Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-941-350/2011
Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Teisminio proceso Nr. 1-50-2-00087-2009-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. gruodžio 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,
sekretoriaujant Astai Railaitei,
dalyvaujant:
prokurorei Aurelijai Gališanskytei,
nuteistajai M. G.,
nuteistosios gynėjai advokatei Rimai Keblienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-03 nuosprendžio, kuriuo
M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. nuteista 30 MGL (3900 Lt) bauda,
n u s t a t ė:
M. G. nuteista už tai, kad pagal 2007-12-07 darbo sutartį Nr. X dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, 2008-11-11, apie 14.00 val. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdama išvengti administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 173 18 str. 1 d. už azartinių lošimų organizavimo tvarkos ar lošimų reglamento pažeidimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu kompiuteriu ir spausdintuvu atspausdino uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos, patvirtintos 2007-12-10 direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini), 3 lapą, kuriame pakeisdama 12.1 punkto turinį, įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad saugos sveikatos darbe specialistas yra atsakingas „už azartinių lošimų įstatyme nustatyto dydžio minimalios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams disponavimo (LR azartinių lošimo įstatymo (Žin.2001 Nr.43-1495) 13 straipsnio 5 dalies reikalavimo vykdymą)“, po ko šį lapą atkopijuodama ir pridedama prie tikrųjų UAB (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos, patvirtintos 2007-12-10 direktoriaus įsakymu(duomenys neskelbtini) , 1, 2 ir 4 - ojo lapų kopijų, o ketvirtajame lape kopijos tikrumą 2008-12-12 patvirtindama bendrovės spaudu bei savo parašu, suklastojo tikrą dokumentą – UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pareiginės instrukcijos kopiją, bei 2008-12-23 dieną UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu kompiuteriu ir spausdintuvu atspausdindama pranešimą Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog technikos inžinierius E. B. yra atsakingas už tai, jog bendrovė disponuotų minimalia pinigų suma, skirta tik lošimų laimėjimams išmokėti, patvirtindama šį dokumentą UAB (duomenys neskelbtini) spaudu bei savo parašu, tuo suklastojo tikrą dokumentą, po ko perduodama suklastotus (duomenys neskelbtini) darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pareiginės instrukcijos, patvirtintos 2007-12-10 direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini), kopiją ir 2008-12-23 pranešimą Valstybinei lošimų priežiūros komisijai UAB (duomenys neskelbtini) administratorei S. B. ir nurodydama šiuos dokumentus lydimuoju raštu pateikti Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, panaudojo suklastotus dokumentus.
Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-03 nuosprendį ir priimti jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie kopija įvardijamos UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) specialisto pareiginės instrukcijos“ originalo egzistavimą, todėl konstatuoti klastojimo faktą neįsitikinus, kad egzistuoja autentiškas dokumentas, kurio turinys ar forma buvo neteisėtai pakeisti, nėra jokio pagrindo. M. G. tvirtina, kad 2007-12-10 buvo parengta „(duomenys neskelbtini) specialisto pareiginė instrukcija“, kuri tą pačią dieną buvo patikslinta, nurodant kad E. B. yra atsakingas ir už azartinių lošimų įstatyme nustatyto dydžio minimalios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams disponavimą.
Apeliantė pažymi, kad byloje nepateiktas ir nevertintas 2007-12-10 direktoriaus įsakymas dėl (duomenys neskelbtini) specialisto pareiginės instrukcijos patvirtinimo ir pakeitimo, kas apeliantės nuomone nesudaro pagrindo išvadai, jog dokumento klastojimo veiksmus atliko būtent ji. Pažymi, kad dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) niekada nesinaudojo stacionariu kompiuteriu, o pagal liudytojo E. B. paaiškinimą, kompiuteriu, kuriame rastas failas „DSS_specialistas.doc“ naudojosi bendrovės vyriausioji buhalterė R. P.. Todėl apeliantės nuomone nustatytu laiku ir nustatyta priemone redaguoti failo, keičiant jo turinį ji negalėjo ir dokumento neklastojo.
M. G. nesutinka, kad ji turėjo motyvą klastoti dokumentą, pakeičiant jo turinį, taip siekdama išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi, kad visai bendrovės finansinei veiklai, vadovavo tik akcininkas E. B., ką teisme patvirtino ir liudytojos D. R., R. P. ir E. M. nurodydamos, kad faktiškai bendrovės finansus valdė būtent E. B.. Iš ko seka, kad apeliantė nebuvo ir negalėjo būti atsakinga už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatyto dydžio minimalios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams disponavimą (LR azartinių lošimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies reikalavimo vykdymą). Todėl atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji faktiškai negalėjo turėti jokios įtakos, užtikrinant minimalios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams ir buvo parengta „(duomenys neskelbtini) specialisto pareiginės instrukcija“, numatanti atsakomybę už šios sumos disponavimą būtent E. B.. Apeliantės nuomone, objektyvių jos kaltės įrodymų byloje nėra nustatyta, o skundžiamas nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis, todėl jis turi būti panaikintas neįrodžius jos dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistoji bei jos gynėja - tenkinti.
Nuteistosios M. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Nuteistoji apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jos kaltė padarius jai inkriminuotą nusikaltimą yra įrodyta.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarė visiškai nekeliančią jokių abejonių išvadą, kad M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., o tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nepripažįstant savo kaltės, yra paneigti byloje surinktų bei teismo ištirtų įrodymų visetu.
Baudžiamosios bylos duomenimis, apeliantė 2007-12-07 darbo sutarties pagrindu nuo 2007-12-10 ėmė dirbti UAB (duomenys neskelbtini) direktore (1 t., 99-100). Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiginių nuostatų, su kuriais ji buvo supažindinta 2007-12-10 pasirašytinai, matyti, kad į jos pareigas įėjo ir vadovavimas bendrovės ūkinei, finansinei ir ekonominei įmonės veiklai bei įstatymų vykdymo įmonės veikoje užtikrinimas (1 t., b.l. 102-104). Tačiau 2008-10-20 Valstybinės lošimų komisijos pavedimu tikrinant, kaip UAB (duomenys neskelbtini) laikosi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo turėti nustatytą minimalią sumą, skirtą tik lošimų laimėjimų išmokėjimams, nustatyta, kad bendrovė nuo 2008-07-07 iki 2008-11-30 šį reikalavimą pažeidė. Pažymėtina, kad kaip asmenį, atsakingą už tai, kad bendrovė disponuotų minimalia pinigų suma, skirta tik lošimų laimėjimams išmokėti, savo 2008-12-23 pranešime Valstybinei lošimų priežiūros komisijai M. G. įvardijo bendrovės (duomenys neskelbtini) - E. B., jo atsakomybės pagrindą nurodydama jos pačios 2007-12-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos „(duomenys neskelbtini) specialisto pareiginės instrukcijos“ 12.1 punktą (1 t., b.l. 38). Šios pareiginės instrukcijos kopijos tikrumą UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir pačios parašu patvirtino būtent M. G..
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistoji tvirtina, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Valstybinei lošimų priežiūros komisijai pateikta „(duomenys neskelbtini) specialisto pareiginė instrukcija“, kurioje 12.1 punkte yra numatyta E. B. atsakomybė už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 13 straipsnio 5 dalies reikalavimų nesilaikymą yra suklastota, nes tiek atlikusiems šio dokumento tyrimą specialistams, tiek teismui buvo pateikta tik kopija, o ne autentiškas dokumentas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse nėra pateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikoma juridinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota teisinę reikšmę turinti informacija, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, nepriklausomai nuo pateikimo būdo, jos formos ir laikmenos.
Dokumentų klastojimu pripažįstama viso dokumento pagaminimas nesilaikant norminių reikalavimų ir tvarkos, ar atskirų dokumento esminių dalių duomenų pakeitimas, taip pat įrašymas netikrų duomenų, pasirašymas už kitą asmenį.
Tokiu atveju paprastai, panaudojus intelektualias kaltininko pastangas, teisinga informacija pakeičiama – įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys. Svarbu, kad tas įrašas, jį panaudojus, gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-662/2000, Nr. 2K-355/2009).
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, būtent „(duomenys neskelbtini) specialisto pareiginės instrukcijos“ 12.1 punkto pakeitimas, numatant šias pareigas einančiam asmeniui atsakomybę už azartinių lošimų įstatyme nustatyto dydžio minimalios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams, disponavimą, t.y. už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 13 str. 5 d. reikalavimo vykdymą ir šios, pakeistos instrukcijos kopijos, kurios tikrumą patvirtino pati M. G., persiuntimas Valstybinei lošimų priežiūros komisijai sąlygojo tai, kad E. B. atžvilgiu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal LR ATPK 17318 str. 1 d. užtraukiančio baudą nuo 5000 Lt iki 15 000 Lt. Todėl apeliantės argumentai dėl jai kaltinime nurodyto dokumento autentiškumo, vertinant jo įtaką E. B. atsakomybei bei aukščiau aptartų įrodymų visetui, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Pažymėtina, kad M. G. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad Valstybinei lošimų priežiūros komisijai pateikta „(duomenys neskelbtini) specialisto pareiginė instrukcija“ buvo patvirtinta jos 2007-12-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ja pasirašytinai buvo supažindintas E. B.. Apeliantė, neigdama savo kaltę klastojus aptariamą dokumentą, pirmosios instancijos teisme iš dalies pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir pripažino, kad pirmąją darbo UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose dieną pagal internete rastą pavyzdį surašė ir atspausdino E. B., kaip darbų saugos ir sveikatos specialisto pareiginę instrukciją, kuri šioje byloje pripažinta kaip instrukcijos originalas. Tačiau darbo pabaigoje, po pokalbio su E. B. ir šios bendrovės buhaltere, ji papildė jau pasirašytą pareiginę instrukciją - į 12.1 punktą įrašydama, kad saugos sveikatos darbe specialistas yra atsakingas ir už azartinių lošimų įstatyme nustatyto dydžio minimalios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams disponavimą (LR azartinių lošimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies reikalavimo vykdymą). Kartu apeliantė tvirtina, kad E. B. pasirašytinai buvo supažindintas ir su šiuo pareiginės instrukcijos variantu (4 t., b.l. 18).
Taigi apeliantė pripažįsta, kad būtent ji papildė 12.1 punktu pareiginę instrukciją, nors įsakymo, kuriuo buvo patvirtinta iš esmės naujos formuluotės pareiginė instrukcija, ji kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, nepriėmė. Apeliacinio skundo argumentai, kad toks įsakymas dėl pakeistos pareiginės instrukcijos patvirtinimo nepagrįstai nebuvo įvertintas pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį, atmetami kaip deklaratyvūs, nes pati apeliantė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad toks įsakymas neegzistuoja.
M. G. teiginiai, kad pareiginė instrukcija buvo ne suklastota, o tik pakoreguota su E. B. žinia, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmiausia, tokius teiginius nuosekliai, tiek teikdamas paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme neigė pats E. B.. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-12-10 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinanti, kad skirtingai nei teigia apeliantė originalo, nuo kurio padaryta UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) specialisto pareiginė instrukcija“ kopija, trečias lapas nėra išspausdintas vienu spausdinimo veiksmu su pirmu, antru ir ketvirtu lapais. Kopijos UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) specialisto pareiginė instrukcija“ ir tyrimui pateikto originalo UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) specialisto pareiginė instrukcija“ 1,2,4 lapai sutampa teksto turiniu ir jo išdėstymu, o skiriasi dokumentą patvirtinančių rekvizitų ir skylmušio skylučių vaizdais. Todėl prieita išvados, kad tikėtina, kad kopijos UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) specialisto pareiginės instrukcijos“ 1,2,4 lapai kopijuoti nuo kito originalo egzemplioriaus 1,2,4 lapų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pakeitus E. B. pareiginės instrukcijos 12.1 punkto turinį, buvo susiaurintos šioje instrukcijoje nurodytos jo, kaip (duomenys neskelbtini) specialisto teisės, pašalinant tame pačiame 3-iajame lape esantį 11.7 punktą, numatantį, kad (duomenys neskelbtini) specialistas turi teisę siūlyti įmonės vadovui skatinti darbuotojus, kurie sudaro saugias ir sveikas darbo sąlygas, bausti asmenis, kurie savo veiksmais ar neveiklumu pažeidžia norminius aktus saugos ir sveikatos darbe klausimais. Taigi, šis (duomenys neskelbtini) specialisto pareiginėje instrukcijoje numatytų teisių susiaurinimas dar kartą patvirtina, kad buvo taisytas tik vienas instrukcijos lapas ir norint naujus duomenis, o konkrečiai – atsakomybę už azartinių lošimų įstatyme nustatyto dydžio minimalios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams disponavimu, įtalpinti į tą patį lapą, buvo būtina dalį informacijos iš jo pašalinti, kas ir buvo padaryta.
Akivaizdu, kad jei minima instrukcija būtų buvusi pakeista su E. B. žinia, buvo galima labai paprastai tai padaryti - instrukciją papildžius reikiamu punktu trečiame instrukcijos lape, iš naujo perspausdinti trečią ir ketvirtą (ant kurio yra ir asmens, kuriam instrukcija skirta - šiuo atveju E. B.- parašas) lapus, nes tekstas dėl jo turinio pakeitimo (padidinimo) įprastinėmis sąlygomis lapuose turėjo persislinkti ir dalis pirmo instrukcijos varianto teksto, buvusio trečiame jos lape, turėjo persislinkti į ketvirtąjį lapą, t.y. būtų pasikeitęs visas ketvirto lapo turinys, todėl E. B. būtų turėjęs po instrukcija pasirašyti iš naujo. O, kadangi šiuo atveju, instrukcija buvo pakeista taip, ketvirto lapo (su E. B. parašu) turinys nebuvo pakeistas, nėra jokios abejonės, kad tai buvo padaryta (pirminės instrukcijos turinys pakeistas) be E. B. žinios, t.y. šis dokumentas buvo suklastotas.
Byloje esantys duomenys apie Valstybės lošimų priežiūros komisijos planinį UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir būtent tuometinės šios bendrovės generalinės direktorės M. B. (po santuokos – (duomenys neskelbtini)) atlikti veiksmai – 2008-12-23 pranešimas šiai institucijai, jog už tai, kad bendrovė disponuotu minimalia pinigų suma, skirta tik lošimų laimėjimams išmokėti yra atsakingas technikos inžinierius E. B., nurodant, kad šios atsakomybės pagrindas yra jos 2007-12-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto pastarojo pareigybių aprašymo 12.1 punktas (1 t., b.l. 38), taip pat paneigia nuteistosios gynybos argumentus.
Tai, kad M. G. veiksmai buvo įtakoti siekiant jai išvengti administracinės atsakomybės patvirtina ir kompiuterinių sisteminių blokų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad trečiasis, kuris, kaip nurodoma specialisto išvadoje, nesudaro visumos su kitais instrukcijos lapais UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) specialisto pareiginės instrukcijos“, lapas iš kompiuterio išspausdintas 2008-12-23, tai yra surašius pranešimą Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, o sukurtas 2008-11-11 - praėjus kelioms dienoms po to, kai į UAB (duomenys neskelbtini)“ atvyko Valstybinei lošimų priežiūros komisijos tikrintojai.
Padaryta pareiginės instrukcijos korekcija neabejotinai pakeitė pačios instrukcijos turinį, nes E. B. ir M. G. suderintame ir 2007-12-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame variante atsakomybė už azartinių lošimų įstatyme nustatyto dydžio minimalios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams disponavimo (LR azartinių lošimo įstatymo (Žin.2001 Nr.43-1495) 13 straipsnio 5 dalies reikalavimo vykdymą) E. B. nebuvo numatyta, todėl už šį pažeidimą pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigines nuostatas administracinėn atsakomybėn būtų patraukta būtent M. G..
Nors apeliantė nurodo, kad neturėjo tikslo klastoti dokumentus, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ji Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pareigūnų buvo informuota, UAB (duomenys neskelbtini) bus tikrinama kaip laikosi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 13 str. 5 d. reikalavimų ir suvokė, kad už tai jai gresia administracinė atsakomybė, todėl atsakomybę už konkrečią įmonės veiklos sritį, kuri iš esmės niekaip nėra susijusi su darbų saugos ir sveikatos specialisto pareigomis, ir už kurią buvo atsakinga ji kaip bendrovės direktorė, suklastodama aptariamą dokumentą delegavo E. B., taip siekdama išvengti LR ATPK 17318 str. numatytų sankcijų.
Pažymėtina, kad dėl savo darbinių pareigų ir profesinės patirties ji turėjo žinoti, kad eidama direktoriaus pareigas prisiima atsakomybę už visą įmonės valdymą, jos veiklos sklandų organizacinių ir teisinių problemų sprendimą ir turėjo suprasti, kad dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 13 str. 5 d. reikalavimų nesilaikymo būtent jai, kaip bendrovės vadovei iškils atsakomybė, todėl esant tokioms aplinkybėms, apeliantės skunde dėstomi argumentai, kad ji nors ir ėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas, tačiau E. B. kaip UAB (duomenys neskelbtini) savininko buvo nušalinta nuo šių klausimų, atmestini kaip nepagrįsti byloje esančiais duomenimis ir neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl jos intereso suklastoti dokumentus.
Todėl darytina išvada, kad aptartas (duomenys neskelbtini) specialisto pareiginės instrukcijos prierašas dėl papildomos atsakomybės E. B., teismo buvo teisingai teisiškai įvertintas kaip BK 300 str. 1 d. numatytas dokumento suklastojimas, t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes šis baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Nustatydamas bausmę M. G., pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus, BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, nepažeidė. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad teismas įvertino tai, jog M. G. padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nuteistoji neteista, administracine tvarka nebausta, ir, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, M. G. pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliantės M. G. skundo teiginiai, jog ji nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteista skundžiamu nuosprendžiu, nėra jokių jos kaltę patvirtinančių įrodymų, atmestini kaip nepagrįsti.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,-
n u t a r ė :
M. G. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Algirdas Gaputis
Ričardas Gilys
Nijolė Sušinskienė