Civilinė byla Nr. 2T-1-407/2024

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00100-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Serbijos bendrovės JP „Srbijagas“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vienos Tarptautinio Arbitražo Centro 2013 m. spalio 15 d. sprendimą dėl jurisdikcijos ir Vienos Tarptautinio Arbitražo Centro 2014 m. spalio 8 d. galutinį sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys Kipro bendrovė „Heimdal Enterprises LTD“ ir uždaroji akcinė bendrovė UAB „ARVI“ ir ko, bei išduoti vykdomąjį raštą.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

1.       Pareiškėja JP „Srbijagas“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vienos Tarptautinio Arbitražo Centro 2013 m. spalio 15 d. sprendimą dėl jurisdikcijos ir Vienos Tarptautinio Arbitražo Centro 2014 m. spalio 8 d. galutinį sprendimą (toliau kartu – ir arbitražo sprendimai) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) „Hip Azotara Doo“ prieš „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „ARVI“ ir ko, išduoti vykdomąjį raštą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja nurodė, kad Vienos Tarptautinio Arbitražo Centras 2014 m. spalio 8 d. galutiniu sprendimu (toliau – ir Galutinis arbitražo sprendimas) nusprendė ieškovei „Hip Azotara Doo“ solidariai iš atsakovių „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „ARVI“ ir ko priteisti 7 424 210,37 Eur skolą, 277 704,28 Eur patirtas arbitražo išlaidas bei 97 902,05 Eur atstovavimo išlaidas. Prašyme nurodyta, kad 2015 m. balandžio 24 d. pareiškėja JP „Srbijagas“ ir „Hip Azotara Doo“ sudarė cesijos sutartį dėl piniginių reikalavimų, kylančių iš minėtų arbitražo sprendimų, perleidimo pareiškėjai JP „Srbijagas“.

3.       Pareiškėja pažymėjo, kad ieškovė „Hip Azotara Doo“ ir suinteresuotas asmuo „Heimdal Enterprises LTD“ nuo 2007 metų sudarė 30 pirkimo pardavimo sutarčių (toliau – sutartys), pagal kurias ieškovė pardavė suinteresuotam asmeniui dirbtines trąšas. Sutartyse įtvirtinti šalių arbitražiniai susitarimai. Ieškovė „Hip Azotara Doo“ kreipėsi į Vienos Tarptautinio Arbitražo Centrą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių solidariai 7 424 411,37 Eur skolą. Ieškovė teigė, kad vykdė sutartis, pristatė „Heimdal Enterprises LTD“ trąšas, tačiau suinteresuotas asmuo tinkamai neatsiskaitė, likusi nesumokėta skola už prekes sudarė 7 424 411,37 Eur. Arbitražo teismas 2014 m. spalio 8 d. galutiniu sprendimu nusprendė ieškovei „Hip Azotara Doo“ solidariai iš atsakovių „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „ARVI“ ir ko priteisti 7 424 210,37 Eur skolą.

4.       Pareiškėja akcentavo, kad neegzistuoja 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) V straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti atsisakymo pripažinti arbitražo sprendimą pagrindai. Prašomi pripažinti arbitražo sprendimai yra galiojantys ir privalomi šalims. Šie arbitražo sprendimai nėra panaikinti, jų vykdymas arbitražo vietos valstybėje nėra sustabdytas. Prašyme nurodyta, kad sutartyse numatyti arbitražiniai susitarimai galioja suinteresuotiems asmenims „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „ARVI“ ir ko. Vienos Tarptautinio Arbitražo Centras 2013 m. spalio 15 d. sprendimu dėl jurisdikcijos (toliau – ir Dalinis arbitražo sprendimas) nusprendė, kad turi jurisdikciją nagrinėti ginčą pagal reikalavimus abiems suinteresuotiems asmenims. Pareiškėja akcentavo, kad suinteresuoti asmenys buvo tinkamai informuoti apie arbitražo procesą, UAB „ARVI“ ir ko aktyviai dalyvavo procese. Pareiškėjos teigimu, išnagrinėtas ginčas arbitražo teisme patenka į arbitražinių susitarimų apimtį, yra arbitruotinas, be to, arbitražo teismo sudėtis ir procesas atitiko reikalavimus.

5.       Suinteresuotas asmuo UAB „ARVI“ ir ko atsiliepime į prašymą prašo jį palikti nenagrinėtą arba atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėja neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą, kadangi ji nebuvo arbitražo proceso šalimi, be to, neturi reikalavimo teisės pagal arbitražo sprendimus, nes pradinė ieškovė nėra informavusi UAB „ARVI“ ir ko apie reikalavimo perleidimą. Suinteresuoto asmens teigimu, arbitražo sprendimai priimti dėl šalies, kuri nėra sudariusi arbitražinio susitarimo, t. y. UAB „ARVI“ ir ko nėra sudariusi sutarčių, kuriose numatyta arbitražinė išlyga, o arbitražo teismas nepagrįstai išplėtė arbitražinio susitarimo taikymo apimtį. Arbitražo teismas, spręsdamas dėl jurisdikcijos, nepagrįstai nesivadovavo Kipro teisės normomis, todėl peržengė savo kompetencijos ribas bei pažeidė arbitražo procedūrą, t. y. arbitražo sprendimai prieštarauja viešajai tvarkai. Vien aplinkybė, kad „Heimdal Enterprises LTD“ tinkamai neatsiskaitė su ieškove, negali sudaryti pagrindo taikyti atsakomybę jos akcininkei.

6.       Suinteresuotas asmuo UAB „ARVI“ ir ko nurodė, kad Daliniu arbitražo sprendimu nepagrįstai išspręstas ginčas iš esmės, t. y. klausimas, ar UAB „ARVI“ ir ko gali kilti atsakomybė už „Heimdal Enterprises LTD“ prievoles yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Atsiliepime akcentuota, kad nebuvo užtikrintas arbitrų nepriklausomumas, kadangi vienas iš arbitrų yra dalyvavęs kitoje byloje, kurioje nagrinėjo UAB „ARVI“ ir ko bei ieškovės ginčą. Arbitras galėjo turėti išankstinę nuomonę ir būti nusiteikęs prieš suinteresuotą asmenį.

        Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7.       Suinteresuotas asmuo UAB „ARVI“ ir ko atsiliepime į prašymą, be kita ko, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentuodamas tuo, kad teismas turėtų galimybę išgirsti šalių teikiamus paaiškinimus, kurie gali turėti esminės reikšmės priimant teismo procesinį sprendimą.

8.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 812 straipsnio 1 dalį prašymas dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka argumentus, šalių pateiktus procesinius dokumentus, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir šią bylą nagrinėti ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad į bylą yra gauti suinteresuoto asmens pateikti procesiniai dokumentai, be to, šalims buvo sudaryta galimybė  pateikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, todėl darytina išvada, kad teismas ėmėsi visų priemonių tam, kad šalys galėtų tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti savo poziciją bei ją pagrindžiančius įrodymus.

Dėl prašymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimus nagrinėjimo apimties

9.       Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir gali būti vykdomas (CPK 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) 51 straipsnio 4 dalis).

10.       Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (CPK 810 straipsnio 6 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 1 dalis).

11.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vienos Tarptautinio Arbitražo Centras 2013 m. spalio 15 d. sprendimu dėl jurisdikcijos nusprendė, jog, vadovaujantis taikytina teise ir faktinėmis aplinkybėmis, jis turi kompetenciją UAB „ARVI“ ir ko atžvilgiu, nors UAB „ARVI“ ir ko nebuvo arbitražinius susitarimus pasirašiusi šalis, o Vienos Tarptautinio Arbitražo Centras 2014 m. spalio 8 d. galutiniu sprendimu (toliau – Galutinis arbitražo sprendimas) nusprendė ieškovei „Hip Azotara Doo“ solidariai iš atsakovių „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „ARVI“ ir ko priteisti 7 424 210,37 Eur skolą, 277 704,28 Eur patirtas arbitražo išlaidas bei 97 902,05 Eur atstovavimo išlaidas.

12.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad užsienio valstybių arbitražo teismų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia tik konkrečių Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą, todėl sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, Niujorko konvencijos V straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015).

13.       Be to, tiek teismui gavus ieškinį dėl ginčo, dėl kurio sudarytas arbitražinis susitarimas (t. y. teismui ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiant dėl savo jurisdikcijos), tiek sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje klausimą, teismo atliekamas teisinis vertinimas pradedamas nuo prezumpcijos, jog, atitinkamai, arbitražinis susitarimas yra galiojantis, o arbitražo sprendimas – vykdytinas. Minėtos prezumpcijos gali būti paneigiamos Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017).

14.       Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

15.       Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio (pagal pareigas), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

16.       Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

17.       Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „ARVI“ ir ko, nesutikdamas su pareiškėjos prašymu, atsiliepime į prašymą nurodė, kad: 1) pareiškėja neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje arbitražo sprendimus, kadangi pareiškėja nėra tinkamai perėmusi reikalavimo teisės pagal arbitražo sprendimus; 2) egzistuoja Niujorko konvencijos II ir V straipsnyje nustatyti pagrindai nepripažinti arbitražo sprendimų Lietuvos Respublikoje: a) arbitražo sprendimai priimti šalies, kuri nėra sudariusi arbitražinio susitarimo, atžvilgiu, t. y. Daliniu arbitražo sprendimu nepagrįstai išplėstas arbitražinio susitarimo taikymas UAB „ARVI“ ir ko (Niujorko konvencijos II straipsnis, V straipsnio 1 dalies a punktas); b) arbitražo teismas viršijo savo kompetenciją Daliniu arbitražo sprendimu nepagrįstai išspręsdamas ginčą iš esmės (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b ir c punktas); c) arbitražo teismas, spręsdamas dėl jurisdikcijos, nepagrįstai nesivadovavo Kipro teisės normomis, todėl peržengė savo kompetencijos ribas bei pažeidė arbitražo procedūrą, t. y. arbitražo sprendimai prieštarauja viešajai tvarkai (Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktas); d) nebuvo užtikrintas arbitrų nepriklausomumas, kadangi vienas iš arbitrų yra dalyvavęs kitoje byloje, kurioje nagrinėjo UAB „ARVI“ ir ko bei ieškovės ginčą (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d punktas).

18.       Suinteresuotas asmuo neįrodinėja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimus, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad Vienos Tarptautinio Arbitražo Centras išnagrinėjo šalių ginčą, kilusį iš „Hip Azotara Doo“ ir suinteresuoto asmens „Heimdal Enterprises LTD“ nuo 2007 metų sudarytų pirkimo pardavimo sutarčių, pagal kurias ieškovė pardavė suinteresuotam asmeniui dirbtines trąšas, netinkamo vykdymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks šalių ginčas gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas (Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnis). Taigi nenustatytas Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą.

Dėl pareiškėjos teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl užsienio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje

19.       Suinteresuoto asmens UAB „ARVI“ ir ko teigimu, pareiškėja neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą, kadangi ji nebuvo arbitražo proceso šalimi, be to, neturi reikalavimo teisės pagal arbitražo sprendimus, nes pradinė ieškovė nėra informavusi UAB „ARVI“ ir ko apie reikalavimo perleidimą.

20.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja JP „Srbijagas“ ir ieškovė „Hip Azotara Doo“ 2015 m. balandžio 24 d. sudarė cesijos sutartį dėl piniginių reikalavimų, kylančių iš arbitražo sprendimų, perleidimo pareiškėjai JP „Srbijagas“. Minėtos sutarties 6 punkte nurodyta, kad perleidėjas perleidžia perėmėjui visas materialines ir procesines teises, leidžiančias išieškoti iš skolininkų neįvykdytus piniginius reikalavimus pagal Vienos Tarptautinio Arbitražo Centro 2014 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), be to, perleidėjas neatšaukiamai sutinka, kad šią sutartį perėmėjas naudotų kaip tinkamą atlikto visų perleidėjo teisių perleidimo pagal šią sutartį įrodymą visuose teismuose arba santykiuose su trečiaisiais asmenimis (sutarties 7 punktas). Į bylą pateiktas 2015 m. balandžio 30 d. pranešimas patvirtina, kad pareiškėja informavo suinteresuotą asmenį UAB „ARVI“ ir ko apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą, kartu pateikė cesijos sutartį.

21.       CPK 811 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis arbitražo bylos šalis. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo teisės į arbitražo sprendimu priteistas sumas perleidimas yra galimas, jis atitinka bendruosius sutarčių ir prievolių teisės principus, todėl reikalavimo perleidimo sutartis negali riboti teisės kreiptis dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-12-370/2016).

22.       Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir suformuotą teisės taikymo taisyklę, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pareiškėja yra tinkamas subjektas, t. y. turintis teisę, kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimus pagal galiojančią 2015 m. balandžio 24 d. cesijos sutartį, kuria pareiškėja perėmė tiek materialines, tiek procesines teises, tarp jų ir teisę kreiptis dėl arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog reikalavimo perleidimo sutartis yra ginčijama ar pripažinta negaliojančia.

Dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punkte numatyto pagrindo

23.       Suinteresuotas asmuo UAB „ARVI“ ir ko nurodo, kad arbitražo sprendimai priimti šalies, kuri nėra sudariusi arbitražinio susitarimo, atžvilgiu, t. y. Daliniu arbitražo sprendimu nepagrįstai išplėstas arbitražinio susitarimo taikymas UAB „ARVI“ ir ko, todėl egzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punkte nepripažinimo pagrindas. Teigia, kad UAB „ARVI“ ir ko nėra sudariusi arbitražinio susitarimo dėl ginčų, kylančių iš sutarčių, sudarytų tarp bendrovių „HIP Azotara Doo“ ir „Heimdal Enterprises LTD“.

24.       Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą.

25.       Tam tikrais išimtiniais atvejais arbitražinio susitarimo galiojimas gali būti išplečiamas ir jo nepasirašiusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014; 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-687/2015).

26.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai užsienio arbitražo sprendimo pripažinimui ir vykdymui šalis prieštarauja Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punkto pagrindu, teigdama, kad arbitražinio susitarimo galiojimas jai buvo nepagrįstai išplėstas, teismas, atsižvelgdamas į sprendimo pripažinimui prieštaraujančios šalies teismui pateiktus įrodymus, turi įvertinti, ar arbitražo sprendime nurodyti arbitražinės išlygos galiojimo išplėtimo motyvai nėra akivaizdžiai nepakankami pagal arbitražiniam susitarimui taikytiną teisę, išskyrus atvejus, kai iš prieštaraujančios šalies veiksmų arbitražo procese nustatoma, kad ji suteikė teisę arbitražui nuspręsti dėl arbitražinio susitarimo galiojimo jai išplėtimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-823/2024).

27.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys arbitražo proceso metu suteikė arbitražui kompetenciją nuspręsti, ar yra pagrindas išplėsti arbitražinio susitarimo galiojimą suinteresuotam asmeniui UAB „ARVI“ ir ko. Šis klausimas buvo išspręstas Daliniu arbitražo sprendimu, kuriuo arbitrai nustatė, kad arbitražo teismas turi kompetenciją suinteresuoto asmens UAB „ARVI“ ir ko atžvilgiu arbitražo proceso tikslais, nors ji nebuvo arbitražinius susitarimus pasirašiusi šalis. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo UAB „ARVI“ ir ko dalyvavo arbitražo procese dėl jurisdikcijos, aktyviai teikė paaiškinimus, t. y. sutiko su arbitražo kompetencija spręsti dėl ginčo jurisdikcijos.

28.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam tikrais atvejais asmuo gali būti laikomas sutikusiu nagrinėti ginčą arbitraže ne tik pasirašęs arbitražinį susitarimą, bet ir dėl savo elgesio, tam tikrų veiksmų, iš kurių sutikimas nagrinėti ginčą arbitraže yra aiškiai numanomas. Asmens sutikimas nagrinėti ginčą arbitraže gali būti laikomas aiškiai numanomu, kai toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad dėl savo elgesio bus susaistytas arbitražinio susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014). Suteikdama arbitražui teisę nuspręsti, ar arbitražinio susitarimo galiojimas jai gali būti išplėstas, arbitražinio susitarimo nepasirašiusi šalis gali ir turi pagrįstai numatyti, kad, esant teigiamam arbitražo sprendimui šiuo klausimu, jai bus taikomas arbitražinis susitarimas ir ginčas bus nagrinėjamas iš esmės arbitraže, t. y. tokia šalis pripažintina savo veiksmais sutikusia su arbitražo kompetencija nagrinėti kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-823/2024).

29.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad arbitražo kompetencija suinteresuoto asmens UAB „ARVI“ ir ko atžvilgiu yra patvirtinta galiojančiu ir nenuginčytu Daliniu arbitražo sprendimu, kuris priimtas šalims, be kita ko, ir suinteresuotam asmeniui, suteikus arbitrams teisę, t. y. dalyvavus arbitražo procese ir galėjus pagrįstai numanyti, jog esant teigiamam arbitražo sprendimui šiuo klausimu, UAB „ARVI“ ir ko bus taikomas arbitražinis susitarimas ir ginčas bus nagrinėjamas iš esmės arbitraže, nuspręsti, ar arbitražinio susitarimo galiojimas gali būti išplėstas, konstatuoja, kad šiuo atveju neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintas atsisakymo pripažinti arbitražo sprendimus pagrindas.

Dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatytų pagrindų

30.       Suinteresuotas asmuo UAB „ARVI“ ir ko teigia, kad arbitražo teismas viršijo savo kompetenciją Daliniu arbitražo sprendimu nepagrįstai išspręsdamas ginčą iš esmės, todėl egzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies 1 dalies b ir c punktuose numatyti nepripažinimo pagrindai. Suinteresuoto asmens teigimu, klausimas, ar UAB „ARVI“ ir ko gali kilti atsakomybė už „Heimdal Enterprises LTD“ prievoles yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl Daliniu sprendimu nepagrįstai įvertinta juridinio asmens atsakomybė.

31.       Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio c punktą, arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma. Pagal šio straipsnio b punktą, sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta, jei pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų.

32.       Nustatyta, kad Dalinio sprendimo 62 punkte eksplicitiškai nurodyta, jog arbitražo teismas nagrinėjo klausimą dėl jurisdikcijos. Teisėjų kolegija nesutinka su suinteresuoto asmens pozicija, kad arbitražo teismas Daliniame sprendime išsprendė ginčą iš esmės. Priešingai, Dalinio sprendimo turinys patvirtina, kad arbitražo teismas faktines aplinkybes vertino ir dėl jų pasisakė tik arbitražinės išlygos išplėtimo apimtyje, be to, Dalinio sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, jog nuspręsta tik dėl arbitražo jurisdikcijos. Spręsdami klausimą, ar suinteresuotas asmuo UAB „ARVI“ ir ko yra saistomas arbitražinių susitarimų, arbitrai Daliniame arbitražo sprendime analizavo ir vertino ginče dalyvaujančių bendrovių sąsajumą, tuo metu, kai buvo sudaryti ir vykdomi sandoriai, bendrovių akcininkų sąsajumą ir nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog arbitražinė išlyga saisto ir UAB „ARVI“ ir ko. Taigi, nėra pagrindo vertinti, kad arbitražo teismas, spręsdamas klausimą dėl jurisdikcijos, viršijo jam suteiktą kompetenciją.

33.       Pasisakydamas dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmenys gali būti laikomi praradusiais teisę pateikti paaiškinimus arbitražo procese esant šiurkštiems proceso pažeidimams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai jie nėra tinkamai informuoti apie arbitrų paskyrimą ar arbitražo posėdžio datą, t. y. tokiems pažeidimams, dėl kurių asmenys apskritai netenka galimybės pateikti savo paaiškinimus arbitražui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-823/2023. Priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, Dalinio sprendimo turinys pagrindžia, kad UAB „ARVI“ ir ko teikė paaiškinimus arbitražo teismui, dalyvavo procese, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad egzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatyti atsisakymo pripažinti arbitražo sprendimus pagrindai.

Dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d punkte numatyto pagrindo

34.       Suinteresuoto asmens UAB „ARVI“ ir ko teigimu, nebuvo užtikrintas arbitrų nepriklausomumas, kadangi vienas iš arbitrų, t. y. G. K., yra dalyvavęs kitoje byloje, kurioje nagrinėjo UAB „ARVI“ ir ko bei ieškovės ginčą, todėl egzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d punkte įtvirtintas arbitražo sprendimų nepripažinimo pagrindas.

35.       Teismų praktikoje nurodyta, kad remiantis Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d punktu, arbitražo sprendimo nepripažinimas yra galimas, kai  arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitinka arbitražo šalių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų. Šios nuostatos tikslas – numatyti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo galimybę dėl esminių arbitražo proceso pažeidimų, kurie apima tuos atvejus, kai šalys susitaria vadovautis vienos arbitražo institucijos taisyklėmis, tačiau arbitražas vyksta remiantis kitos arbitražo institucijos taisyklėmis, arba atvejus, kai šalys susitaria dėl institucinio arbitražo taisyklių netaikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-57/2013). Taigi, šios nuostatos tikslas yra apsaugoti šalį nuo atvejų, kai byla arbitraže nagrinėjama ne pagal šalių sutartas arbitražinio proceso taisykles. Tačiau smulkūs procedūriniai pažeidimai (arbitražų nešališkumo ir nepriklausomumo pareiškimų nepateikimas, preliminaraus arbitražinio proceso grafiko nesuderinimas, užsienio arbitražo teismo sprendimo suinteresuotam asmeniui nepateikimas ir pan.) nėra pakankamas pagrindas šią Niujorko konvencijos nuostatą taikyti. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad šalys turi reikšti nesutikimą dėl bet kokio teisėto proceso pažeidimo kuo greičiau pačiame arbitražo procese (Daniel Girsberger, Nathalie Voser, International Arbitration: Comparative and Swiss Perspectives, Schulthess Verlag; UNCITRAL 2012 Digest of Case Law on the Model Lawon International Commercial Arbitration).

36.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčą arbitraže nagrinėjo trys arbitrai. Suinteresuotas asmuo UAB „ARVI“ ir ko nepateikė duomenų dėl aplinkybių, susijusių su arbitro G. K. šališkumu ir priklausomumu, egzistavimo ar kitų įrodymų, patvirtinančių, jog buvo pažeista jo teisė, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas arbitražo teismas. Be to, kaip matyti iš Galutinio arbitražo sprendimo 12 – 13 punktų, UAB „ARVI“ ir ko arbitražo proceso metu pareiškė nušalinimą minėtam arbitrui, tačiau arbitražo teismas jo netenkino. Taigi, arbitražo proceso metu nebuvo nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti, kad arbitras yra šališkas. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė ir teismui. Vien tik aplinkybė, kad arbitras yra nagrinėjęs kitus ginčus, kuriuose šalimi buvo UAB „ARVI“ ir ko, savaime nesudaro pagrindo pripažinti arbitro šališkumo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo nepagrindė Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d punkte numatyto atsisakymo pripažinti arbitražo sprendimus pagrindo egzistavimo.

Dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte numatyto pagrindo

37.       Suinteresuotas asmuo UAB „ARVI“ ir ko įrodinėja, kad Dalinis arbitražo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, todėl jį atsisakytina pripažinti Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto pagrindu. Nurodo, kad arbitražo teismas, spręsdamas dėl jurisdikcijos, nepagrįstai nesivadovavo Kipro teisės normomis, todėl peržengė savo kompetencijos ribas bei pažeidė arbitražo procedūrą.

38.       Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad valstybės narės teismas ex officio gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą, kai arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

39.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019, 25, 26 punktai).

40.       Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad arbitražo teismas pažeidė fundamentalius sąžiningo proceso principus, imperatyviąsias teisės normas ar kad šalių arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu. Byloje nėra duomenų, kad prašomi pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimai prieštarautų viešajai tvarkai.

41.       Arbitražo

teismai bylas nagrinėja aiškindami ir taikydami inter alia imperatyviąsias teisės normas. Tai reiškia, kad į viešosios tvarkos išlygos ribas paprastai nepatenka arbitražo teismo sprendimo patikrinimas imperatyviųjų teisės normų tinkamo taikymo aspektu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo procese yra revizuojamas pats arbitražo sprendimas, kas nėra galima (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-50-381/2018). Vertindamas prašomo pripažinti arbitražo teismo sprendimo atitiktį Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte nurodytai viešosios tvarkos išlygai, teismas nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012).

42.       Atsižvelgiant į tai, kad teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, suinteresuoto asmens argumentai dėl ginčui taikytinos teisės, nesudaro pagrindo pripažinti, jog arbitražo sprendimai prieštarauja viešajai tvarkai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinto atsisakymo pripažinti arbitražo teismo sprendimus pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

43.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog nenustatyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti arbitražo teismo sprendimų nepripažinimo pagrindai, todėl Lietuvos Respublikoje Vienos Tarptautinio Arbitražo Centro 2013 m. spalio 15 d. sprendimas dėl jurisdikcijos ir Vienos Tarptautinio Arbitražo Centro 2014 m. spalio 8 d. galutinis sprendimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintini ir juos leistina vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       Pareiškėja JP „Srbijagas“ pateikė teismui duomenis apie patirtas 37 321,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba, dokumentų vertimu.

45.       Kasacinis teismas išaiškino, kad bylose dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti taikomi bendrieji CPK nustatyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai ir taisyklės: jeigu viena šalių siekia užsienio arbitražo sprendimo materialiųjų padarinių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, o kita šalis tokį prašymą ginčija, dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti sprendžiama pagal CPK 93 straipsnio nuostatas; jeigu užsienio arbitražo sprendimo įteisinimo siekia abi (visos) šalys, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir lieka jas patyrusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021, 22 punktas).

46.       Teismui patenkinus pareiškėjos prašymą, jai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

47.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

48.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtį ir turinį, taip pat tai, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas už didelės apimties arbitražo teismo sprendimų ir kitų įrodymų vertimų biuro paslaugas, nusprendžia, jog teisinga ir pagrįsta pareiškėjai JP „Srbijagas“ iš suinteresuotų asmenų „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „ARVI“ ir ko priteisti lygiomis dalimis po 15 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 810 straipsnio 6 dalimi, 8111, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

 

nutaria:

 

pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vienos Tarptautinio Arbitražo Centro 2013 m. spalio 15 d. sprendimą dėl jurisdikcijos ir Vienos Tarptautinio Arbitražo Centro 2014 m. spalio 8 d. galutinį sprendimą, kuriuo pradinei ieškovei Serbijos bendrovei „Hip Azotara Doo“ (reikalavimo perėmėja Serbijos bendrovė  JP „Srbijagas“) solidariai iš atsakovių Kipro bendrovės „Heimdal Enterprises LTD“ (juridinio asmens kodas 181899) ir uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko (juridinio asmens kodas 165688047) priteista 7 424 210,37 Eur (septyni milijonai keturi šimtai dvidešimt keturi tūkstančiai du šimtai dešimt eurų ir 37 centai) skolos, 277 704,28 Eur (du šimtai septyniasdešimt septyni tūkstančiai septyni šimtai keturi eurai ir 28 centai) arbitražo proceso išlaidų ir 97 902,05 Eur (devyniasdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai du eurai ir 5 centai) atstovavimo išlaidų (arbitražo byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti pareiškėjai Serbijos bendrovei  JP „Srbijagas“ (juridinio asmens kodas 104056656) iš suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko (juridinio asmens kodas 165688047) ir Kipro bendrovės „Heimdal Enterprises LTD“ (juridinio asmens kodas 181899) lygiomis dalimis po 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

 

 

Teisėjai                                                                Danguolė Martinavičienė

 

 

                                                                                Vilija Mikuckienė

 

 

                                                                        Vigintas Višinskis