Bylos Nr. e2-2252-905/2018

Proceso Nr. 2-68-3-12508-2017-5

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.5.1.2.2; 2.1.5.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Kristinai Jurginytei,

dalyvaujant ieškovui V. V. Vizgirdui,

atsakovo Ekraninių garažų, esančių Sietyno g. 8, Vilnius, bendrijos atstovams bendrijos pirmininkui Viktorui Juodžiui ir advokatei Dovilei Boguševičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. V. Vizgirdo ieškinį atsakovui Ekraninių garažų, esančių Sietyno g. 8, Vilnius, bendrijai dėl nutarimų bei protokolų panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiais.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

2017 m. gruodžio 14 d. papildęs ieškinio reikalavimus (T. 2, p. 93-103), ieškovas prašė:

1) panaikinti 2012 m. gegužės 23 d. ir 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių susirinkimo protokolus, taip pat 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių susirinkimo balsavimo komisijos protokolą, nes šie dokumentai suklastoti;

2) panaikinti 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo nutarimo 7, 8, 9 punktus, taip pat 2012 m. gegužės 23 d. susirinkimo protokolo nutarimo 5 punktą, 2016 m. balandžio 5 d. susirinkimo protokolo nutarimo 7 ir 8 punktus, kurie pažeidžia ieškovo, kaip garažo savininko, teises ir nustato nepagrįstus mokesčius;

3) panaikinti ir pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos 2016 m. balandžio 5 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo 7 punktą dėl įmokų, mokesčių, skolų svarstymo, balsavimo ir priėmimo;

4) panaikinti 2016 m. balandžio 5 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo dalį dėl 8 punkto dėl pajamų-išlaidų sąmatos 2016 m. svarstymo, balsavimo ir patvirtinimo pripažinti negaliojančia visa apimtimi nuo 2016 m. balandžio 5 d., nes dokumentas suklastotas;

5) panaikinti nuo priėmimo dienos 2016 m. balandžio 5 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolo dalį dėl 9 punkto d papunkčio, nes dokumentas suklastotas.

Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teisėmis priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau jis šiuo garažu nesinaudoja, nes gyvena „kitame Vilniaus gale, (duomenys neskelbtini)“. 2009 m. gegužės 19 d. buvo įkurta atsakovo bendrija, kurios nariu ieškovas tapo 2017 m. balandžio 12 d. Anot ieškovo, apie ginčijamus nutarimus ir protokolus, taip pat apie vykusius susirinkimus jis sužinojo tik 2017 m. sausio 4 d. gavęs atsakovo ieškinį kitoje byloje, todėl, 2017 m. kovo 23 d. šioje byloje pareikšdamas ieškinį, ieškovas nepraleido Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodyto trijų mėnesių termino protokolams apskųsti. Ieškovo teigimu, ginčijami nutarimai ir protokolai pažeidžia jo turtines teises, nes taip bendrija neteisėtai reikalauja sumokėti įvairius jos nustatytus mokesčius.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kurį atsakovas prašė taikyti. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas, būdamas garažo savininku, nuo 2009 metų nevykdo įsipareigojimų bendrijai: nors jam 2012 m. sausio 30 d. ir 2014 m. rugpjūčio 28 d. buvo siųsti (ieškinyje paties ieškovo nurodomu gyvenamosios vietos adresu) reikalavimai sumokėti skolą, tačiau ieškovas į raginimus nereagavo, bendrijos sprendimais niekada nesidomėjo, nustatytų mokesčių nemokėjo, skolų pagrindus ėmėsi ginčyti tik bendrijai kreipusis į teismą dėl skolų išieškojimo. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovas turėjo pareigą domėtis savo turto išlaikymo išlaidomis nepriklausomai nuo faktinio naudojimosi ar nesinaudojimo garažu. Atsakovas neigė ieškovo nurodomas aplinkybes, kuriomis grindžiamas ginčijamų nutarimų bei protokolų neteisėtumas.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Nekilnojamojo turto registre nuo 1999 m. rugpjūčio 9 d. įregistruotos ieškovo nuosavybės teisės į garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) (T. 1, p. 37). Byloje nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovo bendrija įsteigta 2009 metais ir kad ieškovas šios bendrijos nariu tapo 2017 metais.

Viena vertus, Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Kita vertus, nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančioje Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Teismo vertinimu, Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nuostatos ginčo santykius reguliuoja kaip specialiosios teisės normos, todėl šiuo atveju taikytinos specialiosios teisės normos, nustatančios 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ginčijant nutarimus, priimtus būtent dėl bendrosios dalinės nuosavybės, ir, atitinkamai, netaikytinos bendrojo pobūdžio teisės normos, įtvirtinančios 3 mėnesių ieškinio senaties terminą ginčijant juridinio asmens organų priimtus bet kokio pobūdžio sprendimus.

Nagrinėdamas šalių argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo ar netaikymo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio kodekso 1.6 straipsnyje nustatyta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pirma, Civilinio kodekso 4.76 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms <...>. Nurodytos Civilinio kodekso nuostatos, teismo vertinimu, lemia ieškovo (kaip garažų bendrojo naudojimo patalpų bei kitų bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturčio) ne tik teisę, bet ir įstatyminę pareigą atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat pareigą apmokėti išlaidas bendrajai dalinei nuosavybei išlaikyti ir išsaugoti. Nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančioje Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ieškovo, kaip bendraturčio, pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Formos-būdai, kaip turėtų būti vykdomos nurodytos bendraturčių pareigos, nurodyti, be kita ko, Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje, t. y. steigiant butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudarant jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenkant bendrojo naudojimo objektų administratorių. Nurodytos teisės normos teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovas, kaip garažų bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtis, negali teisintis nežinojimu ar netinkamu suvokimu savo pareigų, susijusių su bendrojo turto išlaikymu-administravimu. Pabrėžtina, kad tokią įstatyminę pareigą ieškovas turi nepriklausomai nei savo gyvenamosios vietos, nei nuo faktinio naudojimosi ar nesinaudojimo garažu, nei nuo bendrijos buvimo ar nebuvimo.

Antra, nuo 2012 m. liepos 1 d. galiojančioje Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Ši įstatyminė nuostata teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovas negali teisintis nežinojimu ar netinkamu suvokimu to, kad bendraturčių sprendimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės priiminėjami ne rečiau kaip kartą per metus. Tai reiškia, kad ieškovas ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 31 d. turėjo pareigą žinoti apie tais metais įvykusius (ar bent jau turėjusius įvykti) bendraturčių susirinkimus.

Spręsdamas, kada ieškovas ne tik turėjo, bet ir realiai galėjo sužinoti apie ginčijamus nutarimus bei protokolus, teismas atsižvelgia į atsakovo paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovui buvo paštu siunčiami pranešimai apie jo skolas bendrijai, taip pat atsižvelgia į liudytojos R. S. parodymus, kad jai tam tikru laikotarpiu ėjus bendrijos pirmininkės pareigas visiems bendrijos skolininkams buvo skambinama ir siunčiami laiškai-sąskaitos (primenant-informuojant apie skolas bendrijai) ir kad garažų skelbimų lentoje buvo skelbiama apie nustatytas įmokas. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į liudytojų A. Z., A. V. parodymus, kad apie skolas ir (arba) įmokas-mokesčius įprastai pasako garažuose budintys sargai, kurie kartu ir priima įmokas-mokesčius, taip pat kad garažų skelbimo lentoje iškabinami aktualūs dokumentai-skelbimai (įskaitant ir pranešimus apie įmokas-mokesčius bei skolas); liudytojos J. D. parodymus, kad iki 2017 m. garažų skelbimų lentose buvo pateikiama bendro pobūdžio informacija apie mokesčius, o duomenys apie skolas buvo pas garažų sargus-budėtojus; liudytojo J. D. parodymus, kad apie mokesčius jis sužino iš sargų, kuriems ir sumoka; liudytojo R. L. (ėjusio garažų sargo-budėtojo pareigas) parodymus, kad skolininkų sąrašai atnaujinami ir skelbimų lentose iškabinami maždaug kiekvieną metų ketvirtį.

Nagrinėjant pateiktus rašytinius įrodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad viename iš iškabintų skelbimų nurodoma apie įvykusį 2014 m. lapkričio 20 d. susirinkimą ir jame priimtą sprendimą dėl mokesčių (T. 2, p. 10, 115). Pateiktas Lietuvos pašto kvitas patvirtina, kad 2012 m. sausio 30 d. atsakovas siuntė ieškovui registruotą pašto siuntą (T. 3, p. 41), o tos pačios dienos kasos išlaidų orderis patvirtina dėl šios pašto siuntos atsakovo apskaitytas išlaidas (T. 2, p. 172). Lietuvos pašto siuntų sąrašas patvirtina, kad atsakovui atstovavęs advokatas dar 2014 m. rugpjūčio 28 d. siuntė ieškovui pašto siuntą, kurios brūkšninio kodo Nr. RN659570865LT (T. 1, p. 82-84, 85). Pažymėtina, kad ieškovas tik abstrakčiai-deklaratyviai reiškė savo nuomonę, kaip tokią, apie Lietuvos pašto kvitų bei pažymų netikrumą, galimybę tokius įrodymus suklastoti, tačiau taip ir nepareiškė Civilinio proceso kodekso 184 straipsnyje nurodyto pareiškimo, kaip tokio, apie įrodymų suklastojimą, nors atsakovas posėdžio metu ir buvo iškėlęs klausimą dėl tokio ieškovo pareiškimo. Vertindamas ieškovo išsakytas nuomones apie nagrinėjamų įrodymų suklastojimo galimybes, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, visų pirma, nagrinėjami įrodymai yra nuoseklaus turinio ir įprastos formos, t. y. šie įrodymai savo turiniu ir forma niekuo nesiskiria nuo kitų tokio pat pobūdžio dokumentų, juolab juose nėra jokių braukymų ar taisymų. Pažymėtina ir tai, kad šių įrodymų patikimumo nė kiek nesumažina vien ta ieškovo nurodoma aplinkybė, kad Lietuvos paštas neturi galimybės pateikti informacijos apie registruotąsias korespondencijos siuntas, tačiau tokios informacijos paštas negali pateikti (tik) dėl praėjusio 6 mėnesių termino nuo siuntos išsiuntimo dienos, kuriam pasibaigus toliau nebesaugojami dokumentai, patvirtinantys pašto siuntų pateikimą gavėjui (T. 3, p. 55).

Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad ieškovas turėjo ne tik pareigą, bet ir realias galimybes apie ginčijamus nutarimus bei protokolus (be kita ko, atvykdamas į savo garažą ir susipažindamas su skelbimų lentose pateikiama informacija arba žodžiu pasiteiraudamas sargų-budėtojų) sužinoti ne vėliau kaip jų priėmimo-surašymo ir (arba) paskelbimo-išviešinimo metu. Ieškovas nepateikė jokių argumentų ar juolab įrodymų, kurie paneigtų tokias ieškovo galimybes arba patvirtintų tokių ieškovo galimybių objektyvius apribojimus (t. y. bylos duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, kad ieškovas siekė-mėgino pasidomėti savo, kaip garažų bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturčio, pareigomis, jam tenkančiomis turto dalies išlaikymo išlaidomis ir kad atsakovas šias ieškovo teises būtų kaip nors apribojęs, pavyzdžiui, atsisakydamas suteikti ieškovui informaciją apie jam tenkančias įmokas, susidariusias skolas, jų atsiradimo pagrindus ar pan.). Darytina išvada, kad ginčijamiems nutarimams ir protokolams ieškinio senaties terminai baigėsi ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams, t. y., atitinkamai, 2012 m. lapkričio 23 d., 2015 m. balandžio 2 d. ir 2016 m. spalio 5 d. Akivaizdu, kad tik 2017 m. kovo 24 d. pareikšdamas pradinį ieškinį (T. 1, p. 1-4), ieškovas nurodytus ieškinio senaties terminus praleido.

Spręsdamas dėl šių terminų atnaujinimo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad reiškiamais ieškinio reikalavimais siekiama padaryti intervenciją į gerokai įsisenėjusius civilinius teisinius santykius – ginčijamais nutarimais dar nuo 2012 m. gegužės 23 d. buvo nustatyti atitinkami mokesčiai, kuriuos dauguma garažų savininkų jau yra sumokėję. Be to, akivaizdu, kad bendrija ginčijamų nutarimų pagrindu surinktas-sumokėtas lėšas jau panaudojo – tarp šalių nekilo ginčo, kad netgi ir šiuo metu bendrijos turtinė būklė yra sunki. Taigi ieškinio reikalavimų patenkinimo (ir pagal ginčijamus nutarimus surinktų-sumokėtų bendrijos įmokų grąžinimo) atveju būtų paneigtas civilinių teisinių santykių stabilumo principas, būtent kurį ir siekiama apginti nustatant atitinkamos trukmės ieškinio senaties terminus. Taip pat sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ar neatnaujinimo, teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į paties ieškovo principingą-kategorišką poziciją atsakovo (bendrijos) atžvilgiu – nuo pat 2009 m. iki 2016 metų ieškovas nebuvo sumokėjęs nė vienos įmokos bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymui, nors, šiame sprendime jau nurodyta, turėjo (ir vis dar turi) įstatyminę pareigą apmokėti išlaidas bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymui ir išsaugojimui. Dėl to būtent formalus ieškinio senaties termino taikymas (ir atsisakymas šį terminą atnaujinti), teismo vertinimu, tokiu atveju atitinka tiek teisingumo, protingumo, sąžiningumo, tiek ir proporcingumo principus. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas nekonstatuoja pagrindo atnaujinti nė vieno praleisto ieškinio senaties termino (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis). Esant atsakovo prašymui, ieškinio senaties terminai taikomi ir ieškinys atmetamas kaip pareikštas praleidus senaties terminus (CK 1.126 straipsnio 1, 2 dalys, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Atmetant ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteisiama 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 3, p. 11-20, 64-67, 93-96). Atsižvelgdamas į nagrinėtų faktinių aplinkybių ir atsakovo teiktų procesinių dokumentų bei įrodymų gausą, posėdžių trukmę ir apklaustų liudytojų skaičių, teismas šių išlaidų nevertina kaip per didelių, todėl atmeta atitinkamus ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į šių išlaidų mažinimą. Be to, atsižvelgdamas į paties ieškovo procesinį elgesį (ieškovo prašymais buvo atidedami posėdžiai, buvo tikslinami-keičiami bei reiškiami nauji-papildomi ieškinio reikalavimai), teismas konstatuoja pagrindą vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies normomis, suteikiančiomis teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė išlaidos. Taigi atsakovui iš ieškovo priteistinos visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, o valstybei iš ieškovo priteistina 34,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismo išvada

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui Ekraninių garažų, esančių Sietyno g. 8, Vilnius, bendrijai, j. a. k. 302416694, iš ieškovo V. V. Vizgirdo, a. k. (duomenys neskelbtini) 600 (šešis šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. V. Vizgirdo, a. k. (duomenys neskelbtini) 34,38 Eur (trisdešimt keturis eurus 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                 Vitalijus Abramovičius