Civilinė byla Nr. e2S-341-560/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02727-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.6.1.2.

                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „LNK studija“, M. F. (M. F.), L. K., UAB „Be Tabu“ ir Ko, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl garbės ir orumo gynimo ir asmens teisės į atvaizdą pažeidimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. J..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                       Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas:

1.1       pripažinti, kad atsakovas M. F. išsakęs teiginius per LNK internetinį kanalą 2018 m. spalio 7 d. transliuotos internetu laidos „Raudona linija“ metu: „<...> čia pat Vilniuje yra įsikūrę galingos Rusijos propagandos šaltiniai. Yra toks tinklaraštininkas Š.,<...>. Jis - Ukrainos pilietis, pabėgęs nuo Maidano, ieškomas dėl trijų baudžiamųjų bylų, tarp kurių ir pedofilijos atvejis.<...> „<...> Lietuva <...> turėtų gintis nuo vidaus priešo, įsmukusio į Lietuvą, reikia neleisti šiai propagandai skleistis“, kuomet šio teiginio metu rodomas ieškovo A. S. atvaizdas. 90 procentų jo propagandos eina per Ukrainą, prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą ir 10 procentų prieš rusų opoziciją, t. y. prieš F., N. ir daugelį kitų.“, pažeidė ieškovo A. S. garbę ir orumą;

1.2       pripažinti, kad atsakovas UAB „LNK studija“ per LNK internetinį kanalą 2018 m spalio 7 d. transliuotos internetu laidos „Raudona linija“ metu paskelbus teiginius: „Tokie troliai gyvena Lietuvoje Vilniuje, tai atskleidė garsus Rusijos advokatas M. F. . Šio teiginio metu rodant fotonuotrauką su ieškovo A. S. atvaizdu<...>čia pat Vilniuje yra įsikūrę galingos Rusijos propagandos šaltiniai. Yra toks tinklaraštininkas Š.,<..>.“ „Lygiai prieš metus, M. F. apie šį Vilniuje gyvenantį trolį informavo migracijos valdybą ir net prezidentūrą. Tačiau trolis A. Š. sėkmingai trolina toliau. <„>, šmeižia Ukrainą, šlovina P. ir jo naują Kerčės tiltą į Krymą.“ Šių teiginių metu rodant ieškovo A. S. atvaizdą. Kodėl Lietuva globoja aktyvų Kremliaus politikos sekėją“. Šio teiginio metu rodant nuotrauką su ieškovo A. S. atvaizdu. „Jis — Ukrainos pilietis, pabėgęs nuo Maidano, ieškomas dėl trijų baudžiamųjų bylų, tarp kurių ir pedofilijos atvejis.<...> „<...>Lietuva <„> turėtų gintis nuo vidaus priešo, įsmukusio į Lietuvą, reikia neleisti šiai propagandai skleistis.“ Šio teiginio metu rodant nuotrauką su ieškovo A. S. atvaizdu. „90% jo propagandos eina per Ukrainą, prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą ir 10 procentų prieš rusų opoziciją, t. y. prieš F., N. ir daugelį kitų.“, pažeidė ieškovo A. S. garbę ir orumą, bei teisę į atvaizdą;

1.3       įpareigoti atsakovus M. F. ir UAB „LNK studija“ per 14 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos internetu per www.lnk.lt pagrindiniame (tituliniame) puslapyje, panašiu metu kada buvo rodoma laida „Raudona linija“, paskelbti tokią informaciją: „2018 m. spalio 7 d. internetu per www.lnk.lt transliuotos laidos „Raudona linija“ metu buvo rodomas reportažas apie A. S.. Pareiškiame, kad laidoje paskelbta informacija yra klaidinga ir neatitinka tikrovės - A. S. nėra susijęs laidoje nurodytais įvykiais ir faktais. Pareiškiame, kad A. S. nėra Rusijos Federacijos „trolis“ ir propagandos šaltinis, jo veikla nėra finansuojama Rusijos Prezidento V. P. aplinkos asmenų, nėra pabėgęs nuo Maidano, jo atžvilgiu nėra iškeltos baudžiamosios bylos dėl pedofilijos, jis nėra Lietuvos vidaus priešas, jis neskleidžia propagandos prieš Ukrainą, jos suverenitetą, Rusijos opoziciją. Pripažįstame, kad 2018 m. spalio 7 d. transliuotos laidos „Raudona linija“ metu paskelbti teiginiai apie A. S. neatitinka tikrovės ir žemina A. S. asmens garbę ir orumą, taip pat pažeidžia jo teisę į atvaizdą“;

1.4       pripažinti, kad atsakovas M. F., išsakęs teiginius per LNK televiziją 2019-02-11 transliuotos laidos „KK2“ metu: „Jis ukrainietis, bėgo nuo Maidano ir dabar slapstosi nuo trijų kaltinimų, tame tarpe - pedofilija. <„> 90 procentų jo propagandos eina per Ukrainą, prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą ir 10 procentų prieš rusų opoziciją. Lietuva <...>, turi patys save ginti nuo vidinio priešo, prasiveržusio čia, į Lietuvos teritoriją.“ pažeidė ieškovo A. S. garbę ir orumą;

1.5       pripažinti, kad atsakovas L. K., išsakęs teiginius per LNK televiziją 2019-02-11 transliuotos laidos „KK2“ metu: „Jis atlieka nu tokio Rusijos propagandos agento funkcijas. Jis įgarsiną tam tikras idėjas, kurios, be jokios abejonės naudingos Kremliaus plėtojamam diskursui. Prieglobstį suteikiam žmonėms tikrai dėl politinių priežasčių, o ne dėl to, kad jis galėtų susikurti platformą ir iš čia skelbti dalykus, kurie iš esmės prieštarauja tiesai, teisingumui ir Lietuvos nacionalinio saugumo sampratai.“ pažeidė ieškovo A. S. garbę ir orumą;

1.6       pripažinti, kad atsakovai UAB „Be tabu ir Ko“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „LNK studija“ paskleidę teiginius: „Jis ukrainietis, bėgo nuo Maidano ir dabar slapstosi nuo trijų kaltinimų, tame tarpe - pedofilija.<..> Savo youtube kanale A. S. kuria filmukus, kuriuose džiūgauja, kad Krymą okupavo Rusija. 90 procentų jo propagandos eina per Ukrainą, prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą ir 10% prieš rusų opoziciją. S. dėka, P. parankiniai ėmė persekioti buvusį grupės P. R. ir N. S. advokatą M. F.. <.„> A. S. yra vadinamajame P. sąraše. <„> Šie veikėjai kaltinami karo kurstymu, korupcija, pinigų plovimu, dezinformacijos skleidimu, atsakomybe dėl 10-čių tūkstančių mirčių. Jis atlieka nu tokio Rusijos propagandos agento funkcijas. Jis įgarsiną tam tikras idėjas, kurios, be jokios abejonės naudingos Kremliaus plėtojamam diskursui. Kremliaus opozicija kaltina A. korupcija, ekonominiais nusikaltimais, šmeižtu, melagingų naujienų platinimu, karo kurstymu, pedofilija, dalyvavime dalies Ukrainos žemių okupacijoje, kišimosi į kitų valstybių vidaus reikalus ir informaciniu tarptautinių teroristų palaikymu. Tačiau neaišku kaip toks veikėjas rado prieglobstį ne Rusijoje, o Lietuvoje. Kodėl mūsų šalies valdžios institucijos priglaudė šią Kremliaus lakštingalą. Lietuva, <...>, turi patys save ginti nuo vidinio priešo, prasiveržusio čia, į Lietuvos teritoriją. Prieglobstį suteikiam žmonėms tikrai dėl politinių priežasčių, o ne dėl to, kad jis galėtų susikurti platformą ir iš čia skelbti dalykus, kurie iš esmės prieštarauja tiesai, teisingumui ir Lietuvos nacionalinio saugumo sampratai“ ir rodant ieškovo A. S. atvaizdą per LNK televiziją 2019-02-11 transliuotos laidos „KK2“ metu, pažeidė ieškovo A. S. garbę ir orumą ir teisę į atvaizdą;

1.7       įpareigoti atsakovus M. F., L. K., UAB „Be tabu ir Ko“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „LNK studija“ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos artimiausios LNK televizijos „KK2“ laidos metu, bet ne vėliau kaip per 14 dienų, paskelbti tokią informaciją: „Per LNK televiziją 2019-02-11 transliuotos laidos „KK2“ metu buvo rodomas reportažas apie A. S.. Pareiškiame, kad A. S. nėra pabėgęs nuo Maidano, jam nėra iškelta baudžiamoji byla dėl pedofilijos. Neskleidžia propagandos prieš Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir rusų opoziciją. A. S. neturėjo įtakos M. F. persekiojimui, jeigu toks buvo atliekamas P. parankinių. Jis nėra P. artimų asmenų sąraše. A. S. nėra kaltinamas korupcija, ekonominiais nusikaltimais, šmeižtu, melagingų naujienų platinimu, karo kurstymu, pedofilija, dalyvavime dalies Ukrainos žemių okupacijoje, kišimosi į kitų valstybių vidaus reikalus ir informaciniu tarptautinių teroristų palaikymu. Jis neatlieka Rusijos propagandos agento funkcijų. Jis neįgarsina idėjų, kurios, naudingos Kremliaus plėtojamam diskursui. A. S. nėra Lietuvos vidaus priešas. Jis nėra susikūręs platformos iš kurios skelbia dalykus, kurie prieštarauja tiesai, teisingumui ir Lietuvos nacionalinio saugumo sampratai. Pripažįstame, kad 2019-02-11 transliuotos laidos „KK2“ metu paskelbti teiginiai apie A. S. neatitinka tikrovės ir žemina A. S. asmens garbę ir orumą, rodytas A. S. atvaizdas pažeidė ieškovo A. S. teisę į atvaizdą.“;

1.8       priteisti ieškovui 3 000 Eur patirtos neturtinės žalos solidariai iš atsakovų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Teisme 2022 m. lapkričio 16 d. gautas atsakovo M. F. prašymas, kuriuo jis prašo ieškinį M. F. atžvilgiu palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos teismams. Nurodo, jog teikia prašymą susipažinęs su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-11-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-387/2022, kuria suformuota nauja teismų praktika dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos esant atsakovų daugetui. Teigia, jog atsakovo M. F. gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, todėl, remiantis CPK 780 straipsniu, sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti atsakovui pareikštus reikalavimus, taikytinos 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis) įtvirtintos teismingumo taisyklės. Dvišalėje sutartyje įtvirtinti trys alternatyvūs jurisdikcijos nustatymo žalos atlyginimo bylos kriterijai (pagrindai): 1) pagal žalą padariusių (teisę pažeidusių) veiksmų atlikimo vietą; 2) pagal kitokios aplinkybės, tapusios pagrindu reikalauti atlyginti žalą, įvykimo vietą; 3) pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Kasacinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. civilinės bylos Nr. e3K-3- 89-916/2021 34 p. nurodė, jog ieškovas Lietuvoje turi reputaciją, kuri yra saugotina. Išvadą suponuoja ieškovo gyvenimo Lietuvoje faktas, trukmė, turimas prieglobsčio statusas. Visa tai rodo, jog ieškovo buvimas šalyje nėra epizodinis, jis čia turi interesų. Nurodoma, jog trūksta duomenų, kad reputacijai Lietuvoje galėjo būti padaryta žala, t. y. ar Lietuvoje buvo pakankama ginčo teiginių sklaida apie ieškovą. Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. pranešimo bei kitų paaiškėjusių duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-941-232/2020 aplinkybė, susijusi su ieškovo gyvenamąja vieta Lietuvoje buvo netiksli, ieškovas Lietuvoje niekada negyveno. Pradinis ieškinys buvo pareikštas atsakovams L. K., UAB „Be tabu ir Ko“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „LNK studija“ pagal jų buveinės ar gyvenamąją vietą. Teigia, jog prijungus bylą, kurioje reiškiami savarankiški reikalavimai atsakovui M. F., reikalavimai nėra tapatūs reikalavimams, reiškiamiems kitiems atsakovams. Pareikštų reikalavimų esmė rodo galimybę atskirai nagrinėti reikalavimus dėl M. F. nuo kitų atsakovų,  įrodinėjamų veiksmų pobūdis nereikalauja visų atsakovų dalyvavimo darant pažeidimą, todėl nėra pagrindo manyti, jog reikalavimai visiems atsakovams yra tiek susiję, jog juos būtina nagrinėti kartu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-378/2022, nurodė, jog: ,,Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinio, pateikto atsakovo M. F. atžvilgiu, tačiau nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su kito atsakovo – I. T. gyvenamąja vieta, todėl klausimą dėl jurisdikcijos šio asmens atžvilgiu išsprendė netinkamai.

3.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo M. F. prašymą, kuriuo prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog byloje klausimas dėl teismingumo jau buvo keliamas. Įsiteisėjusia 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-3089-803/2021 Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas bylą nutraukti. Teismas nurodė, jog ieškinys pareikštas ne tik atsakovui M. F., o likę atsakovai yra juridiniai asmenys, turintys buveines Vilniuje, todėl ieškovas turi teisę pasirinkti teismingumą. Apeliacinės instancijos teismas nurodytoje nutartyje nurodė, jog byloje yra nagrinėjamas ne tik 2018 m. spalio 7 d. internete, tačiau ir 2019 m. vasario 11 d. antžeminės televizijos eteryje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskleistas reportažas per LNK televizijos transliuotą KK2 laidą, kuri yra viena žiūrimiausių Lietuvoje, ginčo teiginiai paskleisti lietuvių kalba. Teismas nutartyje nurodė, jog buvo pakankama ginčo teiginių apie ieškovą ir ieškovui galėjo būti padaryta žala. Lietuvoje įvyko veiksmas, kuris yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Dvišalės sutarties 40 straipsnio 3 dalis), todėl ginčas teismingas Lietuvos teismams. Ginčas dėl teismingumo ir jurisdikcijos išspręstas įsiteisėjusia 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, todėl nėra pagrindo pakartotinai nagrinėti klausimo dėl teismingumo. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-387/2022, kuria ieškovo ieškinys atsakovui paliktas nenagrinėtu, tačiau cituojamos ir nagrinėjamos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi. Cituojamoje byloje, priešingai nei šioje, vieninteliai atsakovai buvo Rusijos Federacijos piliečiai, internetinėje platformoje, kurios valdytojai nėra Lietuvos Respublikos fiziniai ar juridiniai asmenys, ieškovo garbę ir orumą žeminanti informacija buvo paskleista rusų, o ne lietuvių kalba.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi netenkino atsakovo M. F. prašymo palikti ieškinį jo atžvilgiu nenagrinėtą.

5.       Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovo M. F. prašymų nutraukti bylą, palikti ieškinį nenagrinėtą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Kadangi Vilniaus apygardos teismas detaliai pasisakė dėl byloje taikytinų teisės aktų, teismas šioje nutartyje jų nekartoja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties 43 punkte, kiek tai susiję su atsakovų daugetu, yra nurodyta, kad „pareikštų reikalavimų esmė pati savaime rodo galimybę atskirai nagrinėti reikalavimus dėl M. F. ir I. T. atsakomybės. Tokią galimybę suponuoja faktas, kad pradinis ieškovo ieškinys buvo pareikštas tik atsakovui I. T., ir tik pastarajam nurodžius, kad jis niekaip nėra susijęs su ginčo interneto svetainės administravimu, taip pat tai, jog įrodinėjamus veiksmus galbūt atliko atsakovas M. F., ieškovas pareiškė patikslintą ieškinį abiem atsakovams. Antra, įrodinėjamų veiksmų pobūdis nereikalauja abiejų atsakovų dalyvavimo darant pažeidimą – informaciją interneto svetainėje galėjo paskelbti tiek kiekvienas iš atsakovų atskirai, tiek jie abu kartu, tiek nė vienas iš jų. Atitinkamai nėra pagrindo laikyti, kad reikalavimai šiems atsakovams yra tiek susiję, kad juos būtina nagrinėti kartu“.

6.       Teismas, susipažinęs su minėta nutartimi, darė išvadą, kad bylų faktinės aplinkybės skiriasi, todėl nagrinėjamu atveju teismo išvada dėl būtinybės palikti ieškinį nenagrinėtu negali būti aklai perkeliama į šią bylą. Nagrinėjamoje byloje reikalavimai, patikslinus ieškinį, suformuluoti taip, kad nėra galimybės atskirai nagrinėti visų reikalavimų. Net jeigu reikalavimai ir būtų nagrinėjami atskirai, jie būtų nagrinėjami skirtingose šalyse, Lietuvos teisme nagrinėjama byla tikėtina turėtų būti stabdoma, kol bus išnagrinėtas ieškovo ieškinys atsakovui M. F., jei apskritai toks būtų pareikštas. Palikus nenagrinėtą ieškinį M. F. atžvilgiu, liktų neapibrėžta ir neaiški situacija dėl likusiems atsakovams pareikštų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad įvertinus teiginių paskleidimo būdą, teiginių paneigimas, jei ieškinys būtų tenkintas, yra susijęs ir su kitų atsakovų (ne tik M. F.) veiksmais. Be to, ieškovas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pareiškęs solidariai. Vien tai, kad ieškovas buvo užvedęs dvi atskiras bylas, kurios vėliau buvo sujungtos, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovo prašymo. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimai atsakovams yra taip susiję, kad juos reikia nagrinėti kartu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties 34 punkte nurodė, kad ginčo teiginiai buvo paskleisti lietuvių kalba. Lietuvoje LNK televizija yra vertinama žiūrovų, o laida KK2 yra viena iš populiariausių šios televizijos laidų, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Lietuvoje buvo pakankama ginčo teiginių apie ieškovą sklaida ir ieškovo reputacijai Lietuvoje galėjo būti padaryta žala. Taigi Lietuvos teritorijoje įvyko veiksmas (aplinkybė), tapęs pagrindu reikalauti atlyginti žalą byloje (Dvišalės sutarties 40 straipsnio 3 dalis), todėl ginčas yra teismingas Lietuvos teismams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Atsakovas M. F. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį ir ieškinį M. F. atžvilgiu palikti nenagrinėtu kaip neteismingą Lietuvos teismams.

8.       Nurodo, kad teismo sprendimas, kuriuo bus išspręstas ieškovo reikalavimas, nebus nedalomai susijęs su visų atsakovų teisėmis ir pareigomis. Vadinasi tiek, kiek susiję su ieškovo reikalavimu pripažinti atsakovo M. F. išsakytus teiginius rusų kalba, juos paneigti ir atlyginti žalą, taip pat ir kitų atsakovų išsakytus teiginius lietuvių kalba ir juos paneigti bei atlyginti žalą, neegzistuoja joks absoliutus privalomasis procesinis bendrininkavimas, reiškiantis, kad teismas galės priimti sprendimą tik dėl vieno bendrininko (santykinis privalomasis bendrininkavimas), todėl nėra būtinybės abiem bendrininkams (atsakovams) kartu dalyvauti (esant įtrauktiems) civilinės bylos pagal tokį reikalavimą procese. Teismas nuspręsdamas, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimai suformuluoti taip, kad nėra galimybės atskirai nagrinėti visų reikalavimų, niekaip nemotyvavo, kodėl reikalavimų, kurie yra reiškiami tik atsakovui M. F. dėl šio atsakovo asmeniškai išsakytų teiginių, negalima nagrinėti atskirai nuo reikalavimų, kurie yra reiškiami kitiems atsakovams. Nagrinėjamoje byloje pradinis ieškinys buvo pareikštas tik L. K., UAB „Be tabu ir Ko“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „LNK studija“ pagal jų buveinės arba gyvenamąją vietą, vėliau buvo prijungta kita byla, kurioje buvo keliami savarankiški reikalavimai atsakovui M. F., kurie savo esme nėra tapatūs reikalavimams, keliamiems kitiems atsakovams. Įrodinėjamų veiksmų pobūdis nereikalauja visų atsakovų dalyvavimo darant pažeidimą - informaciją interneto svetainėje galėjo paskelbti tiek kiekvienas iš atsakovų atskirai, tiek jie abu kartu, tiek nė vienas iš jų.

9.       Sprendžiant jurisdikcijos klausimą atsakovų L. K., UAB „Be tabu ir Ko“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „LNK studija“ atžvilgiu, aktuali Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri yra bendroji jurisdikcijos taisyklė, taikoma visoms į šio teisės akto materialiąją taikymo sritį patenkančioms civilinėms ir šeimos byloms. Šios normos taikymui nėra reikalingos jokios papildomos sąlygos, susijusios su ieškovo reputacijos Lietuvoje buvimu, žalos padarymu ar atsiradimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovas M. F. teiginius išsakė rusų kalba, kurie buvo paskelbti internete ir televizijoje – tai yra interaktyvioje informacinėje erdvėje. Ginčas dėl M. F. išsakytų teiginių yra teismingas Rusijos Federacijos teismams, nes įrašas su M. F. išsakytais teiginiais rusų kalba buvo paviešintas interaktyvioje informacinėje erdvėje - internete ir televizijoje, o ne atliktas konkrečioje fizinėje vietoje Lietuvoje. Šioje byloje buvo būtina įvertinti ieškovo ieškinio visų reikalavimų teismingumą atskirai, taip pat nustatyti, ar ieškovo reikalavimai yra savarankiški ar vienas reikalavimas yra pagrindinis, o kiti reikalavimai yra išvestiniai, nes pagrindinis reikalavimas lemia išvestinio reikalavimo teismingumą.

10.       Ieškovas A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos teritorijoje įvyko veiksmas, tapęs pagrindu reikalauti atlyginti žalą byloje (Dvišalės sutarties 40 straipsnio 3 dalis), todėl ginčas yra teismingas Lietuvos teismams. Reikalavimai, pareikšti atsakovams, yra tarpusavyje susiję ir negali būti išnagrinėti skyrium. Byla pagrįstai nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme, kadangi didžioji dalis atsakovų yra Lietuvos Respublikos fiziniai ar juridiniai asmenys, ieškovo atžvilgiu žala buvo padaryta būtent Lietuvos Respublikoje. Ginčo informacija buvo paskleista lietuvių kalba Lietuvos Respublikoje veikiančių juridinių asmenų platformose - televizijoje ir internete. Vien tai, kad internetu transliuota laida „Raudona linija“, kurios metu buvo lietuvių kalba paskleisti ieškovo garbę ir orumą žeminantys teiginiai, yra prieinama iš bet kurios pasaulio vietos, nepaneigia išvados, kad tikslinė šios laidos auditorija visgi buvo Lietuvos Respublikoje. Informacija buvo paskleista lietuvių kalba ne tik internetu, tačiau ir per televiziją. Teismas aiškiai motyvavo skundžiamą nutartį ir nurodė, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimai atsakovams yra taip susiję, kad juos tikslinga nagrinėti kartu. Ekonomiškumo bei proceso koncentracijos principu įgyvendinimą užtikrina tai, kad byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme, nes didžiosios daugumos atsakovų gyvenamoji ir buveinės vieta yra Lietuvos Respublikoje, o bylos nagrinėjimas ženkliai užsitęstų ir ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas. Teismas teisingai pastebėjo, jog tenkinus atsakovo prašymą, nagrinėjama byla būtų stabdoma tol, kol atskirai Rusijos Federacijos teismuose nebūtų išnagrinėti reikalavimai atsakovui. Byloje reiškiami reikalavimai bendrai keliems atsakovams ne tik dėl žalos atlyginimo, tačiau ir dėl paskleistos informacijos paneigimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byla teisminga Lietuvos teismams. Byloje nėra ginčo, kad informacija buvo paskleista Lietuvos Respublikoje ir iš esmės orientuota į Lietuvos Respublikos gyventojus (paskleista lietuviu kalba), taigi žala ieškovui yra padaryta Lietuvos Respublikoje. Teisiškai nesvarbu, kad internetinė laida gali būti pasiekiama iš bet kurios pasaulio valstybės interneto prieigos.

11.       Atsakovai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „LNK studija“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad vieną kartą šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartimi jau nutarė netenkinti analogiško atsakovo prašymo nutraukti bylą, palikti ieškinį nenagrinėtą. Byloje ypatingai svarbu yra tai, kad didelėje reikalavimų apimtyje fizinė informacijos sklaida įvyko išimtinai Lietuvos Respublikoje. Taigi šiuo atveju LAT nutartyje apibrėžta „valstybė, kurioje buvo atliktas fizinis atitinkamos informacijos publikavimo veiksmas“ yra neabejotinai Lietuvos Respublika toje dalyje, kiek tai susiję su televizijos laidos „KK2“ transliacija antžeminiais televizijos tinklais, nes iškėlus anteną Rusijos Federacijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir (ar) bet kurioje kitoje šalyje televizijos programos „LNK“ transliacija yra neprieinama. Ieškinio dalyką sudaranti informacija tiek antžeminės televizijos eteryje, tiek internete buvo paskelbta televizijos laidose. Tai reiškia, kad atsakovas paskelbė informaciją interviu metu, kurie buvo televizijos laidų dalis, kurias atitinkamai gamino ir (ar) skleidė kiti atsakovai, todėl šioje byloje įrodinėjamų veiksmų pobūdis reikalauja visų atsakovų dalyvavimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Šiuo atveju atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė netenkinti atsakovo prašymo dėl ieškinio jo atžvilgiu palikimo nenagrinėtu. CPK 782 straipsnio nuostatos numato, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas (ieškinys) paliekamas nenagrinėtas. Šiuo atveju atsakovas įrodinėja, kad byla jo atžvilgiu nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl jo atžvilgiu ieškinys privalo būti paliktas nenagrinėtu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019). Jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (Civilinio proceso kodekso 780 straipsnis). Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011). Kaip pagrįstai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, kadangi atsakovo M. F. gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, sprendžiant dėl jurisdikcijos taikomos teismingumo taisyklės, nustatytos 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (CPK 780 straipsnis).

14.       Atsakovas M. F. 2021 m. kovo 17 d. pateikė teismui prašymą nutraukti bylą kaip neteismingą Lietuvos teismams, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos Ukrainoje ir Ispanijoje bei gyvenamosios vietos neturėjimo Lietuvoje. Šis prašymas buvo netenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsakovo M. F. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje nurodė, kad „Bylos duomenimis, ieškovas Lietuvoje negyvena, tačiau Migracijos departamento 2021 m. gegužės 10 d. sprendimas „Dėl pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką“ Nr. 21PR-1, kuriuo pareiškėjui panaikintas pabėgėlio statusas ir leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra įsiteisėjęs (administracinė byla Nr. eI3-3636-595/2021). Byloje yra nagrinėjamas ne tik 2018 m. spalio 7 d. internete, bet ir 2019 m. vasario 11 d. antžeminės televizijos eteryje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskleistas reportažas – per LNK televiziją transliuotos laidos „KK2“ metu. Ginčo teiginiai buvo paskleisti lietuvių kalba. Lietuvoje LNK televizija yra vertinama žiūrovų, o laida KK2 yra viena iš populiariausių šios televizijos laidų, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Lietuvoje buvo pakankama ginčo teiginių apie ieškovą sklaida ir ieškovo reputacijai Lietuvoje galėjo būti padaryta žala. Taigi Lietuvos teritorijoje įvyko veiksmas (aplinkybė), tapęs pagrindu reikalauti atlyginti žalą byloje (Dvišalės sutarties 40 straipsnio 3 dalis), todėl ginčas yra teismingas Lietuvos teismams.“ Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi jau yra išspręstas klausimas dėl bylos teismingumo ir nustatyta, kad šis ginčas yra teismingas Lietuvos teismams.

15.       Atsakovas, pakartotinai teikdamas prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu (nustačius, kad ieškinys atsakovo atžvilgiu yra neteismingas Lietuvos teismams), iš esmės nenurodo naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priimti kitokį procesinį sprendimą, nei tai yra padaryta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi. Aplinkybė, kuria atsakovas grindžia prašymo pagrįstumą, yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-378/2022, kurioje teismas nurodė: „pareikštų reikalavimų esmė pati savaime rodo galimybę atskirai nagrinėti reikalavimus dėl M. F. ir I. T. atsakomybės. Tokią galimybę suponuoja faktas, kad pradinis ieškovo ieškinys buvo pareikštas tik atsakovui I. T., ir tik pastarajam nurodžius, kad jis niekaip nėra susijęs su ginčo interneto svetainės administravimu, taip pat tai, jog įrodinėjamus veiksmus galbūt atliko atsakovas M. F., ieškovas pareiškė patikslintą ieškinį abiem atsakovams. Antra, įrodinėjamų veiksmų pobūdis nereikalauja abiejų atsakovų dalyvavimo darant pažeidimą – informaciją interneto svetainėje galėjo paskelbti tiek kiekvienas iš atsakovų atskirai, tiek jie abu kartu, tiek nė vienas iš jų. Atitinkamai nėra pagrindo laikyti, kad reikalavimai šiems atsakovams yra tiek susiję, kad juos būtina nagrinėti kartu“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl ši teismo suformuota praktika nėra aktuali nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje įrodinėjamų veiksmų pobūdis nereikalavo abiejų atsakovų dalyvavimo darant pažeidimą, tačiau tai negali būti taikoma šioje byloje. Iš ieškinio matyti, kad šioje byloje ieškinio dalyką sudaranti informacija tiek antžeminės televizijos eteryje, tiek internete, buvo paskelbta televizijos laidose, kas reiškia, jog atsakovas M. F. paskelbė informaciją interviu metu, kurie buvo televizijos laidų dalis, kurias atitinkamai gamino ir (ar) skleidė atsakovai UAB „LNK studija“, UAB „Be Tabu“ ir Ko, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, taigi šioje byloje, priešingai nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje, įrodinėjamų veiksmų pobūdis reikalauja visų atsakovų dalyvavimo, kadangi jų veiksmai yra tarpusavy susiję ir be kitų atsakovų dalyvavimo atsakovas M. F. nebūtų galėjęs paskelbti informaciją televizijos LNK eteryje. Taigi, atsakovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nesudaro pagrindo keisti įsiteisėjusia teismo nutartimi išspręsto bylos teismingumo klausimo.

16.       Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Atsakovo M. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                         Dainius Rinkevičius