Baudžiamoji byla Nr. 1-2925-806/2018

                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63786-2017-3

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 1.1.6.3        

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,

sekretoriaujant Simonai Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,

kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Karoliui Rugiui,

nukentėjusiajam M. D., jo atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei,

civilinio atsakovo atstovei S. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, kurio faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą – dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. V. 2017 m. gruodžio 6 d., apie 18.03 val., sankryžoje (duomenys neskelbtini), važiuodamas buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į vairavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, vairuodamas automobilį „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į kelio atitvarus, šviesoforą ir partrenkė ant šaligatvio stovėjusį pėsčiąjį M. D.. Eismo įvykio metu buvo sužalotas pėsčiasis M. D., kuriam nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei apgadintas UAB „Maniga“ priklausantis šviesoforas ir Vilniaus miesto savivaldybei priklausantys kelio atitvarai.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. V. parodė, kad jis pilnai pripažįsta kaltinimą. Kadangi sąmonę atgavo tik ligoninėje, nelabai ką gali paaiškinti. Galvojo, kad išaiškės kokios kitos aplinkybės dėl įvykio, bet dabar susipažinęs su kaltinimu pilnai viską prisipažįsta. Jam, A. V., viską papasakojo žmonės, įmonės direktorius sakė, kas atsitiko. Prisimena tik, kad buvo darbo eilinė diena, rutina. Iš visų parodymų gaunasi, kad jis, A. V., kaltas. Atsiprašo nukentėjusiojo, nori susitaikyti, žalą atlyginti, prašo bylą nutraukti. Vairavimo stažas nuo 17 metų su puse. Administracine tvarka baustas bauda dėl greičio viršijimo prieš 5 metus, baustas dėl sustojimo neleistinoje vietoje. Neturi jokių problemų su sveikata, neturėjęs sąmonės netekimų. Po įvykio pats buvo strese, nukentėjusiajam pagalbos nesiūlė, tik kalbėjo, pasiūlė laukti draudimo išmokų, nukentėjusysis sakė šito neužteks, nutarė, kad greičiau teismas tai išspręs. Dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju apie 30 metų. Žalą nukentėjusiajam atlygins iš santaupų, atlyginimo ir padės kiti.

Nukentėjusysis M. D. apklaustas teisme parodė, kad kai jį nutrenkė, koja, ranka kabėjo nulūžusi, išvežė į ligoninę, dabar strypas į kojos kaulą įkištas, šeivikaulis nėra sutvirtintas, gyja kreivai, apatinis kaulas rankos sugijo, viršutinis negyja, dar gali reikėti operacijos, vaikšto nelabai gerai, vaikščiojo su lazdele, birželio 12 d. paleido į darbą, bet buvo sunku vaikščioti, šlubavo. Atsiklaupti aplamai negali ant tos kojos, nejautra prie čiurnos, sakė gydytojas gal atsigaus, gal ne. Negalimas joks fizinis krūvis, negalėjo padėti žmonai nei iki gimdymo, nei po jo. Negalėjo dėl traumos remontuoti buto. Susidarė ir sunki finansinė padėtis, nes Sodra 2 mėn. nemokėjo. Žvejys, bet žvejoti negali, negali sportuoti. Atsirado fobija po įvykio, net šaligatviu vaikščioti bijo. Laukia dar dvi operacijos. Sutinka dėl susitaikymo ir susitarimo su kaltinamuoju.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. V. parodė, kad psichikos sveikatos būklė yra gera, jokiomis psichikos ligomis nėra sirgęs ir neserga, jokių psichikos sutrikimų ar priklausomybių neturėjo ir neturi, nėra ir nebuvo registruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje, sąmonės netekimų ar kažkokių priepuolių jam nėra buvę. 2017 m. gruodžio 7 d., apie 18.00 val., vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo techniškai tvarkingas ir jo būklė eismo įvykio neįtakojo, kas pusmetį atliekama techninė apžiūra. Tą dieną, kiek pamena, dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Visada dirba maždaug nuo 08.00 val. iki 17.00 val. – 18.00 val. Daugiau nieko neatsimena, atsibudo ligoninėje. Kur tą dieną vairuodamas automobilį važiavo ir kas nutiko, nepamena. Jokių eismo įvykio aplinkybių nurodyti negali. Kitą dieną po eismo įvykio atvyko į Kelių policijos budėtojų dalį, kur gavo leidimą atsiimti automobilį. Po ko, nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, iš kur tralu automobilį „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno į UAB „G.“, kur savo automobilį pardavė, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip, kur ir kodėl įvyko eismo įvykis, nurodyti jokių aplinkybių negali, nes nepamena. Taip pat nepamena kokiomis gatvėmis važiavo prieš eismo įvykį ir kas nutiko, atsibudo ligoninėje (b. l. 120).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. D. parodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d., apie 18.00 val., ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos pusės per (duomenys neskelbtini) tiltą. Praėjęs tiltą, priėjo reguliuojamąją pėsčiųjų perėją per (duomenys neskelbtini) gatvę (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, (duomenys neskelbtini) tilto atžvilgiu dešinėje pusėje). Ties perėja, šiek tiek atokiau nuo gatvės, stovėjo viena mergina, nes pėstiesiems degė raudonas šviesoforo signalas. Pamatė, jog mergina nepaspaudusi ant šviesoforo esančio mygtuko (jog persijungtų į žalią šviesoforo signalą), todėl priėjo ir paspaudė mygtuką. Paspaudęs mygtuką stovėjo ant šaligatvio ir laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas pėstiesiems. Daugiau pėsčiųjų šalia jo nebuvo. Stovint matė, jog (duomenys neskelbtini) g., kryptimi link (duomenys neskelbtini) tilto pusės, buvo automobilių spūstis. (duomenys neskelbtini) g., kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) tilto pusės, į (duomenys neskelbtini) gatvę, atrodo, tuo metu važiavo automobiliai (suko į kairę). Stovint išgirdo automobilio akseleratoriaus garsą (smarkų gazavimą), atsisuko į kairę ir pamatė (duomenys neskelbtini) g. pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) tilto pusės link (duomenys neskelbtini) tilto važiuojantį automobilį, iš kurio sklido minėtas akseleratoriaus garsas. Pamatė, jog šio automobilio šviesos susimėtė, automobilis užvažiavo ant šaligatvio ir važiuoja tiesiai link jo (kur stovėjo ant šaligatvio). Laiko pasitraukti nebuvo, pasisuko į kairę link automobilio ir pajuto smūgį į dešinę kūno pusę. Nuo smūgio buvo nublokštas į priekį ir nukrito pusiau ant šaligatvio, t. y. kojos buvo ant (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, o kūnas ant šaligatvio. Po smūgio pajudėti negalėjo, iškart jautė skausmą dešinėje rankoje ir kojoje. Automobilis sustojo, jam atrodo, atsitrenkęs į šviesoforo stulpus ir medį. Girdėjo, jog jį partrenkusio (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas be sąmonės, šį gaivino ir vėliau nugabeno į ligoninę. Prie jo pribėgo vaikinas, kuris ir jam pačiam pagelbėjo. Buvo priėjusi ir mergina. Atvyko policija, priešgaisrinė tarnyba ir greitoji medicinos pagalba. Greitoji medicinos pagalba jį nugabeno į Lazdynų ligoninę, gydymą tęsia Šeškinės poliklinikoje. Dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) automobilis nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies užvažiavo ant šaligatvio, kliudė apsauginę tvorelę, šviesoforo stulpus ir partrenkė jį, nežino ir nurodyti negali. Mano, jog (duomenys neskelbtini) vairuotojas norėjo pervažiuoti sankryžą, šio atžvilgiu užsidegus jau draudžiamam šviesoforo signalui. Koks šviesoforas tuo metu degė šiam automobiliui, nematė ir nurodyti negali, bet taip įtaria, kadangi jis ilgai stovėjo laukdamas pėstiesiems žalio šviesoforo signalo. Eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža buvo apšviesta, važiuojamoji dalis buvo šlapia, neslidi, tačiau jokių kritulių nebuvo. Teisė pareikšti civilinį ieškinį išaiškinta. Informuotas, kad dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“ (b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d., apie 18.00 val., ėjo (duomenys neskelbtini) tiltu nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Priėjęs (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą sustojo ant šaligatvio ir laukė, kol jo atžvilgiu užsidegs žalias šviesoforo signalas. Sustojo prie perėjos, esančios jo judėjimo kryptimi kairėje pusėje (link (duomenys neskelbtini) tilto pusės). Ketino pereiti į kitą (duomenys neskelbtini) g. pusę ir eiti link (duomenys neskelbtini) aikštės pusės. Tuo metu buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta. Oro sąlygos buvo prastos, buvo slidu, ar buvo kritulių, nepamena. Stovint ir laukiant, kol jo atžvilgiu užsidegs žalias šviesoforo signalas, pamatė (duomenys neskelbtini) g. pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link (duomenys neskelbtini) g. pusės važiuojantį (duomenys neskelbtini) automobilį. Šis (duomenys neskelbtini) automobilis, jam pasirodė, jog važiavo dideliu greičiu, t. y. buvusiomis oro sąlygomis tikrai ne optimaliu greičiu ir gana nestabiliai, t. y. per visą savo eismo juostą, šis neįvažiavo į gretimą eismo juostą, bet savo eismo juostoje važiavo nestabiliai. (duomenys neskelbtini) automobilis tiesiog praskrido pro jį, užvažiavo ant šaligatvio, girdėjo didelį triukšmą ir automobilis sustojo atsitrenkęs į medį. Priėjo prie automobilio vairuotojo vietos, kurioje sėdėjo vyras, vairuotojas buvo be sąmonės. Ar automobilyje buvo daugiau žmonių, negali atsakyti. Iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Į įvykio vietą susirinko daugiau pašalinių žmonių. Kaip suprato, ne jis pirmas skambino Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Iš naujienų portalų sužinojo, jog įvykio metu buvo partrenktas pėsčiasis, tačiau to nematė ir nieko apie šią aplinkybę nurodyti negali. Tuo metu, kai stovėjo prie perėjos ir laukė leidžiamo šviesoforo signalo, ar buvo daugiau prie perėjos laukiančių pėsčiųjų, neįsidėmėjo. Kokiam šviesoforo signalui degant per sankryžą važiavo (duomenys neskelbtini) automobilis, nežino, bet tuo metu jam degė raudonas šviesoforo signalas. Sankryžos atkarpa, prieš kurią stovėjo, buvo tuščia. Iki to momento, kai (duomenys neskelbtini) automobilis praskriejo pro jį, jokio smūgio garso negirdėjo ir jokio eismo įvykio šalia sankryžos nematė, tiesiog matė dideliu greičiu atvažiuojantį (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris, kaip minėjo, važiavo gana nestabiliai (b. l. 80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. J.-V. parodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d., apie 18.00 val., važiavo automobiliu, kurio nei markės, nei modelio, nei valstybinių Nr., nežino. Automobilį vairavo jos kolegė Ž. T., ji pati sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės. Privažiavę (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą sustojo prieš sankryžą, nes jų atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas. Sustojo pirmos antroje eismo juostoje. Tuo metu buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, važiuojamoji dalis slidi, kritulių nebuvo. Priešpriešiais, kitoje sankryžos pusėje, daug transporto priemonių nebuvo. Stovint ir laukiant leidžiamo šviesoforo signalo, su kolege bendravo ir besišnekant išgirdo smūgio garsą. Prieš tai, periferiniu matymu, lyg matė priešpriešiais važiuojantį automobilį, bet į tai nekreipė dėmesio. Tuomet pasuko žvilgsnį į tą pusę, kur išgirdo smūgio garsą, ir pamatė (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris, užvažiavęs ant šaligatvio, atsitrenkė į šviesoforą. Šviesoforo šviesos užgeso ir pamatė gulintį ant šaligatvio, šalia važiuojamosios dalies, žmogų. Pamanė, kad galbūt žmogus iškrito iš automobilio. Matė, jog žmonės prieina į įvykio vietą. Iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Priėję į įvykio vietą nebuvo, nes matė, jog prieina kiti žmonės, o pati paskambino Nr. 112 ir nuvažiavo per sankryžą. Kaip (duomenys neskelbtini)automobilis važiavo iki atsitrenkimo į šviesoforą, nematė ir nurodyti negali. Dėl kokių priežasčių šis automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir užvažiavo ant šaligatvio, nurodyti negali. Jokių kliūčių jo važiavimo kryptimi kelyje nebuvo. Pėstiesiems, kertantiems (duomenys neskelbtini) g., tuo metu degė, atrodo, raudonas šviesoforo signalas. Kaip (duomenys neskelbtini) automobilis partrenkė pėsčiąjį, nematė. Pėsčiojo (duomenys neskelbtini) g. įvykio metu nebuvo (b. l. 83).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d., apie 18.00 val., vairuodamas automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo vienas (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą jo atžvilgiu degė draudžiamas šviesoforo signalas, todėl sustojo pirmoje eismo juostoje (kadangi ketino sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę). Tuo metu buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, atrodo, jokių kritulių nebuvo, kokia būklė buvo važiuojamosios dalies, nepamena, bet jokio sniego ar plikledžio tikrai nebuvo. Sustojo prieš sankryžą pirmoje eismo juostoje pirmas ir laukė, kol jo atžvilgiu užsidegs žalias šviesoforo signalas. Žiūrėjo tiek į šviesoforą, tiek ir į sankryžą. Priešpriešiais, (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) tilto pusės, antroje eismo juostoje, stovėjo automobilis, kuris laukė leidžiamo šviesoforo signalo posūkiui į kairę, trečioje eismo juostoje transporto priemonių nebuvo, o pirma eismo juosta matė (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) gatvės artėjantį (duomenys neskelbtini) automobilį, bet į jį nekreipė dėmesio. Matė, jog prie sankryžos tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės stovėjo pėstieji ir laukė šių atžvilgiu leidžiamo šviesoforo signalo. Nukreipęs žvilgsnį išgirdo smūgio garsą ir atsisukęs pamatė, jog minėtas (duomenys neskelbtini) automobilis judėjo atsitrenkęs ir laužydamas jo atžvilgiu dešinėje pusėje ((duomenys neskelbtini) tilto pusėje) esančius kelio atitvarus, atsitrenkė į šviesoforą, partrenkė ant šaligatvio stovintį pėsčiąjį ir atsitrenkė į medį. Automobilis priekine dalimi, dešine puse, partrenkė pėsčiąjį. Pėsčiajam smūgis buvo į kairę kūno pusę. Jis pastovėjo gal 10 sekundžių, matė, jog (duomenys neskelbtini) vairuotojas po smūgio nejudėjo, po ko, matyt, buvo užspaustos vairuotojo durelės, matė, jog šis automobilio salone judėjo link keleivio durelių pusės. Į įvykio vietą rinkosi pašaliniai žmonės. Jo atžvilgiu užsidegė žalias šviesoforo signalas ir iš paskos jo važiavęs autobusas signalizavo, jog važiuotų. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, pranešė apie įvykį ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Sustojęs ir priėjęs į įvykio vietą nebuvo. Dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, nežino ir nurodyti negali. Tuo metu jokių kliūčių važiuojamojoje dalyje nebuvo, t. y. jokių pėsčiųjų važiuojamojoje dalyje ar transporto priemonių. Kito automobilio, su kuriuo (duomenys neskelbtini) automobilis būtų kontaktavęs, taip pat nebuvo. Girdėjo tik vieną smūgį, t. y. kai (duomenys neskelbtini) automobilis atsitrenkė į kelio atitvarus. Kokiam šviesoforo signalui degant (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą, jis tiksliai nurodyti negali, bet, mano, jog žaliam šviesoforo signalui, nes tuomet transporto priemonės taip pat atlikinėjo dešinio posūkio manevrą iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. (b. l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. P. parodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d., apie 18.00 val., ėjo nuo (duomenys neskelbtini) tilto link pėsčiųjų perėjos, ketino pereiti į kitą (duomenys neskelbtini) g. pusę. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, važiuojamoji dalis buvo slidi, tuo metu kritulių nebuvo. Einant link perėjos išgirdo didelį automobilio garsą, toks garsas, kaip automobilis važiuoja didžiuliu greičiu. Atsisuko į tą pusę ir pamatė (duomenys neskelbtini) g. pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) tilto pusės link (duomenys neskelbtini) g. pusės važiuojantį (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris privažiuojant (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą staiga metėsi į dešinę, link (duomenys neskelbtini) tilto pusės, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, užvažiavo ant šaligatvio, atsitrenkė į kelio atitvarus, į kelio ženklą, šviesoforą ir sustojo atsitrenkęs į medį. Į įvykio vietą iškart susirinko daugiau žmonių. Arčiau priėjusi prie automobilio nebuvo, matė, jog vairuotojas judėjo, buvo išsiskleidę oro pagalvės. Iškart skambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Matė, jog ant šaligatvio sėdi vyras, kuris laikosi susiėmęs už rankos, prie jo arčiau taip pat priėjusi nebuvo. Kaip šį pėsčiąjį (duomenys neskelbtini) automobilis parbloškė, nematė ir nurodyti negali. Kai išgirdusi didžiulį automobilio garsą pasižiūrėjo į tą pusę, (duomenys neskelbtini) automobilis važiavo, jai pasirodė, dideliu greičiu (duomenys neskelbtini) g. pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) tilto pusės link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Jokių kliūčių šio atžvilgiu kelyje nebuvo, t. y. nei pėsčiųjų, nei transporto priemonių prieš (duomenys neskelbtini) automobilį nebuvo. Koks šviesoforo signalas degė šio atžvilgiu, neįsidėmėjo. Ar kitos transporto priemonės sankryžoje tuo metu važiavo, ar stovėjo, neįsidėmėjo. Jokio smūgio garso prieš tai, kai (duomenys neskelbtini) automobilis atsitrenkė į kelio atitvarus, nebuvo, tik garsas dideliu greičiu važiuojančio automobilio. Dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, nežino ir nurodyti negali (b. l. 89).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K. parodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d., apie 18.00 val., priėjusi (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, sustojo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir laukė, kol jos atžvilgiu užsidegs žalias šviesoforo signalas. Ketino pereiti (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) tilto pusės. Stovėjo prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. jai buvo iš dešinės pusės. Šalia jos taip pat laukė prie pėsčiųjų perėjos vaikinas ir mergina. Ar stovėjo priešpriešiais, kitoje perėjos pusėje, pėstieji, neįsidėmėjo. Stovint ir laukiant jos atžvilgiu žalio šviesoforo signalo, pamatė (duomenys neskelbtini) g. pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) tilto pusės link (duomenys neskelbtini) g. pusės važiuojantį juodos spalvos (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris pasirodė, jog važiuoja per visą eismo juostą, nevaldomas. Kokiu greičiu jis važiavo, įvardinti negali, tačiau jis neišsiskyrė iš kitų automobilių srauto važiavimo greičiu, bet atkreipė dėmesį, jog važiavo vingiuodamas per visą eismo juostą. Šis (duomenys neskelbtini) automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies (jo važiavimo kryptimi į dešinę pusę), užvažiavo ant šaligatvio, atsitrenkė į kelio atitvarus, šviesoforą ir sustojo atsitrenkęs į medį. Šio (duomenys neskelbtini) automobilio iš tolo važiuojančio nepastebėjo, į jį atkreipė dėmesį prieš pat jam nuvažiuojant nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę ir atsitrenkiant į atitvarus. Jokių kliūčių (duomenys neskelbtini) automobilio važiavimo kryptimi važiuojamojoje dalyje nebuvo. Iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir ėjo link automobilio. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas atmerkė akis, tačiau nieko nešnekėjo, atidarius automobilio vairuotojo dureles, vairuotojas virto į kairę pusę, jį prilaikė ir laukė pagalbos. Vienas vaikinas išjungė automobilio degimą. Jai esant prie automobilio, pamatė ant šaligatvio, toliau nuo automobilio, sėdintį vyrą, kažkas iš pašalinių žmonių buvo priėję prie šio. Kažkas pasakė, jog automobilis kliudė šį vyrą, kuris dabar sėdi ant šaligatvio. Ji pėsčiojo partrenkimo nematė, todėl nurodyti, kur tuo metu buvo šis pėsčiasis ir kaip (duomenys neskelbtini) automobilis šį partrenkė, negali. Prie šio pėsčiojo priėjusi nebuvo ir su šiuo nebendravo. Iki greitosios pagalbos atvykimo (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas nieko nekalbėjo, jis tai atsimerkdavo, tai vėl užsimerkdavo. Pirmiausia atvyko policijos pareigūnai, tada atvyko greitoji, atvykus greitajai pagalbai, ji išėjo iš įvykio vietos. Įvykio metu buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, kritulių nebuvo (b. l. 92).

2017-12-06 vyriausiųjų patrulių J. P. ir D. K. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos 2017 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio sankryžoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. aplinkybės. Taip pat patvirtinta, kad vairuotojas A. V. buvo blaivus, alkotesteriu jam nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad prietaisas tinkamas naudoti (b. l. 6-8).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, nurodyta: oro sąlygos – tamsus paros metas, dirbtinis apšvietimas; kelio dangos būklė – asfaltas; važiuojamosios kelio dalies plotis – 17,9 m; skiriamosios juostos plotis – 2,1 m; dešinės pusės šaligatvio plotis – 7,8 m; kelio ženklai galiojimo zonoje – Nr. 507, 322; duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą – pėsčiųjų perėjos ženklinimas, linijos, skiriančios eismo juostas; transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: automobilis „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini) g. užvažiavęs ant šaligatvio, automobilio priekinė dalis nukreipta link sankryžos su (duomenys neskelbtini) a. Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto yra 2,1 m., nuo galinio – 0,0 m. Nuo automobilio galinės dalies iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. – 6,3 m; pagrindiniai duomenys, apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą – apgadintas metalinis kelio atitvaras, nulaužtas šviesoforo stulpas. Apžiūra užfiksuota fotolentele ir Eismo įvykio vietos plane (b. l. 9-12).

Transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolas ir Papildomi duomenys apie eismo įvykį patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu nustatyti išoriniai sugadinimai: priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, šoninis užpakalinis kairės pusės stiklas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Patikrinus transporto priemonės techninę būklę nustatyta, kad vairo mechanizmo būklė – tvarkinga, stabdžių sistemos būklė – tvarkinga, kojinio (pagrindinio) stabdžio – tvarkinga, rankinio (stovėjimo) stabdžio – tvarkinga, padangų būklė – atitinka Kelių eismo taisyklių reikalavimus, rankinio stabdžio ir pavarų jungimo svirties padėtis – tvarkinga. Kairės pusės stiklai išdaužti po eismo įvykio. Kitų agregatų mechanizmų būdingų gedimų – nėra (b. l. 14-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 12633/2017(01) patvirtina, kad M. D. buvo blaivus, M. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 20)

Apžiūros protokolu teismo medicinos ekspertė J. M.-Č. susipažinusi su M. D. VšĮ Respublikinės universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), CD laikmena Nr. 11 ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad M. D. nustatyti dešinės blauzdos abiejų kaulų kūnų lūžiai, dešinio dilbio abiejų kaulų kūnų lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 21-22).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadoje Nr. 11-996(18) nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąja dalimi, kryptimi, kad (duomenys neskelbtini) gatvė būtų iš kairės, važiavo automobilis „VW Caddy“, vairuojamas A. V.. Tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniajame šaligatvyje stovėjo pėsčiasis M. D.. Vairuotojui A. V. nesuvaldžius vairuojamos transporto priemonės, automobilis „VW Caddy“, nuvažiavęs nuo važiuojamosios dalies į dešinę, trenkėsi į kelio atitvarus ir šviesoforo atramą, kliudė dešiniajame šaligatvyje stovėjusį pėsčiąjį M. D. bei atsitrenkė į medį. Po eismo įvykio automobilis „VW Caddy“ sustojo bei liko stovėti vietoje ir padėtyje, kurioje jis užfiksuotas 2017-12-06 eismo įvykio vietos plane. Apskaičiuoti, kokiu greičiu eismo įvykio metu judėjo automobilis „VW Caddy“, negalima. Buvusioje kelio eismo situacijoje šio eismo įvykio metu vairuotojo A. V. nesuvaldytas automobilis „VW Caddy“ nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę. Nustatyti tikslios vietos (kelio ilgio ir pločio atžvilgiu dešiniajame šaligatvyje), kurioje buvo pėsčiasis M. D., kuomet jį kliudė automobilis „VW Caddy“, negalima. Buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad vairuotojui A. V. nesuvaldžius vairuojamos transporto priemonės, automobilis „VW Caddy“, nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę, trenkėsi į kelio atitvarus ir šviesoforo atramą, kliudė dešiniajame šaligatvyje stovėjusį pėsčiąjį M. D. bei atsitrenkė į medį (b. l. 69-72).

Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikti septyni garso įrašai, kuriuose užfiksuoti pranešimai į BPC apie 2017 m. gruodžio 6 d. įvykusį eismo įvykį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje (b. l. 75-77).

Kitų objektų apžiūros protokolu teismo medicinos gydytojas J. M. P. susipažinęs su A. V. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), CD laikmena Nr. 10, VšĮ Naujininkų poliklinikos asmens sveikatos istoriją (su gydytojų įrašais nuo 1984 iki 2015 metų) ir eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad A. V. nustatyta galvos viršugalvio srities odos nubrozdinimas, kuris atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas kieto buko ar bukabriaunio daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Objektyvių galvos smegenų sukrėtimo požymių nenustatyta. Duomenų apie lėtinio susirgimo, kuris galėtų sukelti sąmonės sutrikimą, buvimą pateiktuose medicinos dokumentuose nėra (b. l. 11-112).

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis A. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu nors ir neprisiminė įvykusio eismo įvykio aplinkybių, tačiau susipažinęs su bylos medžiaga pilnai pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad po įvykio prarado sąmonę ir nelabai ką apie įvykį gali paaiškinti, nei įvykio eigos, nei priežasties neprisimena. Faktines eismo įvykio aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausti tiek nukentėjusysis M. D., tiek liudytojai D. P., M. J.-V., G. B., R. P., R. K., kurie betarpiškai matė didžiąją dalį kilusio eismo įvykio aplinkybių. Apžiūros protokolais buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, A. V. valdytas automobilis ,,VW Caddy“, nustatyti minėto automobilio išoriniai sugadinimai po eismo įvykio, taip pat buvo patikrinta transporto priemonės techninė būklė, nustatyta, kad automobilis techniškai tvarkingas. Apžiūros protokolu ekspertė susipažinusi su M. D. VšĮ Respublikinės universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), CD laikmena Nr. 11 ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad M. D. nustatyti dešinės blauzdos abiejų kaulų kūnų lūžiai, dešinio dilbio abiejų kaulų kūnų lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąja dalimi, kryptimi, kad (duomenys neskelbtini) gatvė būtų iš kairės, važiavo automobilis „VW Caddy“, vairuojamas A. V.. Tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniajame šaligatvyje stovėjo pėsčiasis M. D.. Vairuotojui A. V. nesuvaldžius vairuojamos transporto priemonės, automobilis „VW Caddy“, nuvažiavęs nuo važiuojamosios dalies į dešinę, trenkėsi į kelio atitvarus ir šviesoforo atramą, kliudė dešiniajame šaligatvyje stovėjusį pėsčiąjį M. D. bei atsitrenkė į medį. Po eismo įvykio automobilis „VW Caddy“ sustojo bei liko stovėti vietoje ir padėtyje, kurioje jis užfiksuotas 2017-12-06 eismo įvykio vietos plane. Apskaičiuoti, kokiu greičiu eismo įvykio metu judėjo automobilis „VW Caddy“, negalima. Buvusioje kelio eismo situacijoje šio eismo įvykio metu vairuotojo A. V. nesuvaldytas automobilis „VW Caddy“ nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę. Nustatyti tikslios vietos (kelio ilgio ir pločio atžvilgiu dešiniajame šaligatvyje), kurioje buvo pėsčiasis M. D., kuomet jį kliudė automobilis „VW Caddy“, negalima. Buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad vairuotojui A. V. nesuvaldžius vairuojamos transporto priemonės, automobilis „VW Caddy“, nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę, trenkėsi į kelio atitvarus ir šviesoforo atramą, kliudė dešiniajame šaligatvyje stovėjusį pėsčiąjį M. D. bei atsitrenkė į medį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirta ir kaltinamojo A. V. sveikatos būklė po įvykio. Kitų objektų apžiūros protokolu teismo medicinos gydytojas susipažinęs su A. V. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), CD laikmena Nr. 10, VšĮ Naujininkų poliklinikos asmens sveikatos istorija (su gydytojų įrašais nuo 1984 iki 2015 metų) ir eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad A. V. nustatyta galvos viršugalvio srities odos nubrozdinimas, kuris atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas kieto buko ar bukabriaunio daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Objektyvių galvos smegenų sukrėtimo požymių nenustatyta. Duomenų apie lėtinio susirgimo, kuris galėtų sukelti sąmonės sutrikimą, buvimą pateiktuose medicinos dokumentuose nėra. Pats kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jokių lėtinių susirgimų dėl kurių jis galėtų laikinai netekti sąmonės jis neturi, sąmonės netekimo atvejų jis nėra turėjęs. A. V. eismo įvykio metu buvo blaivus, alkotesteriu jam nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui spręsti, kad A. V. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku važiuodamas buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į vairavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, vairuodamas automobilį „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į kelio atitvarus, šviesoforą ir partrenkė ant šaligatvio stovėjusį pėsčiąjį M. D., kuriam dėl minėto eismo įvykio buvo nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. V. bei nukentėjusysis M. D. susitaikė, pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, ir prašė šią baudžiamąją bylą nutraukti bei patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą esant kelių sąlygų visetui:

1)       kaltinamasis turi pripažinti savo kaltę,

2)       jis turi savo noru atlyginti padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo,

3)       jis turi susitaikyti su nukentėjusiuoju,

4)       byloje turi būti nustatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad ateityje toks asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kai asmuo pagal šią normą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas negali būti:

1)       kai kaltinamasis yra pavojingas recidyvistas,

2)       kai jis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei 4 metai.

Kaltinamojo A. V. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, vertintina, jog ji padaryta neatsargia kaltės forma, anksčiau A. V. nėra teistas, praeityje baustas administracine tvarka 3 kartus, baudos sumokėtos, nuobaudos negalioja, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiojo atsiprašė, su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad A. V. ateityje nedarys naujų  nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, taikant BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl civilinių ieškinių

UAB „Maniga“ civilinio ieškinio byloje nepareiškė, nurodė, kad dėl žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę (b. l. 96-97).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija civilinio ieškinio byloje nepareiškė, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje atitvarų žala nebuvo padaryta (b. l. 99-100).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio byloje nepareiškė, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-63786-17 draudimo bendrovei išsiuntė pretenziją Nr. 8857 dėl 1 936,69 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo M. D. gydymą (b. l. 101-103).

AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. spalio 5 d. pranešimu Nr. 1941167/ 1030243 informavo A. V., kad kompensavo M. D. už gydymo išlaidas – 500,96 Eur; kelionės išlaidas – 88,50 Eur; už neturtinę (moralinę) žalą – 2 500 Eur.

Kaltinamasis A. V. su nukentėjusiuoju M. D. susitaikė ir pateikė teismui 2018-10-08 sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį šalys susitarė dėl žalos atlyginimo (papildomai neskaitant kiek atlygino ar atlygins draudimas) bei prašo, esant visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms nutraukti baudžiamąją bylą. Kaltinamasis įsipareigoja per 1 (vienerius) metus nuo susitarimo pasirašymo dienos atlyginti nukentėjusiajam 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos. Bet kokios kitos žalos sumos nukentėjusysis iš kaltinamojo atsisako.

Nukentėjusysis M. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo A. V., kurio atsisakė sudarydamas 2018-10-08 susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Kiti klausimai

2018-04-18 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo M. D. pareikštą 20 834,92 Eur civilinį ieškinį, laikinai apribota A. V. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2018-04-18 iki 2018-10-18. Turto saugotoju paskirtas A. V. (b. l. 139-142). Laikiną nuosavybės teisių apribojimą tikslinga palikti iki teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo dienos, o atlyginus žalą – panaikinti.

Nukentėjusysis M. D. pateiktame teismui civiliniame ieškinyje prašė priteisti ir 300 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas iš A. V. (už advokato teisines paslaugas). BPK 105 straipsnio 7 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų. Šiuo atveju teismas atsižvelgdamas, kad A. V. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, neatsargia kaltės forma, į kaltinamojo turtinę padėtį ir į tas aplinkybes, kad nukentėjusysis M. D. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo A. V. atsisakė sudarydamas 2018-10-08 susitarimą dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos už advokato teisines paslaugas iš kaltinamojo A. V. nepriteistinos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Kompaktinis diskas (1), esantis voke, byloje, paliktinas saugoti byloje. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-308, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. D., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2018 m. spalio 8 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį kaltinamasis A. V. ir nukentėjusysis M. D. susitarė (papildomai neskaitant kiek atlygino ar atlygins dėl šio eismo įvykio AB „Lietuvos draudimas“):

1. Kaltinamasis A. V. įsipareigoja per 1 (vienerius) metus nuo 2018 m. spalio 8 d. atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų);

2. Nukentėjusysis ir kaltinamasis pareiškia, kad nukentėjusysis M. D. iš kaltinamojo A. V. bet kokios kitos žalos atlyginimo atsisako.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Netenkinti prašymo priteisti iš kaltinamojo A. V. proceso išlaidas (bylinėjimosi išlaidas) nukentėjusiojo atstovo advokato pagalbai apmokėti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės I. Gureckienės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimu A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. V., kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti, ir bus sprendžiamas kausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiajam ir kaltinamajam išaiškinti, kad jei kaltinamasis gera valia žalos neatlygins iki teismo patvirtintoje sutartyje nurodyto termino, nukentėjusysis po susitarto termino turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raštą pateikti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo. Tokiu atveju kaltinamasis antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio žalos išieškojimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                 Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė