Civilinė byla Nr. 2S-1022-601/2010
(Proceso Nr. 2-05-3-04463-2010-0)
Procesinio
sprendimo kategorija: 129.4; 129.15; 122.3
(S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Olga Šinkarenko
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
n u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. gegužės 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Egidijaus
Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio
R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 m.
kovo 17 d. nutarties, kuria atmestas antstolio prašymas civilinėje
byloje Nr. 2-8997-199/2010 pagal pareiškėjo antstolio R.
V. pareiškimą dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko V. D.,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas antstolis
R. V. pareiškimu teismo prašė priteisti iš skolininko V. D. 266,32 Lt vykdymo išlaidų bei 5 procentų dydžio metinių
palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0147/10/00383.
Kauno miesto
apylinkės teismas 2010
m. kovo 17 d. nutartimi antstolio pareiškimą atmetė. Teismas
nustatė, kad antstolio kontoroje buvo vykdomas Kauno miesto VPK VP EPT
2009-11-10 nutarimas Nr. 724406 dėl 50 Lt
baudos išieškojimo iš V. D., išieškotojo valstybės naudai.
V. D. Kauno miesto VPK VP EPT 2009-11-10 nutarimu paskirtą
50 Lt baudą sumokėjo 2009-11-17, tačiau
mokėjimo nurodyme buvo klaidingai nurodytas įmokos kodas – 55819
(administracinės baudos, paskirtos administracinės komisijos prie savivaldybės
tarybos), o ne 55619 (administracinės baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus). Kauno AVMI,
pagal V. D. 2010-02-25 prašymą, klaidingai įmokėtą įmoką
užskaitė pagal įmokos kodą 5516, sumokėjimo datą laikant 2009-11-17. Nutarimas
dėl priverstinio baudos išieškojimo 2009-11-10 buvo perduotas antstoliui R. V.. Nenustatyta, kad V. D. būtų
vengęs sumokėti jam skirtą baudą, priešingai, jis savalaikiai - ATPK 313 str. 1
d. nustatytu terminu, paskirtą baudą sumokėjo, tačiau ji dėl klaidingai
nurodyto įmokos kodo buvo užskaityta tik pastebėjus įvykusią klaidą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad V. D. paskirtą baudą sumokėjo 2009-11-17,
t. y. dar neprasidėjus priverstinio baudos išieškojimo vykdymo veiksmams, todėl
antstolio prašymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko atmetė.
Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis R. V. prašo pakeisti
2010-03-17 nutartį ir patenkinti antstolio prašymą dėl vykdymo išlaidų
priteisimo iš skolininko. Motyvuose nurodo:
1) iš Kauno
apskrities VPK 2010-03-10 rašto matyti, kad bauda pagal nutarimą Nr. 724406
buvo sumokėta tik 2010-03-01 (dėl klaidingai nurodyto įmokos kodo), dėl ko
nutarimas, kaip neįvykdytas, buvo pagrįstai perduotas antstoliui vykdyti, be
to, bauda buvo įskaityta jau pasibaigus siūlyme nurodytiems terminams ir
pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus;
2) teismas
atmesdamas antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo pažeidė
antstolio, kaip teismų ir kitų kompetetingų institucijų bei pareigūnų sprendimų
vykdymo teises bei teisėtų lūkesčių principą, kas sukelia neigiamą poveikį
sprendimų vykdymo veiksmingumui (2007-02-05 LAT nutartis Nr. 3K-7-1/2007).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. D. prašo
palikti nepakeistą 2010-03-17 nutartį ir įpareigoti antstolį grąžinti jam
likusią 266,32 Lt
sumą. Motyvuose nurodo:
1) paskirtą
baudą V. D. internetu sumokėjo po 7 d. nuo jos paskyrimo,
nurodant mokėjimo paskirtą pagal nutarimo antroje pusėje įspaustą spaudą su
išieškotojo rekvizitais;
2) 2010-02-19 V. D. pastebėjus, kad iš jo sąskaitos antstolis nuskaičiavo
316,32 Lt, paaiškėjo, jog sumokėta bauda nebuvo užskaityta, dėl mokėjimo
pavedime nurodyto neteisingo įmokos kodo;
3) 2010-02-23
darbovietėje buvo gautas antstolio patvarkymas nuskaityti nuo darbo užmokesčio 316,32 Lt;
4) antstolis
apie pradedamus vykdymo veiksmus V. D. neįspėjo ir
neinformavo;
5) Kauno
apskrities VPK 2010-02-25 raštu kreipėsi į antstolį, kad pastarasis grąžintų
nepagrįstai nuskaičiuotą sumą, tačiau antstolis prašymo grąžinti neįvykdytą
vykdomąjį dokumentą Nr. M724406, dėl ko antstolio veiksmai vertintini kaip
savanaudiški, neatitinkantys protingumo, sąžiningumo bei teisėtumo principų, priimti
ne skolininko naudai.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės
instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios
instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į
atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar
nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių
nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje,
apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamu
atveju nustatyta, jog antstolis R. V. 2010 m. vasario 1 d.
patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo Kauno AVMI pateiktą vykdyti VPK VP EPT
2009-11-10 priimtą nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 724406 dėl
50 Lt skolos (apskirtos baudos) išieškojimo iš V. D.. 2010
m. vasario 8 d. antstolis išsiuntė skolininkui raštišką siūlymą sumokėti
vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas per 5 dienas,
skaičiuojant nuo pranešimo gavimo dienos. Skolininkui nesumokėjus siūlyme
nurodytos sumos per nurodytą terminą, antstolis atliko kitus vykdymo veiksmus
dėl kurių atsirado kitos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo
išlaidos. 2010 m. kovo 16 d. su pareiškimu dėl sprendimo vykdymo išlaidų
išieškojimo iš skolininko antstolis kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą.
Teismas skundžiama 2010 m. kovo 17 d. nutartimi antstolio prašymą atmetė, konstatavęs,
jog V. D. paskirtą baudą sumokėjo 2009-11-17, dar
neprasidėjus priverstinio baudos išieškojimo vykdymo veiksmas.
Teisėjų
kolegija pažymi, jog dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo
vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam
dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis
pažeistų CPK 651 str. 2 d. tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui
vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo
veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai
buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini
atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių. ATPK
312 str. reglamentuojama, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso
ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ABTĮ 13 str. nustatyta,
kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą
administracinių teismų praktiką, teisės taikymo išaiškinimai skelbiami
biuletenyje Administracinių teismų
praktika. Taigi šis teismas yra išaiškinęs, kad klausimus, susijusius su
nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs
organas, jam pavedama ir nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo
kontrolė. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, kad pagal ATPK 309 str.
nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavesta nutarimą
priėmusiam organui (pareigūnui), laikytina, jog prieš išsiunčiant nutarimą
vykdyti antstoliui, pareiga patikrinti, ar pažeidėjas sumokėjo jam paskirtą
baudą per ATP 313 str. nustatytą terminą, tenka nutarimą skirti baudą
priėmusiam organui (pareigūnui), šiuo atveju - Kauno apskrities VPK PK, o ne
antstoliui. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog nei Sprendimų vykdymo
instrukcijoje, nei CPK 651 str. įtvirtintoje vykdomojo dokumento priėmimo
vykdyti tvarkoje, antstoliui nėra nustatyta pareiga, sprendžiant, ar nėra
akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus,
patikrinti ar skolininkas yra tinkamai įvykdęs (sumokėjęs) jam paskirtą baudą.
Remiantis aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog antstolis
pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – 2009 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 724406
ir pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus.
Teisėjų
kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog V. D. 2009-11-17
sumokėta bauda pagal nutarimą Nr. 724406
buvo įskaityta tik 2010-03-01 (dėl klaidingai nurodyto įmokos kodo), dėl šių
priežasčių nutarimas, kaip neįvykdytas, buvo pagrįstai perduotas antstoliui
vykdyti, o bauda buvo įskaityta jau pasibaigus siūlyme nurodytiems terminams ir
pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0147/10/00383 esančio mokėjimo įvykdymo
nuorašo, matyti, jog baudą D. D. sumokėjo 2009-11-17
nurodydamas klaidingą įmokos kodą – 55819, o ne 55619, kaip nurodyta
nutarimo antroje pusėje esančiame spaude, dėl nurodyto klaidingo įmokos kodo
sumokėta bauda buvo įskaityta tik 2010-03-01,
t. y. po to, kai buvo gautas
vykdymui vykdomasis dokumentas ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Antstolis
pareiškime dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko nurodo, jog 2010-02-25
į antstolio kontorą atvykęs V. D. pateikė prašymą VMI
grąžinti mokesčio permoką (skirtumą), iš kurio matyti, kad klaidingu įmokos
kodu sumokėta 50 Lt bauda buvo įskaityta tik 2010-03-01.
Remiantis aukščiau nurodytu,
teisėjų kolegija sprendžia, kad užskaičius baudą tik 2010-03-01, t. y. po to
kai vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdymui ir pradėti vykdymo veiksmai, pirmosios
instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog skolininkui neatsirado
pareiga apmokėti vykdymo išlaidas.
CPK 611 str. 1
d. nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia
skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per
nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu
skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas
išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą
prašydamas tas sumas priteisti. Taigi CPK, reglamentuojant vykdymo išlaidų
išieškojimo tvarką, išskiriami trys esminiai reikalavimai: 1) antstolio
raštiškas siūlymas skolininkui pervesti į depozitinę sąskaitą nurodytą sumą; 2)
pasiūlymo įgyvendinimas per antstolio nustatytą protingą terminą; 3) skolininkui
neįvykdžius pasiūlymo – kreipiamasi į teismą. Teisėjų kolegijai konstatavus,
jog antstolis pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 724406 ir
pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, o skolininkui, išlaidų nepervedus
antstoliui per siūlyme nustatytą terminą, atsirado pareiga apmokėti vykdymo
išlaidas, byloje spręstinas antstolio pareiškimo dėl 266,32 Lt dydžio vykdymo
išlaidų išieškojimo iš skolininko pagrįstumo klausimas.
CPK 327 str. 1
d. 2 p. nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą
teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš
naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos
negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje
byloje, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmetęs antstolio pareiškimą
dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nepasisakė dėl prašomų priteisti 266,32 Lt dydžio
vykdymo išlaidų (apskaičiuotų išieškotinų sumų, iš ko jos susidaro) pagrįstumo
ir būtinumo nagrinėjamu atveju, ar prašomos priteisti vykdymo išlaidos
nepažeidžia skolininko teisių ir teisėtų interesų, kadangi tik nustačius jog
pagrįsta antstolio nurodyta vykdymo išlaidų suma (ar jos dalis), gali būti
sprendžiamas vykdymo išlaidų priteisimo klausimas. Teisėjų kolegija
susipažinusi, su civilinės bylos ir prie jos prijungtos vykdomosios bylos Nr.
0147/10/00383 medžiaga konstatuoja, jog bylose esantys duomenys bei pateikti
dokumentai dėl prašomų priteisti vykdymo išlaidų pagrįstumo, jų dydžio ir paskaičiavimo,
nėra informatyvūs ir aiškūs, vienas kitam prieštarauja. Antstolio teismui
pateiktas pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo kaip ir atskirasis skundas
yra be motyvų (nenurodytas faktinis pagrindas), t. y. nedetalizuotos prašomos
priteisti 266,32 Lt dydžio vykdymo išlaidos (už kokius atliktus vykdymo
veiksmus jos yra paskaičiuotos), nepagrįstas jų dydis. Kaip matyti iš
prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0147/10/00383 medžiagoje esančio 2010-03-01
vykdymo išlaidų apskaičiavimo, jame nurodytos vykdymo išlaidos sudaro 525,66
Lt, t. y. nesutampa su antstolio prašoma priteisti vykdymo išlaidų bendra
266,32 Lt suma, antstolio priimtuose patvarkymuose taip pat nėra pagrįstas
išlaidų dydis, t. y. nenurodytos ir nedetalizuotos apskaičiuotinos išieškotinos
sumos.
Remiantis
aukščiau nurodytu, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog antstolis
pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą bei teisėtai pradėjo vykdymo
veiksmus, dėl ko, jis įgijo teisę reikalauti vykdymo išlaidų priteisimo iš
skolininko, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas
nesprendė dėl prašomų priteisti vykdymo išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, be to, pagal
bylos medžiagą - nurodytas faktines aplinkybes, pateiktus duomenis ir
rašytinius įrodymus, dėl jų nepakankamumo, prieštaringumo, nesant galimybės bylą
iš esmės išnagrinėti (dėl prašomų priteisti vykdymo išlaidų būtinumo ir dydžio
pagrįstumo) apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), skundžiama
nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti
iš naujo.
Kiti atskirojo
skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties
teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 3 p.,
n u t a r i a :
Kauno miesto
apylinkės teismo 2010
m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkas Evaldas
Burzdikas
Kolegijos teisėjai Nijolia
Indreikienė
Egidijus Tamašauskas