Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.3; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo A. G. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. G. 435,56 Eur skolą, 714,45 Eur palūkanas, 78,40 Eur delspinigius, 128,60 Eur palūkanų delspinigius, 1,89 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 24,00 proc. palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (435,56 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad akcinė bendrovė „Swedbank“ ir atsakovas A. G. 2009 m. gruodžio 12 d. sudarė kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 06-104644-RK, pagal kurią akcinė bendrovė „Swedbank“ suteikė atsakovui 1 500,00 Lt dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Bylos duomenimis atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl akcinė bendrovė „Swedbank“ 2013 m. sausio 24 d. kreipėsi į atsakovą raštu Nr. SR/13-3315 ragindama padengti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė, todėl sutartis su atsakovu buvo nutraukta.
Akcinė bendrovė „Swedbank“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ 2012 m. gruodžio 6 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 12-20-79, pagal kurią 2012 m. gruodžio 6 d. bylų priėmimo – perdavimo aktu Nr. 2 akcinė bendrovė „Swedbank“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo A. G. atžvilgiu pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 06-104644-RK.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2013 m. kovo 6 d. pranešimu, be to įteikus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovas įmokų pradiniam kreditoriui nemokėjo, savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl liko skolingas 435,56 Eur suteikto kredito. Byloje duomenų apie, tai kad atsakovas būtų atsiskatęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškove nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 435,56 Eur negrąžinto kredito sumos laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK. 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartiimi Nr. 06-104644-RK šalys susitarė dėl 24,00 proc. dydžio metinių palūkanų. Ieškovė prašo priteisti 714,45 Eur palūkanų paskaičiuotų iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 24,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (435,56 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės prašomos priteisti palūkanos atlieka atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją – prašomos priteisti palūkanos yra pelno palūkanos. Taigi, ieškovės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarčių nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškove, nereagavo nei į pradinio kreditoriaus, nei į ieškovės raginimus atsiskaityti, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir reikalavimo neginčijo, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 714,45 Eur palūkanų paskaičiuotų iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 24,00 proc. dydžio metinės palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (435,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju už tai, kad atsakovas laiku neįvykdė savo prievolės, ieškovė prašo priteisti 207,00 Eur delspinigių (78,40 Eur delspinigių ir 128,60 Eur palūkanų delspinigių), paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., taikant 0,1 proc. dydį.
CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-578/2005 ir kt.). Teismas konstatuoja, kad ieškovė - pirminio kreditoriaus teisių perėmėja gali patirti nuostolius tik vienu atveju - jeigu ieškovė sumokėjo pirminiam kreditoriui tokią pinigų sumą, kurios ateityje nebus įmanoma išieškoti iš skolininko. Priešingu atveju dabartinis kreditorius turės ne nuostolius, o pelną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju, vertinant prašomų priteisti netesybų dydį, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į delspinigių normą – 0,1 procento, kuri teismų praktikoje, esant vartojimo teisiniams santykiams, laikoma per didelė, į prašomų priteisti delspinigių bei negrąžinto kredito santykį, todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir mažintini iki 0,05 proc. dydžio. Dėl to iš atsakovo ieškovei priteistina 103,50 Eur delspinigių.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovė dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo patyrė 1,89 Eur skolos išieškojimo išlaidų, ką patvirtina akcinės bendrovės ,,Lietuvos paštas“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gelvora“ už suteiktas paslaugas bei ieškovės pateiktas išrašas iš priedų prie akcinės bendrovės ,,Lietuvos paštas“ PVM sąskaitų faktūrų. Kadangi minėtos skolos išieškojimo išlaidos kilo dėl to, jog atsakovas laiku ir tinkamai neįvykdė savo sutartinių prievolių, šis privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, dėl ko iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1,89 Eur skolos išieškojimo išlaidų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, t. y. 92,38 proc., todėl ieškovei iš atsakovo atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos 28,64 Eur žyminis mokestis (31 Eur x 92,38 proc./100 proc.)(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).
Byloje susidarė 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Priimti atsakovo A. G. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 435,56 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus penkiasdešimt šešis euro centus) negrąžinto kredito, 714,45 Eur (septynis šimtus keturiolika eurų keturiasdešimt penkis euro centus) palūkanų, 103,50 Eur (vieną šimtą tris eurus penkiasdešimt euro centų) delspinigių, 1,89 Eur (vieną eurą aštuoniasdešimt devynis euro centus) skolos išieškojimo išlaidų, iš viso 1255,40 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt penkis eurus keturiasdešimt euro centų).
Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 24,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (435,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1255,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 28,64 Eur (dvidešimt aštuonis eurus šešiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimo išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. G. valstybės naudai 3,72 Eur (tris eurus septyniasdešimt du euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.
Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lidija Valentukonytė