Civilinė byla Nr. e2A-611-861/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12117-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 12 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Akanta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui I. V. dėl darbo ginčo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Akanta“ (toliau – ieškovė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. DGKS-4069 pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė atmesti atsakovo 2023 m. gegužės 31 d. prašymą, pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijai; pripažinti, kad ieškovė su atsakovu yra visiškai atsiskaičiusi pagal 2020 m. spalio 2 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); atgręžti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 18 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-10917 dalies vykdymą ir priteisti iš atsakovo ieškovei 1002 Eur sumą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, jog 2023 m. gegužės 31 d. atsakovas pateikė prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę išmokėti darbo užmokestį už 2023 m.; grąžinti neteisėtus išskaitymus einamųjų metų vasarį; grąžinti pinigus už laikotarpį, kai dirbo dviviečiame ekipaže; išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas už visą darbo UAB „Akanta“ laikotarpį. Komisija neturėjo teisės pati nustatyti ginčo ribų ir keisti reikalavimo. Atsakovas nepareiškė reikalavimo dėl dienpinigių ir netesybų, todėl šie reikalavimai negalėjo būti spręsti byloje. Komisija nustatė, kad išieškotinas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra už kovą –1002 Eur ir už balandį 267 Eur, tačiau nepateikė motyvų, kokiais dokumentais vadovavosi, todėl toks sprendimas yra nepagrįstas. Byloje buvo pateiktas atlyginimo žiniaraštis už 2023 m. kovo mėn., kuriame nurodoma, kad iš viso atsakovui išmokėtina suma su mokesčiais yra 2733,08 Eur kartu su dienpinigiais, kurie sudaro 1449 Eur. Be mokesčių iš viso mokėtina suma 2187,34 Eur, todėl atskaičius dienpinigių sumą (1449 Eur), maksimali priteistina suma galėjo būti 738,34 Eur atskaičius mokesčius už išdirbtą laiką. 2023 m. balandžio mėn. išmokėtina suma 508,09 Eur – 315 Eur dienpinigių suma, kas sudaro 193,09 Eur, atskaičius mokesčius. Ieškovė pateikė banko išrašą, kuris pagrindžia, kad 2023 m. balandžio 3 d. atsakovui sumokėta suma 1487 Eur, 2023 m. gegužės 29 d. – 1910 Eur. Komisijai buvo pateiktas 2023 m. birželio 22 d. nepanaudotų atostogų paskaičiavimas, kuriame nurodoma, kad nepanaudotos atostogos yra 9 dienos, taip pat paskutinę darbo dieną atsakovui mokėtina kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo 570,42 Eur, todėl nėra suprantama, kokiu pagrindu buvo priskaičiuota 2841 Eur. Pateiktas į bylą dokumentas pagrindžia, kad paskutinių trijų mėnesių darbo dienos vidurkis sudarė 63,38 Eur, todėl nepanaudojus 9 dienų, atsakovui priteistina suma negalėjo viršyti 570,42 Eur. Komisija nurodė, kad nebuvo pateiktas joks pagrindas mokėti 50 proc. maksimalių dienpinigių dydžių sumos, tačiau byloje egzistavo šie įrodymai, kurie sudarė teisinį pagrindą taikyti 50 proc. dienpinigių normatyvą. Byloje egzistuoja betarpiški įrodymai, kurie pagrindžia, kad atsakovas susipažino tiek su dienpinigių mažinimo tvarka, tiek su darbo sutartyje numatytais mažinimais. Komisija nusprendė, kad atsakovui mokėtinas netesybų dydis yra du vidutiniai darbo užmokesčiai -2004 Eur, tačiau šios išvados nepagrįstos, nes Komisija nenustatė vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir pagrindo išmokai nebuvo. Ieškovė pateikė banko išrašą, kuris pagrindžia, kad 2023 m. balandžio 3 d. atsakovui sumokėta suma yra 1487 Eur, 2023 m. gegužės 29 d. – 1910 Eur. Pažymėjo, jog ieškovė susidūrė su finansiniais sunkumai, kurie sąlygojo darbo užmokesčio uždelsimą, tačiau visas sumas moka ir mokės toliau. Ieškovė yra įvykdžiusi Komisijos Sprendimo vykdymo skubiai dalį, todėl siekia visais įmanomais būdai atsiskaityti su darbuotoju, tačiau pačiam darbuotojui nepagrįstai reikalaujant sumų, nepateikus jokių argumentų, nėra suprantama, kuo vadovaujamasi išmokant darbo užmokestį, kadangi ieškovės priskaičiuotos sumos skiriasi nuo Komisijos priteistų.

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti.

4.       Atsiliepime nurodė, kad dirbo ieškovės įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2023 m. gegužės 12 d. Remiantis paskutiniu darbo sutarties pakeitimu, nuo 2022 m. liepos 1 d. atsakovui mokama LR Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65 ir suapvalinta iki sekančio sveiko skaičiaus. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį. Dienpinigių dydį ir mokėjimo tvarką nustato darbdavio vadovo patvirtintas dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas. Atsakovas kreipėsi į DGK, prašydamas priteisti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį už 2023 metų kovo mėn. 1002 Eur ir už balandžio mėn. 267 Eur, taip pat 972 Eur dienpinigių už kovo mėn. ir 252 Eur dienpinigių už balandžio mėn. Remiantis ieškovės pateiktais atlyginimo žiniaraščiais, atsakovui už 2023 m. kovo mėn. buvo paskaičiuota išmokėti 2187,34 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių, už balandžio mėn. – 508,09 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių (abi sumos nurodytos atskaičius mokesčius), gegužės mėn. jis buvo nemokamose atostogose. Taigi viso atsakovui paskaičiuota išmokėti 2695,43 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Remiantis DGK darbo byloje esančia Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, atsakovui už 2023 m. kovo mėn. buvo paskaičiuota išmokėti 2187,34 Eur darbo užmokesčio, už balandžio mėn. – 508,09 Eur darbo užmokesčio ir šios sumos nėra išmokėtos. Taigi viso neišmokėta 2695,43 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius). Ieškovė pateikė atsakovo atsiskaitymo lapelį už 2023 m. gegužės mėn., pagal kurį ieškovė skolinga atsakovui, neskaičiuojant kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2229,36 Eur (4139,36 – 1910,00) su darbo santykiais susijusių išmokų. Kaip matyti iš atsakovo banko sąskaitos išrašo, 2023 m. balandžio 3 d. atsakovui buvo išmokėta 1487 Eur darbo užmokesčio už sausio mėn., 2023 m. gegužės 29 d. – 1910 Eur darbo užmokesčio už vasario mėn. Už kovo ir balandžio mėn. darbo užmokestis nebuvo mokamas. Nesant duomenų apie 2229,36 Eur dydžio skolos susidarymą, nėra galimybės spręsti, ar ši suma pridėtina prie paskaičiuotų išmokėti 2695,43 Eur, ar įeina į šią sumą, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė yra skolinga atsakovui darbo užmokesčio, t. y. nėra su juo pilnai atsiskaičiusi. Darbo sutartyje nurodyta, kad dienpinigių dydį ir mokėjimo tvarką nustato darbdavio vadovo patvirtintas dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas. Kartu su ieškiniu pateikti ieškovės vidaus dokumentai, susiję su dienpinigių paskaičiavimu ir išmokėjimu, tačiau jie nėra pasirašyti atsakovo, taip pat nėra kitokios formos patvirtinimo, kad atsakovas su šiais dokumentais būtų buvęs supažindintas. Spręsdama dėl dienpinigių dydžio, DGK pagrįstai vadovavosi DK 25 straipsnio 2 dalimi, įpareigojančia darbdavį raštu supažindinti darbuotoją tiek su dienpinigių dydį nustatančiais vidaus norminiais aktais, tiek ir su įsakymu dėl komandiruotės, trukusios nuo 2023 m. sausio 8 d. iki 2023 m. balandžio 6 d. Nustačiusi, kad atsakovas nebuvo tinkamai supažindintas su minėtais dokumentais, DGK pagrįstai sprendė įpareigoti ieškovę išmokėti atsakovui 100 proc. dydžio dienpinigius. Kaip matyti iš DGK darbo byloje esančio įsakymo dėl komandiruotės, atsakovas buvo komandiruotėje Italijoje ir Prancūzijoje 88 dienas. Maksimalus dienpinigių dydis šiose šalyse yra 63 Eur. Taigi skaičiuojant 100 proc. dydžio dienpinigius, atsakovui už komandiruotę turėjo būti išmokėti viso 5544 Eur dydžio dienpinigiai. Kadangi atsakovas kovo balandžio mėn. komandiruotėje buvo 37 dienas, jam turėjo būti išmokėti 2331 Eur dydžio dienpinigiai. Kaip matyti iš atsakovo banko sąskaitos, dienpinigiai už šį laikotarpį jam nebuvo išmokėti. Vykdydama DKG sprendimą, ieškovė 2023 m. liepos 26 d. pervedė į atsakovo banko sąskaitą 1002 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės skola atsakovui viršija šią sumą, atgręžti DGK sprendimo dalies įvykdymą ir priteisti šią sumą iš atsakovo nėra pagrindo. Atsižvelgdama į darbo užmokesčio pavėluotą mokėjimą, DGK pagrįstai paskaičiavo atsakovo naudai delspinigius (DK 147 straipsnio 1 dalis).

5.       Ieškovė pateikė atsakovo atsiskaitymo lapelį už 2023 m. gegužės mėn., pagal kurį atsakovui už 9 nepanaudotų kasmetinių atostogų dienas paskaičiuota išmokėti 327,99 Eur atskaičius mokesčius (570,42 – 242,43), tačiau kaip matyti iš atsakovo banko sąskaitos išrašo, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nebuvo išmokėta. Pasak atsakovo, per visą darbo santykių laiką jam nebuvo suteiktos mokamos kasmetinės atostogos. Nesant pateiktų atsakovo prašymų suteikti jam atostogas bei ieškovės vadovo įsakymų dėl atostogų (tiek kasmetinių mokamų, tiek nemokamų) suteikimo, nėra galimybės paskaičiuoti, už kiek dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir kokio dydžio kompensacija turi būti išmokėta atsakovui. Kadangi atleidimo iš darbo dieną ieškovė su atsakovu pilnai neatsiskaitė ir jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo sudaryta nebuvo, ieškovė turėtų sumokėti atsakovui netesybas. Atsakovas sutinka su DGK nurodyta išieškoti jo naudai netesybų suma. Pagal kasacinio teismo praktiką darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama, atsižvelgiant į trumpą darbo santykių trukmę, didelę priteistiną sumą, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, faktą, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijos dalį, darbdavio finansinę padėtį, priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams, bet ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie finansinius sunkumus, neigiamą priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams ar pan., todėl DGK paskaičiuotas netesybų dydis laikytinas teisingu, proporcingu ir adekvačiu.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

6.1       pirmosios instancijos teismas nustatė, kad su atsakovu nebuvo tinkamai atsiskaityta ir tai akivaizdžiai įrodo byloje surinkti duomenys, t. y. matematiškai suskaičiavus darbdavio atliktų darbuotojui atliktų bankinių pavedimų, kuriais mokamas darbo užmokestis, sumą už visą laikotarpį kai šalis siejo darbo santykiai, yra 37 644,87 Eur, tuo tarpu darbdavio priskaičiuota išmokėjimui per banką suma yra 40 861,22 Eur. 

6.2       teismas nustatė, kad iš I. V. prašymo matyti, jog į Darbo ginčų komisiją jis kreipėsi dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir jo balandžio 8 d. prašymas tenkintas, tačiau ieškovė laikosi pozicijos, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Darbo ginčų komisija nepateikė motyvų, kokiais dokumentais vadovavosi.

6.3       nurodė, jog byloje ginčo nėra dėl priskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio, tačiau ginčas kilo dėl jo išmokėjimo fakto. Iš darbdavio pateiktų atlyginimo žiniaraščių matyti, jog 2023 m. kovo mėn. atsakovui išmokėjimui per banką buvo paskaičiuota 2187,34 Eur suma, į kurią įeina ir 1449 Eur dydžio dienpinigiai, kas reiškia, jog darbo užmokestis sudaro 738,34 Eur. 2023 m. balandžio mėn. atsakovui buvo priskaičiuota 508,09 Eur suma, į kurią įeina 315 Eur dydžio dienpinigiai, kas reiškia, jog darbo užmokestis sudaro 193,09 Eur. Kadangi iš byloje pateiktų banko išrašų matyti, jog paskutinis darbo užmokesčio pavedimas atsakovui atliktas 2023 m. gegužės 29 d. ir jis yra už vasario mėn., ieškovei nepateikus kitų mokėjimų pavedimų, patvirtinančių, jog būtų atlikti darbo užmokesčio mokėjimai už vėlesnį laikotarpį, padarė išvadą, jog atsakovui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2023 m. kovo mėn. ir balandžio mėn., dėl to jam iš ieškovės priteisė 931,43 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. 

6.4       teismas nurodė, kad ieškovė savo nesutikimą su priteistu atsakovui dienpinigių dydžiu grindė tuo, jog 2022 m. birželio 7 d. buvo atliktas darbo sutarties pakeitimas, kuriame nurodoma, kad dienpinigių dydį ir mokėjimų tvarką nustato darbdavio vadovo patvirtintas dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, kuris atsakovo yra pasirašytas. 2022 m. birželio 30 d. sudarytas Darbo sutarties pakeitimas - Priedas Nr. 3, kuriuo nuo 2022 m. liepos 1 d. pakeistas Darbo sutarties 1.3 punktas, nurodant, jog darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,65 ir suapvalinus iki sekančio sveiko skaičiaus, mokant du kartus per mėnesį: avansą iki 25 einamojo mėnesio dienos ir darbo užmokestį iki 15 kito mėnesio dienos; bei susitarė, kad darbuotojui už komandiruojamą laikotarpį yra mokami dienpinigiai, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato Darbdavio vadovo patvirtintas dienpinigių tvarkos aprašas.

6.5       teismas pažymėjo, jog darbdaviui, kaip juridiniam asmeniui ir stipresniajai darbo teisnių santykių šaliai, taikomi didesni atidumo bei rūpestingumo, taip pat ir atsakomybės standartai. UAB „Akanta“ Darbo tarybos susirinkimo 2022 birželio 15 d. protokole nurodyta, jog patvirtintas Dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas, kuriame yra numatyta supažindinti darbuotojus su juo pasirašytinai el. ryšio priemonėmis. Nepaisant to, įrodymų, jog šiuo atveju minėtas reikalavimas buvo tinkamai įvykdytas, ieškovė teismui nepateikė. Taip pat pastebėjo, jog atsakovas nemoka valstybinės kalbos, tačiau dokumento vertimas byloje taip pat nepateiktas. Abejones dėl priskaičiuotų atsakovui delspinigių dydžio, kuris taikomas už 2023 m. kovo ir balandžio mėn., pirmosios instancijos teismui kėlė ir tai, jog pačios ieškovės pateiktuose atlyginimų lapeliuose už 2023 m. kovo ir balandžio mėn. yra nurodyta, jog dienpinigių dydis yra 63 Eur, kas reiškia, jog atsakovui buvo mokami nesumažinti dienpinigiai.

6.6       iš UAB „Akanta“ direktoriaus 2023 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 20230106-IVK teismas nustatė, jog I. V. buvo komandiruotas į Italiją ir Prancūziją 88 kalendorinėms dienoms, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 8 d. iki 2023 m. balandžio 6 d., todėl sutiko su atsakovu, jog kovo – balandžio mėn. jis komandiruotėje buvo 37 dienas, t. y. įskaičiuojant ir savaitgalius.

6.7       teismas nustatė, jog ieškovė nesutiko, kad atsakovas nesinaudojo kasmetinėmis atostogomis, tačiau atsakovo tvirtinimu, per visą darbo santykių laiką jam nebuvo suteiktos mokamos kasmetinės atostogos. Savo pozicijai pagrįsti ieškovė pateikė teismui keturis UAB „Akanta“ direktoriaus įsakymus, kuriais atsakovas, pasak ieškovės, kasmetinėse atostogose buvo nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 17 d. (imtinai), nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. (imtinai), nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (imtinai) ir nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 12 d. (imtinai).

6.8       teismas paaiškino, kad atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu ir darbuotojui turi būti išmokami atostoginiai ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, tačiau darbdavys teismui nepateikė atsakovo prašymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo, o teismo posėdyje paaiškino, jog įmonėje buvo nusistovėjusi tvarka, kad darbuotojai būdami komandiruotėse neturėjo galimybės pateikti prašymų. Teismas tokius argumentus laikė neįtikinamais, nes išvykęs į komandiruotę darbuotojas kasmetinių atostogų neišeina, o sugrįžęs turi pateikti darbdaviui komandiruotės išlaidas patvirtinančius dokumentus ir tai netrukdo kartu ir prašymui dėl kasmetinių atostogų suteikimo pateikti. Teismui labiau įtikinama pasirodė atsakovo versija, jog jis nebuvo kasmetinėse atostogose, juolab, jog ir bankiniai pavedimai nepatvirtina, jog atsakovui būtų išmokėti atostoginiai. Teismas priteisė atsakovui kompensaciją už 52 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų pagal darbdavio paskaičiavimus – 2831,63 Eur (su mokesčiais) (647,27 Eur+801,78 Eur+812,16 Eur +570,42 Eur). 

6.9       pirmosios instancijos teismas pagal teisinį reglamentavimą ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įvertino atsakovo gauto darbo užmokesčio vidurkį (1014,01 Eur,), tai, jog atsakovas Darbo ginčų komisijos priteistos sumos neginčijo ir priteisė atsakovui 2004 Eur netesybų. 

6.10        teismas priteisė atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 

I.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

7.       Apeliantė (ieškovė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl netesybų ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo ir šioje dalyje ieškinį tenkinti, o nustačius, kad yra numatyti pagrindai, panaikinti priimtą sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

7.1       pirmosios instancijos teismas nagrinėjo dienpinigių priteisimo klausimą be materialinio prašymo, todėl toks reikalavimas negalėjo būti iš viso nagrinėjamas.

7.2       pažymėjo, kad reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas išspręstas formaliai, nes įstatymas nesieja jų suteikimo su rašytine prašymo forma, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas savo atostogų laikotarpiu atliko darbo funkcijas, o leisdamas atostogas gimtinėje, prašymus teikdavo nuotoliniu būdu. Nurodė, kad atsakovui priklausė tik kompensacija už 9 nepanaudotas atostogų dienas.

7.3       Teismas nevertino ieškovės argumentų dėl netesybų taikymo ir dydžio nustatymo, netesybos buvo paskaičiuotos neteisingai, nepasisakyta dėl ieškovės argumentų apie jų mažinimą ar netaikymą. Ieškovė susidūrė su finansiniais sunkumais, siekia atsiskaityti su darbuotoju, tačiau pačiam darbuotojui nepagrįstai reikalaujant sumų, nesuprantama, kuo vadovaujantis turi būti išmokamos sumos.

8.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

8.1       Atsakovo reikalavimas dėl dienpinigių priteisimo buvo tinkamai nagrinėti byloje, nes dienpinigių klausimas buvo sprendžiamas ir ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Kadangi darbo santykiams pasibaigus, su atsakovu nebuvo pilnai atsiskaityta (tame tarpe ir neišmokėti dienpinigiai), ginčas buvo sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka pilna apimtimi, t. y. tiek darbo ginčų komisijoje, tiek teisme buvo sprendžiama dėl visų rūšių su darbo santykiais susijusių išmokų.

8.2       Nuosekliai, objektyviai ir visapusiškai ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovui mokėtini 63 Eur dydžio dienpinigiai už kiekvieną 2023 m. kovo ir balandžio mėn. dieną, todėl jam priteisė 2331 Eur dydžio dienpinigius (37 k. d. x 63 Eur). Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde ieškovė priteistų dienpinigių dydžio neginčija.

8.3       Ieškovė nepateikė atsakovo prašymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo, o teismo neįtikimo ir ieškovės atstovo paaiškinimai dėl įmonėje nusistovėjusios atostogų suteikimo tvarkos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas prašymus dėl atostogų suteikimo teikdavo nuotoliniu būdu, tačiau šiems teiginiams patvirtinti jokių objektyvių įrodymų nepateikta.

8.4       Apeliaciniame skunde remiamasi DK 128 straipsnio 3 dalimi – esant kasmetinių atostogų suteikimo eilei darbovietėje, darbuotojo rašytinis prašymas nėra reikalingas, išskyrus atvejus, kai darbovietėje tokia eilė nesudaroma. Tačiau toje pačioje DK 128 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos, jeigu juose nenustatoma kitaip. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog įmonėje būtų buvusi sudaryta kasmetinių atostogų suteikimo eilė, vadinasi, tokia eilė sudaryta nebuvo, kas reiškia, jog atsakovo rašytiniai prašymai suteikti jam kasmetines atostogas buvo būtini. Pažymėjo, kad bankiniai pavedimai nepatvirtina, jog atsakovui būtų išmokėti atostoginiai. Teismas pagrįstai nusprendė priteisti kompensaciją už 52 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų pagal darbdavio paskaičiavimus – 2831,63 Eur (su mokesčiais).

8.5       Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie sąlygojo darbo užmokesčio uždelsimą, tačiau byloje nėra objektyvių šiuos teiginius patvirtinančių duomenų. 

k o n s t a t u o j a :

 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

10.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, dalies apeliacinio skundo ribose teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

11.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos prašė įpareigoti UAB ,,Akanta" išmokėti jam darbo užmokestį už 2023 m.; grąžinti neteisėtus išskaitymus už vasario mėnesį ir grąžinti pinigus už laikotarpį, kai atsakovas dirbo dviviečiame ekipaže bei išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas už visą darbo UAB „Akanta“ laikotarpį. Nors apeliaciniu skundu ieškovė nurodo mananti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo dienpinigių priteisimo klausimą be materialinio prašymo, su tokia pozicija teisėjų kolegija sutikti negali.

12.       Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Be to, DK 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčių nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, įtvirtintus DK 2 straipsnyje. Nurodytame straipsnyje įtvirtinti teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo darbo apmokėjimo ir kiti principai. Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžė atsakovas, kadangi darbo santykiams pasibaigus, su atsakovu nebuvo pilnai atsiskaityta (tame tarpe ir neišmokėti dienpinigiai), ginčas ir buvo sprendžiamas pilna apimtimi, t. y. tiek darbo ginčų komisijoje, tiek teisme buvo sprendžiama dėl visų rūšių su darbo santykiais susijusių išmokų atsakovui, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė skundo ribas, nėra jokio teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde ieškovė priteistų dienpinigių dydžio neginčijo.

13.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo darbuotojo naudai, nes reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas išspręstas formaliai, - įstatymas nesieja jų suteikimo su rašytine prašymo forma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo konkrečias darbuotojo ir darbdavio nurodytas faktines aplinkybes apie kasmetines atostogas, aplinkybes ištyrė išsamiai, jas įvertino, todėl su apeliantės argumentais nesutiktina. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atostogos yra suteikiamos darbuotojo prašymu ir darbuotojui turi būti išmokami atostoginiai ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią (DK 128 straipsnis, 130 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė gavo atsakovo prašymus dėl kasmetinių atostogų suteikimo, o analizuodamas ieškovės atstovo paaiškinimus dėl įmonėje nusistovėjusios atostogų suteikimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kritiškai. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas prašymus dėl atostogų suteikimo teikdavo nuotoliniu būdu, šiems savo teiginiams patvirtinti jokių objektyvių įrodymų į bylą nepateikė, teismo posėdžio metu išsamiau nepasisakė. 

14.       Apeliaciniame skunde ieškovė vadovaujasi DK 128 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad esant kasmetinių atostogų suteikimo eilei darbovietėje, darbuotojo rašytinis prašymas nėra reikalingas, išskyrus atvejus, kai darbovietėje tokia eilė nesudaroma. DK 128 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos, jeigu juose nenustatoma kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad įmonėje būtų buvusi sudaryta kasmetinių atostogų suteikimo eilė, vadinasi, kaip teisingai pastebėjo atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą, tokia eilė sudaryta nebuvo, kas reiškia, jog jo rašytiniai prašymai suteikti kasmetines atostogas kaip tik ir buvo būtini.

15.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad labiau įtikina atsakovo motyvai dar ir dėl to, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovui būtų išmokėti atostoginiai.

16.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės argumentų dėl netesybų taikymo ir jų dydžio nustatymo, o netesybos buvo paskaičiuotos neteisingai, be to, nepasisakyta dėl ieškovės argumentų apie jų mažinimą ar netaikymą.

17.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Teismas konstatavo, kad atsakovė ieškovo atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo ieškovui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, kurias turėjo išmokėti darbo santykių su atsakovu pabaigos dieną, t. y. 2023 m. gegužės 12 d., ieškovės uždelstas atsiskaityti laikotarpis yra daugiau nei 2 mėnesiai, nurodė, jog Darbo ginčų komisija pagrįstai sprendė, kad atsakovui priklauso 2 mėn. dydžio kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, jog kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės, nėra pagrindas mažinti nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023). Taigi esant minėtiems pirmosios instancijos teismo motyvams, teigti, kad sprendimu nebuvo pasisakyta dėl ieškovės argumentų, nėra jokio pagrindo. Nors ieškovė tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu nurodė susidurianti su finansiniais sunkumais, kurie sąlygojo darbo užmokesčio uždelsimą, byloje objektyvių šiuos teiginius patvirtinančių duomenų nėra.

18.       Apeliantė taip pat nurodo, kad netesybos buvo paskaičiuotos neteisingai, nes teismas netinkamai nurodė vidutinio darbo užmokesčio dydį, t. y., įtraukdamas į jį ir dienpinigius, dėl ko nepagrįstai buvo priteista 2004 Eur netesybų. Kaip matyti iš Darbo ginčų komisijos sprendimo, vidutinio darbo užmokesčio dydį 1002 Eur/mėn. pirmosios instancijos teismas nurodė vadovaudamasis šiuo sprendimu. Akcentuotina, kad priteistos 2004 Eur dydžio netesybos neviršija DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus netesybų dydžio, nes netesybos buvo skaičiuotos už 2 mėnesius. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas šio dydžio neginčija, priteisti jam didesnę sumą neprašo.

19.       CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šią bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs.

Dėl bylos baigties

20.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

22.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jo patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš ieškovės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą priteistina iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 93 straipsnis).

 

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Apeliantės (ieškovės) UAB ,,Akanta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,Akanta“, į. k. 304557195, atsakovui I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                               Donata Kravčenkienė

 

Kristina Lysionok

 

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė