Administracinė byla Nr. eA-3987-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00190-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. A. (I. A.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas I. A. (I. A.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 00003 „Dėl atsisakymo išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę Pakistano Islamo Respublikos piliečiui I. A.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę Pakistano Islamo Respublikos piliečiui I. A..
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Pakistano Respublikos pilietis 10 metų gyveno Ispanijoje turėdamas laikiną leidimą gyventi Ispanijoje. Nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2015 m. balandžio 18 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2017 m. kovo mėnesį pareiškėjui atvykus į Lietuvą, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybinės sienos apsaugos tarnyba) jis buvo sulaikytas bei jam pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1, 2 dalis, 292 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 13 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą.
3. Taip pat paaiškino, kad 2017 m. gegužės 31 d. buvo sulaikytas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu, jis buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau  – ir Užsieniečių registracijos centras) vienam mėnesiui. Užsieniečių registracijos centrui kreipiantis dėl sulaikymo pratęsimo, Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą dėl I. A. sulaikymo.
4. Pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. lapkričio 30 d. pateikė prašymą išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario laikinai gyventi šalyje kortelę tuo pagrindu, jog kartu su sutuoktine Lietuvos Respublikos piliete B. A., atvyksta gyventi į Lietuvą. Migracijos valdyba 2018 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui kortelę. Pareiškėjo nuomone, Migracijos valdyba netinkamai vertino I. A. grėsmes valstybės saugumui ir viešajam interesui bei nesivadovavo pateiktais duomenimis, neištyrė svarbių faktinių aplinkybių.
5. Nesutikimą su priimtu 2018 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjas argumentavo tuo, jog Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartyje nustatė, kad nėra duomenų apie užsieniečio I. A. keliamą grėsmę visuomenės ir valstybės saugumui, taip pat, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nutarė panaikinti draudimą I. A. atvykti į Lietuvos Respubliką ir išbraukti jį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo. Pareiškėjo teigimu, jam nėra žinoma apie Lenkijos Respublikos priimto sprendimo motyvus, kuriais rėmėsi Migracijos valdyba, taip pat, kad Migracijos valdyba nutylėjo faktą, kad buvo pateikti duomenys ne tik apie I. A. sutuoktinę, bet ir I. A. auginamus mažamečius vaikus.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad sprendimas panaikinti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir būti proporcingas. Migracijos valdybos sprendime nurodyti pareiškėjo administraciniai teisės pažeidimai patys savaime nevertintini kaip keliantys grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tuo tarpu buvę kriminaliniai nusikaltimai nesudaro pagrindo imtis valstybės politikos ar visuomenės saugumo priemonių, o vertinamas asmens elgesys, kuris turi kelti tikrą ir pakankamai rimtą pavojų.
7. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – ir atsakovas) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
8. Nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 30 d. pateikė prašymą išduoti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę tuo pagrindu, kad jo sutuoktinė, būdama Lietuvos Respublikos piliete, pasinaudojo laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje teise. Nurodė, kad siekdamas patikrinti pareiškėjo ir jo šeimos asmens duomenis bei tai, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, atsakovas kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), kuris pateikė išvadą, patvirtinančią, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.
9. Atsakovas nurodė, jog Policijos departamento išvadoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 292 straipsnio 1 dalį (neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną), 300 straipsnio 1 ir 2 dalis (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu bei netikro asmens dokumento pagaminimas, siuntimas, laikymas, gabenimas, panaudojimas ar realizavimas), pareiškėjas atliko jam paskirtą bausmę. Taigi, neteisėtas žmonių gabenimas yra rimtas tarpvalstybinio masto nusikaltimas, turintis didelę žalą žmonėms ir itin neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes.
10. Administracinių nusižengimų registre, laikotarpiu nuo 2014 iki 2017 metų yra užfiksuota 20 pareiškėjo padarytų administracinių pažeidimų ir vienas administracinis nusižengimas, todėl vertinama, kad tokie pareiškėjo veiksmai yra neatsitiktiniai, charakterizuoja jo asmenybę ir patvirtina pažeidimų pakartotinumą, kas vertintina, jog pareiškėjas ateityje nesikeis ir darys naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus.
11. Pažymėjo, jog Lenkijos Respublika 2017 m. birželio 26 d. priėmė draudimą atvykti pareiškėjui į Šengeno erdvę, o sprendimas buvo grindžiamas pareiškėjo grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui bei dėl trečiojo šalies piliečio padarytų sunkių nusikalstamų veikų.
12. Atsakovas pažymėjo, jog Migracijos valdybos sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais, objektyviai tikrovėje egzistuojančiais duomenimis, kurie patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai. Atsakovo nuomone, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nėra linkęs laikytis viešosios tvarkos, priešingai, jo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali ir akivaizdi, o atsisakymas išduoti kortelę vertintinas kaip proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti visuomenės interesus.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka.
14. Nurodo, kad 2017 m. gruodžio 13 d. buvo pateikęs atsakovui išvadą, kuri patvirtina,  jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, bei pažymi, kad nusikalstamos veikos, už kurias buvo nuteistas pareiškėjas, atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto „Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Duomenų tikrinimo aprašas) 12.1 ir 13.1 papunkčius, pagal kuriuos asmuo pripažįstamas keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad departamentas negali nei paneigti, nei patvirtinti ginčijamo sprendimas teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi įtakos jo priėmimui neturėjo.

II.

16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 00003 „Dėl atsisakymo išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę Pakistano Islamo Respublikos piliečiui I. A.“ bei įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo I. A. prašymą išduoti jam Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę.
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas I. A. 2017 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti ar pakeisti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (b. l. 61–65), kaip pagrindą nurodė, kad yra Europos Sąjungos piliečio ar Lietuvos Respublikos piliečio sutuoktinis ir kartu su prašymu pateikė Pakistano Islamo Respublikos piliečio pasą (b. l. 66–74), sutuoktinės B. A. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (b. l. 75) ir 2006 m. balandžio 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išrašą, patvirtinantį santuokos sudarymą (b. l. 76). Pareiškėjas turi du sūnus, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y. A. A. A. (Adam A. A.) ir M. A. A. A. (M. A. A. A.) (b. l. 28, 35–37). Pareiškėjo sutuoktinė atsakovui pateikė 2017 m. lapkričio 30 d. rašytinį paaiškinimą, jog su pareiškėju nuo santuokos sudarymo gyveno Belgijoje, 2007 m. išvažiavo gyventi į Ispaniją, o nuo 2016 m. liepos mėnesio persikraustė gyventi į Lietuvos Respubliką bei deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
18. Nustatė, jog pareiškėjui 2014 m. balandžio 18 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7343516, kuris galiojo iki 2015 m. balandžio 18 d. Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs klausimas dėl pareiškėjo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pratęsimo iki 2017 m. spalio 2 d., 2017 m. birželio 30 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą dėl pareiškėjo sulaikymo ir paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę įpareigojant pareiškėją kiekvieną antradienį ir trečiadienį nuo 10 val. iki 12 val. atvykti į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą. Priemonė buvo paskirta iki 2017 m. spalio 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo apeliacinį skundą, jį tenkino ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą dėl pareiškėjo sulaikymo.
19. Byloje esančiais duomenimis nustatė, jog Migracijos departamentas 2017 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino 2015 m. birželio 23 d. priimtą sprendimą Nr. (15/5-3)4U-368, pagal kurį buvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2025 m. birželio 23 d.
20. Policijos departamentas, vykdydamas Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos paklausimą ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, nustatė, kad pareiškėjas baustas pagal BK 292 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 ir 2 dalis, yra padaręs 20 administracinių teisės pažeidimų ir 1 administracinį nusižengimą, taip pat Lenkijos Respublika 2017 m. birželio 26 d. paskelbė pareiškėjui draudimą atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi iki 2020 m. birželio 26 d., nurodydama, jog trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką ir yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje. Policijos departamentas išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas atitinka Duomenų tikrinimo aprašo 12.1 ir 13.1 papunkčius, pagal kuriuos pareiškėjas pripažintinas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
21. Migracijos departamentas 2017 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. (15/3-14)10K-51681 (b. l. 101) nurodė, jog pareiškėjas nepateikė teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento, neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, o turėtas leidimas gyventi Ispanijos Karalystėje buvo suklastotas ir yra panaikintas. Pareiškėjui uždrausta iki 2025 m. birželio 23 d. atvykti į Lietuvos Respubliką.
22. Atsakovas Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba 2017 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 00003 neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi šalyje, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.
23. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos skundžiamame sprendime yra remiamasi Policijos departamento raštu, kuriame aiškiai išdėstomos pareiškėjo padarytos neteisėtos veikos.
24. Teismas pažymėjo, jog šioje nagrinėjamoje byloje svarbu pasverti du gėrius: viena vertus, pareiškėjo teisę, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, be kita ko, apimančią jo pareigą rūpintis šeima ir nepilnamečiais vaikais ir, kita vertus, visuomenės bendrą gėrį, t. y. viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Teismas vertino, jog pareiškėjo atliekamos pareigos šeimai yra itin svarbus teisine, moraline ir bendražmogiška prasme gėris, potencialiai nukreiptas į ateitį, į pareiškėjo šeimos gerovę. Tuo tarpu dėl padarytų nusikalstamų veikų, tai pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino ir paaiškino, kad nors realiai jų neatliko, tačiau prisiėmė atsakomybę už savo klientų padarytas veikas. Pareiškėjo praeityje padaryti administraciniai pažeidimai, nelaikytini grėsme viešajai tvarkai (paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda).
25. Teismas vertino, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje prisidengiant paminėtais teisės pažeidimais, atliekamas viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo gynimas negali paneigti žmogaus teisės į jo šeimos gyvenimo gerbimą, taip padarant tokią teisę menama. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo vaikai yra Lietuvos piliečiai, kad pareiškėjo sutuoktinė taip pat yra Lietuvos pilietė, kad jie visi nuo 2016 m. gyvena Lietuvoje. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas išduoti ar pakeisti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, turi būti vertinamas iš naujo.

III.

26. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba  apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
27. Atsakovas nurodo, jog Migracijos valdyba, išduodama Lietuvos Respublikos  arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui kortelę, įvertina visų turimų faktinių duomenų visumą bei kreipiasi į įgaliotą valstybės instituciją išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Migracijos valdyba priimdama sprendimą dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, UTPĮ) nuostatomis. Užsieniečių teisinės padėties įstatyme tiesiogiai įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai teikia būtent Policijos departamentas.
28. Migracijos valdyba neturėjo pagrindo abejoti Policijos departamento pateiktų duomenų tikrumu, o pats pareiškėjas skunde neginčijo fakto, kad Sprendime nurodyti nusikaltimai iš tikrųjų pareiškėjo buvo padaryti. Be to, Migracijos valdyba vadovavosi ne tik Policijos departamento pateikta išvada, bet ir įvertino pareiškėjo padarytų nusikaltimų pobūdį, mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymi, kad Sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis, kurie patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai.
29. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas tik vienus metus turėjo galiojantį dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris išduotas kaip registruotos įmonės savininkui ar bendraturčiui ir galiojo iki 2015 m. balandžio 18 d. Tuo tarpu I. A. turėtas leidimas (Nr. E16197322) gyventi Ispanijos Karalystėje yra netikras.
30. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas santuoką su Lietuvos piliete sudarė Pakistane, po santuokos ilgą laiką gyveno Belgijoje. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina sutuoktinės nuo 2007 m. vasario 20 d. iki 2015 m. birželio 24 d. deklaruotą išvykimą į Belgiją. Nuo 2008 m. vasario 14 d. sutuoktinė gyveno Ispanijoje, ką patvirtina Ispanijos Sąjungos piliečio registracijos pažymėjimas. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo, savo gyvenamąją vietą nurodė Ispaniją, Barseloną, be to posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad tikisi įgyti Ispanijos pilietybę. Pareiškėjas pats patvirtino, kad verslas Lietuvoje jam nesiseka, o teisėtas pragyvenimo šaltinis ir pajamos yra iš Pakistane esančio nekilnojamojo turto nuomos. Abu pareiškėjo vaikai gimė Belgijoje, į Lietuvą atvyko tik 2017 metais. Vaikai lietuvių kalbos nemoka.
31. Atsakovo teigimu, šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjo šeima ilgai gyveno užsienyje, todėl pastarųjų nesieja glaudūs ir stiprūs socialiniai ryšiai su Lietuva, pareiškėjas ir vaikai nėra integravęsi į Lietuvos visuomenę ir socialinį gyvenimą.
32. Atsakovo vertinimu, Migracijos valdyba vadovavosi proporcingumo principu, visuomenės ir valstybės interesais, kad Lietuvos Respublika suteiktų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje tik tiems užsieniečiams, kurie nekelia grėsmės šalies įstatymais ginamai viešajai tvarkai ir jos visuomenei, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Pažymi, jog priimant Sprendimą, Migracijos valdyba įvertino visas su pareiškėju susijusias aplinkybes, taip pat duomenis apie jo šeimą bei vaikus, gyvenimo Lietuvoje trukmę, todėl nustatydamas, kad pareiškėjo su Lietuva nesieja ilgalaikiai ekonominiai ir socialiniai ryšiai, o visuomenės interesai yra svarbesni, nei pareiškėjo teisė susijungti su šeima, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neišduoti kortelės.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo I. A. skundą kaip nepagrįstą.
34. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertinęs faktines aplinkybes padarė nepagrįstą išvadą, kad Konvencijos 8 straipsnyje numatyta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą yra svarbesnė teisinė vertybė negu viešoji tvarka, kuriai pareiškėjas grasina, padaręs apysunkį nusikaltimą ir kitus mažiau pavojingus teisės pažeidimus. Teigia, jog Europos Teisingumo Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kas Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje, kaip pagrindinės teisės, kad pati teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra prilyginama teisei į šeimos susijungimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikia atsižvelgti į teisingą pusiausvyrą, derinant konkuruojančius asmens ir visos visuomenės interesus, tačiau valstybė turi tam tikrą diskreciją.
35. Taip pat pažymi, jog tiek atsakovas, tiek Policijos departamentas įvertino kaip reikšmingą faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas I. A. sistemingai daro nusikalstamas veikas bei administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus). Atkreipia dėmesį, kad neteisėtas žmonių gabenimas yra rimtas tarpvalstybinio masto nusikaltimas, suteikiantis dideles pajamas nusikaltėliams bei organizuotoms grupėms, todėl darantis didelę žalą žmonėms bei turintis itin neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes.
36. Pareiškėjas I. A. atsiliepime į atsakovo Migracijos valdybos bei trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento apeliacinius skundus, prašo juos atmesti.
37. Atsiliepime pareiškėjas išdėsto tuos pačius argumentus kaip ir savo skunde teismui bei papildomai nurodo, jog Migracijos valdyba, spręsdama klausimą dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo neatsižvelgė į Vaiko teisių konvencijos nuostatas, jog vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas (7 straipsnis), Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai  numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi (8 straipsnis), <...> vaiko ar jų tėvų pareiškimus dėl įvažiavimo į valstybę dalyvę arba išvykimo iš jos, kad šeima galėtų susijungti, valstybės dalyvė turi svarstyti humaniškai, operatyviai ir priimti teigiamą sprendimą (10 straipsnis). Mano, jog atsisakymas išduoti pareiškėjui ES šeimos nario kortelę nuolat gyventi Lietuvoje, būtų nepagrįstai apribota jo ir jo šeimos narių teisė į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, būtų pažeista vaiko teisė gyventi kartu su abiem tėvais.
38. Pažymi, jog nesutinka su argumentu, kad pareiškėjas gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje ir mano, jog akivaizdu, kad bet kurioje kitoje valstybėje bet kuri institucija teirautųsi, kodėl A. A. žmonai ir vaikams, esant Lietuvos Respublikos pieliečiams, pareiškėjas nesirūpina savo teisinės padėties įteisinimu pirmiausia Lietuvoje.
39. Teigia, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei išvada dėl pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų ir pažeidimų.
40. Atsakovas Migracijos valdyba atsiliepime nurodo, kad sutinka su Policijos departamento apeliacinio skundo reikalavimais ir argumentais.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į apeliacinius skundus pažymi, kad administracinės bylos išsprendimas neturi jokios įtakos Valstybės saugumo departamento teisėms ir /ar pareigoms, jis negali nei paneigti, nei patvirtinti ginčijamo Migracijos valdybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi neturėjo įtakos jo priėmimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

42. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 00003 „Dėl atsisakymo išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę Pakistano Islamo Respublikos piliečiui I. A.“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti  Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę, teisėtumo ir pagrįstumo.
43. Teisinis pagrindas, kuriuo remiantis nagrinėjamas pareiškėjo prašymas išduoti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, yra Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 101 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, pasinaudojusiu laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, ar pas jį. Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariui Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė išduodama kaip sutuoktiniui (UTPĮ 101 str. 4 d. 1 p.).
44. Vadovaujantis UTPĮ 98 straipsniu, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir jo šeimos narys į Lietuvos Respubliką neįleidžiami, jeigu jų buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti grindžiamas tik atitinkamo asmens elgesiu. Asmens elgesys turi kelti realią ir akivaizdžią grėsmę. Vertinimas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su konkrečiu atveju, bendrąja prevencija ar vien nusikalstamos veikos padarymu. Sprendimas, kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką ar jam panaikinama teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir būti proporcingas (UTPĮ 981 str.).
45. Nutarties 44 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuotina, kad priešingi teisei, juo labiau nusikalstamo pobūdžio veiksmai bet kuriuo atveju liudija vienokio ar kitokio masto asmens grėsmę teisinei tvarkai, todėl tokių veiksmų vertinimai yra reikšmingi atsakovui priimant sprendimą, ar elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę (Registrų ir Šengeno informacinės sistemos duomenys). Čia primintina, kad LVAT nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui ir viešajai tvarkai galimybės, nurodo, kad atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
46. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens surinkti duomenys patvirtina, kad retrospektyviai žvelgiant į pareiškėjo veiksmus, yra tikimybė, kad jis ir ateityje gali daryti nusikaltimus ar teisės pažeidimus, taigi nėra pagrindo paneigti, kad egzistuoja abstrakti grėsmės viešajai tvarkai galimybė.
47. Vertinant Sprendimą proporcingumo aspektu Nutarties 24 ir 25 punktuose nurodytų pirmosios instancijos teismo ir Nutarties 32 ir 34 punktuose nurodytų apeliacinių skundų argumentų kontekste, pažymėtina, kad vadovaujantis Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsniu, užtikrinančiu teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, nuostatomis EŽTT savo praktikoje pripažįsta šeimos ryšių svarbą ir yra ne kartą konstatavęs, jog asmens išsiuntimas, nulemiantis šeimos ryšių nutraukimą, gali būti traktuojamas kaip EŽTK 8 straipsnio pažeidimas (žr., pvz., 2002 m. liepos 11 d. sprendimą Amrollahi prieš Daniją (pareišk. Nr. 56811/00). EŽTT praktikoje pabrėžiama valstybės pareiga užtikrinti sąžiningą pusiausvyrą tarp asmens ir bendruomenės interesų (žr., pvz., 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Hokkanen prieš Suomiją (A serija, Nr. 290) bei pareigą priimant sprendimus vadovautis geriausių vaiko interesų užtikrinimo principu ir jo teisių apsauga pagal EŽTK 8 straipsnį (žr., pvz., 2004 m. vasario 5 d. sprendimą Kosmopoulou prieš Graikiją (pareišk. Nr. 60457/00). Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais savo atstovais, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išskirti vaiką su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais prieš vaiko, taip pat tėvų (teisėtų jo atstovų) valią galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, būtina pasirūpinti jo priežiūra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus).
48. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jo žmona yra Lietuvos Respublikos pilietė. Jie turi du nepilnamečius vaikus, kurie taip pat yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo ir jo šeimos ryšiai yra pakankamai ilgą laiką nepalaikomi ar natūraliai nutrūkę, todėl vaikų teisių ir šeimos gyvenimo apsaugos imperatyvai, kildinami iš Konvencijų (Europos žmogaus teisių konvencijos ir Vaiko teisių konvencijos) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos šios bylos kontekste yra konkuruojančios vertybės proporcingumo aspektu vertinant valstybės institucijų veiksmus, kuriais siekiama išvengti grėsmės viešajai tvarkai, kai sprendžiamas klausimas, ar išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę.
49. Teisėjų kolegija, turėdama teisinį pagrindą pripažinti, kad argumentai, susiję su pareiškėjo ir jo šeimos gyvenimo aplinkybėmis ir jų vertinimu (Nutarties 30 ir 31 p.), nepaneigia pareiškėjo, jo vaikų ir žmonos šeiminių santykių egzistavimo ir poreikio juos saugoti. Šios vertybės visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste pripažintinos šiuo metu prioritetiniu būdu gintinomis ir saugotinomis grėsmių viešajai tvarkai atžvilgiu, turint galvoje tai, kad grėsmių pavojus yra abstraktaus tikėtinumo, o ne realios galimybės lygmenyje.
50. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniai skundai atmetami (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

                            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies  1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Stasys Gagys

              Gintaras Kryževičius

              Ramutė Ruškytė