Civilinė byla Nr. e2A-381-864/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02371-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.4.;
3.3.1.1; 3.3.1.18.2.; 3.2.4.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Astos Pikelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Pranašumas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pranašumas“ dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. S. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Pranašumas“ (toliau ir atsakovė), prašydamas priteisti iš atsakovės 13 527,59 Eur atlyginimą už suteiktas paslaugas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Paaiškino, kad atsakovė (kaip įmonių grupės „Norhouse Construction“ dalyvė) vykdo įvairius investicinius nekilnojamojo turto projektus. Ieškovas, kaip individualią veiklą vykdantis nekilnojamojo turto brokeris, veikiantis kartu su nekilnojamojo turto agentūra Capital Realty, 2019 m. rudenį tarpininkavo parduodant vieną iš atsakovės vystomame projekte „Panauja“ pastatytų butų. Po sėkmingo tarpininkavimo sandorio įvykdymo, šalių susitikimo metu ieškovui buvo pateiktas pasiūlymas tęsti tarpusavio bendradarbiavimą bei ieškoti asmenų, kurie būtų suinteresuoti finansiškai prisėdėti prie atsakovės (ir kitų „Norhouse Constructions“ klasterio narių) vystomų projektų, konkrečiai – prie nekilnojamojo turto projektų „Panauja“, „Baltų namai“ ir „Bukčių terasos“. Nurodė, kad pagal šalių sulygtas bendradarbiavimo sąlygas, ieškovo atlygis už investuotojų – paskolų davėjų, suteikiančių finansavimą bet kuriam iš projektų vystytojų, suradimą, visuomet buvo 3 procentai nuo gautos kredito sumos. Veikdamas egzistavusio susitarimo pagrindu, ieškovas surado UAB „Vilmstata“, kuri į atsakovės vystomą projektą „Panauja“ piniginių lėšų (kredito) forma investavo ne mažesnę kaip 450 919,94 Eur sumą. Atitinkamai, už šią paslaugą atsakovė turėjo sumokėti ieškovui 13 527,59 Eur dydžio atlyginimą. Pasak ieškovo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovė nebuvo susitarę dėl atsiskaitymo terminų, ginčo atveju jie nustatytini pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.53 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ieškovo teigimu, atsakovei neatsiskaitant už ieškovo suteiktas tarpininkavimo paslaugas dėl projekto „Panauja“, 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovei išsiųstoje pretenzijoje buvo nurodytas konkretus atlygio už paslaugas sumokėjimo terminas, t. y. 7 dienos nuo pretenzijos įteikimo dienos. 2020 m. gruodžio 28 d. elektroniniu laišku atsakovės vadovas atsisakė patenkinti ieškovo pareikštus reikalavimus. Ieškovo vertinimu, 2020 m. gruodžio 28 d. laiškas pagrindžia pretenzijos gavimo faktą, o taip pat ir termino prievolei įvykdyti skaičiavimo pradžią. Pažymėjo, kad atlyginimas už sulygtas paslaugas per nustatytą terminą nebuvo sumokėtas.
3. Atsakovė UAB „Pranašumas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį išdėstytų motyvų pagrindu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jokių konkrečių susitarimų su ieškovu dėl paslaugų teikimo nesudarė. Paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 15 d. atsakovė su UAB ,,Vilmstata” pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. 15/11/19-1, pagal kurią UAB „Vilmstata“ (rangovė) įsipareigojo pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskeltini), darbų apimtis numatyta už 726 000 Eur. Teigė, jog už tai, kad atsakovė pasirinko UAB ,,Vilmstata” rangove, šios bendrovės vadovas pažadėjo suteikti atsakovei reikalingą 570 000 Eur paskolą gyvenamojo namo statyboms finansuoti. Atsakovės manymu, tikėtinai iš UAB ,,Vilmstata“ vadovo sužinojęs apie derybas, ieškovas telefonu pasidomėjo apie atsakovei reikalingą paskolą. 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovė ieškovui išsiuntė elektroninį laišką, kuriame aiškiai įvardijo, kad įmonei reikalinga 570 000 Eur paskola, tačiau jokių sąlygų dėl apmokėjimo ar paslaugų apimčių su ieškovu atsakovė neaptarinėjo. Nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad jis būtų suradęs investuotoją, suteikusį atsakovei reikalingą 570 000 Eur paskolą, o vien aplinkybė, kad atsakovė su UAB „Vilmstata“, kurios vadovą pažįsta ir ieškovas, sudarė paskolos sutartį, nepatvirtina, jog ieškovas suteikė atsakovei kokią nors paslaugą, juolab, kad UAB „Vilmstata“ suteikė tik dalį paskolos – 450 919,34 Eur. Tai, kad ieškovas nesuteikė paslaugos, patvirtina ir tai, jog ieškovas tik 2020 m. kovo 30 d. kreipėsi su klausimu dėl apmokėjimo už neva suteiktą paslaugą ir net nenurodė atlyginimo sumos. Atsakovės įsitikinimu ieškovas nepagrindė, kad buvo sulygtas 3 procentų dydžio atlygis. Teigė, kad vien tik aplinkybė, jog „Norhouse Constructions“ 2020 m. sausio 20 d. elektroniniu laišku siuntė ieškovui siūlymą dėl investitoriaus suradimo konkrečiam projektui „Baltai“ ir 2019 m. lapkričio 20 d. siuntė siūlymą dėl investuotojo suradimo projektui „Bukčių terasos“, kuriuose numatė mokėti 3 procentų sėkmės mokestį už investuotojo suradimą, nepatvirtina, kad šalys tarėsi ar susitarė dėl tokio atlyginimo.
4. Ieškovas dublike nurodė, kad iniciatyvą bendradarbiauti dėl investicijų pritraukimo projektams „Panauja“, „Baltų namai“ ir „Bukčių terasos“ išreiškė patys „Norhouse Construction“ įmonių grupės atstovai, t. y. atsakovės direktorius R. R. ir J. N., o ieškovas su gautu pasiūlymu sutiko. Teigė, kad šalių susitarimą patvirtina rašytiniai įrodymai – tarp šalių vykusio elektroninio susirašinėjimo kopijos. Pasak ieškovo, tai, kad investuotoją surado būtent ieškovas, patvirtina ir atsakovės direktoriaus 2020 m. vasario 11 d. elektroninis laiškas, kuriame pastarasis asmuo, atsakydamas į ieškovo paklausimą, ar „Norhouse Construction“ vystomam projektui vis dar reikia investuotojų, nurodė: „Rytoj V. pabandysim pasiūlyti. Užsiskaitys vis tiek, kaip nuo Tavęs“. Ieškovo vertinimu, toks atsakovės vadovo teiginys patvirtina, kad atsakovė pripažino, jog investuotojas UAB „Vilmstata“ buvo surastas ne atsakovės savarankiškais veiksmais, o būtent ieškovo pastangomis. Teigė, kad rangos sutartis tarp atsakovės ir UAB „Vilmstata“ buvo pasirašyta vėliau nei 2019 m. lapkričio 15 d.; be to, ne rangos sutarties sudarymas paskatino UAB „Vilmstata“ suteikti atsakovei paskolą. Investuodama lėšas į atsakovės vystomą projektą UAB „Vilmstata“ siekė užsitikrinti, kad turtas, į kurį investuojama, būtų vystomas, būtent dėl šios priežasties atsakovė inicijavo ginčo projekte buvusį ankstenį rangovą, vietoje jo skirtiant UAB „Vilmstata“. Nurodė, kad dėl investuotojų paieškos ir bendradarbiavimo sąlygų ieškovas bendravo su atsakovės direktoriumi R. R.. Reikalaujamo priteisti atlyginimo dydį ieškovas grindžia ne kitų rinkos dalyvių taikomais įkainiais už panašaus pobūdžio paslaugas, bet objektyviais įrodymais pagrįstu susitarimu dėl 3 procentų įkainio taikymo, kurį patvirtina ir R. R. elektroniniai laiškai.
5. Atsakovė triplike iš esmės palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir papildomai nurodė, kad ieškovo pateiktas 2021 m. sausio 23 d. elektroninis laiškas, kuriame UAB „Vilmstata“ vadovas patvirtina ieškovui, kad pastarasis supažindino jį su atsakove, nepaneigia, kad iki ieškovo pasiūlymo teikti paslaugas, UAB ,,Vilmstata“ ir atsakovė buvo verslo partneriai. Pažymėjo, kad nuo 2020 m. lapkričio mėn. tarp atsakovės ir UAB ,,Vilmstata“ vyksta teisminis ginčas, įmonės yra konfliktinėje situacijoje, todėl dėl kilusio konflikto, galimai siekdamas padėti ieškovui, 2021 m. sausio 23 d. elektroniniu laišku UAB „Vilmstata“ vadovas nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Paaiškino, kad pasiūlymus dėl investuotojų suradimo projektams „Bukčių terasos“ ir „Baltai“ teikė ne atsakovė, o „Norhouse Constructions“. Ieškovo minimu 2020 m. vasario 11 d. elektroniniu laišku jis buvo informuotas tik apie tai, kad jeigu UAB „Vilmstata“ suteiktų paskolą nurodytiems projektams, būtų laikoma, jog ieškovas suteikė tarpininkavimo paslaugą, tačiau šiuos pasiūlymus siuntė ne pati atsakovė, o „Norhouse Constructions“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino: prisiteisė ieškovui iš atsakovės 13 527,59 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 527,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3671,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui kyla įrodinėjimo pareiga dėl to, kad jis ir atsakovė apsikeitė aiškiai išreikštais oferta ir akceptu dėl to, kad ieškovas tarpininkautų surandant investuotoją atsakovės vystytam projektui „Panauja“, o taip pat, kad ieškovas faktiškai suteikė paslaugą ir dėl to atsakovei kyla pareiga sumokėti už suteiktą paslaugą.
8. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog rašytinė sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta, teisiškai nereikšminga, nes to nereikalauja CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą. Atlikęs byloje esančių įrodymų viseto analizę, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas pagrįstai teigia, jog tarp jo ir atsakovės buvo pasiektas susitarimas, pagal kurį ieškovas įsipareigojo už atlygį ieškoti investuotojų atsakovės vystytam nekilnojamojo turto projektui „Panauja“.
9. Sprendime pažymima, kad pasiūlymą dėl paslaugų teikimo, įskaitant investuotojų pritraukimą projektams „Panauja“, „Baltai“ ir „Bukčių terasos“, „Norhouse Construction“ įmonių grupės narių elektroninio pašto adresais (duomenys neskeltini) ieškovas išsiuntė 2019 m. lapkričio 19 d.; 2019 m. lapkričio 20 d. atsakovės vadovas R. R., kaip įgaliotas „Norhouse Construction“ įmonių grupės asmuo, pateikė ieškovui pasiūlymą teikti investicijų pritraukimo paslaugą projektui „Bukčių terasos“ už atlygį, siekiantį 3 procentus nuo pritrauktų investicijų sumos. Analogišką pasiūlymą R. R. 2020 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku ieškovui pateikė ir dėl projekto „Baltai“. Teismo vertinimu, aptartų laiškų turinys yra nedviprasmiškas ir konkretus, t. y. „Norhouse Construction“ įmonių grupė buvo pateikusi ieškovui aiškiai išreikštą ofertą dėl investuotojų paieškos paslaugos teikimo dviem konkretiems įmonių grupės vystytiems projektams, o kitokio šių laiškų sąlygų vertinimo teismo posėdyje nenurodė ir R. R.
10. Teismas sprendė, kad tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, kad R. R. pateikė pasiūlymą ieškovui dėl investicijų pritraukimo projektui „Panauja“, byloje nėra, tačiau šią aplinkybę patvirtina kiti duomenys. Nustatė, kad ieškovas 2019 m. lapkričio 26 d. elektroniniu laišku pateikė V. G. pasiūlymą investuoti į projektą „Panauja“. Be to, R. R., kaip projekto „Panauja“ vystytojo įgaliotas asmuo, 2019 m. gruodžio 10 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovui duomenis apie tai, kad projektui yra reikalingos 570 000 Eur dydžio investicijos. Tą pačią dieną ieškovas V. G. išsiuntė paskolos planą su sąlyga dėl 2 procentų dydžio mėnesinių palūkanų mokėjimo. Teismas vertino, kad atsakovės teiginiai, jog sąlygos dėl investicijų dydžio projektui „Panauja“ ieškovui buvo išsiųstos kaip V. G. verslo partneriui, o ne kaip tarpininkui, taip pat, kad derybas su UAB „Vilmstata“ dėl paskolos gavimo atsakovė pradėjo tiesiogiai, o ne per ieškovą, yra nepagrįstos ir prieštarauja byloje surinktiems faktiniams duomenims. Teismas nurodė, jog aplinkybę, kad būtent ieškovas suvedė UAB „Vilmstata“ su atsakove, patvirtino liudytojas V. G., kuris taip pat nurodė, kad jį su R. R. ir J. N. supažindino ieškovas.
11. Teismas pripažino, kad nors atsakovė teigė, kad UAB „Vilmstata“ ir atsakovę dar iki 2019 m. lapkričio 26 d. siejo faktiniai ryšiai, grindžiami 2019 m. lapkričio 15 d. rangos sutarties sudarymu, tačiau, teismo nuomone, labiau tikėtina, kad nurodyta sutartis buvo sudaryta tuo pačiu metu kaip ir paskolos sutartis ar prieš pat paskolos sutarties pasirašymą, o ne 2019 m. lapkričio 15 d. data. Tai, kad rangos sutartis buvo pasirašyta atgaline data po to, kai buvo susitarta dėl paskolos, patvirtino liudytojas V. G. nurodęs, kad atsakovė turėjo skolų anksčiau rangos darbus vykdžiusiai UAB „Statybų taktikos grupei“ ir taip siekė suderinti skolų likučius. Teismas vertino, kad šiuos V. G. teiginius patvirtina ir G. S., kuris yra UAB „Statybų taktikos grupė“ vadovas, paaiškinimai, o taip pat J. N. bei R. R. siųsti elektroniniai laiškai.
12. Sprendime svarstoma, kad jei rangos sutartis buvo sudaryta 2019 m. lapkričio 15 d., akivaizdu, kad R. R. nebuvo prasmės siųsti paminėtų 2019 m. gruodžio 27 d. ir 2020 m. sausio 7 d. elektroninių laiškų, kurių turinys aiškiai neatitinka atsakovės akcentuotų aplinkybių dėl rangos sutarties sudarymo eigos. Kita vertus, jeigu V. G. būtų buvę žinoma apie atsakovės veiklą, o UAB „Vilmstata“ ir atsakovę būtų sieję rangos santykiai nuo 2019 m. lapkričio 15 d., tuomet nesuprantamas V. G. 2019 m. lapkričio 26 d. ieškovui siųstų paklausimų dėl atsakovės veiklos turinys, iš kurių matyti, kad V. G. nebuvo žinoma nei apie atsakovę, nei apie įmonės akcininkus. Teismo nuomone, egzistavo objektyvus pagrindas paskolos ir rangos sutarčių sudarymui tuo pat metu, nes buvo siekiama kontroliuoti paskolintų lėšų naudojimą.
13. Vertindamas liudytojo J. N. paaiškinimus, jog atsakovė pirmiausia ieškojo rangovo, nes UAB „Statybų taktikos grupė“ negalėjo laiku vykdyti darbų, teismas nurodė, kad jie neatitinka R. R. veiksmų dėl investuotojų paieškos, taip pat to, kad R. R. derino su G. S. klausimus dėl generalinio rangovo įtraukimo, t. y. UAB „Statybų taktikos grupė“ vaidmens formalaus pakeitimo į subrangovo. Įrodymų, kad su UAB „Vilmstata“ sudaryta rangos sutartis būtų vykdyta iki 2020 m. sausio 7 d., ar paneigiančių, kad UAB „Vilmstata“ vaidmuo rangos santykyje buvo kitoks, nei nurodė V. G., atsakovė nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, G. S. nurodė, jog informacija statybų vietoje apie UAB „Vilmstata“ buvo paskelbta tik 2020 m. sausio mėn.
14. Teismas konstatavo, kad ieškovas, veikdamas kaip tarpininkas, pateikė UAB „Vilmstata“ vadovui V. G. siūlymą investuoti į atsakovės vystytą nekilnojamojo turto projektą „Panauja“, o vien formalus įrašas rangos sutartyje apie jos sudarymo datą, taip pat aplinkybė, kad UAB „Statybų taktikos grupė“ 2019 m. lapkričio 15 d. data parengė atliktų darbų aktą Nr. 2 ir išrašė sąskaitą, nepagrindžia atsakovės pozicijos.
15. Teismas sprendė, kad pasiūlymą dėl investavimo V. G. ieškovas pateikė po to, kai buvo išsiuntęs atsakovei siūlymą dėl tarpininkavimo ir, atitinkamai, gavęs R. R. siūlymą dėl investuotojų paieškos projektui „Bukčių terasos“, nes ieškovo 2019 m. lapkričio 26 d. elektroniniame laiške V. G. nurodoma: „Dalinuosi dar vienu tų pačių vystytojų projektu, manau, kad šis labiausiai tiktų Jums“, o tai atitinka 2019 m. lapkričio 25 d. ieškovo R. R. išsiųsto laiško turinį, kad ieškovas pasiūlė projektą „Bukčių terasos“, be kita ko, ir V. G. Aplinkybę, jog atsakovė suprato, kad pasiūlymą dėl investavimo V. G. pateikė ieškovas, teikdamas atsakovei paslaugą, patvirtina 2019 m. gruodžio 10 d. R. R. ieškovui išsiųstas laiškas su informacija, kokią sumą ir kokiais terminais atsakovė nori skolintis. Ieškovo tos pačios dienos laiškas V. G. patvirtina, kad ieškovas realiai atliko tarpininko vaidmenį. Teismas atmetė R. R. teiginį, kad laiškas ieškovui siųstas kaip V. G. verslo partneriui, nes toks teiginys nepaaiškina ieškovo vaidmens ir įsitraukimo į derybas (sąlygų dėl finansavimo derinimo, dalyvavimo susitikimuose).
16. Teismas akcentavo, kad J. N. parodė, jog negirdėjo, kad su ieškovu būtų tariamasi dėl piniginių dalykų, todėl nelaikytina, kad ieškovas veikė kaip investuotojo partneris. Teismas nurodė, kad iš atsakovės įgaliotų atstovų pozicijos lieka neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovas, jeigu jis veikė ne kaip tarpininkas, įsitraukė į derybas dėl paskolos suteikimo, dalyvavo susitikimuose. Atsakovės versiją dėl ieškovo vaidmens paneigia ir R. R. 2020 m. vasario 11 d. elektroninis laiškas, kuriame jis nurodė, kad bandys pasiūlyti projektą „Baltai“ V. G. ir šioje dalyje padarė ieškovui adresuotą įrašą „Užsiskaitys vis tiek, kaip nuo Tavęs“. Teismas nurodė, kad R. R. tokiu atveju turėjo laikyti, jog ryšis su V. G. atsirado per ieškovą ir kad tai turi tiesioginį ryšį su ieškovui teiktais siūlymais dėl investuotojų paieškų. Sprendžiant dėl ieškovo vaidmens, reikšmingais laikyti G. S. paaiškinimai, kad jis susitikimo su ieškovu, atsakovės ir UAB „Vilmstata“ atstovais metu suprato, jog UAB „Vilmstata“ yra ieškovo klientė.
17. Teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai teigė, jog V. G. pasiūlė investuoti į projektą „Panauja“ atsižvelgęs į atsakovės pateiktą ofertą dėl investicijų pritraukimo. Pažymėjo, kad aplinkybės, jog ieškovas dalyvavo susitikimuose dėl investavimo į projektą „Panauja“, neneigia pati atsakovė. Šią aplinkybę pagrindžia ir V. G., G. S. parodymai, tuo tarpu ieškovo vaidmens visame ginčo procese aiškinti kitaip nei kaip tarpininko nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai teigė, kad projektai „Baltai“, „Bukčių terasos“ ir „Panauja“ nėra susiję, o tuo pačiu dėl šių projektų siųsti laiškai turėtų būti traktuojami kaip skirtingų įmonių siūlymai.
18. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog UAB „Vilmstata“ paskolino atsakovei ne 570 000 Eur, bet 450 919,94 Eur, reiškia, kad ieškovo atlikti veiksmai, sudarantys paslaugų esmę, lėmė, jog atsakovė gavo dalį norėtų investicijų. Priešingai nei teigia atsakovė, toks rezultatas yra pakankamas konstatuoti, kad ieškovas paslaugą suteikė, o R. R. laiškuose dėl finansavimo projektams „Bukčių terasos“, „Baltai“ nebuvo išskirta, kad pagal ofertą paslauga bus laikoma suteikta tik tuo atveju, jeigu bus gauta visa reikalinga kredito suma.
19. Spręsdamas dėl ieškovui mokėtino atlygio teismas nurodė, kad projektuose „Baltai“ ir „Bukčių terasos“ ieškovui buvo pasiūlyta aiškiai išreikšta kaina – 3 procentai nuo suteiktos paskolos sumos. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymai projektams „Baltai“ ir „Bukčių terasos“ yra tinkami šaltiniai, remiantis kuriais galima nustatyti, kokią kainą už tarpininkavimo paslaugas ieškovas turi teisę gauti projekto „Panauja“ atveju. Teismas sprendė, kad sąlyga dėl kainos atitinka numanomos sąlygos požymius, kurie nustatyti CK 6.196 straipsnio 2 dalyje, o analogiški šalims protingi asmenys turėtų pagrįstą lūkestį, kad už sėkmingą investicijų pritraukimą į projektą „Panauja“ bus mokamas toks pats komisinis mokestis, koks turėtų būti mokamas ir kitų projektų atveju. Teismas sprendė, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovui už suteiktą paslaugą 13 527,59 Eur (450 919,94 Eur × 3 procentai) dydžio kainą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Atsakovė (apeliantė) UAB „Pranašumas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Apeliantės manymu, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas priteisė ieškovo naudai skolą pagal žodinę paslaugų sutartį, už neva suteiktą paslaugą – investitoriaus suradimą. Nors teismas konstatavo, kad tiesioginių įrodymų, jog atsakovės vadovas pateikė ieškovui pasiūlymą dėl investicijų pritraukimo projektui „Panauja“, byloje nėra, tačiau interpretuodamas bei iškreipdamas įrodymų turinį teismas sukūrė aplinkybes, patvirtinančias ieškovo teiginius. Sprendime nepasisakyta dėl atsakovės argumentų vertinimo, selektyviai atrinkti tik ieškovo argumentai.
22. Teigia, kad teismas turėjo nustatyti tiek sutarties sudarymo faktą, tiek susitarimo turinį sudarančias sąlygas. Ieškovas neįrodė, kad šalys buvo susitarusios dėl atlygintinių paslaugų teikimo „Panauja“ projektui, jų įvykdymo sąlygų bei apmokėjimo ir jo dydžio, juolab, kad byloje nėra nei vieno tiesioginio ar netiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė paslaugų sutartis dėl investitoriaus projektui ,,Panauja“ suradimo.
23. Nurodo, kad šalys dėl paslaugų, susijusių su projektais „Bukčių terasos“ ir „Baltai“ tarėsi raštu, persiųsdamos konkrečius pasiūlymus ir paslaugų suteikimo paslaugas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas „Norhouse Construction“ įmonių grupės vardu išsiuntė konkrečius pasiūlymus dėl paslaugų dviem projektams ir nepateikė pasiūlymo projektui ,,Panauja“, patvirtina, kad šalys nesitarė dėl paslaugos ,,Panaujos“ projektui. Teismas nevertino, kodėl dėl dviejų objektų buvo atsakyta raštu, o dėl vieno žodžiu, be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad poreikio tokiai paslaugai nebuvo, nes atsakovė pati buvo susiradusi investuotoją – vieną iš savo rangovų UAB ,,Vilmstata“, kuri ir suteikė 470 000 Eur paskolą. Akcentuoja, kad nors teismas žodinės paslaugų sutarties sudarymą grindžia 2019 m. lapkričio 26 d. ieškovo laišku V. G., kuriam buvo persiųstas pasiūlymas investuoti į projektą ,,Panauja“, tačiau apeliantės teigimu, šiuo laišku ieškovas siūlo UAB ,,Vilmstata“ jam tinkamą investavimo variantą: ,,dalinuosi dar vienu tų pačių vystytojų projektu“. Tai nėra pasiūlymas, o tik pasidalinimas informacija. Byloje nėra įrodymų, kad informaciją apie ,,Panauja“ projektą ieškovas gavo iš atsakovės, o taip pat, kad atsakovė prašė ieškovo ieškoti investuotojų šiam projektui. Pažymi, kad vėlesniame ieškovo laiške V. G. nurodoma: ,,Sklypus perka ir projektuoja iš savu?, pradžią? daro iš savu?, vėliau skolinasi. Jų? bendrinis puslapis - https://www.norhouse.lt‘‘, kas patvirtina, kad ieškovas tik pasidalino viešoje erdvėje rasta informacija apie atsakovą. Pabrėžia, kad ieškovas ir V. G. yra verslo partneriai, todėl vien informacijos pasidalinimas nepatvirtina paslaugų sutarties su atsakove egzistavimo.
24. Pasak apeliantės, pasiūlymą teikti paslaugas ieškovas jai pateikė 2019 m. lapkričio 19 d., tuo tarpu 2019 m. lapkričio 20 d. gavo pasiūlymą iš R. R. bendradarbiauti dėl „Bukčių terasos“ projekto, tačiau jokio pasiūlymo dėl bendradarbiavimo ,,Panauja“ projektui atsakovė ieškovui neteikė, todėl ieškovas neturėjo pagrindo 2019 m. lapkričio 26 d. teikti atsakovei paslaugas dėl ,,Panauja“ projekto. Teismas nenustatė, kad žodinė paslaugų teikimo sutartis būtų sudaryta laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d.; be to, 2019 m. lapkričio 19 d. ieškovo pasiūlymo laiške nurodyta, kad: ,,Rytoj galime viską aptarti telefonu arba susitikti gyvai“, kas patvirtina, jog ieškovas tik ateityje galėjo tikėtis paslaugų sutarties dėl investitorių suradimo sudarymo, tačiau ieškovas neįrodė, kad šalys kad būtų susitikę, ar kalbėję telefonu.
25. Nesutikdama su teismo išvada, jog rangos sutartis pasirašyta ne nurodyta joje data, o atgaline data, apeliantė nurodo, kad:
25.1. vienintelis V. G. paliudijo, kad rangos sutartis pasirašyta tuo pačiu metu kaip ir paskolos sutartis. Daugiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nėra, tačiau vien šis paliudijimas nepaneigia rašytinės sutarties datos teisingumo. Pažymi, kad ieškovas ir minėtas liudytojas yra verslo partneriai, tuo tarpu tarp atsakovės ir UAB ,,Vilmstata“ yra kilęs teisminis ginčas, todėl šios įmonės vadovo parodymai vertintini kritiškai, nes jis ne tik turi interesą padėti savo verslo partneriui, tačiau ir yra nepalankus atsakovei. Liudytojo parodymai nenuoseklūs: jis negalėjo prisiminti kada ieškovas jį suvedė su atsakove, taip pat nurodė, kad nežino, kodėl rangos sutartį pasirašė atgaline data;
25.2. G. S., kuris yra UAB ,,Statybų taktikos grupė“ vadovas teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad rangos sutartį UAB ,,Vilmstata“ būtų pasirašiusi atgaline data. Nurodomas liudytojas negalėjo nurodyti, kada atsakovė pasirašė rangos sutartį su UAB ,,Vilmstata“, o sprendime melagingai nurodoma, kad šis liudytojas paaiškino, kad: ,,tai įvyko 2020 m. sausio mėn.“. Paklaustas, ar teko matyti rangos sutartį, pasirašytą tarp UAB ,,Vilmstata“ ir atsakovės, liudytojas atsakė, kad jam ši sutartis tik buvo persiųsta tam, kad pasirašytų tomis pačiomis sąlygomis. Paklaustas, ar galėjo būti, kad UAB ,,Vilmstata“ atsirado anksčiau nei 2020 m. sausio mėnesį, liudytojas atsakė, kad nežino, iš kur atsakovė pažįstama su bendrove UAB ,,Vilmstata“. Šie liudytojo paaiškinimai, apeliantės įsitikinimu, patvirtina, kad jam nėra žinoma, kada buvo pasirašyta rangos sutartis, todėl teismas neteisingai nurodė, kad G. S. patvirtino sutarties pasirašymą 2020 m. sausio mėn.;
25.3. neteisingos teismo išvados, kad rangos sutarties pasirašymą atgaline data patvirtina R. R. laiškai, siųsti G. S.. 2020 m. sausio 7 d. laišku atsakovė rangovo UAB ,,Statybos taktikos grupė“ vadovui G. S. persiuntė 2019 m. lapkričio 15 d. rangos sutartį tarp atsakovės ir UAB ,,Vilmstata“. Tai patvirtina, kad iš tikrųjų rangos sutartis su UAB ,,Vilmstata“ buvo pasirašyta būtent 2019 m. lapkričio 15 d.; aplinkybė, kad ši sutartis buvusiam atsakovės rangovui UAB „Statybos taktikos grupė“ buvo persiųsta 2020 m. sausio 7 d. nepatvirtina, kad ši sutartis nebuvo pasirašyta joje nurodoma data. Pats rangos sutarties pasirašymas nesusijęs su įrodinėjimo dalyku nagrinėjamoje civilinėje byloje ir niekaip nepatvirtina, kad ieškovas buvo susitaręs su atsakove dėl tarpininkavimo paslaugų;
25.4. atsakovė pateikė UAB ,,Statybos taktikos grupė“ ir atsakovės 2019 m. birželio 7 d. pasirašytą statybos rangos sutartį dėl objekto, esančio adresu (duomenys neskeltini), statybos darbų atlikimo, kurioje numatytas darbų atlikimo terminas – iki 2019 m. rugsėjo 31 d.; paskutinis atliktų darbų aktas tarp šių įmonių pasirašytas 2019 m. lapkričio 15 d. ir ta pačia data išrašyta paskutinė sąskaita faktūra už atliktus darbus, kas patvirtina, kad UAB ,,Statybos taktikos grupė“ baigus statybos darbus, atsakovė nuo 2019 m. lapkričio 15 d. turėjo būtinybę pasirašyti sutartį su UAB ,,Vilmstata“, nes nelogiška, kad atsakovė būtų net keletą mėnesių nevykdžiusi daugiabučio pastato statybos darbų;
25.5. nepagrįstas teismo motyvas, kad 2019 m. lapkričio 26 d. ieškovui siųstas V. G. laiškas patvirtina, kad iki šio laiško gavimo pastarajam nebuvo žinoma nei apie atsakovę, nei apie jo akcininkus. Iš nurodyto susirašinėjimo matyti, kad ieškovas siuntė keletą pasiūlymų bei dalinosi informacija apie atsakovės vystomus projektus, tuo tarpu V. G. laiške ieškovui klausiama: ,,jie viską stato už skolintus Eur?‘‘, tačiau tai nepatvirtina teismo išvadų, o iš šio sakinio apskritai neaišku, dėl kokio projekto yra užduodamas klausimas ir kokiu tikslu;
25.6. teismas neteisingai interpretavo J. N. paaiškinimus, nes šis liudytojas nurodė, kad 2019 m. rudenį V. G. derino klausimą su R. R. dėl rangos darbų, nes su ankstesniu rangovu sutartis buvo pasibaigusi, taip pat nurodė, kad iš pradžių ateidavo tik V. G., o tik po to ateidavo ir ieškovas. Liudytojas minėjo, kad jam buvo keista, kodėl ateidavo ir ieškovas, tačiau suprato, kad ieškovas su V. G. turi bendrų interesų. Liudytojas patvirtino, kad rangos sutartis buvo pasirašyta 2019 m. rudenį bei paaiškino, kad, kiek jam žinoma, rangovas (kalbama apie UAB ,,Vilmstata“) pats save finansavo: atliktus darbus formino kaip paskolą. Aplinkybės, ar rangos sutartis ir paskolos sutartys buvo pasirašytos kartu šis liudytojas negalėjo parodyti;
25.7. rangos sutartis yra nenuginčyta ir teisėtai sudaryta rašytinė sutartis, todėl teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti nei jos sudarymo data, nei sąlygomis. Pabrėžia, kad teismas ignoravo atsakovės pateiktus darbų atlikimo aktą ir sąskaitą, kurių visuma paneigia teismo versiją, jog rangos sutartis buvo pasirašyta atgaline data.
26. Apeliantė akcentuoja, kad teismas žodinės paslaugų sutarties sudarymą dėl projekto ,,Panauja“ grindžia aplinkybe, kad ieškovui buvo pasiūlyta bendradarbiauti dėl kitų projektų, tačiau tai nepatvirtina, kad buvo sutarta dėl paslaugos ,,Panauja“ projektui. Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 10 d. laiške R. R. nurodė ieškovui informaciją apie reikalingą paskolą ,,Panauja“ projektui, tačiau jokių sąlygų dėl apmokėjimo ieškovui ar paslaugų apimčių, kaip kad buvo pasiūlymų dėl ,,Bukčių terasos“ ir ,,Baltai“ atvejais, nenurodyta.
27. Teigia, kad atsakovei buvo reikalinga 570 000 Eur paskola, dėl tokios sumos pasirašyta ir paskolos sutartis, o UAB ,,Vilmstata“ suteikė tik 450 919,34 Eur sumą, kas sąlygojo atsakovės veiklos sutrikimus, dėl ko ji nebegalėjo laiku užbaigti statybos darbų. Tik dalies paskolos sumos gavimas negalėtų būti laikytinas tinkamu paslaugos sutarties įvykdymu net tuo atveju, jeigu žodinė sutartis būtų sudaryta. Nurodo, kad aplinkybę, jog ieškovas nesuteikė jo nurodomos paslaugos, patvirtina ir tai, kad ieškovas tik 2020 m. kovo 30 d. kreipėsi su klausimu dėl apmokėjimo už neva suteiktą paslaugą ir nenurodė atlyginimo sumos, neišrašė sąskaitos.
28. Ieškovas D. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Ieškovo manymu, apeliacinis skundas grindžiamas ne skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas patvirtinančiais argumentais, o tų pačių teiginių, kurie buvo išdėstyti ankstesniuose atsakovės procesiniuose dokumentuose bei išsakyti teismo posėdžių metu, pakartojimu.
30. Nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, ieškovas nurodo, kad:
30.1. apeliantės minima aplinkybė dėl tiesioginių įrodymų, galinčių patvirtinti faktą, jog apeliantės vadovas pateikė ieškovui pasiūlymą dėl investicijų pritraukimo projektui „Panauja“, nebuvimo, neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, nes su tuo susijusias išvadas teismas padarė remdamasis byloje surinktų įrodymų, įskaitant netiesioginius įrodymus visuma. Teismas detaliai išanalizavo bylos medžiagą ir priešingai nei teigia apeliantė, jokių faktinių aplinkybių neprikūrė;
30.2. kilusio ginčo atveju nesant atitinkamas aplinkybes patvirtinančių tiesioginių įrodymų, t. y. rašytinės sutarties/pasiūlymo, analogiško teiktajam kitų projektų atžvilgiu, tokios aplinkybės gali būti nustatomos ir remiantis netiesioginiais įrodymais. Ieškovas, veikdamas kaip tarpininkas, pateikė būsimo investuotojo UAB „Vilmstata“ vadovui siūlymą investuoti į apeliantės vystytą nekilnojamojo turto projektą „Panauja“, o tai, kad tokios investicijos apeliantei buvo reikalingos ir ji per ieškovą pageidavo rasti finansuotoją projektui, pagrindžia atsakovės vadovo siųstas 2019 m. gruodžio 10 d. elektroninis laiškas, kuriame ieškovui įvardijama norima skolintis suma, jos išmokėjimo terminus. Apeliantės poziciją, jog UAB „Vilmstata“ sutartinių santykių su atsakove turėjo dar iki ieškovo įsitraukimo į projekto „Panauja" finansavimo klausimų sprendimą, paneigia UAB „Vilmstata“ direktoriaus parodymai, o taip pat byloje pateikti susirašinėjimai;
30.3. bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantė, išreiškus valią dėl investicijų projektui „Panauja“ paieškos, jokių reikalavimų, keliamų būsimam investuotojui neišskyrė, todėl ieškovas, ieškodamas projekto finansavimu suinteresuotų asmenų, pagrįstai naudojosi turimais ryšiais, kurių neturėdama atsakovė negalėjo rasti investuotojų. Dėl to UAB „Vilmstata“, kuriai vadovauja V. G., kaip investuotojo, pritraukimas aiškiai pagrindė ginčo šalių sulygtų paslaugų suteikimą. Teigia, kad šią aplinkybę 2020 m. vasario 11 d. elektroniniu laišku iš esmės pripažino ir atsakovės vadovas, ieškovui paaiškinęs, jog iš V. G. vadovaujamos įmonės gautos investicijos vis tiek „užsiskaitys“ kaip nuo ieškovo;
30.4. teismo išvados dėl rangos sutarties pasirašymo atgaline data yra pagrįstos bei paremtos objektyviais įrodymais, kadangi UAB „Vilmstata“ direktoriaus parodymai yra nuoseklūs bei atitinkantys kitas byloje nustatytas aplinkybes. Ieškovo ir V. G. verslo ryšiai pastarojo asmens parodymų įrodomosios reikšmės nepašalina. Be to, liudytoju apklaustas UAB „Statybų taktikos grupė“ vadovas G. S. parodė, jog UAB „Vilmstata“, kaip naujasis projekto generalinis rangovas, pradėjo atsiskaitinėti su UAB „Statybų taktikos grupė“ tada, kuomet atsakovė su UAB „Vilmstata“ pasirašė rangos sutartį, o atsiskaitymai pradėti vykdyti 2020 m. sausio mėnesį, po susitikimų, kuriuose dalyvavo ir ieškovas. Apeliantė išskirtinę reikšmę suteikia J. N. parodymams, tačiau ieškovas pastebi, kad J. N. yra vienos iš Norhouse Construction klasteriui priklausančių įmonių vadovas, palaikantis nuolatinius ryšius su atsakovės vadovu. Pažymi, kad V. G. parodymai, skirtingai nei J. N. duoti parodymai, buvo nuoseklūs bei bylos medžiagai neprieštaravo. Atsakovės vadovo 2020 m. sausio 7 d. UAB „Statybų taktikos grupė“ vadovui (persiųsta 2019 m. lapkričio 15 d. sutartis MS Word formatu, be šalių parašų, skirtingai nei aiškinama apeliaciniame skunde, pagrindžia rangos sutarties pasirašymo atgaline data faktą. Rangos sutarties pasirašymas atgaline data byloje įrodytas, o šis faktas objektyviam bylos išnagrinėjimui yra itin reikšmingas, kadangi jis paneigia apeliantės teiginius apie jos sutartinius santykius su UAB „Vilmstata“ dar iki ieškovo įsitraukimo į projekto finansavimo klausimų sprendimą;
30.5. 2019 m. lapkričio 26 d. V. G. ieškovui išsiuntė elektroninį laišką su klausimu, ar atsakovė „viską stato už skolintus Eur“, o gavęs ieškovo paaiškinimą, jog atsakovė „sklypus perka ir projektuoja iš savų <...>, vėliau skolinasi“, papildomai pareikalavo informacijos apie atsakovės akcininkus. Ieškovo teigimu, pats ieškovui užduotų klausimų pobūdis suponuoja, kad V. G. su atsakove jokių bendrų reikalų anksčiau neturėjo;
30.6. apeliantė nesugebėjo nuosekliai paaiškinti įmonės vadovo R. R. elektroninio laiško dėl investicijų poreikio projektui „Panauja“ išsiuntimo ieškovui. Nors apeliantė teigia, kad R. R. minėtą laišką ieškovui išsiuntė V. G. prašymu, nes ieškovas ir V. G., kaip verslo partneriai, buvo atvykę į atsakovės ofisą. Ieškovas kritiškai vertina tokią poziciją, kadangi neaišku, dėl kokios priežasties R. R. elektroninį laišką turėjo siųsti ne tiesiogiai susitikime su juo dalyvavusiam V. G.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
33. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta tenkinti ieškinį dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų motyvų kontekste.
Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės
34. Byloje nustatyta, kad ieškovas, kaip individualią veiklą vykdantis nekilnojamojo turto brokeris, veikiantis kartu su nekilnojamojo turto agentūra Capital Realty, 2019 m. lapkričio 19 d. elektroniniu laišku, adresuotu elektroninio pašto adresams (duomenys neskeltini), pateikė pasiūlymą teikti paslaugas pritraukiant investuotojus projektams „Panauja“ „Baltai“. „Bukčių terasos“, kuriuos vysto įmonių grupė „Norhouse Construction“. 2019 m. lapkričio 20 d. elektroniniu laišku atsakovės UAB „Pranašumas“ vadovas R. R., kaip asmuo, įgaliotas įmonių grupės „Norhouse Construction“, pateikė ieškovui pasiūlymą teikti investicijų pritraukimo paslaugą projektui „Bukčių terasos“ už atlygį, sudarysiantį 3 procentus nuo pritrauktų investicijų sumos. 2020 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku R. R. pateikė analogišką pasiūlymą ieškovui ir dėl projekto „Baltai“.
35. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovės vadovas R. R. pateikė ieškovui pasiūlymą tarpininkauti dėl investicijų pritraukimo projektui „Panauja“ (daugiabučio gyvenamojo namo statybai adresu (duomenys neskeltini)). Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra tiesioginių tokį pasiūlymą patvirtinančių įrodymų, tačiau teismas priėjo prie išvados, jog faktą, kad tokia oferta ieškovui buvo pareikšta, patvirtina visuma byloje esančių netiesioginių įrodymų. Teismas taip pat pripažino, kad tai ieškovas pasiūlė investuotojos UAB „Vilmstata“ vadovui V. G. investuoti į projektą „Panauja“, o taip pat, kad ieškovo paslaugos kaina tarpininkaujant dėl investicijų pritraukimo „Panauja“ projektui yra 3 procentai nuo pritrauktų investicijų sumos.
36. Byloje pateikiami elektroniniai susirašinėjimai, vykę 2019 m. lapkričio mėn. – 2020 m. vasario mėn., patvirtinantys komunikaciją tarp ieškovo, atsakovės atstovų, o taip pat ir investuotojos UAB „Vilmstata“ atstovo. 2019 m. lapkričio 26 d. elektroniniu laišku, adresuotu UAB „Vilmstata“ vadovui V. G., ieškovas pateikė pasiūlymą investuoti į projektą „Panauja“. Reaguodamas į šį pasiūlymą, V. G. tos pačios dienos susirašinėjimo metu teiravosi ieškovo, ar „jie viską stato už skolintus Eur?“, o taip pat nurodė, kad „mane domina akcininkai!“. 2019 m. gruodžio 10 d. elektroniniu laišku atsakovės vadovas R. R. informavo ieškovą, kad projektui „Panauja“ reikalingos 570 000 Eur dydžio investicijos. Reaguodamas į tai, ieškovas tos pačios dienos elektroniniu laišku pateikė V. G. paskolos planą su sąlyga dėl 2 procentų dydžio mėnesinių palūkanų mokėjimo.
37. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad atsakovę ir UAB „Vilmstata“ siejo faktiniai ryšiai dar iki 2019 m. lapkričio 26 d. pasiūlymo, nurodė, kad tarp atsakovės ir UAB „Vilmstata“ 2019 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 15/11/19-1, kurios pagrindu vėliau, t. y. 2020 m. sausio 7 d. paskolos sutartimi, UAB „Vilmstata“ suteikė atsakovei 450 919,94 Eur dydžio paskolą, skirtą statybos darbų finansavimui projekte „Panauja“. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius ir teismo posėdžio metu duotus liudytojų parodymus pripažino, kad labiau tikėtina, jog rangos sutartis buvo pasirašyta atgaline data, o tikroji rangos sutarties sudarymo data sutampa su paskolos sutarties sudarymu 2020 m. sausio 7 d., todėl atmetė atsakovės argumentus dėl ankstesnių faktinių ryšių tarp jos ir UAB „Vilmstata“ egzistavimo.
Dėl šalių civilinių santykių kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo pažeidimų (ne)buvimo
38. Pirmosios instancijos teismui įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir pripažinus, kad tarp ginčo šalių buvo žodinis susitarimas dėl to, kad ieškovas atlygintinai tarpininkaus surandant investitorių projektui „Panauja“, teismas konstatavo, kad atsakovės atstovų ir UAB „Vilmstata“ vadovo V. G. ryšiai, kurių pagrindu vėliau UAB „Vilmstata“ investavo į atsakovės vystomą projektą „Panauja“, yra ieškovo tarpininkavimo rezultatas. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantė jų nepagrįstumą iš esmės grindžia netinkamu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, toliau teisėjų kolegija skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą įvertins apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų motyvų kontekste.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryti tiek rašytine, tiek žodine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).
40. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių praktiką, reglamentuotą CK 6.193 straipsnyje, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013).
41. Kaip teisingai akcentuojama apeliaciniame skunde, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti tiek sutarties sudarymo faktą, tiek susitarimo turinį pagrindžiančias sąlygas. Nesant šalių susitarimą ir jo sąlygas aiškiai pagrindžiančios rašytinės sutarties, tokiu atveju pirmosios instancijos spręsdamas, ar tarp šalių buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, vertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).
42. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta žodinė sutartis dėl paslaugų teikimo, be viseto kitų įrodymų, šią išvadą grindė 2019 m. lapkričio 26 d. ieškovo elektroniniu laišku V. G., kuriam, kaip UAB ,,Vilmstata“ vadovui buvo persiųstas pasiūlymas investuoti į projektą ,,Panauja“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šio laiško turinys iš esmės neinformatyvus, ieškovas jame nurodo, kad: „Dalinuosi dar vienu tų pačių vystytojų projektu <...>“. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovas ir V. G. yra nuolatinius ryšius palaikantys verslo partneriai, 2019 m. lapkričio 26 d. laiškas savaime nei patvirtina, nei paneigia susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės egzistavimą. Analizuojamas elektroninis laiškas, esant pripažintam ieškovo ir V. G. partneriniam ryšiui, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad elektroniniame laiške nurodyto pasiūlymo išraiška yra būtent tariamai tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusių tarpininkavimo santykių pasekmė.
43. Iš skundžiamo sprendimo turinio taip pat matyti, kad teismas sprendė, jog būtent ieškovas suvedė UAB „Vilmstata“ su atsakove, nes tai parodė liudytoju byloje apklaustas UAB „Vilmstata“ vadovas V. G.. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2021 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio garso įrašu vertina, kad liudytojo V. G. parodymai stokoja nuoseklumo, kadangi šis liudytojas, viena vertus nurodė iš pradžių nežinojęs apie ieškovo ir atsakovės susitarimą, ir nurodęs, kad aplinkybę, jog ieškovas buvo tarpininkas ir teikė atsakovei paslaugą, sužinojo tik tada, kai atsakovė pradėjo gražinti UAB „Vilmstata“ suteiktą paskolą. Liudytojas nurodė, kad būtent tuo metu į jį kreipėsi ieškovas teiraudamasis, ar atsakovė tinkamai ir laiku vykdo atsiskaitymus su UAB „Vilmstata“. Kita vertus, teismo posėdžio metu liudytojas svarstė, kad vis dėlto atsakovė skolinga ieškovui dėl suteiktų paslaugų. Be to, liudytojo parodymai, kad būtent jis pats samdo ieškovą kaip nekilnojamojo turto brokerį, taip pat savaime nepatvirtina sutartinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės egzistavimo. Būtent šios liudytojo nurodytos faktinės aplinkybės kontekste svarbus ir 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovės vadovo R. R. elektroninio laiško, kuriame ieškovas informuojamas apie tai, kokia paskola reikalinga „Panauja“ projekto vystymui, vertinimas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad aptariamas elektroninis laiškas pagrindžia, kad atsakovei buvo suprantama, jog ieškovas pateikė V. G. pasiūlymą investuoti veikdamas atsakovės interesais, t. y. teikdamas paslaugą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2021 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio įrašu pastebi, kad teikdamas paaiškinimus atsakovės vadovas R. R. nurodė, kad 2019 m. gruodžio 10 d. laišką išsiuntė V. G., kuris buvo atvykęs į atsakovės ofisą kartu su ieškovu, kaip verslo partneriu, prašymu. 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu liudytojas G. S. parodė, kad ieškovas buvo pristatytas kaip investicinio partnerio (UAB „Vilmstata“) agentas. Galiausiai, 2021 m. spalio 15 d. teismo posėdyje liudytojas J. N. parodė, kad praėjus kuriam laikui nuo derybų pradžios, V. G. į susitikimus su atsakovės atstovais atvykdavo drauge su ieškovu. Taigi, aptartos aplinkybės ir su jomis susiję įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną prielaidą, kad ieškovas, atsakovės ir UAB „Vilmstata“ derybose dėl investavimo į „Panauja“ projektą veikė V. G. interesais, tačiau toks veikimas yra labiau nulemtas ieškovo ir V. G. asmeninių ir verslo ryšių bei juo labiau nepagrindžia ieškovo ir atsakovės susitarimo dėl tarpininkavimo kiek tai liečia projektą „Panauja“.
44. Dar viena, papildoma aplinkybė, su kuria pirmosios instancijos teismas susiejo žodinės paslaugų sutarties sudarymą dėl projekto ,,Panauja“ buvo, kad atsakovės vadovas pasiūlė ieškovui bendradarbiauti ir dėl kitų savo vystomų projektų pasiūlymo investuotojams (konkrečiai „Baltai“ ir „Bukčių terasos“). Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip teisingai apeliaciniame skunde pastebėjo atsakovė, ši aplinkybė nepatvirtina, kad šalys analogiškai susitarė ir dėl ieškovo tarpininkavo surandant investitorių ,,Panauja“ projektui. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra grindžiamos netiesioginių byloje esančių įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y., kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-36-340/2009).
45. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo prielaida, kad tai, jog atsakovės vadovas pasiūlė ieškovui bendradarbiauti surandant investuotoją projektams „Baltai“ ir „Bukčių terasos“ yra patvirtinanti, kad šalys analogiškai susitarė dėl ieškovo tarpininkavimo ir projektui „Panauja“, nėra motyvuota. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog 2019 m. lapkričio 20 d. atsakovės vadovo elektroninis laiškas ieškovui dėl pasiūlymo teikti investicijų pritraukimo paslaugą projektams „Bukčių terasos“ ir, analogiško turinio 2020 m. sausio 26 d. elektroninis laiškas dėl projekto „Baltai“, leidžia pagrįstai daryti priešingą nei pirmosios instancijos teismo, prielaidą, jog atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai pasiūlė ieškovui bendradarbiauti tik dėl „Bukčių terasos“ ir „Baltai“ projektų, tačiau šie pasiūlymai, viena vertus, jokia apimtimi neapėmė projekto „Panauja“, kita vertus, byloje nėra jokių analogiško ar panašaus turinio atsakovės elektroninių laiškų patvirtinančių, kad atsakovė siūlė ieškovei tarpininkauti ir dėl projekto „Panauja“. Teisėjų kolegijos vertinimu, abejones dėl pirmosios instancijos teismo prielaidos pagrįstumo papildomai sustiprina tai, jog 2019 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. sausio 26 d. elektroninių laiškų turinys leidžia spręsti apie tam tikrą tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką: atsakovė apie poreikį tarpininkavimo paslaugoms surandant investuotoją pranešdavo ieškovui elektroniniu laišku, kuriame aiškiai įvardijama, kokiam projektui reikalingas investuotojas, trumpai apibūdinamas projekto pobūdis, investavimo sąlygos, aiškiai nurodoma, koks atlygis už tarpininkavimo paslaugą siūlomas ieškovui. Tuo tarpu vertindama tarp ginčo šalių susiklosčiusią bendravimo praktiką, teisėjų kolegija neįžvelgia jos tęstinumo dėl „Panauja“ projekto.
46. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovas tarpininkavo pritraukiant konkrečiai UAB „Vilmstata“ investicijas į „Panauja“ projektą, rėmėsi ir 2020 m. vasario 11 d. atsakovės vadovo R. R. elektroniniu laišku, adresuotu ieškovui, kuriame R. R. nurodė, kad ketina pasiūlyti projektą „Baltai“ V. G. ir tame pat laiške nurodė ieškovui, jog „Užsiskaitys vis tiek, kaip nuo Tavęs“. Skundžiamame teismo sprendime pažymima, kad nors R. R. 2021 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti šios savo minties esmės, tačiau kalbinė jos reikšmė yra, kad R. R. turėjo laikyti, jog ryšys su V. G. atsirado ieškovo dėka. Teisėjų kolegija su tokiu įrodymų vertinimu nesutinka. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, analizuojamame elektroniniame laiške minimas pasiūlymas dėl projekto „Baltai“, tačiau tai niekaip nepatvirtina paslaugų sutarties dėl projekto „Panauja“ egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sistemiškai vertinant 2020 m. vasario 11 d. laišką kartu su 2019 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. sausio 26 d. elektroniniais laiškais, kurie laikytini atsakovės vadovo R. R. valios išraiška, darytina išvada, jog nuoroda „Užsiskaitys vis tiek, kaip nuo Tavęs“, reiškia, kad atsakovės vadovas pripažįsta ginčo šalių paslaugų sutarties dėl projekto „Baltai“ egzistavimą ir tokiu būdu tik patvirtina, kad esant aiškiam ir nedviprasmiškam ginčo šalių susitarimui dėl ieškovo tarpininkavimo pritraukiant investicijas projektui „Baltai“, atsakovės vadovas, net ir pats asmeniškai siūlydamas investuoti į projektą „Baltai“ V. G., laikys, kad tai yra sudėtinė ieškovą ir atsakovę saistančio tarpininkavimo susitarimo dėl projekto „Baltai“ vykdymo dalis.
47. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad dėl projektų „Baltai“, „Bukčių terasos“ ir „Panauja“ siųsti elektroniniai laiškai yra susiję, ir, atitinkamai, teismas nepagrįsta laikė atsakovės poziciją, jog dėl projektų siųsti laiškai turtėtų būti traktuojami kaip skirtingų įmonių siūlymai. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su šiais skundžiamo sprendimo motyvais. Kolegijos vertinimu, visi trys projektai ir, atitinkamai, investicijų pritraukimą į juos sąlygoję ieškovo ir atsakovės susitarimai dėl tarpininkavimo, turėtų būti vertinami individualiai, kadangi atsakovės vadovas R. R. teikė ieškovui atskirus, savarankiškus pasiūlymus tiek dėl „Bučkių terasos“, tiek dėl „Baltai“ projektų. Taigi, ginčo šalims sukuriamų teisių ir pareigų kilmė kiekvienu konkrečiu atveju sietina su kiekvienu projektu individualiai, priešingu atveju, stokotų logikos tokie atsakovo veiksmai, kurie pasireiškė tuo, kad dėl dviejų projektų („Bukčių terasos“ ir „Baltai“) ieškovui siunčiami atskiri pasiūlymai su jame išdėstytomis susitarimo sąlygomis.
48. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu apeliantė taip pat nurodo, kad įvertinus, jog byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl atlygintinių paslaugų susitarimo fakto ir turinio, atsakovės ir UAB „Vilmstata“ sudarytos rangos sutartis ir jos vertinimas neturi teisinės reikšmės. Skundžiamame teismo sprendime pakankamai daug dėmesio skiriama 2019 m. lapkričio 15 d. Statybos rangos sutarties Nr. 15/11/19-1, sudarytos tarp atsakovės ir UAB ,,Vilmstata“, vertinimui. Teismas, išsamiai įvertinęs šios rangos sutarties sudarymui reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, priėjo prie išvados, kad sutartis sudaryta atgaline data, o tikroji rangos sutarties data sutapo su 2020 m. sausio 7 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp tų pačių šalių, pasirašymo data. Šių išvadų pagrindu pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus dėl to, kad bendradarbiavimas tarp UAB „Vilmstata“ ir atsakovės vykdo dar iki 2019 m. lapkričio 26 d., t. y. datos, kuomet ieškovas pasiūlė UAB „Vilmstata“ vadovui investuoti į projektą „Panauja“. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodo, kad rangos sutartis yra nenuginčyta ir teisėtai sudaryta rašytinė sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti nei jos sudarymo data, nei sąlygomis. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria šiam apeliacinio skundo argumentui.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvuose, susijusiuose su rangos sutartimi, buvo atliktas teisinis šios sutarties vertinimas pripažįstant, kad tikroji sutarties sudarymo data yra 2020 m. sausio 7 d.; Kolegija pastebi, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas atliko ne šios sutarties, kaip įrodymo, vertinimą pagal CPK 185 straipsnio ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, tačiau atsakovės ir UAB „Vilmstata“ rangos sutarties sudarymo aplinkybių kvalifikavimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas be pagrindo išplėtė įrodinėjimo dalyką šioje byloje ir analizavo kitus, įrodinėjimo dalykui šioje byloje nereikšmingus, teisinius santykius. Pažymėtina ir tai, kad atsakovę ir UAB „Vilmstata“ siejusių rangos santykių analizė, o konkrečiai – rangos sutarties sudarymo data, nepriklausomai nuo jos vertinimo, savaime nei pagrindžia, nei paneigia ieškovės ir atsakovės žodinio susitarimo dėl tarpininkavimo paslaugų projektui „Panauja“ sudarymą.
50. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepateikė ieškovei pasiūlymo tarpininkauti pritraukiant investicijas „Panauja“ projektui, todėl atitinkamai, šalys šiuo pagrindu nesudarė žodinės sutarties. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir dėl to nepagrįstai pripažino, kad ieškovė ir atsakovė sudarė žodinę paslaugų teikimo sutartį dėl investicijų pritraukimo „Panauja“ projektui, be kita ko, nepagrįstai priteisė iš atsakovės 13 527,59 Eur skolą. Pažymėtina, jog pripažinus, kad tarp šalių nebuvo žodinio susitarimo, kolegija nemato pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ieškovui priklausančio atlygio dydžiu.
Dėl procesinės bylos baigties
51. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
52. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą ir priimdamas sprendimą netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą ir šalių ginčą šioje byloje išsprendė neteisingai. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad susitarimas tarp ieškovo ir atsakovės dėl atlygintinų tarpininkavimo paslaugų nebuvo sudarytas, ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl teisėjų kolegija panaikina skundžiamą 2021 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir byloje priima naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
53. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
54. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestas, atsakovė turi teisę į pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2021 m. spalio 15 d. teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovė nurodo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė iš viso patyrė 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą bei dalyvavimą keturiuose teismo posėdžiuose.
55. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.2., 8.3, 8.19 punktai), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pirmosios instancijos teismo procese patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
56. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
57. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra patenkintas, atsakovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatyta, jog atsakovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 304 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundą patenkinus, apeliantės turėtos išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pranašumas“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovo D. S. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pranašumas“, juridinio asmens kodas 303180994, iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1350,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pranašumas“, juridinio asmens kodas 303180994, iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 304,00 Eur (tris šimtus keturis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė