Civilinė byla Nr. e2-1346-967/2023

Proceso Nr. 2-68-3-01504-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1; 3.2.6.5.

                                                                       (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltusa“, trečiasis asmuo A. S., dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei BUAB „Baltusa“ (toliau – ir atsakovė), trečiasis asmuo A. S., dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės 11 968,20 Eur reikalavimą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1019-967/2023 iškėlė UAB ,,Baltusa“ bankroto bylą, įmonės nemokumo administratore paskyrė UAB „Renavita“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 12 d. Iškėlus UAB ,,Baltusa“ nemokumo (bankroto) bylą, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla buvo sustabdyta ir pagal teismingumą buvo persiųsta į Vilniaus apygardos teismą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi patvirtino BUAB ,,Baltusa“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukė ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą su 10 214,59 Eur reikalavimu. 

3.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2017 m. balandžio 4 d. Prancūzijoje dėl A. S., vairavusio transporto priemonę Renault Renault Premium 460.19T, valst. Nr. GBO133, kaltės įvyko eismo įvykis, buvo padaryta žala. A. S. sukėlė eismo įvykį, eidamas darbines pareigas.

4.       Eismo įvykio kaltininko vairuotas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos.

5.       Ieškovas paaiškino, kad remiantis TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi Biurų tarybos Vidaus nuostatais (TPVCAPDĮ – „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai“, paskelbti su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)).

6.       Remiantis minėta žaliosios kortelės sistema, eismo įvykio valstybės (nagrinėjamu atveju – Prancūzijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas. Tuo tarpu transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės (nagrinėjamu atveju – Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą.

7.       Tuo atveju, kai eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims, o atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju – ieškovui).

8.       Ieškovas nurodė, kad eismo įvykio valstybės Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras (Bureau Central Fran?ais) remiantis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniais, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė 11 968,20 Eur reikalavimą ieškovui Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, kaip transporto priemonės registracijos valstybės draudikų biurui. 

9.       Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 11 968,20 Eur.

10.       Ieškovas kreipėsi į atsakovę ir pareikalavo grąžinti Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą sumą, kaip tai numato TPVCAPDĮ 23 straipsnis, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

11.       Atsakovė BUAB „Baltusa“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad apie eismo įvykį sužinojo tik iš pateikto ieškinio, ieškovo į bylą pateiktų pretenzijų (siųstų 2020-11-18, 2021-01-06, 2021-03-08, 2021-05-20 ir 2021-08-03) negavo. Dėl to negalėjo nei tinkamai paaiškinti, nei ginčyti įvykio aplinkybių. Be to, BUAB „Baltusa“ nebuvo eismo įvykio metu vairuotos transporto priemonės savininkė, ją nuomojosi iš ŽŪB „Kraštovaizdis“ (šiuo metu ši bendrovė yra išregistruota), taigi, už transporto priemonės apdraudimą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu atsakinga transporto priemonės savininkas, o ne UAB „Baltusa“. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju kyla solidari transporto priemonės savininko ir eismo įvykį sukėlusio A. S. atsakomybė.

12.       Trečiojo asmens A. S. gyvenamoji vieta Baltarusijos Respublikoje. Bylos duomenimis, trečiajam asmeniui siųstų procesinių dokumentų atsiliepimui pateikti įteikti nepavyko.

13.       Ieškovas ir atsakovas paruošiamuosiuose dokumentuose iš esmės palaikė ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytas pozicijas.

14.       Teismo paskirtame teismo posėdyje ieškovas, atsakovė, trečiasis asmuo nedalyvavo. Byloje buvo gautas ieškovo prašymas civilinę bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja :

15.       1949 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijos pagrindu sukurta žaliosios kortelės sistema užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva 2009/103/EB) nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos TPVCAPDĮ.

16.       Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje, ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumokėjo reikalaujamą sumą ir kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti ieškovo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą sumą. Tačiau atsakovė reikalaujamą sumą mokėti atsisako, nurodydama, kad eismo įvykio metu vairuotą transporto priemonę valdė nuomos sutarties pagrindu, nebuvo transporto priemonės savininkė. O ieškovo reikalaujamą sumą turi sumokėti transporto priemonės savininkas su žalą padariusiu asmeniu A. S., kaip solidarūs skolininkai.

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė eismo įvykio Prancūzijoje metu buvo eismo įvykį sukėlusio trečiojo asmens A. S. darbdavė. Trečiasis asmuo sukėlė eismo įvykį, atlikdamas darbines pareigas. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai žalą sukėlusios transporto priemonės vairuotojas yra darbuotojas, atliekantis darbo funkcijas, transporto priemonės valdytoju laikomas darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007).

18.       Už darbuotojų padarytą žalą atsako darbdavys arba pavedantis darbus atlikti asmuo (CK 6.264 straipsnis, 6.265 straipsnis). Darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas. Darbdavys, už darbuotojui vykdant darbo funkcijas padarytą žalą atsako pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas. Kaip atsakovė ir pažymi, nagrinėjamu atveju ieškovo sumokėtą sumą turėtų sumokėti transporto savininkas ir eismo įvykį sukėlęs asmuo. Atsižvelgiant į darbuotojo, atliekančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo specifiką, atsakovė, eismo įvykio metu buvusi A. S. darbdavė, yra laikoma transporto priemonės valdytoja ir turi atlyginti darbuotojo veiksmais padarytą žalą.

19.       Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas, ir jis yra už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį, naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi, už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. 

20.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatymo įtvirtinta pareiga sudaryti minėtą draudimo sutartį su draudiku ir neigiami šios pareigos nevykdymo padariniai (atsakomybė draudikų biurui) tenka transporto priemonės savininkui (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

21.       Tačiau tai, kad atsakovė neturėjo pareigos sudaryti draudimo sutarties ir darbuotojui perdavė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę, neeliminuoja atsakovės, kaip faktinės transporto priemonės valdytojos, pareigos atlyginti eismo įvykio metu sukeltą žalą.

22.       Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, draudikų biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens išmokėtos pinigų sumos. Teisinį tokio reikalavimo pagrindą sudaro TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, o faktinį – aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymą arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį, o draudikų biuras, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta solidarioji transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Ieškovas turi teisę nukreipti išieškojimą tiek į transporto priemonės faktinį valdytoją (vairuotoją) kaip įvykio kaltininką, tiek į transporto priemonės savininką, kaip pažeidusį draudžiamųjų ir imperatyvių teisės normų drausti automobilius bei neperduoti kitiems asmenims nedraustų reikalavimus, pagrįstai prašydamas žalą atlyginti solidariai regreso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2010). Taigi, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta draudikų biuro teisė pareikšti reikalavimą savininkui ir eismo įvykio kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams dėl skirtingų pareigų pažeidimų ir skirtingais pagrindais. Ieškovas turi reikalavimo teisę į asmenį, atsakingą už eismo įvykį ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį.

24.       Nagrinėjamu atveju, ieškovas reiškia regresinio pobūdžio reikalavimą į atsakingą už eismo įvykį asmenį, nes atlygino jo eismo įvykio metu sukeltą žalą. Atsižvelgiant į tai, jog už eismo įvykio metu darbuotojo - trečiojo asmens - padarytą žalą yra atsakinga atsakovė, teismo vertinimu, ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

25.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju, teismui ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės BUAB „Baltusa“ priteistinos procesinės 6 proc. dydžio metinės palūkanos, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 20 d.). Įvertinus aplinkybę, kad atsakovei BUAB „Baltusa“ šios bylos nagrinėjimo metu buvo iškelta bankroto byla, ieškovui iš atsakovės priteistinos procesinės 6 proc. dydžio metinės palūkanos, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 20 d.) iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo dienos (2022 m. spalio 3 d.) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumokėjo 269 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovės BUAB „Baltusa“ ieškovo naudai.

27.       Ieškovas ir atsakovė teismui nepateikė prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios nepriteistinos.

28.       Įsiteisėjus šiam procesiniam sprendimui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras įtrauktinas į BUAB „Baltusa“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ (į. k. 303234303) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (į. k. 125709291) 11 968,20 Eur (vienuolika tūkstančių devyni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai ir 20 ct).

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ (į. k. 303234303) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (į. k. 125709291) 269 Eur (du šimtai šešiasdešimt devyni eurai) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ (į. k. 303234303) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (į. k. 125709291) 6 (šešių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos (11 968,20 Eur) sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2022 m. sausio 20 d.) iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo dienos (2022 m. spalio 3 d.).

Įsiteisėjus procesiniam sprendimui įpareigoti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ nemokumo administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Renavita“ patikslinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ (į. k. 303234303) kreditorių sąraše esantį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro finansinį reikalavimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė