Civilinė byla Nr. e2A-850-912/2020

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01273-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.6.18.3; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Linne“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Lengvas betonas“ ieškinį atsakovei UAB „Linne“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Linne“ priešieškinį ieškovei UAB „Lengvas betonas“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 18 314 Eur skolą, 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė nurodė, kad pagal žodinį atsakovės užsakymą atliko lengvo betono, trapų, armavimo ir hidroizoliacijos įrengimo darbus balkonų konstrukcijose už 28 314 Eur sumą. Atliktus darbus atsakovė priėmė, darbų rezultatą išvežė į kitą šalį, neturėjo pretenzijų dėl atliktų darbų. Ieškovė išrašė PVM sąskaitas–faktūras, bet atsakovė sumokėjo tik dalį kainos.

3.       Atsakovė atsiliepime ir priešieškinyje nurodė, kad ieškovė darbus atliko netinkamai, o defektų šalinimas kainavo daugiau negu likusi atsakovės skola. Pagal ieškovės parengtą sąmatą, bendra darbų kaina 20 182,80 Eur. Atsakovė sumokėjo 10 000 Eur, todėl mokėtina suma – 10 182,80 Eur. Pagal ieškovės pateiktas sąskaitas, darbų kaina – 26 136 Eur. Ieškovė vienašališkai padidino darbų kainą 5 953,20 Eur. Ieškovė nepašalino darbų trūkumų, todėl nėra pagrindo teigti, kad darbai buvo atlikti ir atsakovei kilo pareiga už juos sumokėti. Ieškovė kokybiškai įrengė tik lengvą betoną. Kiti ieškovės darbai negalėjo būti panaudoti pagal paskirtį. Ieškovė neginčijo savo darbų trūkumų. Ieškovė Norvegijoje bandė pašalinti išryškėjusius defektus, tačiau nesėkmingai. Ryškėjant balkonų trūkumams, atsakovė papildomai kreipėsi į ieškovę, bet ši atsisakė juos taisyti. Dėl to atsakovė pasamdė trečiuosius asmenis, kurie pašalino ieškovės darbų trūkumus. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 22 249,77 Eur žalos, 6 proc. procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Ieškovė atsiliepime prašė atmesti priešieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovė pateikė pretenziją 2017 m. liepos 4 d., bet į teismą kreipėsi tik 2019 m. kovo 15 d. Ieškovė taip pat prašo taikyti ieškinio senatį ir priešieškinį atmesti. Ieškovė teigia, kad atliko visus savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovė priėmė atliktus darbus de facto, ieškovės išrašytas sąskaitas–faktūras ir jas deklaravo i.MAS sistemoje. Darbų trūkumams taikomas kokybės garantijos institutas. Trūkumų pasireiškimas nelaikomas neteisėtais veiksmais ar neteisėtu neveikimu. Atsakovės pateiktose nuotraukose nėra požymių, kad fotografuoti ieškovės gaminiai. Neaiškus nufotografuotas objektas. Iš nuotraukų spręstina, kad objektų pažeidimai yra mechaniniai – įdaužos, nuskėlimai, nubraukimai. Šiems pažeidimams netaikoma kokybės garantija. Jie kilę ne dėl panaudotų medžiagų ar gaminio gaminimo metu, bet gaminiai sugadinti (pažeisti) transportuojant, iškraunant ir montuojant. Neaišku, kokią įtaką gaminiams turėjo Norvegijos klimatas, ar gaminiai buvo tinkamai eksploatuojami. Atsakovė neinformavo, kad darbų trūkumus taisys galutinis gaminių užsakovas Norvegijos įmonė „Prie-con“ AS. Atsakovė nepateikė susitarimų su Norvegijos įmone dėl trūkumų šalinimo, trūkumų aktų, kuriuose būtų užfiksuoti konkretūs trūkumai, ištaisymo sąmatos, trūkumų ištaisymo aktų. Atsakovė, nesigilindama į sąskaitos dydį ir išrašymo aplinkybes, sutiko ją apmokėti. Trūkumų taisymo sąskaitą atsakovė iš Norvegijos įmonės gavo 2017 m. spalio 26 d. Atsakovė teigia, kad ją pateikė ieškovei 2018 m. gruodžio 27 d., bet nėra tai patvirtinančių įrodymų. Neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovė neišrašė ir nepateikė šios sąskaitos ieškovei nedelsdama po to, kai ją gavo iš Norvegijos įmonės. Ieškovė pažymi, kad 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra išsiųsta ieškovei elektroniniu paštu tik 2018 m. vasario 14 d. Ieškovė iš karto nesutiko su nurodyta sąskaita.

5.       Ieškovės direktorius  R. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad jam paskambino atsakovės vadovas M. J., kuris domėjosi, ar į metalo talpą galima dėti lengvą betoną. Susitikus ceche parodė atsakovės vadovui metalinius daiktus, kur reikia įlieti betoną, paaiškino, kad reikia įdėti tam tikrus tinklus, kad betonas neištrūktų iš metalo, neatšoktų. Vadovai susitarė dėl terminų preliminarios vieno daikto kainos. Ieškovės vadovas siūlė atsakovei sudaryti rašytinę sutartį, bet ji atsisakė. Šalys nebuvo apsisprendę dėl hidroizoliacijos dažų, todėl pavyzdžius išsiuntė į Norvegiją. Sąmata padidėjo, nes hidroizoliacijos bazinis variantas ir pasirinkta spalva buvo 30 proc. brangesnė, įskaičiuota trapų kaina. Apie padidėjusią sąskaitą informavo atsakovės vadovą. Visi gaminiai (60 balkonų) išsiųsti per tris kartus. Atsakovė pateikė transportą ir visą produkciją iš sandėlių išvežė idealios būklės. Po pirmos ar antros partijos ieškovės vadovas buvo informuotas apie gaminių broką. Ieškovės vadovas nuvyko į Norvegiją, nes tikėjosi, kad naujas produktas įeis į Norvegijos rinką. Dėl to geranoriškai nupirko medžiagų ir taisė trūkumus – įkirtimus, išlupimus – transportavimo, krovimo, montavimo defektus. Iš atsakovės pateiktų trūkumų nesimatė defektų. Ieškovės vadovas, atvažiavęs matė, kad balkonai kraunami ant šlaito, per juos lipama, vaikštoma, daromi statybiniai darbai, apdaila. Viskas buvo sutvarkyta per dvi dienas. Balkonų konstrukcijos nebuvo visai naujas gaminys, nors buvo keletas naujų sprendimų. Atsakovės įmonė gamino visą metalinę dalį, ieškovė į vidų, kaip į lėkštę, įpylė lengvą betoną, įstatė trapus. Balkonas susidėjo iš cinkuoto rėmo, metalinio dugno. Ieškovė žinojo, kad produktas bus eksploatuojamas Norvegijoje, kurioje klimatas kitoks. Ieškovės vadovas nurodė, kad paskutinė sąskaita faktūra, išsiųsta elektroniniu paštu M. J., nebuvo užpajamuota. Susisiekus su atsakovės buhaltere, ji paaiškino, kad sąskaitą praleido ir paprašė ją pakartoti, kitą mėnesį ją įtraukė į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau –VMI) apskaitą. Atsakovė siuntė elektroninius laiškus, nuotraukas dėl trūkumų, bet nepateikė oficialios pretenzijos, kurioje būtų nurodyta žalos suma. Apie atsakovės pretenziją sužinojo iš VMI skambučio, kad nedeklaravo PVM sąskaitos faktūros 22 000 Eur sumai. Ieškovė iš karto nurodė, kad šios sąskaitos nepripažįsta. Produktas pritaikytas pastatyti kėdę, stalą, nežino, ar užlipus ant kėdės neatsirastų žymių, reikia daryti tyrimus, nors lengvas betonas atsparus, bet jį galima pažeisti tam tikromis sąlygomis. Nežino, kas buvo padaryta dangai, nes niekas prie batų padų nelipo. Būnant Norvegijoje pirmą kartą jam taip pat padai prie dangos nelipo, vėliau – lipo.

6.       Atsakovės direktorius M. J. teismo posėdyje paaiškino, kad Norvegijos įmonė „Pre-con“ AS, vykdžiusi namo renovaciją, nurodė, kad, pagal projektą, balkonai neturi viršyti tam tikro svorio. Negalėjo panaudoti standartinio betono, todėl ieškojo alternatyvos. Atsakovė pagamino metalinę konstrukciją. Internete surado ieškovės įmonę. Atvykęs pas ieškovę, aptarė gamybą, sutarė dėl kainos. Ieškovė pagamino normalų, nelimpantį pavyzdį. Atvažiavus pirmiems gaminiams į Norvegiją, po pusantros savaitės, norvegai informavo, kad, vaikštant prie dangos, lipa kojos, dėl to atsirado pažeidimų. Jis kartu su ieškovės vadovu nuskrido į Norvegiją, didesnė dalis antros partijos buvo sumontuota. Ieškovės vadovas dažė, aptvarkė sugadinimus, pasakė, kad viskas sutaisyta. Danga pradžiūvo, po kelių dienų, esant saulėtam orui, vėl defektai atsirado ant jau taisytų balkonų, danga lipo prie batų ir atsiplėšdavo nuo pagrindo. Apie tai 2017 m. vasarą el. laiškais ir skambučiu pranešė ieškovės vadovui, bet jis pasakė, kad vyksta Vilniaus oro uosto rekonstrukcija, todėl jis niekur nevažiuos. Atsakovė įspėjo, kad defektus tvarkys patys. Defektus fiksavo „Prie-con“ AS, raštiškai nebuvo fiksuojama. Apie tai pranešė užsakovams, kurie pasakė, kad neturi kito pasirinkimo, kaip tik samdyti trečiuosius asmenis ir tvarkyti. Greičiausiai defektai atsirado dėl medžiagų nesuderinamumo ir ultravioletinių spindulių – gavo saulės ir ištižo. Su Norvegijos bendrove „Pre-con“ AS atsakovę sieja ilgalaikiai, nuolatiniai santykiai nuo 2016 m. Atsakovė tiekia statybos metalo gaminius. Sutarčių jokių nebuvo. Su ieškove nebuvo tartasi, kaip reikės taisyti trūkumus, jei tokie būtų, nes nesitikėjo, kad jų bus. Pagaminus produktą, atsakovės vadovas nebuvo nuvykęs jų patikrinti, nesurašė priėmimo–perdavimo akto, bet jam buvo atsiųstos nuotraukos, be to, matė pavyzdį. Defektai dėl transportavimo atsirado tik ant metalo konstrukcijos, ne ant lengvo betono – šiuos trūkumus sutvarkė. Atsakovės vadovas paaiškino, kad nedalyvavo montuojant balkonus, pirmą pretenziją gavo birželio mėnesį. Nuotraukose fiksuota ne statybinių darbų pasekmė, produktas buvo labai pūslėtas produktas. Ieškovei atsisakius taisyti trūkumus, ieškojo sprendimų. Išskyrus laiškus, raštiškų pretenzijų nebuvo. „Prie-con“ AS darbai kainavo bent tris kartus tiek, kadangi dangą reikėjo pašalinti ir uždėti naują. Trečiųjų asmenų defektai pašalinti 2017 m. spalio lapkričio mėn., dalis defektų – iki tarpusavio skolos užskaitymo akto. „Prie-con“ AS skolingas 35 000 Eur, 2017 m. spalio 26 d. sąskaita pateikta be sąmatų, papildomų dokumentų, kurie patvirtintų 22 249 Eur sumą, aktas pasirašytas pasitikėjimo pagrindu, nes matė, kad prekė nekokybiška. Naujai padaryti gaminį yra lengviau nei pašalinti defektus. Ieškovei sąskaita pateikta tik 2017 m. gruodžio 29 d. dėl buhalterės. Atsakovės vadovas nežino, kodėl ji nepateikė anksčiau. Ieškovės sąskaitos–faktūros neapmokėjo, jos priimtos iki sužinant apie defektus. Sąskaitų apmokėjimo terminas – 20 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos. Anksčiau dėl nuostolių atlyginimo nesikreipė, nes kita pusė nesikreipė dėl skolos išieškojimo.

7.       Liudytojas I. N. paaiškino, kad yra „Prie-con“ AS direktorius. Vyko būstų renovacija, užsakovas – Oslo įmonė „UBOS“, rangovas – „DFDS“, o „Pre-con“ AS – įmonės „DFDS“ subrangovė, kuri turėjo įrengti balkonus ir iki jų įrengimo sumontuoti nešančias konstrukcijas. Iš atsakovės užsisakė padarytus balkonus, kurie turėjo būti plieno konstrukcijos, padengti lengvu betonu ir specialia danga. Balkonus pradėjo vežti balandžio – gegužės mėnesiais. Sumontavo 24 vienetus, nors matė, kad betono paviršius nelabai gražus. Kai pirmus balkonus sumontavo, pamatė, kad betono paviršius nedžiūsta, lieka minkštas, praktiškai galima įspausti su nykščiu. Pateikė skundą M. J.. Atvyko nauja siunta balkonų, taip pat ieškovės ir atsakovės vadovai su dar dviem vyrais. Jie ten buvo dvi dienas, lakstė nuo vieno balkono iki kito, remontavo. Toliau patys bandė taisyti. Reikėjo nuimti visą paviršinį sluoksnį, dalį lengvo betono, sukietinti betoną ir dėti naują sluoksnį. Šiuos darbus atliko firma, su kuria bendradarbiauja. Sužinojo, kad įmonė, kuri darė balkonus, neketina taisyti defektų. Defektams taisyti pirko naujas medžiagas samdė žmones. Dėl užtrukusių darbų mokėjo delspinigius, prarado savo reputaciją partnerių atžvilgiu, prarado daug užsakymų. Transportuojant balkonus, galėjo būti pažeisti kraštai, tokius pažeidimus sutvarkė, tačiau transportuojant tikrai negali būti pažeidžiamas pagrindas. Atvažiavęs  R. taisė 10–15 balkonų, tačiau trūkumų nepašalino. Kai klientas nepriėmė darbų, užsakė medžiagas iš norvegų įmonės., UAB „Steina“ tvarkė trūkumus. Lengvo betono sluoksniui galbūt panaudota per daug izoporo, nes prieš užsakymą gavo kitokius mėginius. Visi darbai, medžiagos, užmokestis UAB „Steina“ ir delspinigiai, jiems kainavo apie 50 000 Eur. UAB „Linne“ jiems tiekia daug tonų plieno kiekvienais metais, todėl tiesiog išskaitė iš jų tą sumą, kuri atitiko betono kainą – apie 21 000–22 000 Eur. Santykiai su UAB „Linne“ tebesitęsia, atsakovė jiems gamina plieninius gaminius. Norvegijoje neleidžiamos žodinės sutartys, nebent tai būtų kažkokios smulkmenos. Rašytinės sutarties su UAB „Steina“ nebuvo, nes darbai turėjo būti atlikti labai greitai, tuomet jie pateikė sąskaitą už išdirbtas valandas. Atvežtų balkonų viršutinis sluoksnis nebuvo pažeistas, bet buvo pūslelių, pažeistų kraštų. Defektų sąrašas ilgas, todėl nebuvo prasmės jų vardinti ir darbai atmesti bendru pagrindu, dokumentas surašytas, UAB „Linne“ ir UAB „Lengvas betonas“ to dokumento gal ir negavo, bet UAB „Linne“ pranešta, kad balkonai nepriimti. Jokių ekspertizių neatliko, nereikia būti inžinieriumi, kad matytum, jog betonas per minkštas. Naują sprendinį pasiūlė įmonė „Mopei“. Trūkumų šalinimo sąmata su UAB „Linne“ derinama nebuvo, nes reikėjo nedelsiant pradėti darbus. Didelę dalį nuostolių sudaro delspinigiai. Iš UAB „Linne“ nereikalauja visos 50 000 Eur nuostolių sumos. UAB „Steina“ darbą fiksavo, yra nuotraukos. Gali būti, kad atskiros sutarties su UAB „Linne“ nebuvo, buvo tik komercinis pasiūlymas, bet turi bendrą sutartį.

8.       Liudytojas M. G. paaiškino, kad UAB „Steina“ registruota 2015 m., atlieka įvairius statybos darbus. 2017 m. vasaros pabaigoje Norvegijos įmonės „Pre-con“ AS vadovas prašė atlikti darbus. Su „Prie-con „bendradarbiauja nuolat, vykdo įvairius gyvenamųjų ir pramoninių pastatų darbus, praktiškai visus, išskyrus elektros ir santechnikos darbus. „Pre-con“ AS parodė jiems darbus, paklausė nuomonės, pasakė, kad darbas atliktas nekokybiškai, kadangi matėsi įspaudai nuo pastatytų daiktų, vaikštant jautėsi, stovint lipo kojos, buvo iškilimų, kurių neturi būti. Technologinį procesą pasiūlė kita įmonė. Jie turėjo nuimti viršutinį apie 10 mm poliuretano su gruntu sluoksnį, pastebėjus, kad minkštas apatinis sluoksnis, nušlifuoti betoninę dalį, tam, kad galėtų užlieti papildomą sukietinamąjį sluoksnį ir suformuoti nuolydžius, kurie taip pat nebuvo gerai padaryti. Naujas sluoksnis po nušlifavimo buvo apie 15 mm, ant betono viršaus dėjo naują hidroizoliaciją. Neprisimena, ar sutartis buvo rašytinė. Paprastai su Norvegijos įmonėmis sutartys rašytinės. Kai neaiškus darbų mastas, yra tariamasi dėl valandinio įkainio, pagal išdirbtas valandas yra skaičiuojamas įkainis, valandos dauginamos iš įkainio ir pateikiama bendra sąskaita. Dėl balkonų trūkumų šalinimo „Pre-con“ AS sumokėjo jiems apie 20 000 Eur. Viena sąskaita pateikta ardymui, demontavimui, kita sąskaita – už perdarymo darbus. Darbai baigti maždaug 2017 m. spalio pabaigoje. Sąskaitos buvo ir avansinės, o sąskaitos–faktūros paprastai išrašomos pabaigus darbus. Trūkumus taisė 4-5 žmonės iš Lietuvos, visi dokumentai įforminti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu patenkino ieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovės 18 314 Eur skolą, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 412 Eur žyminio mokesčio ir 3 569,48 Eur išlaidų advokato pagalbai.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovės vadovai 2017 metais žodžiu bei susirašinėdami elektroniniu paštu susitarė dėl 60 vnt. balkonų pagaminimo, t. y.: dėl lengvo betono, trapų, armavimo, hidroizoliacijos įrengimo darbų 60 vnt. balkonų konstrukcijose atlikimo, taip pat susitarė dėl gaminių kainos. Rašytinė rangos sutartis nesudaryta.

11.       Teismas nustatė, kad Norvegijos įmonė „Pre-con“ AS, vykdydama gyvenamųjų namų renovaciją Norvegijos mieste, susitarė su atsakove dėl balkonų konstrukcijų pagaminimo. „Pre-con“ AS ir atsakove sudarė rašytinę sutartį dėl balkonų, pagal kurią atsakovė turėjo pagaminti ir pateikti balkonus. Užsakovė žinojo, kad betono konstrukcijas atsakovė įsigys iš kitos įmonė. Atsakovė lengvojo betono konstrukcijas turėjo pateikti iki 2017 m. balandžio, gegužės, birželio. Sutarties suma sutartyje nenustatyta, bet sutartis pasirašyta ne tik dėl balkonų, bet taip pat ir dėl atramų. 

12.       Teismas nustatė, kad pagaminti gaminiai atsakovės samdytu transportu, nesurašius gaminių priėmimo–perdavimo akto bei nedalyvaujant atsakovei, išvežti į Norvegiją juos montuoti. Atlikus darbus, ieškovė atsakovei išrašė tris PVM sąskaitas–faktūras 28 314 Eur sumai. Nurodytos PVM sąskaitos–faktūros yra vieni iš įrodymų, patvirtinančių, kad buvo šalių sutartiniai santykiai, kad atsakovė ieškovės pagamintus gaminius priėmė ir prisiėmė prievolę už juos apmokėti.

13.       Teismas nurodė, kad, pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnį, mokėjimo už suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpis negali būti ilgesnis negu 60 kalendorinių dienų, o, jeigu sutartyje konkretus apmokėjimo laikotarpis nenurodytas, tai laikoma, kad šis laikotarpis yra 30 kalendorinių dienų. Faktiškai atsakovė turėjo ieškovei sumokėti PVM sąskaitose–faktūrose nurodytas sumas per 30 kalendorinių dienų nuo faktūrų gavimo dienos, arba per 20 darbo dienų po darbų atlikimo akto ir sąskaitos–faktūros pasirašymo (taip nustatyta sąmatoje).

14.       Atsakovė deklaravo visas tris PVM sąskaitas faktūras VMI, nepateikė debetinių PVM sąskaitų–faktūrų, kurios patvirtintų gaminių atsisakymą ar grąžinimą.

15.       Iki teisminio ginčo vyko šalių derybos dėl pagamintų balkonų kokybės ir defektų šalinimo. Po pirmos ir antros partijos pristatymo į Norvegiją 2017 m. birželio mėn. ieškovės vadovas R. Š. buvo atvykęs į Norvegiją šalinti defektų, bet nesitarė dėl kainos pakeitimo. Atsakovės reikalavimas sumažinti kainą atsirado ginčą nagrinėjant teisme. Atsakovės pateiktoje sąmatoje ieškovės vadovas paskaičiavo 20 182,80 Eur kainą už 60 vnt. balkonų metalo plokščių užpylimą lengvu betonu ir hidroizoliacijos įrengimą. Jis prašė pervesti 10 000 Eur avansą bei apmokėti likusią sumą per 20 darbo dienų po darbų atlikimo akto ir sąskaitos faktūros pasirašymo. Teismas pažymėjo, kad ši sąmata išsiųsta atsakovei elektroniniu paštu derybų pradžioje. Sąskaitose į kainą įskaičiuotos medžiagos ir trapai.

16.       Atsakovė priėmė ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, pateikė jas mokesčių administratoriui, pervedė 5 000 Eur avansą ir sumokėjo dar 5 000 Eur.

17.       Iš pateiktų duomenų bei atsakovės, liudytojų I. N., M. G. paaiškinimų matyti, kad teko taisyti ieškovo pagamintų gaminių trūkumus. Jų atsirado, nes lengvas betonas buvo per minkštas, gal per anksti uždėtas sluoksnis, kol betonas nebuvo visiškai išdžiūvęs, galbūt nebuvo laikomasi instrukcijų, prie dangos lipo kojos, reikėjo nuimti visą paviršinį sluoksnį, dalį lengvo betono, sukietinti betoną ir dėti naują sluoksnį. Pateiktuose protokoluose nurodyta, kad viršutinės dangos pažeistos, nes trūksta atsparumo UV spinduliams. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pateiktus įrodymus dėl ieškovo pagamintų gaminių defektų ir tai, kad šie defektai buvo šalinami ne ieškovo pastangomis ir lėšomis.

18.       Atsakovė pasielgė nerūpestingai neinicijuodama pakankamai didelės vertės atliktų darbų ar jų dalių perdavimo–priėmimo, nedalyvavo šiuos gaminius perduodant, o iš karto pateikė juos į Norvegiją, todėl prisiėmė riziką dėl galinčių atsirasti pasekmių. Nėra įrodymų, kad ieškovė pateikė atsakovei netinkamos kokybės gaminius. Ekspertizė dėl gaminių kokybės neatlikta, atsakovės, kaip užsakovės, teisė pašalinti trūkumus ir reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo iš ieškovės nenumatyta. Nebuvo rašytinės sutarties, papildomų žodinių susitarimų. Atsakovė gaminius pardavė „Pre-con“ AS, bet atsakovė nepateikė įrodymų, kokia buvo pardavimo kaina ir kodėl būtent 22 249,77 Eur suma buvo pateikta kaip nuostoliai dėl defektų šalinimo.

19.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovė privalo atlyginti defektų šalinimo išlaidas, todėl atmetė atsakovės priešieškinį. Teismas sprendė, kad turi būti taikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nurodytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų. Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos mėn. šalims tapo žinoma apie defektus. Pretenzija ieškovei pateikta 2017 m. liepos 4 d., bet priešieškinis pateiktas tik 2019 m. kovo 15 d., priešieškinio senaties terminas praleistas ir tai yra savarankiškas pagrindas priešieškiniui atmesti.

20.       Teismas atsižvelgė į tai, kad šalys nesudarė rašytinės sutarties, kurioje būtų aptartas palūkanų dydis. Išrašytose PVM sąskaitose–faktūrose nenurodytas palūkanų dydis. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šalys neaptarė palūkanų dydžio neįvykdžius įsipareigojimų. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatyme nustatytą palūkanų dydį. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

21.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti atsakovei 22 249,77 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12, 176, 178, 185 straipsnių reikalavimus, priėmė sprendimą, neatitinkantį CPK 263 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

21.2.                      Atsakovė liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais įrodinėjo, kad ieškovė atliko netinkamos kokybės darbus, t. y. betono liejimo darbus ieškovė atliko tinkamai, už juos atsakovė sumokėjo ieškovei 10 000 Eur, balkonų armavimo sluoksnis ir balkonų hidroizoliacinis sluoksnis įrengti netinkamai.

21.3.                      Teismas neištyrė visų ginčui svarbių aplinkybių, nevertino ieškovės atliktų darbų, už kuriuos ieškovė reikalauja sumokėti, kokybės. Teismas sprendimą motyvavo vieninteliu argumentu, kad atsakovė, priimdama ieškovės išrašytas sąskaitas–faktūras, prisiėmė prievolę apmokėti už atliktus darbus. Garantijos pagal įstatymą laiku paaiškėjus atliktų darbų trūkumams ir ieškovei atsisakius juos šalinti, atsakovė turėjo teisę sustabdyti savo prievolės sumokėti likusią kainą vykdymą.

21.4.                      Ieškovė negali reikalauti užmokesčio už netinkamos kokybės darbus, o teismas neturėjo pagrindo taikyti ieškinio senaties atliktų darbų trūkumams.

21.5.                      Ieškovė nepagrįstai padidino rangos sutarties kainą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės reikalavimas sumažinti kainą atsirado nagrinėjant ginčą teisme. Atsakovė atsiliepime kėlė klausimą dėl nepagrįsto rangos sutarties kainos padidinimo. Atsakovė pagrįstai laikė ieškovės pateiktą darbų sąmatą rangos sutarties dalimi. Nei sąmatoje, nei elektroniniame laiške nenurodyta, kad tai – preliminarūs paskaičiavimai. Dėl to ji kvalifikuotina kaip oferta. Atsakovė akceptavo ieškovės ofertą (sąmatą), pervedė dalį avanso, pateikė plieno konstrukcijas užpildyti lengvu betonu. Teismas nepagrįstai sąmatą laikė ikisutartinių santykių dalimi.

21.6.                      Teismas nustatė, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, kad trapų kaina būtų įtraukta į sąmatą (1 trapo kaina 30 Eur + PVM = 36 Eur; 60 vnt. kaina – 2 178 Eur). Atsakovė teigia, kad rangos sutarties kaina – 22 360,80 Eur (20 182,80 + 2 178). Ieškovė savarankiškai padidino sutarties kaina iki 28 314 Eur, t. y. 5 953,20 Eur. Ieškovė nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kodėl padidėjo rangos sutarties kaina. Ieškovės atstovas teisme paaiškino, kad kaina padidėjo dėl hidroizoliacinės dangos dažų spalvos. Teismas nevertino to, kad hidroizoliacinio sluoksnio įrengimas dėl dažų spalvos pabrango nuo 11 761,20 Eur (su PVM) iki 17 714,40 Eur. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti padidėjusią rangos sutarties kainą.

21.7.                      Aplinkybė, kad asmuo priėmė PVM sąskaitą faktūrą ir deklaravo ją mokesčių administratoriui, nereiškia, kad ši sąskaita teisėta ir pagrįsta, ypač jei asmuo, priėmęs tokią sąskaitą, teisme kelia abejonių dėl sąskaitos pagrįstumo. Tai neatima iš asmens teisės ateityje stabdyti prievoles įvykdymo, atlikti įskaitymą, reikalauti išrašyti kreditinę sąskaitą ar pasirinkti kitą savo teisių įgyvendinimo ir gynimo būdą (Konstitucinis teisinės valstybės principas; CK 6.46, 6.207, 6.131 straipsniai, 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21.8.                      Ieškovė nuo 2017 m. liepos mėn., kai atsakovė pareikalavo šalinti darbų trūkumus iki pat pretenzijos ir ieškinio pateikimo nereikalavo apmokėti ginčijamos skolos. Atsakovė patyrė didesnių nuostolių dėl ieškovės neteisėtų veiksmų – atsakovei iki ieškinio pateikimo nebuvo racionalaus poreikio ginčyti sąskaitų su nepagrįstai padidinta rangos sutarties kaina.

21.9.                      Teismas nepagrįstai perkėlė atsakovei atsakomybę už ieškovės netinkamų darbų padarinius. Teismas konstatavo, kad ieškovės darbai netinkamos kokybės.

21.10.                      Atsakovė pažymi, kad, nors jos vadovas asmeniškai nedalyvavo priimant ieškovės darbus, atsakovė pateikė transportą plokštėms transportuoti, vairuotojai dalyvavo pakraunant plokštes, matė kiekvieną plokštę ir būtų informavę atsakovę apie akivaizdžius trūkumus. Jie veikė kaip atsakovės atstovai. Krovinio priėmimas ir vežimas reglamentuotas CMR konvencijoje. Liudytojas I. N. nurodė, kad atgabentų plokščių armavimo ir hidroizoliacijos sluoksniai nebuvo pažeisti. Ieškovės darbų trūkumai pradėdavo ryškėti tik praėjus tam tikram laiko tarpui, balkono plokštes Norvegijos atmosferai paveikus. Atsakovė darbų priėmimo momentu neturėjo objektyvių galimybių nustatyti darbų trūkumų. Teismas šią faktinę aplinkybe nepagrįstai kvalifikavo pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį, nors turėjo vertinti kaip paslėptus trūkumus, kurių atsakovė darbų priėmimo momentu neturėjo galimybių nustatyti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis).

21.11.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė 2017 m. liepos mėn. atsisakė šalinti darbų trūkumus. Teismas neįvertino šalių paaiškinimų ir nepagrįstai nekonstatavo, kad žodinė rangos sutartis dėl ieškovės pažeidimų buvo nutraukta, o atsakovė reikalauja atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

21.12.                      Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Atsakovė priešieškiniu reikalavo ne šalinti darbų trūkumus, mažinti darbų kainą, bet atlyginti nuostolius, kurie yra negautos pajamos (2017 m. spalio 26 d. sąskaita–faktūra). Reikalavimas kildinamas CK 6.665 straipsnio 3 dalies ir 6.249 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sistemiškai turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, bet ne CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas.

21.13.                      Teismas nepakankamai išsamiai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus, ir nepagrįstai nenustatė nuostolių dydžio (negautų pajamų). Atsakovės vadovas, liudytojas I. N. teismui paaiškino, kad rangos sutartį atsakovė sudarė išimtinai trečiojo asmens Pre-con, AS interesais, buvo atskleidęs rangos sutarties kainą, ir sutaręs, kad šią kainą Pre-con, AS kompensuos atsakovei.

21.14.                      Ieškovės darbų trūkumus šalino trečias asmuo. Šalinimo darbai, be medžiagų, kainavo 231 687,50 Nok (apie 22 388,73 Eur) (2017 m. spalio 13 d., 2017 m. spalio 25 d. UAB „Steina“ PVM sąskaitos–faktūros, kuriose yra aiškiai įvardinta už kokius darbus yra išrašytos sąskaitos). „Pre-con“ AS atsakovei pateikė 2017 m. spalio 26 d. sąskaitą–faktūrą 210 000 Nok (22 249,77 Eur) sumai. Tai – mažesnė suma negu nuostoliai. Aplinkybė, kad atsakovė ne tiesiogiai apmokėjo 2017 m. spalio 26 d. sąskaitą–faktūrą, bet įvykdė įskaitymą, nepaneigia fakto, kad atsakovės bendras turto balansas sumažėjo 22 249,77 Eur dėl ieškovės kaltės.

22.       Atsiliepime ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      Apeliantė siekia ieškovės sąskaita sutaupyti likusią mokėtiną sumą ir gauti papildomą sumą už neva trūkumų ištaisymą, t. y. 40 53,77 Eur, nors atsakovės įrodinėtinų nuostolių dydis – 22 249,77 Eur.

22.2.                      Apeliantė neginčijo fakto, kad ieškovė atliko darbus, jų rezultatą apeliantė priėmė ir jis naudojamas iki šiol. Šios aplinkybės nenuginčytos. Apeliantė priėmė sąskaitas faktūras, jų nenuginčijo. Apeliantė, nustačiusi trūkumus, turėjo veikti CK nustatyta tvarka.

22.3.                      Apeliantė priešieškiniu įrodinėjo, kad patyrė nuostolių dėl ieškovės darbų trūkumų ištaisymo, keitė poziciją, kad žalos kilo iš apeliantės savanoriškai susitartos sumos su savo užsakovu. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad nuostoliai yra negautos pajamos. To ji neįrodinėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė teigia, kad apeliantė neįrodė taip pat ir negautų pajamų.

22.4.                      Teismas teisingai nustatė, kad ieškinys grindžiamas žodine rangos sutartimi. Ieškovė išrašė tris PVM sąskaitas–faktūras, kurias pateikė atsakovei. Apeliantė prašo atmesti ieškinį, bet iš esmės ginčija tik didesnę kainą. Kaina pasikeitė dėl to, kad pasirinkti papildomi darbai, medžiagos ir brangesnės spalvos. Rašytinė sutartis nesudaryta apeliantės pageidavimu. Neįtikėtina, jog apeliantė nepastebėjo kainų skirtumo sąskaitose–faktūrose dvejus metus ir deklaravo sąskaitas i.MAS sistemoje. Atsakovė, neginčydama sąskaitų, prisisėmė riziką dėl sumų. Apeliantė priėmė darbų rezultatą, jį išvežė į kitą šalį, neturėjo pretenzijų dėl atliktų darbų, jų rezultato negrąžino ieškovei.

22.5.                      Sąskaitos–faktūros visada išrašomos vienašališkai, teisės aktuose nenustatytas dvišalis išrašymo būdas.

22.6.                      Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kad ji neva stabdė savo prievolių vykdymą. Apeliantė apie tai ieškovės neinformavo, šių aplinkybių neįrodinėjo iki apeliacinio skundo, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

22.7.                      Atsakovė priešieškinio reikalavimus grindėiš atliktų darbų trūkumais ir išlaidomis jiems ištaisyti. Kita žala, negautos pajamos priešieškinyje neįrodinėtos.

22.8.                      Teismas teisingai nustatė, kad apeliantė pareiškė pretenziją ieškovei dėl darbų trūkumų dar 2017 m. liepos 4 d. Apeliantė patvirtino teismo posėdyje, kad suprato, jog ieškovė netaisys trūkumų 2017 m. birželio ar liepos mėn. Apeliantė, žinodama ieškovės poziciją, per įstatymo nustatytą terminą nepateikė ieškinio. Apeliantė savo teisių negynė, kai ieškovė nepriėmė jos sąskaitos, gavusi ieškovės pretenziją dėl skolos sumokėjimo.

22.9.                      Apeliantė neįrodė, kad ieškovės gaminiai turėjo defektų (ne mechaninių pažeidimų) dėl hidroizoliacijos sluoksnio ar lengvo betono sluoksnio, koks defektų mastas. Apeliantė darbų trūkumus įrodinėjo neaiškiomis nuotraukomis, iš kurių neįmanoma objektyviai nustatyti trūkumų fakto, masto ir apimties. Ji iki bylos išnagrinėjimo nepateikė įrodymų, kad neva darbų trūkumai apskritai ištaisyti. Trūkumų ištaisymas įrodinėtas tik susijusių asmenų liudijimais, kurie buvo prieštaringi (I. N. teigė, kad defektai šalinami iki Kalėdų, kitas liudytojas teigė, kad iki 2017 m. spalio mėn. pabaigos, pateiktos trūkumų šalinimo išlaidos skyrėsi visuose dokumentuose, UAB „Steina“ vadovas galėjo liudyti tik abstrakčias aplinkybes, nes pats darbų defektų netaisė, darbininkai, kurie galbūt taisė defektus, byloje neliudijo, UAB „Steina“ sąskaitos išrašytos nekonkretizuotam objektui.

22.10.                      Teismas teisingai sprendė, kad apeliantė neįrodė ieškovės darbų trūkumų fakto, masto ir apimties. Apeliantei neįrodžius, kad trūkumai buvo ištaisyti, ji neįrodė, kad patyrė žalos. Atsakovė – juridinis asmuo, jai netaikomos vartotojus ginančios teisės normos, bet taikomi atitinkami rūpestingumo standartai (lot. bonus pater familias). Ji turėjo būti rūpestinga priimdama darbus, montuodama darbų rezultatą, jį naudodama, taip pat - vykdydama įstatymų normas (laiku ginti teises).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

24.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Norvegijos įmonė „Prie-con“ AS, vykdydama gyvenamųjų namų renovaciją Norvegijoje, sudarė sutartį su atsakove dėl balkonų konstrukcijų pagaminimo. Šios sutarties kopijos atsakovė nepateikė į bylą. Ieškovė ir atsakovė 2017 metais žodžiu susitarė, kad ieškovė pagamins 60 vnt. balkonų, t. y. lengvo betono, armavimo, hidroizoliacijos įrengimo darbų balkonų konstrukcijose. Ieškovė 2017 m. vasario 4 d. išsiuntė atsakovei darbų sąmatą, pagal kurią už 60 vnt. balkonų metalo plokščių užpylimas lengvu betonu ir hidroizoliacijos įrengimas kainavo 20 182,80 Eur. Ieškovė prašė atsakovės pervesti 10 000 Eur avansą bei apmokėti likusią sumą per 20 darbo dienų po darbų atlikimo akto ir sąskaitos–faktūros pasirašymo. Vėliau šalys susitarė, kad ieškovė balkonuose papildomai įrengs trapus, parinko kitą hidroizoliacijos spalvą. Ieškovė už atliktus darbus 2017 m. gegužės 9, 26 d. ir birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitas–faktūras, kurių bendra suma 28 314 Eur. Nėra šalių ginčo, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 5 000 Eur avansą ir 2017 m. birželio 22 d. iš dalies apmokėjo sąskaitas–faktūras – 5 000 Eur.

Dėl darbų kainos ir jos padidinimo

25.       Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

26.       Nėra šalių ginčo, kad ieškovė atliko betono liejimo darbus, balkonuose įrengė armavimo ir hidroizoliacinius sluoksnius. Atsakovė teigia, kad balkonų armavimo ir hidroizoliacinis sluoksniai įrengti netinkamai, taip pat ieškovė vienašališkai padidino sutarties kainą. Ieškovė, atlikusi darbus, perdavė juos atsakovei, išrašė tris PVM sąskaitas–faktūras ir pateikė jas apmokėti užsakovei (atsakovei). Atsakovė visas sąskaitas faktūras priėmė, deklaravo VMI sistemoje. Taigi atsakovė, gavusi ieškovės sąskaitas, dvejus metus jų neginčijo, sutiko su jose nurodyta atliktų darbų kaina. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovė, priimdama ieškovės išrašytas sąskaitas–faktūras, jų neginčydama, prisiėmė prievolę apmokėti už atliktus darbus.

27.       Atsakovė teigia, kad ieškovė vienašališkai padidino sutarties kainą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2017 m. vasario 4 d. pateikė atsakovei darbų sąmatą, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 20 182,80 Eur už ieškovės atliktus statybos rangos darbus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad darbų sąmata pateikta šalių derybų pradžioje. Vėliau šalys susitarė dėl papildomų darbų, t. y. trapų įrengimo balkonuose, taip pat keitė dažų spalvą. Dėl ieškovės papildomai atliktų darbų, panaudotų medžiagų padidėjo rangos sutarties kaina. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, gavusi PVM sąskaitas–faktūras, jas priėmusi ir deklaravusi mokesčių administratoriui, sutiko su padidėjusia atliktų darbų kaina. Dėl to atsakovė turi pareigą sumokėti už pagrindinius (sąmatoje nurodytus) ir papildomus darbus (CK 6.687 straipsnis).

28.       Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad iki ieškinio pateikimo nebuvo racionalaus poreikio ginčyti sąskaitų su nepagrįstai padidinta rangos sutarties kaina, nes ieškovė nereikalavo sumokėti ginčijamos skolos. Atsakovė vertina ieškovės pateiktą sąmatą kaip rangos sutarties dalį, kurioje numatyta atliktų statybos rangos darbų kaina. Šioje sąmatoje taip pat nurodyta, kad atsakovė už darbus turėjo sumokėti per 20 darbo dienų po darbų atlikimo akto ir sąskaitos–faktūros pasirašymo. Ieškovės išrašytose sąskaitose apmokėjimo terminas nenurodytas. Dėl to, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsniu, mokėjimo už suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpis negali būti ilgesnis negu 60 kalendorinių dienų, o jeigu sutartyje konkretus apmokėjimo laikotarpis nenurodytas, tai laikoma, kad šis laikotarpis yra 30 kalendorinių dienų. Šioje byloje nėra duomenų, kad šalys pasirašė statybos rangos darbų priėmimo perdavimo aktą. Dėl to atsakovė turėjo apmokėti PVM sąskaitas faktūras per 30 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos arba per 20 darbo dienų po darbų atlikimo akto ir sąskaitos faktūros pasirašymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei nurodytu laikotarpiu, nei iki ieškinio padavimo teismui atsakovė sąskaitų neginčijo. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ginčas dėl padidėjusios kainos kilo tik pradėjus ginčą nagrinėti teisme.

Dėl atsakovės, kaip užsakovės, pareigų nevykdymo

29.       Atsakovė yra ne vienerius metus rinkoje veikiantis juridinis asmuo, kuris turi pareigą tinkamai vesti savo finansinę apskaitą. Dėl to atsakovė, priėmusi ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir su jomis nesutikdama, turėjo pareigą imtis teisinių veiksmų ir jas ginčyti. Atsakovė jokių veiksmų nesiėmė dvejus metus. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad, PVM sąskaitos–faktūros priėmimas ir deklaravimas mokesčių administratoriui neatima iš juridinio asmens teisės ateityje CK nustatyta tvarka stabdyti prievolės vykdymą, atlikti įskaitymus, reikalauti išrašyti kreditinę sąskaitą, ar pasirinkti bet kurį kita savo teisių įgyvendinimo ir gynimo būdą. Pažymėtina, kad CK 6.689 straipsnyje nustatyta užsakovo teisė kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus. Pagal CK 6.689 straipsnio 1 dalį, užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Įgyvendindamas šią teisę užsakovas neturi teisės kištis į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Vadovaujantis CK 6.689 straipsnio 2 dalimi, užsakovas nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kaip įvykdė pareigą pranešti rangovui (ieškovei) apie statybos darbų kokybę bloginančius nukrypimus nuo sutarties sąlygų. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, nepranešusi apie pastebėtus trūkumus, neteko teisės jais remtis ateityje.

30.       Apeliantė teigia, kad, įstatyminio garantinio laikotarpio metu paaiškėjus ieškovės atliktų darbų trūkumams ir jai atsisakius juos šalinti, atsakovė turėjo teisę sustabdyti savo prievolės sumokėti ieškovei likusią rangos sutarties kainą vykdymą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė operatyviai ėmėsi kokių nors veiksmų ir apie tai informavo ieškovę. Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinis asmuo savo teises gali ginti ne bet kada, bet per įstatymų leidėjo nustatytus terminus. Be to, turi būti vadovaujamasi civilinės teisės teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.

31.       Atsakovė teigia, kad 2017 m. liepos mėn. pareikalavo pašalinti darbų trūkumus, bet ieškovė to nepadarė, todėl atsakovė patyrė didesnių nuostolių nei ieškovės prašoma priteisi suma už atliktus darbus. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, sužinojusi apie atliktų darbų trūkumus, vyko į Norvegiją jų pašalinti. Ieškovė teigia, kad trūkumai atsirado dėl mechaninio poveikio – netinkamo gaminių transportavimo ir laikymo. Atsakovė nurodo, kad darbų trūkumai pasirodė po kurio laiko, kai balkonai buvo sumontuoti – danga pradėjo lipti ir atsilupinėti. Ieškovė defektų nepašalino, todėl Norvegijos įmonė kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl jų pašalinimo. Šalys nepasirašė darbų priėmimo–perdavimo akto, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovės nurodyti darbų trūkumai negalėjo būti nustatyti gaminių perdavimo vežėjui momentu ir kad šie trūkumai buvo paslėpti (CK 6.694 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovė pasielgė nerūpestingai neinicijuodama pakankami didelės vertės atliktų darbų ar jų dalių perdavimo–priėmimo, nedalyvaudama perduodant gaminius, iš karto pateikdama juos į Norvegiją. Dėl to atsakovė prisiėmė galinčių atsirasti pasekmių riziką. Nėra įrodymų, kad ieškovė pateikė atsakovei netinkamos kokybės gaminius perdavimo metu. Ekspertizė dėl gaminių kokybės taip pat neatlikta.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog užsakovė vadovavosi CK 6.665 straipsnio 3 dalimi ir pasinaudojo teise nutraukti statybos rangos sutartį. Dėl to apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė 2017 m. liepos mėnesį atsisakė šalinti savo darbų trūkumus, šalių paaiškinimus, nepagrįstai nekonstatavo, kad žodinė rangos sutartis dėl ieškovės pažeidimų buvo nutraukta.

Dėl ieškinio senaties termino

33.       Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016, 18 punktas). 

34.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

35.       Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-313/2019).

36.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės darbų trūkumus šalino UAB „Steina“, kuri Norvegijos įmonei pateikė sąskaitas už atliktus darbus. Trečiasis asmuo „Pre-con“ AS atsakovei pateikė 2017 m. spalio 26 d. sąskaitą–faktūrą 210 000 Nok (22 249,77 Eur) sumai, o atsakovė tarpusavio skolų užskaitymo aktu įvykdė įskaitymą. Atsakovė 2017 m. gruodžio 29 d. išrašė sąskaitą 22 249,77 Eur sumai dėl broko šalinimo Norvegijoje ir pateikė ieškovei. Ieškovė 2018 m. vasario 14 d. elektroniniu laišku atsisakė apmokėti aptariamą sąskaitą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės rangos sutarties, kitų susitarimų, kuriuose būtų numatyta atsakovės, kaip užsakovės, teisė reikalauti pašalinti trūkumus ar atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidas.

37.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas) pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Byloje nėra duomenų, už kokią kainą atsakovė gaminius pardavė pardavė užsienio įmonei ieškovės pagamintus balkonus. Liudytojas I. N. paaiškino, kad patyrė apie 50 000 Eur nuostolių, bet reikalavo atlyginti tik 22 249,77 Eur už defektų šalinimą. Apeliantė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kokias pajamas tikėjosi gauti, jei ieškovės darbai būtų atlikti be trūkumų. Dėl to ieškovė nepagrįstai vertina prašomą priteisti 22 249,77 Eur sumą kaip negautas pajamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovė priešieškinio reikalavimus grindė atliktų darbų trūkumais ir išlaidomis jiems ištaisyti. 

38.       Pagal CPK 6.667 straipsnio 1 dalį, reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, per kurį atsakovė galėjo apginti savo teises pareikšdama ieškinį. Iš šalių paaiškinimų bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2017 m. liepos mėn. sužinojo, kad ieškovė neketina šalinti darbų trūkumų. Norvegijos įmonė 2017 m. spalio 26 d. pateikė atsakovei sąskaitą 22 249,77 Eur sumai už darbų trūkumų šalinimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2017 m. spalio 26 d., kai atsakovė sužinojo darbų trūkumų šalinimo kainą. Atsakovė tik 2017 m. gruodžio 29 d. išrašė sąskaitą ieškovei. Ieškovė 2018 m. vasario 14 d. elektroniniu laišku nesutiko su pateikta sąskaita ir pareikalavo sumokėti skolą. Atsakovė daugiau negu vienerius metus neatliko jokių veiksmų. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Atsakovė 2019 m. kovo 15 d. pateikė teismui priešieškinį. Ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi materialinėmis teisės normomis, taikė ieškinio senatį ir atmetė atsakovės priešieškinį kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą.

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12, 176, 178,185 straipsnių reikalavimus bei priėmė sprendimą, neatitinkantį CPK 263 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

40.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius statybos rangą ir ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

42.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 605 Eur išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Įvertinusi bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, procesinių dokumentų turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovės UAB „Linne“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Linne“ (kodas 302851376) ieškovei UAB „Lengvas betonas“ (kodas 300868590) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.