Civilinė byla Nr. e2-349-1143/2021

Proceso Nr. 2-44-3-00452-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2; 2.6.8.11.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 30 d.

Širvintos

        Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant  ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovei V. Š.,

atsakovei R. M. ir jos atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,

atsakovams A. M., D. M., N. M.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms V. J. A., R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams R. M., A. M., D. M., N. M. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš socialinio būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. M., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

        Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2012-09-06 Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos su atsakove R. M., nutraukimo, bei nuomininkų (atsakovų) ir jų šeimos narių iškeldinimo iš socialinio būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškinyje, kuri ieškovo atstovė palaikė ir teismo posėdžio metu, nurodyta, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012-08-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio būsto nuomos“, vadovaudamasis Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2011-03-31 sprendimu Nr. 1-45 patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarkos aprašo 42 punktu ir atsižvelgdamas į R. M. 2012-08-29 sutikimą, išnuomojo 3 metams R. M., jos sutuoktiniui A. M., sūnums N. M. ir D. M., dukroms E. M. ir K. M. (toliau – nuomininkės šeimos nariai) Širvintų rajono savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini)) (toliau – socialinis būstas, turtas). 2012-09-06 nuomotoja ieškovė ir atsakovė nuomininkė R. M. sudarė Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) dėl socialinio būsto nuomos, pagal kurią ieškovė suteikė nuomininkei ir jos šeimos nariams už Sutartyje nustatyto dydžio mokestį socialinį būstą laikinai valdyti ir naudotis juo gyvenimui. Turtas perduotas nuomininkei valdyti 2012-09-06 Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktu. Šiuo metu nuomojamo socialinio būsto adresu gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuomininkė R. M., jos sutuoktinis A. M., sūnūs N. M. ir D. M., dukros E. M. ir K. M.. Pažymėjo, kad atsakovai nuo 2015 m. netinkamai vykdė tiek Sutartyje, tiek Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (nuo 2015-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas) nustatytą socialinio būsto nuomininkų prievolę deklaruoti savo turtą (įskaitant gautas pajamas). Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-05-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio būsto nuomos sutarties pratęsimo“ pratęsė atsakovams Sutartį dėl socialinio būsto nuomos iki tol, kol Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant pajamas) neviršys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų pajamų ir turto dydžių; kartu įpareigojant nuomininkę ir jos šeimos narius kasmet iki gegužės 1 d. deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus. Šio įsakymo pagrindu Sutarties šalys 2015-05-18 sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie Sutarties, kuriame aiškiai nustatė ir šalių parašais patvirtino, kad nuomininkas ir pilnamečiai šeimos nariai kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka privalo deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus. Pažymėjo, kad vėluodami pateikti deklaracijas, nepateikdami visų šeimos narių deklaracijų už 2016 m. ir 2018 m. ataskaitinius laikotarpius, nepateikdami jokių deklaracijų už 2019 m. ataskaitinį laikotarpį nei iki įprasto termino (2020-05-01), nei iki jų naudai pratęsto termino (2020-07-01), atsakovai visiškai nesirūpino teisės į socialinį būstą išsaugojimu, nebendradarbiavo su ieškove, neieškojo susidariusių problemų sprendimo būdų laiku pateikiant deklaracijas už 2019 m. ataskaitinį laikotarpį. Sutarties pasibaigimo pagrindas, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka, nepateikus minėtos deklaracijos, atsirado 2020-07-02, pasibaigus deklaracijos pateikimo terminui. Tuo atveju, jeigu būtų pateisinamas pavėluotas deklaracijų, kurių pagrindu apskritai yra sprendžiama, ar asmuo pagal įstatymą turi teisę į socialinį būstą, pateikimas, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas kitų nuomininkų, tinkamai ir laiku vykdančių sutartis prievoles, atžvilgiu, taip pat eilėje socialinio būsto laukiančių asmenų teisėti lūkesčiai. Mano, kad atsakovų elgesys yra nesąžiningas ir aplaidus tiek ieškovės, kaip nuomotojos atžvilgiu, tiek kitų socialiai pažeidžiamų Širvintų rajono savivaldybės gyventojų interesų ir teisėtų lūkesčių atžvilgiu, todėl iškeldinimas iš užimamo socialinio būsto šiuo atveju laikomas proporcingu ir pagrįstu daromiems pažeidimams. Šiuo atveju yra pagrindas nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus bei jų šeimą iš socialinio būsto, kadangi deklaracijos nepateikimas laiku yra reikšmingas (esminis) pažeidimas, sudarantis savarankišką (atskirą) pagrindą nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus ir jų šeimos narius su jiems priklausančiu turtu iš socialinio būsto nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, ieškovė sutinka ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas protingas ir proporcingas terminas, kuris būtų pakankamas šeimai susirasti gyvenamąją vietą ir išsikraustyti.

2.       Atsakovė R. M. tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje prašė ieškinio netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad šeima kito gyvenamojo būsto neturi, ir neturi galimybių jo įsigyti, kadangi šeimos pajamos yra minimalios. Pati atsakovė neturi pastovaus darbo apie 8 metus, jos pajamos yra 100 Eur dydžio išmoka nepilnamečiui vaikui. Atsakovė turi (duomenys neskelbtini) specialybę, 1985 m. baigė (duomenys neskelbtini), tačiau pastaraisiais metais Užimtumo tarnyba, kurioje atsakovė buvo registruota apie 6 mėnesius, jai darbo nepasiūlė. Atsakovės sutuoktinis ilgą laiką – apie 6 mėnesius negalėjo dirbti dėl kojos gydymo; jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2020-09-16, turi (duomenys neskelbtini) specialybę, pastovaus darbo irgi neturi. Jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Atsakovės šeimoje yra nepilnametė dukra K. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mokosi (duomenys neskelbtini). Atsakovė nesugebėjo laiku deklaruoti savo pajamų, nes pavasarį šalyje paskelbus karantiną, nepateko į Valstybinę mokesčių inspekciją, o pati deklaruoti turto kompiuteriu neturėjo galimybės, kadangi kompiuterio neturi ir juo nesinaudoja. Šiuo metu atsakovė ir jos sutuoktinis savo pajamas už 2019 m. yra deklaravę nuotoliniu būdu. Mano, kad turto deklaracijų nepateikimas laiku Valstybinei mokesčių inspekcijai yra daugiau formalaus pobūdžio reikalavimas. Atsakovė išnuomotu būstu nepiktnaudžiauja, stengiasi laiku mokėti komunalinius mokesčius, jokių nusiskundimų iš savivaldybės dėl nerūpestingo socialinio būsto naudojimo nebuvo, socialinis būstas yra naudojamas pagal paskirtį, be to, šeimoje auga nepilnametė dukra. Pažada toliau tinkamai vykdyti visas Sutarties sąlygas. Teismo posėdyje R. M. paaiškino, kad laiku nesusiprato dėl deklaravimo, o vėliau buvo gėda pasakyti socialinei darbuotojai, kad nedeklaravo, supranta, kad padarė klaidą, pasižada, kad daugiau tai nepasikartos, namuose kompiuterio neturi ir nemoka juo naudotis. Kitos gyvenamosios vietos neturi, jauniausioji dukra – nepilnametė, jų šeimos vienintelės pajamos yra gaunami vaiko pinigai, ji nuo 1990 m. nedirba, nes patyrė stiprią traumą, Užimtumo tarnyboje registruojasi, jos sūnūs N. ir D. M. socialiniame būste tik registruoti, o realiai negyvena.

3.       Kiti atsakovai atsiliepimų nepateikė. Parengiamojo teismo posėdžio metu N. M. parodė, kad jau šešerius metus negyvena šeimos socialiniame būste.

4.       Atsakovas A. M. teismo posėdyje prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad dėl valstybėje paskelbto karantino susipainiojo ir laiku nedeklaravo pajamų, tačiau ne iš blogos valios. Paaiškino, kad jie patys nemoka deklaruoti, visada tai padaryti padėdavo socialinė darbuotoja. Jie neturėtų, kur išsikelti, santaupų neturi, sūnūs gyvena atskirai, o dukra E. M. studijuoja (duomenys neskelbtini) ir ten nuomojasi būstą. Jis pats nedirba, finansiškai jiems padeda jo sesuo, o kitais klausimais padeda socialinė darbuotoja, už komunalines paslaugas moka, šiuo metu likę nesumokėta už paskutinius tris mėnesius, tačiau artimiausiu metu sumokės.

5.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą, kurią institucijos atstovė palaikė ir teismo posėdyje. Nurodė, kad skyriaus atstovei 2020-09-14 apsilankius atsakovų gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šeimos buities sąlygos skurdžios, apsilankymo metu trūko tvarkos. Nepilnametė K. M. namuose turi atskirą kambarį, kuris nors ir mažas, bet pagal galimybes aptvarkytas, kambaryje yra lova, stalas, lentyna. Nepilnametė mergaitė lanko (duomenys neskelbtini). Pasak motinos, mergaitei į mokyklą visos priemonės nupirktos. Apsilankymo metu R. M. jaudinosi, kad su vaiku neturės kur gyventi; gailėjosi, kad nenuvažiavo laiku deklaruoti pajamų. Name gyvena keturi asmenys, R. M. su vyru, nepilnametė dukra K. M. ir pilnametis sūnus D. M.. Atsižvelgiant į sunkią atsakovų padėtį, tiek materialinę, tiek psichologinę, ir į tai, jog šeimoje auga nepilnametė mergaitė, kuri patenkinus ieškovo ieškinį liks be gyvenamosios vietos, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nei vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ir į tai, kad nepilnametė gali likti be gyvenamosios vietos, bei siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus likti be gyvenamosios vietos, išvadą teikianti institucija mano, kad atsakovams turėtų būti suteikta galimybė išsaugoti būstą bei apsaugoti nepilnametės K. M. geriausius interesus.

6.       Liudytoja byloje apklausta (duomenys neskelbtini) J. Ž. parodė, kad ji su M. šeima dirba trejus metus, prieš tai dirbo kita darbuotoja. Šeima stokoja būtinų socialinių ir tėvystės įgūdžių, neturi suvokimo, jiems sunku tvarkytis reikalingus dokumentus, todėl nemano, kad R. ir A. M. tyčia piktnaudžiavo nepateikdami laiku deklaracijų, teigia, kad tai lėmė jų nesupratimas. R. ir A. M. turi rimtų sveikatos problemų, tačiau dirba savo ūkyje, užsiaugina sau daržovių. Ji visada jiems padėdavo susitvarkyti deklaracijas, jai apie M. laiku nepateiktas deklaracijas pranešdavo Širvintų rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, tačiau pastaraisiais metais tokio pranešimo negavo, paklausus R. M., ar pateiktos deklaracijos, ši vengė apie tai kalbėti arba atsakydavo, kad pateiktos, o apie tai, kad deklaracijos vis tik nepateiktos sužinojo tik Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai pranešus apie Širvintų rajono savivaldybės administracijos pateiktą teismui ieškinį dėl M. iškeldinimo. Vėliau ją Širvintų rajono savivaldybės administracija informavo, kad įsigaliojus Europos Sąjungos Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, neturi teisės teikti apie asmenis informacijos. Liudytojos teigimu, jei būtų žinojusi, būtų padėjusi M. laiku pateikti deklaracijas, jai nesudėtinga, visada iki šiol jiems padėdavo. Šiuo metu yra numatytas Atvejo posėdis dėl pagalbos plano šeimai po karantino, į kurį bus įtrauktas ir punktas dėl deklaracijų pateikimo. Šeima neturi, kur išsikelti, jų namuose tvarkos truputį daugiau galėtų būti, pranešimų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu niekada nėra gavę, mano, kad susidariusi situacija bus didelė pamoka jiems ateityje.        

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas

7.       Byloje nustatyta, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012-08-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio būsto nuomos“ išnuomojo 3 metams R. M., jos sutuoktiniui A. M., sūnums N. M. ir D. M., dukroms E. M. ir K. M. (toliau – nuomininkės šeimos nariai) Širvintų rajono savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini)) (toliau – socialinis būstas, turtas). 2012-09-06 ieškovė ir atsakovė R. M. sudarė Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) dėl minėto socialinio būsto nuomos, pagal kurią ieškovė suteikė nuomininkei R. M. ir minėtiems jos šeimos nariams už Sutartyje nustatyto dydžio mokestį socialinį būstą laikinai valdyti ir naudotis juo gyvenimui. Turtas perduotas nuomininkei valdyti 2012-09-06 Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktu. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-05-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio būsto nuomos sutarties pratęsimo“ pratęsė R. M. ir aukščiau minėtiems jos šeimos nariams Sutartį dėl socialinio būsto nuomos iki tol, kol Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant pajamas) neviršys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų pajamų ir turto dydžių. Šiuo įsakymu nuomininkė R. M. ir jos šeimos nariai A. M., N. M. ir D. M. buvo įpareigoti kasmet iki gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus. Šio įsakymo pagrindu šalys 2015-05-18 sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie Sutarties, kuriame taip pat nustatė minėtą pareigą atsakovams deklaruoti turtą.

8.       Sutarties 4.1 punkte nustatyta pareiga nuomininkui kas trejus metus Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti turimą turtą ir pajamas už vienus metus (atitinkama nuostata buvo įtvirtinta Sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje). Pasikeitus teisniam reguliavimui, minėta pareiga deklaruoti turtą ir pajamas numatyta kasmet, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka (nuo 2015-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 22 straipsnio 1 punktas). Sutarties 7 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu, turi tokias pat teises ir vykdo pareigas kaip nuomininkas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.589 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Tokiu būdu pareigą kasmet deklaruoti savo turtą (įskaitant gautas pajamas) turi tiek nuomininkė atsakovė R. M., tiek visi pilnamečiai šeimos nariai (kiti atsakovai byloje).

9.       Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, arba dėl svarbių priežasčių (ligos, kai asmuo gydomas stacionare, sužalojimo, nėštumo, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymo ir praėjus 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), dėl savivaldybės, kurios administracijai pateikė prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti, teritorijoje paskelbtos epidemijos, stichinės nelaimės arba nelaimingo atsitikimo, dėl šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirties, priežiūros ar slaugymo, dėl sulaikymo, suėmimo, arešto atlikimo, dėl Karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų vykdymo) iki kitų metų birželio 1 dienos nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka. Pagal aptariamos straipsnio dalies 5 punktą socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama ir kitais CK numatytais atvejais. Minėtos pareigos deklaruoti turtą neįvykdymas kartu yra ir vienas iš pagrindų išbraukti asmenis iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 9 punktas).

10.       Ieškovė mano, kad aptariamu atveju, yra pagrindas nuraukti Sutartį, kadangi atsakovai netinkamai vykdė aukščiau minėtuose teisės aktuose įtvirtintą pareigą deklaruoti turtą (įskaitant pajamas).

11.       Ieškovės byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2015-02-26, pakartotinai 2015-04-21 siuntė pranešimus atsakovei R. M., atsakovui A. M. apie prievolę jiems ir pilnamečiams šeimos nariams deklaruoti turtą (įskaitant pajamas), kartu informuojant ir apie prievolės nevykdymo teisines pasekmes – nedeklaravus turto (įskaitant gautų pajamų), Sutartis bus vienašališkai nutraukta ir nuomininkė kartu su šeimos nariais teisės aktų nustatyta tvarka bus iškeldinti iš socialinio būsto, tačiau sutuoktiniai A. M. ir R. M. 2015-03-23 užpildytą metinę gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaraciją ieškovei pateikė 2015-04-27, o nuomininkės pilnamečiai šeimos nariai N. M. ir D. M. nustatytu terminu savo turto ir pajamų nedeklaravo, ir tik po 2015-05-06 papildomo pranešimo N. M. ir D. M. deklaracijas užpildė pasibaigus terminui, 2015-05-12 ir 2015-05-13. 2016-02-23, pakartotinai 2016-05-11 ieškovė vėl priminė ir ragino atsakovus deklaruoti turtą, už 2015 m. ataskaitinį laikotarpį. Tuomet atsakovai R. M. ir jos sutuoktinis A. M. metinę gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijas užpildė 2016-05-12, D. M. – 2016-05-16, N. M. – 2016-05-06. 2017-03-07, 2018-03-20, 2019-03-15 pranešimais ieškovė vėl informavo atsakovus apie prievolės deklaruoti savo turtą (įskaitant gautas pajamas) už 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. ataskaitinius laikotarpius vykdymą. Ieškovės duomenimis, 2017 m. R. M., A. M. ir D. M. deklaracijas pateikė laiku, tačiau atsakovas N. M. deklaracijos už 2016 m. ataskaitinį laikotarpį nėra pateikęs. 2018 m. atsakovai aptariamą prievolę deklaruoti turtą vykdė tinkamai. 2019 m. R. M. ir A. M. deklaracijas pateikė laiku, tuo tarpu N. M. vėlavo pateikti deklaraciją, o D. M. deklaracijos už 2018 m. ataskaitinį laikotarpį nėra pateikęs. 2020-03-03 pranešimu ieškovė vėl informavo atsakovus, kad socialinio būsto nuomininkas, sutuoktinis ir pilnamečiai šeimos nariai privalo iki 2020-05-01 (įskaitytinai) deklaruoti turimą turtą (įskaitant gautas pajamas), kartus primenant, kad nevykdžius šios prievolės, ieškovė kreipsis į teismą dėl Sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš socialinio būsto. Tačiau atsakovai savo prievolės iki nurodyto termino pabaigos, t. y. 2020-05-01, neįvykdė. Atsižvelgiant į Lietuvoje paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl koronaviruso (COVID-19 ligos) plitimo grėsmės, taip pat į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos poziciją karantino laikotarpiu, Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2020-04-30 sprendimu Nr. 169 „Dėl asmens ar šeimos turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimo kontrolės terminų pratęsimo“ buvo pratęsti 2020 m. asmens ar šeimos turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimo už 2019 m. kontrolės terminai iki 2020-07-01, po to ieškovė išsiuntė atsakovams 2020-05-06 pranešimą, jog toleruos, jei atsakovai aptariamą turto deklaraciją pateiks iki 2020-07-01, tačiau ir iki šio termino atsakovai savo prievolės neįvykdė. Po to ieškovė vėl ragino atsakovus ne vėliau kaip iki 2020-07-27 įvykdyti savo įsipareigojimus, sudarant sąlygas atsakovams, nors ir pavėluotai, pateikti deklaracijas, priešingu atveju Sutartis bus nutraukta ir atsakovai bus iškeldinti iš socialinio būsto, tačiau atsakovai savo prievolės iki kreipimosi į teismą dienos neįvykdė.

12.        Iš atsakovų R. ir A. M. paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad jie laiku nedeklaravo savo turto ir pajamų už 2019 m. dėl to, kad jiems tai buvo sudėtinga padaryti; patys kompiuteriu nesinaudoja ir nemoka deklaruoti nuotoliniu būdu, į Valstybinės mokesčių inspekcijos padalinį negalėjo patekti gyvai dėl valstybėje nuo 2020 m. kovo 14 d. paskelbto karantino, jiems padedančiai socialinei darbuotojai nepasakė, kad nepateikė deklaracijų. Liudytoja J. Ž. patvirtino, kad kaip (duomenys neskelbtini) su šeima dirba jau trejus metus ir be kitos teikiamos pagalbos, padėdavo jiems pateikti turto ir pajamų deklaracijas, kadangi atsakovai patys to nesugeba padaryti dėl supratimo ir socialinių įgūdžių stokos. Kaip matyti iš šios liudytojos parodymų, apie atsakovų laiku nepateiktas deklaracijas anksčiau jai buvo teikiama informacija iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos, tačiau 2020 m. tai nebuvo daroma, o su R. M. šiuo klausimu buvo sudėtinga komunikuoti. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovai laiku nepateikė turto ir pajamų deklaracijų už 2019 m. tiesiogiai yra susiję su jų socialinių įgūdžių stoka. Dėl šios priežasties šeima yra priskirta socialinės rizikos šeimų grupei, šeimai būtinas nuolatinis ir sistemingas socialinių paslaugų teikimas ne tik tėvystės įgūdžių klausimais, bet ir įveikiant krizines situacijas, savarankiškai priimant sprendimus, teikiant reikalingus dokumentus įvairioms institucijoms. Akivaizdu, kad be socialinio darbuotojo, teikiančio šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, pagalbos atsakovai savarankiškai negebėjo savo pastangomis įveikti su deklaracijų pateikimu nuotoliniu būdu susijusios situacijos, ypač karantino metu, nors jiems ir buvo siunčiami Širvintų rajono savivaldybės administracijos pranešimai ir įspėjimai. Tai, kad R. M. dėl deklaracijų pateikimo nesikreipė pagalbos į socialinę darbuotoją, vengė su ja apie tai kalbėti arba atsakydavo, jog pateikė, teismo vertinimu taip pat sietina su specialiaisiais socialiniais poreikiais, specifiniu situacijos vertinimu.

13.       Atkreiptinas dėmesys, kad situacija dėl atsakovų laiku nepateiktų deklaracijų susijusi iš dalies ir su tuo, kad kaip parodė liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) J. Ž. bei patvirtino ieškovės – Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovė, Lietuvos Respublikoje įsigaliojus Europos Sąjungos Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (ES) 2016/679 bei su juo kartu taikomam Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui (2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1426), pagal naują tvarką Širvintų rajono savivaldybės administracija neturi teisės teikti informacijos apie asmenis, taip pat ir informacijos apie nepateiktas deklaracijas, kitiems asmenims. Tokiu būdu šeimai priskirta socialinė darbuotoja savalaikiai negavo informacijos, būtinos savalaikiai šeimai suteikti pagalbą šioje srityje. Kaip matyti iš liudytojos J. Ž. parodymų, tokia pagalba šeimai buvo būtinai, jie patys negebantys išspręsti su deklaravimu susijusios situacijos. Iš šios liudytojos parodymų taip pat matyti, kad ateityje šią situaciją ketinama spręsti organizuojant Atvejo peržiūrą, įtraukiant į Individualaus pagalbos šeimai veiksmų planą ir klausimą dėl būtinų deklaracijų pateikimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu šeimos turto ir pajamų deklaracijos yra pateiktos (už 2019 m. buvo pateiktos 2020 m. gruodį, o už 2020 m. – 2021 m. kovą). Nors nesavalaikis deklaracijų pateikimas už 2019 m. savaime neatleidžia atsakovų nuo atsakomybės, tačiau, teismo vertinimu, iškeldinus socialinės rizikos šeimą iš jiems paskirto socialinio būsto formaliu pagrindu – dėl laiku nepateiktų deklaracijų, būtų pažeisti protingumo ir teisingumo principai.

14.       Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad aptariamame socialiniame būste gyvena ir nepilnametis vaikas – K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, o Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra nustatyta, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Kadangi vaiko teisių apsauga yra įtvirtinta aukščiausios teisinės galios aktuose, ji yra laikytina viešuoju interesu. Šio intereso privalu paisyti ir sprendžiant asmens iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų klausimus. Vaiko teisių prioritetinė apsauga yra lygiavertė savininko teisių gynimo svarbai, o tai reiškia, kad prieš iškeldinant nuomininką, kurio šeimos nariai yra nepilnamečiai vaikai, būtina išspręsti nepilnamečių būsto klausimą – jie negali būti palikti be būsto (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 15 straipsnis). Tuo tarpu, kaip matyti tiek iš R. M., tiek iš (duomenys neskelbtini) liudytojos J. Ž. parodymų, šeima, tuo pačiu ir šeimoje augantis nepilnametis vaikas, iškeldinimo iš socialinio būsto atveju, liktų be gyvenamosios vietos, neturėtų, kur išsikelti gyventi.

15.       Teismo vertinimu, atsakovams turi būti suteikta galimybė išsaugoti teisę į socialinį būstą, juo labiau, kad kaip matyti iš bylos duomenų, jie deda pastangas, pagal savo suvokimą, tvarkingai gyventi, rūpinasi nepilnamečiu vaiku, dirba žemės ūkio darbus, nėra duomenų apie jų piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, o susiklosčiusi situacija dėl savalaikio deklaracijų nepateikimo padės atsakovams suprasti, kad jie turi atsakingiau laikytis savo, kaip socialinio būsto nuomotojų, įsipareigojimų, pasitelkiant ir jiems būtiną valstybės teikiamą socialinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinys atsakovams R. M., A. M., D. M., N. M. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš socialinio būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto,

16.       Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis atsakovai N. M. ir D. M. socialiniame būste nebegyvena, teismo manymu, šiuo aspektu turėtų būti tikslinama ir R. M. su Širvintų rajono savivaldybe sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl socialinio būsto nuomos.

17.       Atsakovei R. M. šioje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-04-07 pažyma dėl paskaičiuotų 171 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškinys yra atmestas, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams R. M., A. M., D. M., N. M. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš socialinio būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                           Augustė Juozapavičienė