ir teisių bei pareigų proporcingumo principus (CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys, 6.721 straipsnio 1 dalis). Tokį sutarties aiškinimą patvirtina ir sutarties 8.3 papunkčio turinys. Taigi pagal sutartį ieškovės (paslaugų teikėjos) pareiga buvo teikti pirkimo organizavimo ir su šiuo procesu susijusias paslaugas, bet ne garantuoti, kad bus sudaryta pirkimo sutartis.

Dėl tiekėjo UAB „BISERIS” pretenzijos vertinimo, ieškovės atstovės, kaip pirkimo komisijos narės veiksmų kvalifikavimo, atitikties Gairėms aiškinimo ir Sutarties Nr. 1 bei Sutarties Nr. 2 santykio (šalių praktikos)

26.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog tiekėjo UAB „BISERIS“ pretenzija dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų neišnagrinėta ieškovės iniciatyva, vadovaujantis ieškovės atstovės siūlymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptariamo ginčo kontekste aplinkybė dėl kokių priežasčių UAB „BISERIS“ pretenzija neišnagrinėta teisinės reikšmės neturi. Teisinis reguliavimas numato įvairias situacijas kaip gali būti išspręsta tiekėjo pretenzija viešajame pirkime. Vienas sprendimo būdų – pretenzijos nenagrinėjimas, jeigu buvo praleisti terminai (Viešųjų pirkimo įstatymo 103 straipsnio 1 dalis).

27.       Atsakovė nurodė, kad 2019-08-29 Pirkimo komisijos posėdyje, kuriame Pirkimo komisijos nariai bendru sutarimu priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras dėl poreikio tikslinti kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, o ieškovės deleguota komisijos narė taip pat balsavo už sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras. Visgi, teisėjų kolegija pastebi, jog nors ieškovės darbuotoja ir balsavo už Pirkimo procedūrų nutraukimą, tačiau pateikė atskirąją nuomonę, jog Pirkimo nutraukti nebuvo būtina (el. b. t. 1, b. l. 83–84). Tai, kad ieškovės darbuotoja nesutiko su Pirkimo nutraukimu, matyti ir iš šalių susirašinėjimo (el. b. t. 1, b. l. 30, 33–34). Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą komisijos nariai gali surašyti ir atskirą nuomonę (Viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 5 dalis).

28.       Atsakovė nurodė, kad Pirkimo sąlygos neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintų Gairių, kuriose pateikti pavyzdžiai ir rekomendacijos dėl atitinkamų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo perkančiajai organizacijai vykdant statinio statybos darbų viešuosius pirkimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovė, būdama profesionaliu rinkos dalyviu, turėtų atsižvelgti į Gairėse nurodytas rekomendacijas, tačiau aptariamas dokumentas neprivalomas. Vien aptarta aplinkybė nėra pagrindas teigti, kad nesivadovavimas Gairėmis reiškia Sutarties Nr. 2 nuostatų pažeidimą.

29.       Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į šalių tarpusavio santykių praktiką ir šalių elgesį iki Sutarties Nr. 2 pasirašymo. Viena vertus, nustatyta, kad šalys buvo pasirašiusios ir Sutartį Nr. 1. Vykdant Sutartį Nr. 1 Inkasavimo paslaugų pirkimas taip pat pasibaigė nesudarius sutarties (el. b. t. 1, b. l. 151–153). Visgi, iš atsakovės Inkasavimo paslaugų viešojo pirkimo komisijos 2019-05-02 protokolo matyti, kad Inkasavimo pirkimas nebuvo nutrauktas, o pasibaigė, nes tiekėjai neatitiko reikalavimų, keliamų Inkasavimo pirkimu. Tai, jog Inkasavimo pirkimas buvo pakartotas ir už paslaugas, suteiktas organizuojant bei vykdant Inkasavimo paslaugų pirkimą, buvo apmokėta tik sudarius pirkimo sutartį nereiškia, kad pagal analogišką tvarką turi būti vykdomos ir kitos tarp šalių sudarytos sutartys. Sutartis Nr. 1 buvo dėl kitų objektų, tarp šalių nebuvo ginčo dėl jos vykdymo. Atsakovė neįrodinėjo, kad skelbiant naują Inkasavimo paslaugų pirkimą reikėjo iš esmės koreguoti Pirkimo sąlygas ar atlikti kokias nors kitas Pirkimo dokumentų korekcijas. Natūralu, jog šalys, bendradarbiaudamos vykdant Sutartį Nr. 1, nesant ginčo, vienas ar kitas sutartines sąlygas galėjo vykdyti ir atsižvelgdamos į visos situacijos kontekstą, siekdamos išlaikyti abipuse nauda ir lojalumu grįstus santykius. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, Inkasavimo paslaugų pirkimo situacija skiriasi nuo ginčo situacijos, o vienkartinis individualus atvejis dar nereiškia, kad šalys laikytinos suformavusios kokią nors konkrečią komercinę praktiką ar paprotį.

Dėl ieškovės prievolės kvalifikavimo prievolės dalumo (nedalumo) aspektu

30.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas kvestionuojamas ir tuo aspektu, kad ieškovės prievolė įvykdyti Pirkimą yra nedaloma, t. y. pagal Sutartį Nr. 2 ieškovė privalėjo visiškai įvykdyti Pirkimą, užbaigiant Pirkimą sutarties pasirašymu (atsakovė suinteresuota tik galutiniu paslaugų rezultatu). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais atsakovės teiginiais negali sutikti dėl šių priežasčių:

30.1.                      Prievolės gali būti nedalomos pagal įstatymą, šalių susitarimą (sutartį) arba prievolės esmę (CK 6.24 straipsnio 1 dalis, CK 6.25 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teismui nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas ir nenustatė, kad egzistuotų įstatyminis teisinis reguliavimas, kuris numatytų atlygintinų paslaugų prievolės nedalomumą. Sutarties Nr. 2 nuostatų analizė, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau rodo, kad šalys nesusitarė dėl ieškovės paslaugų nedalomumo. Tai rodo Sutarties Nr. 2 1.2. 5.4 ir 8.3 papunkčių nuostatos, kurios numato konkrečius atliktinus darbus (dokumentacijos rengimas, procedūros vykdymas), atvejus, kada Pirkimas nutraukiamas tik dėl ieškovės kaltės ir įtvirtina galimybę atsakovei už suteiktas paslaugas atsiskaityti pagal faktą, jeigu Sutartis Nr. 2 nutraukiama vienašališkai net ir nenurodydama konkrečių Sutarties Nr. 2 nutraukimo motyvų.

30.2.                      Analizuojant prievolės esmę nedalomumas gali būti suvokiamas kaip fizinis nedalomumas, ir kaip teisinis nedalomumas. Kadangi įstatymas preziumuoja, jog prievolės paprastai yra dalomos (CK 6.24 straipsnio 1 dalis), tai atsakovė turėjo pateikti įtikinamus argumentus, kad prievolės esmė (paslaugų teikimas) yra nedaloma. Aptariamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės atliktas paslaugas galima teisiškai įvertinti konkrečiu procentu, t. y. ar Sutartis Nr. 2 Šviesoforų postų (sankryžų) modernizavimo darbų pirkime buvo įvykdyta visiškai (100 procentų), ar iš dalies (50 procentų ar kitu procentu), ar visiškai neįvykdyta (0 procentų). Pagal bylos duomenis, ieškovė rengė Pirkimo dokumentus ir sutarties projektą (e. b. t. 1, b. l. 50), aktyviai susirašinėjo su Pirkimo komisijos nariais bei kitais su Sutarties Nr. 1 vykdymu susijusiais asmenimis, rengė komisijos protokolus, viešino Pirkimo skelbimą CVP IS, teikė nuomonę dėl pozicijos pretenzijų atveju bei rengė pretenzijos argumentus, aktyviai diskutavo dėl Pirkimo (ne)nutraukimo būtinumo, vertino Pirkime dalyvavusių tiekėjų kvalifikaciją. Pagal bylos duomenis, Pirkimas buvo pažengęs ir teisiniu požiūriu nepritartina pozicijai, kad ieškovės prievolė aptariamu atveju negali būti laikytina nedali, nes pagal sutarties sąlygas galima identifikuoti ir išskirti konkrečius veiksmus (ieškovės paslaugas), kurie buvo atlikti. Be to, Sutarties Nr. 2 nuostatos numato atsiskaitymo už ieškovės teiktas paslaugas pagal faktą (8.3 papunktis).

31.       Apeliantė įrodinėja, jog ieškovė neįgyvendino kliento interesų prioriteto principo, t. y. nepakankamai rūpinosi tinkamu kvalifikacinių reikalavimų nustatymu, neišreiškė aiškios pozicijos (neinformavo), kad nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, potencialių tiekėjų vertinimu, yra netinkami. Teisėjų kolegija šiame procesiniame dokumente jau nurodė, kad kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui, teismas, vadovaudamasis kliento interesų prioriteto principu, turėtų įvertinti, ar paslaugų teikėjas elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas) (CK 6.193 straipsnio 1 dalis, 6.718 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė aptariamoje situacijoje elgėsi taktiškai bei dalykiškai. Ieškovės darbuotojai, nutraukus Pirkimą, siūlė Pirkimą kartoti už 50 procentų pradinę kainą bei prašė apmokėti 90 procentų buvusio Pirkimo vertę (el. b. t. 1, b. l. 104–105). Toks ieškovės elgesio modelis analizuojamų sutartinių santykių kontekste pateisinamas. Nenustatyta, kad Pirkimas neįvyko dėl ieškovės kaltų veiksmų (Sutartis Nr. 2 5.4 papunktis). Sutiktina, kad atsakovės tikslas yra Pirkimo realus įgyvendinimas, t. y. sutarties pasirašymas ir sutarties įvykdymas, tačiau natūralu, kad ieškovė negali garantuoti, ar Pirkimo sutartis apskritai bus pasirašyta. Gali būti įvairių gyvenimiškų situacijų, kuomet Pirkimas nepasibaigia sutarties sudarymu, pavyzdžiui, išnykęs poreikis įsigyti patį objektą, objektyvūs pasikeitimai rinkoje ir pan. Nenustatyta, kad aptariamu atveju egzistavo akivaizdi būtinybė nutraukti Pirkimo sutartį dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo. Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei teisinį situacijos vertinimą sprendžiama, jog keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais bei argumentais teisinio pagrindo nėra.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovės patirtomis ir priteistomis bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

32.       Atsakovė (apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš atsakovės ieškovės naudai priteistomis 4 730 Eur išlaidomis advokato pagalbai apmokėti (apylinkės teismas priteisė 4 730 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 189 Eur žyminio mokesčio). Atsakovė teigia, jog sprendimas aptartoje dalyje yra be motyvų, o priteistos bylinėjimosi išlaidos – per didelės ir nepagrįstos.

33.       Pasisakant dėl aptartų apeliacinio skundo argumentų visų pirma pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir lakoniškai, tačiau motyvuose pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: i) sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą; ii) tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020, nutarties 56 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamame sprendime pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų. Tai, kad dėl bylinėjimosi išlaidų pasisakyta lakoniškai, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentų kontekstą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme analizuojama detaliau.

34.       Bylos duomenimis, ieškovė už procesą pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 5 293 Eur išlaidų (39 Eur + 150 Eur + 2 068 Eur + 814 Eur + 770 Eur + 1 452 Eur) (el. b. t. 1, b. l. 90, 124, 135–136; t. 2, b. l. 14–15, 51–52). Ieškovė pirmosios instancijos teismui suformulavo reikalavimą priteisti 4 919 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. t. 2, b. l. 85–86). Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas pastarąsias detalizavo taip: i) 189 Eur (39 Eur + 150 Eur) žyminis mokestis; ii) 2 068 Eur teisinės paslaugos (kliento konsultavimas, pretenzijos rengimas, ieškinio rengimas); iii) 814 Eur už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; iv) 396 Eur atskirojo skundo parengimas; v) 1 452 Eur suma, kuri apima 900 Eur kasacinio skundo parengimo ir 550 Eur pasirengimo teismo posėdyje ir atstovavimo teisme išlaidas.

35.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje, kuriame įtvirtinama ta pati bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas.

36.       Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga pastebi, jog procesas pirmosios instancijos teisme vyko tokia eiga: i) ieškovė padavė ieškinį; ii) teismas priėmė sprendimą už akių ieškovės naudai, tačiau nepriteisė ieškovei išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti (el. b. t. 1, b. l. 180–181); iii) ieškovė teikė prašymą dėl papildomo sprendimo (priteisti 2 068 Eur patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti) priėmimo (el. b. t. 1, b. l. 132–134); iv) atsakovė teikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (el. b. t. 1, b. l. 137–138); v) apylinkės teismas 2019-12-20 nutartimi netenkino nei ieškovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, nei atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (el. b. t. 2, b. l. 23–24); vi) tiek ieškovė, tiek atsakovė skundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-20 nutartį (el. b. t. 2, b. l. 29–37); vii) Vilniaus apygardos teismas 2020-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-304-565/2020 ieškovės atskirojo skundo netenkino, o atsakovės atskirąjį skundą tenkino – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-20 nutartį, panaikino 2019-12-02 sprendimą už akių ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (el. b. t. 2, b. l. 53–62).

37.       Aptarta proceso eiga rodo, kad ieškovės patirtos 814 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių parengimą, vadovaujantis principu „pralaimėjęs moka“, negalėjo būti priteistos. Iš Vilniaus apygardos teismo 2020-02-06 nutarties matyti, kad civilinėje byloje Nr. e2S-304-565/2020 ieškovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų už atskirąjį skundą dėl apylinkės teismo 2019-12-20 nutarties (396 Eur) ir atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą (374 Eur) (iš viso – 770 Eur) atlyginimo netenkintas (apygardos teismas pasisakė, kad 770 Eur išlaidos nepriteistinos). Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo ieškovė padavė prašymą atlyginti 396 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė už atskirojo skundo dėl 2019-12-20 nutarties surašymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašymas priteisti 396 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo dėl 2019-12-20 nutarties parengimą išspręstas įsiteisėjusia nutartimi (prašymas netenkintas), todėl pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė ir 396 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38.       Ieškovė teikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-02-06 nutarties (el. b. t. 2, b. l. 73–80), tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-03-09 nutartimi ieškovės kasacinį skundą atsisakė priimti (el. b. t. 2, b. l. 82–83). Kadangi ieškovės kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti, 900 Eur bylinėjimosi išlaidos už kasacinio skundo parengimą taip pat buvo priteistos nepagrįstai (žr. 2020-03-13 sąskaitą Nr. APB20 2020-03-13/1 (el. b. t. 2, b. l. 85–87)).

39.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 2 110 Eur (814 Eur + 396 Eur + 900 Eur) advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų.

40.       Ieškovės prašymas priteisti 189 Eur žyminio mokesčio, apylinkės teismui patenkinus ieškovės materialiuosius reikalavimus, pagrįstas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Už pretenzijos atsakovei, teisines konsultacijas bei ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme ieškovė iš viso patyrė 2 618 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 068 Eur + 550 Eur).

41.       Teismui suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos), nurodytus rekomendacinius dydžius (Rekomendacijų 2 punktas). Nagrinėjamu atveju prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų 8.2 papunktyje nurodyto dydžio (apskaičiavus pagal koeficientą 2,5 ir vidutinį mėnesinį brutto atlyginimą 1 289 Eur, kas sudaro 3 222,50 Eur) ir, atsižvelgiant į ginčo pobūdį (iš esmės ginčas kilo dėl kompleksinių klausimų, susijusių su sutarties nutraukimo pagrindo teisėtumu, skolos priteisimu bei viešųjų pirkimų procedūrų vertinimu), bylos sudėtingumą (bylą buvo vidutinio sudėtingumo), proceso eigą (byloje buvo vienas posėdis), spręstina, jog 2 618 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už procesą pirmosios instancijos teisme yra pakankamai protingas.

42.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovės naudai iš viso turėjo priteisti 2 807 Eur (2 618 Eur + 189 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl procesinės bylos baigties

43.       Kiti (likę) apeliantės (atsakovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (dėl patirtos reputacinio pobūdžio žalos, vadovavimosi neaktualia teismų praktika) teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Atsakovė nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl reputacinio pobūdžio žalos atlyginimo, o reputaciniai klausimai sprendžiant atlyginimo už suteiktas paslaugas klausimą neaktualūs. Nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas vadovavosi neaktualia kasacinio teismo praktika. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo 2019-11-21 nutartyje pateiktais išaiškinimais. Aptartoje nutartyje buvo detaliau išplėtoti ir paaiškinti kasacinio teismo 2017-02-14 nutartyje Nr. e3K-3-7-23-248/2017 pateikti išaiškinimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019, nutarties 38). Tai reiškia, jog aptarta kasacinio teismo praktika egzistavo dar net iki Pirkimo pradžios ir net Sutarties Nr. 2 sudarymo. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

44.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje būtina atkreipti dėmesį į pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje esančias netikslias formuluotes, susijusias su įpareigojimu įforminti Sutarties Nr. 2 nutraukimą 8.3 papunkčio pagrindu, nors nei ieškovė, nei atsakovė savo procesiniuose dokumentuose apeliacinės instancijos teismui pastabų dėl skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies formuluočių neteikė. Kolegijos vertinimu, ieškovei pareiškus reikalavimą dėl Sutarties Nr. 2 nutraukimo pagrindo pakeitimo (iš 8.4.4 papunkčio į 8.3 papunktį), ieškovė savo esme pareiškė ieškinį dėl sutartinių teisinių santykių modifikavimo (CK 1.138 straipsnio 5 punktas). Teismui perkvalifikuojant (t. y. pakeičiant) sutarties nutraukimo pagrindą, kolegijos vertinimu, teismo sprendimas nereikalauja priverstinio vykdymo, kadangi teismo sprendimo teisinė galia realizuojasi ipso facto (liet. savaime). Sutartis Nr. 2 nutraukta, šalys sutartinių santykių pasibaigimo nesiekia modifikuoti (t. y. pripažinti, kad Sutartis Nr. 2 nutraukta neteisėtai). Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad Sutartis Nr.2 turėjo pasibaigti ne 8.4.4 papunkčio, o 8.3 papunkčio pagrindu, pakanka rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodyti konkretų Sutarties Nr. 2 pasibaigimo (nutraukimo) teisinį pagrindą ir papildomai įforminti tokio Sutarties Nr. 2 pasibaigimo (nutraukimo) pagrindo perkvalifikavimo atlikti nebereikia. Dėl šios priežasties apylinkės teismo sprendimo dalis patikslintina (CPK 3 straipsnio 7 dalis).  

45.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apylinkės teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo dėl materialiųjų reikalavimų teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi išlaidų bei sprendimo dalies rezoliucijoje nurodytų formuluočių netikslumai, atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra procesinio pobūdžio, o teisinių formuluočių rezoliucinėje sprendimo dalyje nekeičia nei šalių teisių pareigų, nei sprendimo esmės, yra pagrindas ne keisti ar naikinti, tačiau patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

46.       Atsakovės apeliacinis skundas dėl materialių reikalavimų atmestas, atsakovė į bylą teikė tik įrodymus dėl žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme patyrimo, todėl atsakovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

47.       Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinė skundą parengimą patyrė 1 738 Eur (el. b. t. 2, b. l. 138–139). Aptarta suma neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodytos maksimalios sumos (koeficientas 1.3, vidutinis brutto užmokestis – 1 358 Eur, kas sudaro 1 765,40 Eur). Viena vertus, atmetus atsakovės apeliacinį skundą dėl materialiųjų reikalavimų ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, tam tikra dalis atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusi su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, buvo pagrįsta ir iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos už procesą pirmosios instancijos teisme sumažintos pakankamai didele dalimi. Todėl teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), ir sprendžia, kad už atsiliepimą į atsakovės apeliacinio skundo parengimą ieškovei priteistina 1 000 Eur suma.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį taip:

„Ieškinį tenkinti.

Pripažinti Viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo 2019-05-14 sutarties Nr. 2019-SUT-76 nutraukimą pagal 8.4.4 papunktį neteisėtu ir laikyti, kad nurodyta sutartis nutraukta pagal sutarties 8.3 papunktį.

Priteisti iš atsakovės SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, juridinio asmens kodas 124644360, 1 742,40 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt du eurus 40 ct) už atliktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 742,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 807 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septynis eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės „ETENDERS BALTIJA“, UAB, juridinio asmens kodas 300989649, naudai.“

Priteisti iš atsakovės SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, juridinio asmens kodas 124644360, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės „ETENDERS BALTIJA“, UAB, juridinio asmens kodas 300989649, naudai.

Teisėjai         Irmantas Šulcas 

        Žilvinas Terebeiza

        Tomas Venckus