Civilinė byla Nr. 2-99-241/2016

Proceso Nr. 2-57-3-00515-2011-2

Procesinio sprendimokategorijos:

(S)

3.4.2.8.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria trečiasis asmuo pašalintas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ bankroto, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš atsakovės bankroto bylos pagrįstumo.

Atsakovės bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo centras“ įgaliota L. L. kreipėsi į teismą prašydama pašalinti iš bylos trečiąjį asmenį, nereiškiantį savarankiškų reikalavimų. Pareiškėja nurodė, kad trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas dėl to, kad laidavo už atsakovės iš AB „Swedbank“ paimtos paskolos grąžinimą. Tolesnis bylos nagrinėjimas neturės įtakos R. G. teisėms ir pareigoms, nes kreditorės AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas yra patenkintas visiškai.

Trečiasis asmuo R. G. nurodė, kad sutinka būti pašalintas iš bankroto bylos tik tuo atveju, jei UAB „Statega“ ir V. G. parašys, kad atsisako pretenzijų jam, kaip UAB „Neapolis“ laiduotojui pagal buvusią kreditavimo sutartį su AB „Swedbank“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi prašymą tenkino – vadovaudamasis CPK 47 straipsnio 5 dalimi, pašalino trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, R. G. iš atsakovės bankroto bylos. Teismas nustatė, kad R. G. laidavo AB „Swedbank“ už UAB „Neapolis“ paskolos grąžinimą. AB „Swedbank“ reikalavimai priimant nutartį nebuvo pilnai patenkinti, todėl R. G. įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. liepos 20 d. nutartimi buvo patikslintas atsakovės kreditorių sąrašas ir iš kreditorių sąrašo išbraukta kreditorė AB „Swedbank“ su 53 514,98 EUR finansiniu reikalavimu. Kadangi su kreditore pilnai atsiskaityta, tai tolesnis bankroto bylos nagrinėjimas neturės įtakos už paskolos grąžinimą laidavusiam R. G.. Teismas pažymėjo, kad R. G. santykiai su UAB „Statega“ ir V. G. bankroto byloje nenagrinėjami. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pašalino iš bylos trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Trečiasis asmuo R. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai patenkino bankroto administratorės prašymą, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes. Atsakovės skola AB „Swedbak“ siekė 8 671 551,97 Eur. Bankas 2011 m. birželio 16 d. kreipėsi į teismą dėl skolos iš UAB „Neapolis“ ir laiduotojų R. G. ir V. G. priteisimo. UAB „Statega“ už vieną iš laiduotojų – V. G. – sumokėjo bankui 4 700 000 Eur ir 3 971 552 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi pripažino UAB „Statega“ mokėjimus ir pripažino UAB „Statega“ 8 671 551,97 Eur hipotekos kreditoriumi kartu su banku. Atsakovė 2015 m. birželio 20 d. iš dalies atsiskaitė su UAB „Statega“ ir visiškai su AB „Swedbank“. Taigi UAB „Statega“ šioje bankroto byloje liko su 8 671 551,97 Eur reikalavimu, todėl bet kada gali pareikšti savo reikalavimus laiduotojams. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, apelianto kaip laiduotojo statusą šioje byloje pasikeitus hipotekos kreditoriui.

Administratorė prašo trečiojo asmens skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas į atsakovės bankroto bylą buvo įtrauktas dėl laidavimo AB „Swedbank”, o ne UAB „Statega“. Būtent šiomis aplinkybėmis jis grindė savo prašymą Klaipėdos apygardos teismui, todėl nėra pagrindo nesutikti su teismo išvadomis, jog atsakovui visiškai patenkinus banko reikalavimą, bankroto bylos nagrinėjimas atsakovo ir banko aspektu apelianto teisėms ir pareigoms neturės įtakos. Pasikeitus faktinei situacijai bei išnykus aplinkybėms, kurioms egzistuojant buvo patenkintas apelianto prašymas, teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino atitinkamą atsakovo prašymą dėl apelianto pašalinimo iš bylos. Teismas nutartyje pažymėjo, jog apelianto santykiai su UAB „Statega“ ir kitu laiduotoju byloje nebuvo nagrinėti, todėl atitinkami atskirojo skundo motyvai kvalifikuotini kaip nesusiję su byla.

2. Apelianto nurodomas CK 6.84 straipsnis negalėtų būti taikomas, nes jame reglamentuota laiduotojo teisė reikalauti iš kitų laiduotojų grąžinti sumokėtą sumą proporcingai kiekvieno iš jų daliai. Apeliantas savo suinteresuotumą bankroto byloje grindė laidavimu bankui. Skundą grindžia aplinkybe, jog jis laidavimo teisinių santykių pagrindu yra UAB „Statega“ skolininkas, kaip kreditoriaus, o ne kito laiduotojo, atžvilgiu, todėl ši teisės norma nėra aktuali.

3. Teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino faktines aplinkybes bei teisingai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius po aplinkybių pasikeitimo.

Ieškovė UAB „Statega“ prašo trečiojo asmens skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Santykiai tarp bankrutavusios bendrovės kreditoriaus ir laiduotojo privalo būti nagrinėjami ieškinio tvarka bendros kompetencijos teisme atskiroje byloje, kadangi šie civiliniai santykiai reguliuojami specialių normų. ĮBĮ reglamentuoja įmonių bankroto procesą, o ne santykius tarp bendrovės kreditoriaus ir laiduotojo. Pripažinus UAB „Statega“ reikalavimą šioje bankroto byloje, ginčas yra išspręstas, todėl trečiasis asmuo buvo pagristai pašalintas iš bankroto bylos dalyvių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria trečiasis asmuo pašalintas iš atsakovės bankroto bylos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi į atsakovės UAB „Neapolis“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė R. G.. Apeliantas savo prašymą dėl jo įtraukimo į atsakovės bankroto bylą grindė tuo, kad yra laidavęs už atsakovės prievolių, kylančių iš su AB „Swedbank“ sudarytos paskolos sutarties, tinkamą įvykdymą.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi, atsižvelgdamas į administratorės pateiktus įrodymus apie atsakovės atsiskaitymą su AB „Swedbank“, iš kreditorių sąrašo išbraukė AB „Swedbank“ su 53 514,98 Eur finansiniu reikalavimu. Įvertinęs tai, jog bankroto byloje su kreditore AB „Swedbank“ pilnai atsiskaityta, teismas sprendė, jog bylos nagrinėjimas už atsakovės paskolos grąžinimą laidavusiam R. G. neturės įtakos.

Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, teigia, jog teismas tinkamai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertino jo kaip laiduotojo statuso byloje pasikeitus hipotekos kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais sutinka.

Iš byloje esančių bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad AB „Swedbank“ ir atsakovė UAB „Neapolis“ 2006 m. balandžio 24 d. pasirašė kredito sutartį (Nr. 06-019934-IN/06-019937-AK), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 32 300 000 Lt (9 354 726,60 Eur) kreditas. Kredito suma 2008 m. rugpjūčio 1 d. susitarimu konvertuota į 9 067 297 Eur. Atsakovės įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį įvykdymas užtikrintas V. G. ir R. G. laidavimu pagal 2006 m. balandžio 24 d. laidavimo sutartis ir kredito gavėjai priklausančio turto įkeitimu.

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla.

AB „Swedbank“ 2011m. gegužės 20 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl skolos, delspinigių ir palūkanų iš skolininkų pagal kredito ir laidavimo sutartis – UAB „Neapolis“,  R. G. ir V. G., priteisimo, bendra reikalavimo suma siekė 8 671 551,97 Eur. Šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavusi UAB „Statega“ už laiduotoją V. G. sumokėjo dalį skolos, todėl bankas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir prašė priteisti iš atsakovų 568 706,01 Eur skolą bei kintamas metines palūkanas. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-340-163/2013, ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-991/2014, sprendimo dalį pakeitė – atmetė ieškovės reikalavimą dėl kintamų metinių palūkanų priteisimo. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015, teismų sprendimus pakeitė, priteistą skolos sumą sumažino iki 80 199,59 Eur.

UAB „Statega“, įvykdžiusi dalį prievolės už atsakovę UAB „Neapolis“ ir sumokėdama AB „Swedbank“ 31 010 510,76 Lt skolą, 1 386 973,64 Lt palūkanas, kreipėsi į teismą dėl šių sumų priteisimo iš atsakovės bei prašė pripažinti UAB „Statega“ hipotekos bei įkeitimo lakštų šalimi – kreditoriumi, užtikrinto reikalavimo suma – 31 805 167,25 Lt kartu su kreditoriumi AB „Swedbank“. Trečiaisiais asmenimis į bylą buvo įtraukti laiduotojai R. G. ir V. G.. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-583-163/2013, ieškinį patenkino visiškai. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1106/2014, teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartį iš esmės paliko nepakeistą, patikslindamas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir nustatydamas, kad kreditoriaus AB „Swedbank“ likusios reikalavimo teisės į įkeistą turtą turi būti tenkinamos pirmumo tvarka kito kreditoriaus UAB „Statega“ atžvilgiu.

Pagal aktualiausius atsakovės bankroto byloje esančius duomenis, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtino UAB „Statega“ kaip įkaito turėtojo 8 747 425,83 Eur reikalavimą, 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi – 421 891,24 Eur patikslintą trečios eilės reikalavimą. Aplinkybė, kad atsakovės bankroto byloje bankas nebėra kreditoriumi, nereiškia, kad atsakovės prievolė atsiskaityti pagal kredito sutartį pasibaigė, o laiduotojas neturi suinteresuotumo atsakovės bankroto bylos baigtimi. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, neatsiejamai susijusi su pagrindine prievole. Pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015, yra pabrėžęs, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui; kai solidarioji prievolė kilusi iš laidavimo santykių, prievolę tinkamai įvykdęs trečiasis asmuo, jei kreditorius priima įvykdymą, įvykdo ir pagrindinę, ir akcesorinę prievolę, todėl jam pereina kreditoriaus teisės, susijusios tiek su pagrindiniu skolininku, tiek su laiduotoju.

UAB „Statega“ už atsakovę įvykdžiusi prievolę bankui ir sumokėjusi dalį atsakovės skolos, perėmė banko kaip atsakovės kreditoriaus teises. Taigi atsakovės prievolė pagal kredito sutartį nepasibaigė, kadangi prievolę įvykdė trečiasis asmuo, kuris įgijo reikalavimą atsakovei, tokiu būdu nepasibaigė ir trečiojo asmenis kaip atsakovės laiduotojo solidarioji prievolė. Kadangi laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, neatsiejamai susijusi su pagrindine prievole, todėl laiduotojo prievolės apimtis priklausys nuo to, kokia dalimi bus patenkintas kreditorės UAB „Statega“ reikalavimas atsakovės bankroto byloje. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalį bankrotas – teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą. Taigi bankroto procese yra realizuojamas bankrutuojančios įmonės turimas turtas, išieškomos debitorių skolos ir ĮBĮ nustatyta tvarka tenkinami kreditorių reikalavimai. Atsakovės bankroto byloje UAB „Statega“ už atsakovą pagal kredito sutartį įvykdžiusi prievolę bankui perėmė šio kreditoriaus teises ir įstojo į atsakovės bankroto bylą kaip kreditorius, kurio reikalavimai užtikrinti hipoteka. Taigi atsakovės bankroto byloje realizavus atsakovės turtą bus atsiskaitoma su UAB „Statega“. Laiduotojas yra tiesiogiai suinteresuotas turto realizavimo tvarka atsakovo bankroto byloje bei atsiskaitymu su kreditoriumi, kadangi nuo to priklausys laiduotojo atsakomybės dydis. Šios aplinkybės paneigia teismo padarytas išvadas, kad R. G. teisėms ir pareigoms atsakovės bankroto bylos išsprendimas neturės įtakos.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su UAB „Statega“ argumentais, kad kreditoriaus ir laiduotojo santykiai bus sprendžiami atskiroje byloje pagal kreditoriaus reikalavimą laiduotojui, tačiau pabrėžia, kad laiduotojas ir atsakovė yra solidarūs skolininkai pagal iš kredito sutarties kylančias prievoles, todėl nuo atsakovės prievolės hipotekos kreditoriui UAB „Statega“ įvykdymo atsakovės bankroto byloje, priklausys laiduotojo prievolės dydis šiam kreditoriui, todėl kreditoriaus pasikeitimas skolininko bankroto byloje nesudaro pagrindo iš trečiųjų asmenų pašalinti laiduotoją.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė CPK 47 straipsnį, todėl nepagrįstai pašalino trečiąjį asmenį iš atsakovės bankroto bylos, o tai sudaro pagrindą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti bankroto administratorės prašymą dėl trečiojo asmens pašalinimo iš atsakovės bankroto bylos (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo centas“ prašymo dėl trečiojo asmens R. G. pašalinimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ bankroto bylos.

Teisėja                                                                      Danutė Gasiūnienė